Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-03-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-253-1133/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-03-22
Bylos Nr.
A6.-253-1133/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00185-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Ulians
Pažeidėjas
R. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-253-1133/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00185-2023-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B. (R. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „A.“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), buvusio vadovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą ir gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokusio, turinčio vieną mažametį vaiką, nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje, kaltinamo padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., būdamas UAB „A.“ vadovu nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriams, tarp jų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), kuri nuo 2020 m. sausio 30 d. vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės turto ir banko sąskaitų ir kuriai 2023 m. vasario 8 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 17 936,78 Eur (nepriemoką sudarė: 12 898 Eur pridėtinės vertės mokestis už 2018 m. vasario ir birželio mėnesius, 2019 m. gruodžio mėnesį, 2020 m. sausio, birželio, rugsėjo, gruodžio mėnesių mokestinius laikotarpius ir 230,50 Eur šio mokesčio delspinigiai; 3 862,30 Eur gyventojų pajamų mokestis už 2019 m. gruodžio mėnesį ir 2020 m. sausio mėnesį; 565 Eur pelno mokestis už 2018 m. ir 2019 m. ir 24,74 Eur šio mokesčio delspinigiai; 330 Eur mokestis už aplinkos teršimą už 2019 m. ir 2.70 Eur šio mokesčio delspinigiai; 10 Eur nekilnojamojo turto mokestis už 2020 m.; 13,54 Eur pagal Vilniaus misto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4793-918/2021), pasibaigus Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatyme (TAR, 2020-04-24, Nr. 2020-08725) numatytam terminui, kai juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka nebuvo taikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.), nevykdydamas VMI su bendrove 2020 m. balandžio 21 d. sudarytos mokestinės paskolos sutarties dėl 14 017,53 Eur sumokėjimo išdėstymo, kuri dėl to nutraukta 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir Bendrovei esant nemokiai, privalėdamas inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, jo neinicijavo ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tokiais savo veiksmais R. B. nevykdė Lietuvos Respublikos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą ir taip pažeidė kreditorių, tarp jų ir kreditorės VMI teises bei tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovė teisme nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant bei nurodė, kad palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodytas aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. teisme prašė skirti švelniausią nuobaudą bei paaiškino, kad Bendrovė buvo transporto įmonė. Nepamena kada tiksliai, bet kažkuriais metais buvo didelis autoįvykis užsienyje. Kilo neaiškumai su draudimo polisu. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi dėl regreso į Bendrovę. Jis neįsigilinęs į situaciją pasirašė vekselį „Lietuvos draudimo“ naudai. Pasirašė vekselį ir pagal jį sumokėjo 27 000 Eur. vekselis buvo išrašytas 2018 m. - 2019 m. Kaina ėmė didėti. Prasidėjo ginčai dėl didesnės sumos. Bendrovė nusprendė teikti skundą. Pirmoje instancijoje laimėjo, bet nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pralaimėjo. Jeigu būtų laimėjęs apeliacinėje instancijoje, tuos pinigus pagal vekselį būtų grąžinęs. Sumos nebūtų užtekę skoloms padengti. 2020 m. sudarė sutartį su VMI dėl grąžinamų skolų, įmonės situacija buvo sunki. 2020 m. Bendrovė buvo nelabai veikianti. Nesikreipė dėl bankroto, nes tikėjosi atgauti pinigus iš „Lietuvos draudimas“. Tikėjosi, jog pavyks atgaivinti įmonės veiklą. Į pabaigą Bendrovė turto jau neturėjo. Buvo tik viena registruota transporto priemonė „Mercedes”. Nuo 2019 m. Bendrovės kasoje ir banko sąskaitoje nebuvo lėšų, Bendrovė buvo nemoki. Mano, kad nuo 2020 m. darbuotojai Bendrovėje jau nebedirbo. Tuo metu, kai buvo iškelta bankroto byla, buvo vykdomos 8 vykdomosios bylos, viena iš jų susijusi su AB „Lietuvos draudimu“. Mano, kad kitose bylose esančios sumos viršijo sumą, kuri išmokėta pagal vekselį.

Įmonės veiklos atgaivinimas buvo siejamas labiau su pasitikėjimu savo jėgomis nei su realiais duomenimis. Sudaręs sutartį galvojo, kad atsiskaitys su VMI. Pagal visus duomenis, sutinka, kad buvo sudėtinga išsisukti. Jis turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jis į šią įmonę įdėjo daug laiko, darbo, jėgų, sveikatos, todėl tikėjosi, jog galės atgaivinti įmonės veiklą. Buvo pradėti pokalbiai su Lenkijos draudimo įmonėmis, bet nieko nepavyko. Jis būtų atstovavęs ir už tai jam būtų apmokėta nuo kiekvieno poliso ir tokiu būdu būtų pradėjęs veiklą su minusiniu biudžetu ir skola. Pinigai eitų į draudimą, o jam kiekvieno mėnesio pabaigoje nuo kiekvieno poliso būtų pervedama provizija. Pinigai nusiskaičiuotų ir „nusinulintų“. Žinodamas, kad pralaimėjo bylą, laukė atsakymo iš draudimo bendrovių ir galvojo šiemet po naujųjų metų skelbti bankrotą, tačiau valstybė tai padarė anksčiau.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad 2023 m. vasario 8 d. BUAB „A.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 17 936,78 Eur (12 898 Eur — pridėtinės vertės mokestis ir 230,50 Eur šio mokesčio delspinigiai; 3 862,30 Eur — gyventojų pajamų mokestis; 565 Eur — pelno mokestis ir 24,74 Eur šio mokesčio delspinigiai; 330 Eur — mokestis už aplinkos teršimą ir 2.70 Eur šio mokesčio delspinigiai; 10 Eur — nekilnojamojo turto mokestis; 13,54 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4793-918/2021). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. kovo 27 d. bendrovei laiku nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio, nuo 2019 m. birželio 18 d. nesumokėjus deklaruoto pelno mokesčio, nuo 2020 m. sausio 1 d. nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2020 m. vasario 18 d. nesumokėjus deklaruoto mokesčio už aplinkos teršimą ir nuo 2021 m. vasario 16 d. nesumokėjus deklaruoto nekilnojamojo turto mokesčio. Pareiškime taip pat nurodyta, jog Bendrovei taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Išieškojimas buvo nerezultatyvus, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas, o nuo 2020 m. sausio 30 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įplaukų nebuvo. Iš pareiškimo taip pat matyti, jog Bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų sąrašus, kuriems nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. vasario 28 d. ir nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. be pateikto prašymo taikytos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19. Nurodyta, jog vėliausiai, kada R. B. privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2020 m. sausio 30 d., t. y. VMI 2020 m. sausio 30 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos (sąskaitų), o įvertinus, jog iki 2021 m. rugsėjo 30 d. juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka buvo netaikoma, Bendrovės vadovui po šios datos kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos, tačiau jis to nepadarė (b. l. 2-4).

Iš Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų 2023 m. vasario 8 d. išrašo matyti, kad Bendrovės teisinis statusas nuo 2022 m. gruodžio 20 d. – bankrutuojanti. UAB „A.“ vienintelis akcininkas nuo 2011 m. lapkričio 21 d. yra R. B.. Taip pat R. B. nuo 2011 m. lapkričio 4 d. yra apskaitą tvarkantis asmuo. Iš išrašo taip pat matyti, jog R. B. nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2022 m. gruodžio 24 d. yra mano VMI atstovas. Nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. R. B. buvo UAB „A.“ vadovas (b. l. 5-7).

Iš 2023 m. vasario 8 d. balanso duomenų matyti, kad Bendrovės skola yra 17 936,78 Eur (skolą sudaro: mokestis už aplinkos teršimą su delspinigiais – 332,70 Eur; gyventojų pajamų mokestis – 3 862,30 Eur; nekilnojamojo turto mokestis – 10 Eur; pelno mokestis su delspinigiais – 589,74 Eur; pridėtinės vertės mokestis su delspinigiais – 13 128,50 Eur, su vykdomaisiais dokumentais susiję mokesčiai – 13,54 Eur), bendra įplaukų suma – 460 629,12 Eur (b. l. 8-9).

Iš antstolių informacinės sistemos „AIS“ išrašo matyti, kad antstolės J. B. vykdomosios bylos pagal VMI sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto yra užbaigtos persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (b. l. 10).

Iš VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“ su priedais matyti, jog VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „A.“ bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime taip pat nurodyta, jog mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. spalio 11 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 17 936,78 Eur (b. l. 20). Taip pat nurodytos Bendrovės nemokumą patvirtinančios aplinkybės: 1) Bendrovė nuo 2018 m. kovo 27 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 2) VĮ Registrų centro duomenimis, nekilnojamojo turto Bendrovė neturi (b. l. 25); 3) VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruota viena transporto priemonė (automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau jai taikomi apribojimai (areštas). Be to šio turto nepakanka VMI finansiniam reikalavimui patenkinti (b. l. 26); 4) Bendrovė nepateikė finansinės atskaitomybės už 2020 m. ir 2021 m.; 5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas (paskutinis atleistas 2021 m. kovo 4 d.); 6) VMI duomenimis, Bendrovės skola Sodrai 2022 m. spalio 7 d. sudarė 2 255,88 Eur (b. l. 15-16). Iš 2022 m. liepos 18 d. VMI pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, matyti, jog VMI raštu kreipėsi į Bendrovę nurodydama apie susidariusias skolas bei išaiškindama, jog Bendrovės vadovui laiku nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal ANK 120 straipsnio nuostatas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, teismas gali paskirti nuobaudą (b. l. 29).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3103-580/2022 matyti, kad UAB „A.“ iškelta nemokumo (bankroto) byla. Teismas atsižvelgęs į byloje esančias aplinkybes, įvertinęs VMI argumentus (Bendrovė registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi vieną transporto priemonę, bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, Bendrovei vykdomos 8 vykdomosios bylos, nėra duomenų, kad Bendrovė gautų pajamas, turėtų lėšų sąskaitoje ar kasoje) konstatavo, kad UAB A.“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių, t. y. yra nemoki. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. (b. l. 32-33)z.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi Nr. eB2-1155-580/2023 patvirtintas „A.“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas: VSDFV 2 223,74 Eur; VMI 17 678,84 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2 123,82 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 41 403,52 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ AB 10 729,34 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 315,75 Eur (sumos be delspinigių). Bendra reikalavimų suma — 77 729,99 Eur (b. l. 32-34).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą bei siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas privalo iniciuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Byloje nustatyta, jog R. B. nuo 2011 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. buvo BUAB „A.“ vadovas, todėl būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje inicijuoti nemokumo procesą.

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vilniaus miesto apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, šios sąlygos nustatytos ir nėra ginčijamos.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotus parodymus, sprendžia, jog R. B. suprato, kad Bendrovė turi įsiskolinimų ir yra nemoki. R. B. teisme paaiškino, kad buvo didelis autoįvykis užsienyje (nepamena kelintais metais), kilo neaiškumai su draudimo polisiu, draudimo bendrovei neįsigilinęs į situaciją pasirašė vekselį, pagal kurį sumokėjo 27 000 Eur. Vekselis išrašytas 2018 m. – 2019 m. Dalis pinigų sumokėta 2018 m. – 2019 m. Po to vyko ginčai dėl didesnės sumos. Jis 2020 m. sudarė sutartį su VMI dėl grąžinamų skolų. Nurodė, kad jau įmonės situacija buvo sunki ir jau 2020 m. įmonė buvo nelabai veikianti, darbuotojų nebuvo. Teisme taip pat nurodė, jog į pabaigą Bendrovė jau nebeturėjo turto, buvo tik viena registruota transporto priemonė, nuo 2019 m. Bendrovės kasoje ir banko sąskaitoje nebuvo lėšų, Bendrovė buvo nemoki. Nors R. B. nurodė, kad tikėjosi išgelbėti Bendrovę, paaiškino, kad nesikreipė dėl bankroto iškėlimo, nes tikėjosi atgauti pinigus iš draudimo (27 000 Eur), tikėjosi, jog pavyks atgaivinti įmonės veiklą, tačiau taip pat pripažino, kad Bendrovės atgaivinimą siejo labiau su pasitikėjimu savo jėgomis (nes į įmonę įdėjo daug laiko, darbo, jėgų, sveikatos), nei su realiais duomenimis, sutiko, kad net laimėjus ginčą dėl sumokėtos sumos pagal vekselį, šios sumos nebūtų užtekę skoloms grąžinti. Visa tai rodo, kad R. B. žinojo apie sunkią Bendrovės finansinę padėtį, skolas valstybei bei būtinybę inicijuoti Bendrovei nemokumo procesą, bet tik subjektyviai tikėdamas savo jėgomis atkurti įmonės veiklą, nesant tam pagrįstų objektyvių duomenų, sąmoningai pasirinko nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo, nes į įmonės įkūrimą ir veiklą buvo įdėjęs daug darbo ir vilčių. Teismo posėdžio metu

Aplinkybę, jog teiginiai, kad įmonė galėtų atkuri veiklą, buvo grįsti tik R. B. nepagrįstu tikėjimu, patvirtina teismui pateikti ir pirmiau aprašyti duomenys, iš kurių matyti, kad dėl nemokumo proceso ir bylos iškėlimo UAB „A.“ su pareiškimu 2022 m. spalio 12 d. kreipėsi į teismą ne R. B., o VMI, kai įmonė jau kurį laiką (daugiau nei metus) buvo nemoki. Pažymėtina, kad įmonė įsiskolinimų turėjo dar prieš Lietuvoje paskelbtą karantiną, o pasibaigus Lietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatyme (TAR, 2020-04-24, Nr. 2020-08725) numatytam terminui, kai juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka nebuvo taikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.), nevykdė Bendrovės su VMI 2020 m. balandžio 21 d. sudarytos mokestinės paskolos sutarties dėl 14 017,53 Eur sumokėjimo išdėstymo, kuri dėl to nutraukta 2021 m. rugpjūčio 20 d. Kaip minėta VMI į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei kreipėsi praėjus daugiau nei metams po mokestinės paskolos sutarties nutraukimo. Bankroto byloje nustatyta, kad Bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, t. y. yra nemoki. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. vasario 8 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 17 936,78 Eur. UAB „A.“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. kovo 27 d. Bendrovei laiku nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio, nuo 2019 m. birželio 18 d. nesumokėjus deklaruoto pelno mokesčio, nuo 2020 m. sausio 1 d. nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, nuo 2020 m. vasario 18 d. nesumokėjus deklaruoto mokesčio už aplinkos teršimą ir nuo 2021 m. vasario 16 d. nesumokėjus deklaruoto nekilnojamojo turto mokesčio. Nenustatyta duomenų apie šiuo metu vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje bei nenustatytas Bendrovės gyvybingumas (Bendrovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas (paskutinis atleistas 2021 m. kovo 4 d.), nors Bendrovės vardu įregistruotas vienas vilkikas, tačiau to nepakanka įsiskolinimui padengti (vilkiko vertė 10 800 Eur, jis areštuotas). VMI pareiškime nurodyta, kad buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, tačiau jis buvo nerezultatyvus ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įplaukų negauta, o R. B. nesiėmė veiksmų atkurti mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties Nr. eB2-1155-580/2023, kurioje patvirtintas „A.“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas matyti, kad bendra kreditorių reikalavimų suma buvo 77 729,99 Eur.

Taigi, R. B. tikėjimas, kad įmonė ateityje galėjo vystyti veiklą, neatitinka tiesos ir, kaip pats pripažino, šis tikėjimas buvo siejamas labiau su pasitikėjimu savo jėgomis, nei su realia galimybe. Be to, be R. B. teiginių, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog R. B. būtų ėmęsis kažkokių veiksmų Bendroves mokumui atkurti. Priešingai, įvertinus R. B. paaiškinimus, darytina pagrįsta išvada, kad iš esmės pakankamai ilgą laiką jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų atkurti Bendrovės veiklą. Iš teisme duotų R. B. paaiškinimų taip pat matyti, jog jis žinojo, kad bendrovės finansinė padėtis yra prasta ir kaip jis nurodė, Bendrovė buvo nemoki, tačiau tik tikėjosi, jog situacija išsispręs.

Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą ir jais nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. B., būdamas UAB „A.“ vadovu, ir žinodamas, kad Bendrovė negali vykdyti turimų prievolių, pareigos kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nevykdė, dėl to įsiskolinimai didėjo ir buvo vis labiau pažeidžiami kreditorių, tarp jų ir VMI interesai.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Nagrinėjamu atveju, R. B., kaip įmonės vadovo, neveikimas, iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, Bendrovei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesant jokio pagrindo manyti, kad bendrovės finansinė padėtis ateityje pagerės, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), neteisėto neveikimo laikotarpis buvo pakankamai ilgas. Nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas iš esmės prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jis yra jauno amžiaus, darbingas, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje. 2023 m. kovo 1 d. duomenimis R. B. per 5 metus už administracinių nusižengimų padarymą baustas 14 kartų, daugiausia už KET pažeidimus taip pat už tai, kad būdamas UAB „A.“ vadovu bei būdamas atsakingas už vadovavimą įmonės transporto veiklai, nepateikė transporto priemonės privalomajai techninei apžiūrai atlikti ir leido transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme neatlikus techninės apžiūros. Paskirtas baudas R. B. apmokėjo. Tačiau taip pat matyti, jog R. B. paskutinį administracinį nusižengimą padarė 2019 m. gruodžio 11 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė minimali nuobauda – 1 400 Eur. Atsižvelgiant į paskirtos nuobaudos dydį, manytina, kad šios nuobaudos pakaks įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas nenustatė.

R. B. išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kreipiantis į VMI.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. B., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-253-1133/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė