- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-775-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08716-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12643-947/2014 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl išlaikymo, priteisto nepilnamečiui vaikui, dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2003 m. rugsėjo 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. SN2 0038 iš atsakovo D. K. priteistą išlaikymą P. K., gim. (duomenys neskelbtini) po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir jį padidinti iki 500,00 nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Ieškovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo praėjo daugiau nei dešimt metų ir per šį laikotarpį iš esmės pakito šalių turtinė padėtis, ženkliai išaugo vaiko poreikiai. Nepilnametis sūnus jau yra paauglys, greitai auga, todėl jam yra reikalingi nauji rūbai ir avalynė, daugiau maisto, vitaminų, mokymosi priemonės, sportinis inventorius bei apranga, nes vaikas lanko futbolo mokyklą ir vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apie 1000,00 Lt. Ieškovė dirba dviejose darbovietėse, jos pajamos per mėnesį (atskaičius mokesčius) sudaro apie 2468,00 Lt sumą, ji taip pat išlaiko šalių pilnametę studentę dukrą, nepilnametį sūnų bei trijų kambarių butą, kuriame šeima gyvena. Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba nuo 3000,00 Lt iki 4000,00 Lt, yra įsigijęs naujos statybos butą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą ir su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini)., daugiau nepilnamečių vaikų neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad sutiktų sūnaus išlaikymui mokėti po 300,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, o didesnio išlaikymo atsakovas teigė negalintis mokėti dėl sunkios turtinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo D. K. nepilnamečiui sūnui P. K. išlaikymą po 500,00 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaiko motiną R. K.. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
1. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį yra būtina apie 1000,00 Lt suma. Teismas pažymėjo, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaiko poreikiai per dešimt metų pasikeitė. Šią aplinkybę, pasak teismo, patvirtina ir tai, kad pats atsakovas šiuo metu teikia dvigubai didesnį išlaikymą (250,00 Lt), nei buvo priteista 2003 m. teismo sprendimu. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma negali būti mažintina tuo pagrindu, kad kartais tėvas su sūnumis bendrauja ir kartu leidžia laisvalaikį. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai maistui, aprangai, mokslui, sportinei veiklai, sveikatai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Pažymima, kad didesnės išlaidos reikalingos vaiko sportinei aprangai, avalynei, išvykoms į užsienį su sporto mokykla.
2. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis nėra sunki. Ji dirba dviejuose darbovietėse, gaunamos pajamos per mėnesį svyruoja nuo 823,97 Lt iki 1857,06 Lt ir nuo 1792,50 Lt iki 1921,14 Lt (b. l. 12, 16, 17, 78, 79), nuosavybės teise turi 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 10). Taip pat ieškovė turi dar vieną išlaikytinę, pilnametę dukrą G. K., kuri mokosi Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Teismas nustatė, kad ir atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, nes jis asmeninės nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-37), žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-40), jo darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro nuo 1360,00 Lt iki 3252,00 Lt (b. l. 80) (neskaičiuojant dienpinigių), ieškovas yra paėmęs paskolą ir jos grąžinimui moka po 145,00 Lt per mėnesį (b. l. 42-43), taip pat prisideda prie pilnametės dukters G. K. išlaikymo (b. l. 96-98). Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyti argumentai dėl santuokos nutraukimo metu padalinto turto, atsakovui priteisiant 1/3 turto dalies, negali būti pagrindas mažinti ir riboti vaiko poreikius. Be to, nuo santuokos nutraukimo yra praėję daugiau nei 10 metų, atsakovas turi įgijęs butą, turi žemės sklypą su sodo namu, gauna pastovias dideles pajamas. Teismas sprendė, kadangi ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra maždaug vienoda, todėl abu tėvai turi teikti išlaikymą savo vaikui lygiomis dalimis – po 500,00 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas D. K. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir sumažinti priteistą nepilnamečiui sūnui P. K. išlaikymą iš atsakovo iki 350,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės šiais argumentais:
1. Apelianto teigimu, teismas netinkamai nustatė vaiko poreikius. Atsakovas nesutinka, su išlaidomis skirtomis papildomoms pamokoms ir sporto varžyboms. Teigiama, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, kad išlaidos sportui sudaro 300 Lt per mėnesį ir, kad sūnus kas mėnesį vyksta į varžybas užsienyje, nes atsakovo žiniomis, sūnus į užsienį varžyboms vyksta tik 2 kartus per metus, ir tai sudaro 600 Lt išlaidas, o varžybas Lietuvoje apmoka sporto klubas. Pažymima, kad atsakovas iki 2014 m. sausio mėn. gyveno šeimoje ir žino visus sūnaus poreikius ir jų tenkinimui būtinų lėšų dydį. Pažymima, kad teismas turėjo būti aktyvus ir įpareigoti ieškovę pateikti duomenis iš sporto klubo, kiek per metus kartų vykstama į varžybas užsienyje. Taip pat ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad skiria lėšas papildomoms atskirų dėstomų dalykų pamokoms.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių turtinė padėtis yra vienodai gera. Teismas, pasak atsakovo, neišsamiai ištyrė jo pateiktus rašytinius įrodymus patvirtinančius jo turtinę padėtį, kad šalims pradėjus 2014 m. sausio mėn. gyventi atskirai, atsakovas neturėdamas būsto, buvo priverstas paimti dvi paskolas - būsto pirkimui ir būsto įrengimui, kadangi pasibaigus šalių bendram gyvenimui jis liko be gyvenamojo būsto. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, įvertino tiktai paskolos įmokos dydį, kuris nurodytas neteisingai, nes kreditas paimtas eurais ir įmokos dydis 140 Eur (483,40 Lt), kurią atsakovas kas mėnesį moka būsto paskolai išmokėti, taip pat teismas neįvertino 65,46 Eur (157 Lt) mėnesinės įmokos, kurią atsakovas moka būsto įrengimo paskolos išmokėjimui, viso atsakovas kas mėnesį bankui moka 640 Lt (185,36 Eur). Kreditas yra ilgalaikis (20 metų), kredito suma būsto įsigijimui 33 306,30 Eur (114 906,74 Lt). Daroma išvada, kad atsakovas turi kas mėnesį išlaidas, susijusias su paskolų mokėjimu, kurios sudaro 1/5 dalį jo gaunamų pajamų. Tuo tarpu, ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Apeliantas nurodo, kad jo išlaidos kas mėnesį sudaro: įmokos bankui 682 Lt (kredito įmokos 640 Lt, draudimo įmokos 42 Lt); išlaikymas sūnui 300 Lt (250 kas mėnesinė įmoka ir 50 Lt vaikui apsilankant pas tėvą); 300 Lt dukros išlaikymui; būsto išlaikymas 400 Lt, viso 1682,- Lt ir tai sudaro ½ gaunamo darbo užmokesčio. Pažymima, kad jis dirba tolimų reisų vairuotoju, todėl gaunamus dienpinigius išleidžia savo būtiniems poreikiams, vykdant darbo pareigas. Atsakovo teigimu, ieškovė turi galimybę pasigaminti maistą namuose, todėl jos išlaidos maistui ženkliai mažesnės. Be to, atsakovas iš turimo sodo namelio jokių pajamų negauna. Teismas aukščiau minimų aplinkybių nevertino, todėl padarė klaidingą išvadą, kad tėvų turtinė padėtis vienoda, nes atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė.
Atsiliepimas
Ieškovė R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad aplinkybė, jog atsakovas geranoriškai teikia vaikui dvigubai didesnį išlaikymą, t.y. po 250 Lt kas mėnesį, o apeliaciniame skunde sutinka teikti išlaikymą vaikui po 350 Lt, patvirtina, kad atsakovas sutinka, jog vaiko poreikiai išaugo. Pažymima, kad sūnus lanko futbolo treniruotes, vyksta į varžybas Lietuvoje ir užsienyje, jam reikalinga speciali apranga ir speciali avalynė. Taip pat nurodoma, kad išlaidos būstui sudaro apie 200 Lt sūnui, bet ji šių išlaidų neįtraukė į bendrą sąrašą. Atsakovo argumentas, jog iš žemės sklypo su sodo nameliu jis pajamų neturi, pasak ieškovės, yra netinkamas sprendžiant klausimą dėl išlaikymo didinimo. Paminėtas turtas yra likvidus, įvertinamas pinigine išraiška, tai yra atsakovo nuosavybė, kuri įskaičiuotina į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nurodo, jog gyvendamas atskirai, neturėdamas būsto, buvo priverstas paimti paskolas būsto įsigijimui ir būsto įrengimui, už kurias moka kas mėnesį po 185,36 Eur. Ieškovės manymu, atsakovas nepagrįstai sieja būsto įsigijimą ir su tuo susijusius įsipareigojimus kreditoriui su sunkia savo turtine padėtimi. Atsakovas neprivalėjo ir, kaip teigia, nebuvo priverstas įsigyti brangaus naujos statybos būsto, todėl šio turto įgijimas neturėtų riboti sūnaus poreikių tenkinimo. Pažymima, kad UAB „Autopaslauga“ 2014-09-30 pažyma apie išmokamą darbo užmokestį (l t. 80 b.l.) patvirtina, kad atsakovas gauna vidutines pajamas po 4428,71 Lt į mėnesį (5757,23 Lt / 13 mėnesių = 4428671 Lt), todėl netgi atskaičiavus banko paskolos grąžinimo bei draudimo mokestį - 682 Lt, atsakovo kitas apeliaciniame skunde nurodytas išlaidas - 950 Lt (250 Lt sūnui, 300 Lt dukrai, 400 būsto išlaikymui), jam lieka 2791,71 Lt pajamų (4428,71 - 682 - 950 = 2791,71), iš kurių jis finansiškai pajėgus teikti keliais šimtais litų padidintą išlaikymą sūnui. Pažymima, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2014-07-21 UAB „Autopaslauga“ pažymą apie darbo užmokestį, kurioje nurodytos mažesnės pajamos, t.y. nenurodytos atsakovo gaunamos dienpinigių pajamos. Nors atsakovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog visus dienpinigius jis išleidžia kelionėse, tačiau, pasak ieškovės, jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Teigiama, kad atsakovas vyksta į komandiruotes į Baltarusiją bei Vokietiją, o vadovaujantis 1996 m. lapkričio 21 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes" darbuotojui priklauso išmokėti ir gyvenamojo ploto nuomos išmokas, kas sudaro vykstant į Baltarusiją - 399 Lt, į Vokietiją - 660 Lt per parą. Todėl ieškovė daro išvadą, jog atsakovas teismui nurodė ne visas savo gaunamas darbines pajamas, tačiau ir teismo nustatytų atsakovo pajamų pakanka teikti didesnį išlaikymą sūnui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį nepilnamečio vaiko interesais pareiškė remdamasi aplinkybe, susijusia su vaiko poreikių pasikeitimu, kuomet išlaikymas jam buvo priteistas prieš daugiau negu dešimt metų, per kuriuos vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė ir priteistas 125 Lt ar mokamas 250 Lt išlaikymas jau nebegali užtikrinti vaiko teisės į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą. Pažymėtina, kad apeliantas aplinkybių, suponuojančių ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neginčija, tik nurodo, kad priteistas 500 Lt išlaikymas yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, be to, jo manymu, teismo nustatyta vaiko išlaikymo vertė per mėnesį yra per didelė. Teisėja su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad vaiko būtinų vystytis sąlygų sudarymui yra būtina apie 290 Eur (1000 Lt). Ieškovė nurodė, kad tiek ji išleidžia tenkindama šiuos vaiko: maistui, drabužiams ir avalynei bei ugdymui, padengdama išlaidas sporto mokyklai, t.t. kelionėmis ir jų metu vaiko maitinimui, bet ieškovė atskirai nėra nurodžiusi kitų būtinų vaiko išlaikymo išlaidų - vaiko higienai, laisvalaikiui, jo aprūpinimui gyvenamuoju plotu. Apeliantas nurodo, kad 300 Lt išlaidos kelionėms su sporto mokykla ir jų metu vaiko maitinimui yra per didelės, tačiau išlaikymo sumos paskirstyme ieškovė vaiko maistui, kartu su maisto papildais ir vitaminais, nurodė tik 200 Lt per mėn., tuomet per dieną maistui namuose ir mokykloje tenka tik 1,78 Eur (6 Lt), kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir yra per mažai. Todėl sprendžiant dėl išlaikymo dydžio neturėtų būti suabsoliutinamas ieškovės nurodytų išlaidų paskirstymas. Išlaikymas turi užtikrinti vaiko teisę į tinkamas vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Pagal kasacinio teismo praktiką vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 290 Eur (1000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010) iki 579 Eur (2000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011), todėl bendras ieškovės nurodytas 1000 Lt išlaikymo dydis, jį paskirstant kiekvieną mėnesį pagal normalius vaiko poreikius, atitinka protingumo reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad šalių turtinė padėtis yra maždaug lygi. Byloje yra duomenys, kad ieškovė dirba dviejuose darbuose ir jos pajamos yra vidutiniškai per mėn. 3201,62 Lt (imant 8 mėn. laikotarpį, b.l. 78,79). Atsakovo pajamos dirbant viename darbe vidutiniškai per mėn. 4178,97 Lt (imant 8 mėn. laikotarpį, b.l. 80). Pažymoje apie jo darbo užmokestį nurodyta, kad jį sudaro išmokėtas atlyginimas ir dienpinigiai. CK 3.199 straipsnis, apibrėžiantis pajamas, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas, numato, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių. Todėl apeliantui išmokami dienpinigiai taip pat yra jo pajamos, kurios įskaitomos į bendrąsias pajamas išlaikymo dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003). Taigi, apelianto gaunamos pajamos yra didesnės negu ieškovės. Byloje yra duomenys, kad ieškovė nuosavybės teise turi 65,38 kv. m. ploto gyvenamąjį būstą, o atsakovas 68,33 kv.m. ploto gyvenamąjį būstą bei sodo žemės sklypą su sodo pastatais. Apeliantas nurodo, kad kas mėnesį turi 682 Lt skirti gyvenamojo būsto kredito dengimui ir draudimui, dar 300 Lt skiria pilnametei dukrai paremti. Ieškovė taip pat remia pilnametę dukrą, todėl, įvertinus pirmiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių pajamos yra apylygės ir tokiu atveju nebuvo pagrindo nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (CK 3.155 straipsnio 2 d., 3.156 straipsnio 1 dalis), nes apelianto 500 Lt dalis vaiko išlaikyme yra proporcinga jo turtinei padėčiai. Be to, šalių sūnus liko gyventi su ieškove, jai tenka kasdienis rūpinimasis vaiku ir neišvengiamai tenka pareiga padengti visas nenumatytas jo išlaidas, tuo pačiu tenka ir didesnio aprūpinimo vaikui teikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 360 Eur (1243 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovei priteisiamos iš apelianto (CPK 302 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto D. K. ieškovei R. K. 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.