- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 2-321-980/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-099192015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- AB banko „Swedbank“, notarei I
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovo L. J. atstovui, advokatui Andriui Kazakevičiui, atsakovo AB banko „Swedbank“ atstovui V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. patikslintą ieškinį atsakovams AB bankui „Swedbank“, notarei I. M., trečiajam asmeniui antstolei V. Š., dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2014-05-06 Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarės I. M. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini); solidariai priteisti iš atsakovų 300 Eur neturtinės žalos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 metais antstolė V. Š. pradėjo vykdymo procesą, kurio dalykas yra jo gautos paskolos iš atsakovo AB „Swedbank" išieškojimas. Susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga sužinojo, kad išieškojimas šiuo atveju vykdomas ne pagal hipotekos teisėjo priimtą bei įsiteisėjusį procesinį sprendimą, bet pagal Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarės I. M. 2014 išduotą vykdomąjį įrašą Nr.(duomenys neskelbtini). Išduodama Įrašą notarė pažeidė 2012-05-22 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto „Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo" (toliau tekste -Aprašas) 6.4., 6.5., 8 ir 10 punktų nuostatas, todėl jis turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Be to, kad šiuo atveju notarė nutarė išieškoti iš jo ne tik paskolą, nesumokėtas palūkanas ir delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas, bet ir turto draudimo mokestį (344 Lt = 99,63 Eur) su delspinigiais už laiku nesumokėtą draudimą (1,12 Lt = 0,32 Eur), kas nebuvo hipotekos dalykas, dėl ko negalėjo būti priskirta notarės kompetencijai, t.y. negalėjo būti įrašoma į vykdomąjį įrašą kaip išieškotina suma. Taip pat ginčijamojo Įrašo neteisėtumo motyvas yra tas, kad atlikdama notarinį veiksmą notarė nesilaikė Aprašo 6.5 punkto nuostatų, susijusių su „reikalavimu prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą“, nes kaip matyti iš notarės pateiktų dokumentų, prie banko prašymo nebuvo pridėti įrodymai, jog bankas realizavo savo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, o jis nėra informuotas apie tokį savo kreditoriaus sprendimą. Be to, analizuojant Aprašo nuostatas, t.y. 10 punktą, lyg ir nėra pagrindo teigti, jog notaras turi pareigą įsitikinti, kad jo siųstas pranešimas buvo įteiktas ar kitaip pasiekė skolininką, tačiau reikia nepamiršti, jos Aprašas yra tik poįstatyminis teisės aktas, o jo kaip vartotojo teises gina LR Konstitucija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika ir LR Civilinis kodeksas, todėl negavus patvirtinimo apie Pranešimo įteikimą skolininkui, t.y. ieškovui, notarė neturėjo teisės išduoti ginčijamąjį Įrašą.
Atsiliepimas
Notarė I. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Papildomai nurodė, kad CPK 512 str. nustatyta, kad skundas dėl notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Ieškovas apskundė jos veiksmus: 2014 05 06 išduotą vykdomąjį įrašą, t.y. praėjus vieneriems metams ir trims mėnesiams. Skundas paduotas teismui praleidus devyniasdešimt dienų naikinamąjį terminą. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą nurodęs, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis,(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015, nutartis civilinėje byloje 3K-3-578/2014). (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė su atsakovu „Swedbank", AB kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditas suteiktas gyvenamojo namo su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) įsigyti. Įsigijus ir įkeitus „Swedbank", AB nurodytą nekilnojamąjį turtą- kreditas buvo suteiktas. Akivaizdu, kad ieškovas iš pradžių kreditą mokėjo dalimis, taip kaip numatyta kredito sutartyje, tačiau vėliau mokėjimus nutraukė. ((duomenys neskelbtini) „Swedbank", AB Prašymas atlikti vykdomąjį įrašą, Nr.(duomenys neskelbtini)). LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintame Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 10 p. numatyta, kad notaras skolininkui pranešimus siunčia registruotu laišku hipotekos sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu. Tai ir buvo atlikta. Apie tai, kad bankas kreipėsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo, ieškovui buvo pranešta 2014-04-11 registruotais laiškais dviem adresais- (duomenys neskelbtini). Taip pat, tais pačiais adresais 2014-05-06 buvo pranešta apie tai, kad vykdomasis įrašas yra atliktas. Pranešimus su pašto kvitais ieškovas yra pridėjęs prie ieškinio pareiškimo.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Swedbank“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Papildomai nurodė, kad skolininkas nesilaikė sutarties sąlygų, t.y. negrąžino kredito dalių ir nemokėjo palūkanų, dėl to susidarė įsiskolinimas. Apie susidariusią situaciją bankas ne kartą informavo kredito gavėją ir ragino tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus bankui. Skolininkui nereaguojant į banko raginimus ir toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, bankas 2014-01-02 pateikė skolininkui paskutinį raštą, kuriame pareikalavo iki 2014-02-06 sumokėti susidariusį įsiskolinimą, taip pat įspėjo, kad, iki nurodytos datos neįvykdžius pradelstos skolos, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį ir reikalaus nuo kredito sutarties nutraukimo per dešimt kalendorinių dienų grąžinti visą negrąžintą kreditą, priskaičiuotas palūkanas, netesybas ir kitas mokėtinas pagal kredito sutartį sumas. Skolininkas neįvykdė pretenzijoje nurodytų reikalavimų, todėl suėjus nurodytam terminui kredito sutartis laikoma nutraukta. Visi raštai ir pretenzijos skolininkui buvo siunčiami registruotais laiškais pagal skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, t.y. (duomenys neskelbtini). Teikiame teismui rašytinius įrodymus - pašto registruotos korespondencijos įteikimo pranešimo kopiją, iš kurios matyti, kad skolininkui raštas apie sutarties nutraukimą buvo siunčiamas registruotu paštu su įteikimu. Paskutinis raštas (apie kredito sutarties „nutraukimą) L. J. buvo įteiktas asmeniškai, adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad skolininkas jo neskaitė, reikėtų vertinti kritiškai ir ieškovo nenaudai. Be to, bankas ir skolininkas, pasirašydami kredito sutartį, numatė tvarką dėl korespondencijos (raštų ar pranešimų apie sutarties nutraukimą) siuntimo ir gavimo. Kredito sutarties 11.2.1. p. nurodo, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui turi būti pranešta raštu prieš 15 kalendorinių dienų. Sutarties 15.2. p. nurodo, kad paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą) kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos. Paskutinis pranešimas buvo išsiųstas daugiau kaip prieš 15 dienų (daugiau kaip prieš mėnesį) iki kredito sutarties nutraukimo. Todėl laikoma, kad visi įspėjimai ir pranešimai yra įteikti laiku ir tinkamai (CK 6.218 str.). CK 2.17 str. 3 d. reglamentuoja šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareigą nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad banko korespondencijos siuntimo metu buvo pasikeitusi jo deklaruota gyvenamoji vieta. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta nepasikeitė ir yra (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškovas privalo pateikti įrodymus, kurie patvirtintų aplinkybes, kad pranešimo apie kredito sutarties nutraukimą jis negavo, ar negalėjo gauti (CPK 178 str.).
Trečiasis asmuo antstolė V. Šimkienė atsiliepimo į ieškinį neteikė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas A. Kazakevičius teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo AB banko Swedbank atstovas V. Š. teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-07 AB bankas Swedbank“ kreipėsi į Klaipėdos miesto 4-ąjį notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą dėl skolininko L. J. hipoteka įkeisto turto – hipotekos kodas Hipotekos registre Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo užtikrinta (duomenys neskelbtini) tarp AB Swedbank ir L. J. sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2014-05-06 Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė I. M. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrintos nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko L. J. a/k (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankas kreipėsi su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo, ieškovui buvo pranešta 2014-04-11 registruotais laiškais dviem adresais: (duomenys neskelbtini). Be to, tais pačiais adresais 2014-05-06 ieškovui buvo pranešta ir apie tai, kad vykdomasis įrašas yra atliktas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vykdomojo įrašo panaikinimo 2015 m. rugpjūčio 7 d., t.y. praėjus vieneriems metams ir trims mėnesiams nuo vykdomojo rašto išdavimo.
Ieškovas kreipėsi į teismą, nes ginčija notarės atliktą veiksmą- išduotą vykdomąjį įrašą.
Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą nurodęs, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis,(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015, nutartis civilinėje byloje 3K-3-578/2014).
Be to, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje notarė, gavusi hipotekos kreditoriaus prašymą, pagal jai įstatymų (Notariato įstatymo 49¹ straipsnis) priskirtą kompetenciją ir CK (4.192 straipsnyje) nurodyta apimtimi patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis ir, vykdydama teisės aktų reikalavimus, teisėtai atliko vykdomąjį įrašą, todėl ieškovo argumentai dėl notarės neteisėtų veiksmų atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Pažymėtina, kad notarė, atlikdama vykdomąjį įrašą, pagrįstai nevertino tokių aplinkybių kaip skolos, palūkanų, delspinigių dydžio, jų susidarymo pagrįstumo, o turėdama nenuginčytus registro duomenis, kurie laikomi teisingais ir išsamiais, kredito sutartį, kurioje numatytas vienašališkas sutarties nutraukimas, pagrįstai padarė vykdomąjį įrašą, tuo nepažeisdama teisės aktų reikalavimų bei vykdomųjų įrašų atlikimo procedūros.
Atmestinas ir ieškovo argumentas apie tai, kad notaras nors ir ne tiesiogiai, tačiau turi pareigą įsitikinti, kad ieškovui siųsti procesiniai dokumentai buvo jam įteikti ar kitaip pasiekė skolininką. Priešingai nei nurodo ieškovas, byloje yra pakankamai duomenų, jog procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti ieškovui, nes buvo siųsti registruotąja pašto siunta, o be to ir keliais adresais – (duomenys neskelbtini). Be to, iš Gyventojų Registro duomenų matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini) ieškovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, be to, šį adresą buvo nurodęs ir pasirašydamas kredito sutartį, kurioje numatyta tvarka dėl korespondencijos (raštų ar pranešimų apie sutarties nutraukimą) siuntimo ir gavimo. Kredito sutarties 11.2.1. p. nurodyta, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui turi būti pranešta raštu prieš 15 kalendorinių dienų. Sutarties 15.2. p. nurodo, kad paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą) kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos.
Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų.
Ieškovas savo patikslintame ieškinyje prašo priteisti solidariai iš atsakovų 300 neturtinės žalos.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą, taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtinos sąlygos kaip neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos. Konstatavus, jog byloje yra nėra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, nėra nustatyta tų veiksmų pasekoje atsiradusi žala, atitinkamai nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp notarės, banko veiklos ir ieškovo patirto streso, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
2015 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.