- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- I2-1090-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02521-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus 2019-09-27 sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-19-NT-3358-15414 ir įpareigoti atsakovą nagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo (b. l. 5–7).
Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog kreipėsi į atsakovą, kad suteiktų antrinę teisinę pagalbą ir kad skirtų advokatą paruošti procesinius dokumentus teismui dėl neteisėtai skirto žemės sklypo, kuriuo negali naudotis, nors už jį buvo sumokėti pinigai. Tačiau atsakovė atsisakė skirti antrinę teisinę pagalbą. Toks atsakovės sprendimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas. Nurodė, jog Tarnybai pateikė visus dokumentus įrodančius turtinę padėtį. Pareiškėja teigia, jog jai Nacionalinė žemės tarnyba pardavė ne tą sklypą, todėl pareiškėja siekia, kad ši klaida būtų ištaisyta. Kadangi yra senyvo amžiaus ir pati negali išspręsti visų teisinių klausimų, todėl ir kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbos tarnybą.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, jog Tarnyba gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Prašyme nurodė, jog pareiškėjai reikalingas advokatas paruošti procesinius dokumentus teismui dėl neteisėtai skirto žemės sklypo. Pareiškėjos teigimu, žemės sklypą skyrė Žemės tarnyba už kurį ji sumokėjo, tačiau negali juo naudotis. Tarnyba kreipėsi raštu į pareiškėją prašydama per 30 dienų terminą nurodyti asmenis ir priežastis, kurios trukdo pareiškėjai naudotis išpirktu žemės sklypu. Pareiškėja per nustatytą terminą Tarnybai prašomų dokumentų nepateikė, todėl Tarnybos Kauno skyrius vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-09-27 sprendimo Nr. 2.1-(NTP-2)-19-NT-3358-15414 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. nepagrįsto atsisakymo suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos Kauno skyriuje 2018-07-15 buvo gautas pareiškėjos prašymas, reg. Nr. (2.1)NTP-1-3358 (b. l. 17–24) suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. paruošti procesinius dokumentus teismui ir atstovauti pareiškėją teisme dėl neteisėtai skirto žemės sklypo. Prašyme buvo nurodyta, jog pareiškėjai žemės sklypą neteisėtai skyrė Žemės tarnyba, sumokėjo už žemės sklypą pinigus, o ja naudotis negali.
Tarnybos Kauno skyrius 2019-07-19 raštu Nr. (2.1)NO-2-4355 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 36) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti informaciją, t. y. nurodyti asmenis ar priežastis, kurios pareiškėjai trukdo naudotis išpirktu žemės sklypu. Pareiškėja jokių duomenų ar paaiškinimų Tarnybai numatytu terminu nepateikė.
Tarnybos Kauno skyrius 2019-09-27 sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-19-NT-3358-115414 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ((toliau – ir Įstatymas) 1 str. 1 d.). Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2019-10-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5352-520/2019 ir kt.).
Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi. Skundžiamas sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėja nepateikė reikalavimą pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjos prašymo ir negalėjo nustatyti ar nėra Įstatyme nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama (Įstatymo 11 str. 7 d.).
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad: norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus.
Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas bei pareiškėjos 2019-07-15 prašyme išdėstytą antrinės teisinės pagalbos suteikimo esmę, Tarnybos Kauno skyrius pagrįstai kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo. Pareiškėjos prašymo esmė dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo išdėstyta nekonkrečiai, nes iš formuluotės neaišku kokios pareiškėjos teisės yra pažeidžiamos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad Tarnyba negalėjo tinkamai įvertinti antrinės teisinės pagalbos suteikimo pagrįstumo ir patikrinti, ar nėra įstatyme numatytų pagrindų šiai pagalbai neteikti.
Įstatymo 4 straipsnis numato, kad pareiškėjas privalo bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, tačiau pareiškėja šios savo pareigos šiuo atveju nevykdė.
Pareiškėja teismui nurodė papildomas aplinkybes, jog 2017-08-10 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią ji nusipirko 2 žemės sklypus: 0,2700 ha ploto ir 0,4900 ha ploto. Teigė, jog abu žemės sklypai turėjo būti (duomenys neskelbtini) kaime. Vėliau paaiškėjo, kad 0,4900 ha žemės sklypas buvo ne (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje. Pareiškėja nurodė, jog ji buvo apgauta, kadangi sumokėjo pinigus kaip už labai geros kokybės žemės sklypą, prašė komisijos dėl minėto žemės sklypo vertės nustatymo bei prašė išsiaiškinti kodėl pareiškėjai buvo parduotas žemės sklypas ne (duomenys neskelbtini) kaime. Prie skundo šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų pareiškėja nepateikė. Posėdžio metu pareiškėja pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2019-06-14 raštą Nr. 9SD-2132-(14.9.104.), kuriame nurodyta, jog klausimas dėl 2017-08-10 žemės pirkimo-pardavimo sutarties, dalyje dėl 0,4900 ha asmeninio ūkio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime įsigijimo teisėtumo bei reikalavimo priteisti sumokėtus pinigus už pirktą 0,4900 ha žemės sklypą, jau išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018-05-28 sprendimu, kurio Kauno apygardos teismas 2018-11-15 nutartimi nepakeitė.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog J. B. patikslintu ieškiniu prašė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2017-08-10 dalį dėl 0,4900 ha ploto žemės sklypo pirkimo, esančio (duomenys neskelbtini)., negaliojančia ir priteisti iš atsakovės ieškovei sumokėtus pinigus už pirktą 0.4900 ha ploto žemės sklypą – 987,00 Eur. Kauno apylinkės teismas 2018-05-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9583-736/2018 ieškovės J. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Minėtas sprendimas buvo apskųstas. Kauno apygardos teismas 2018-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1622-259/2018 (teisminio proceso Nr. 2-22-3-00443-2018-1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018-05-28 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-02-20 atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą. Todėl konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2018-05-28 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9583-736/2018 yra įsiteisėjęs.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėja kreipdamasi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo siekia nuginčyti 2017-08-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalį bei susigrąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau dėl minėtos sutarties dalies teisėtumo bei pinigų grąžinimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, todėl Teismas sprendžia, jog Tarnyba pagrįstai kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, kad išsiaiškinti ar nėra pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama ir pareiškėjai nepateikus papildomos informacijos pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu bei 18 straipsnio 1 dalimi.
Konstatuojama, kad skundžiamas aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė, kad skundžiamas sprendimas pažeistų įstatymą ar kitą teisės aktą, ar kad Tarnyba būtų viršijusi kompetenciją, taip pat kad skundžiamas sprendimas prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Tarnyba buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos skundas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Kadangi ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakyta teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą nagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo taip pat negali būti tenkinamas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.