Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Eglei Valikonienei, Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant

ieškovei J. B., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Elenai Neimaer-Zinkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo notarė Gražina Slavinskienė, dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2017 m. rugpjūčio 10 d., dalį dėl 0,4900 ha ploto žemės sklypo pirkimo, esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia; priteisti iš atsakovės ieškovei sumokėtus pinigus už pirktą 0.4900 ha ploto žemės sklypą - 987,00 Eur. Nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kėdainių rajono 1-ame notarų biure tarp pardavėjo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Kėdainių skyriaus vedėjos A. Š. ir pirkėjos J. B. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartis, kuria ieškovė iš atsakovės pirko: 1) 0,4900 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 2) 0,2700 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nėra išreikšta tikroji jos valia, kadangi prieš perkant 0,4900 ha žemės sklypą jai natūroje buvo parodytas vienas žemės sklypas, o kai įteisino nuosavybę paaiškėjo, kad jai parduotas ne tas žemės sklypas, kurį norėjo pirkti. Paaiškėjus apgavystei, kreipėsi į atsakingas institucijas, kad padaryta klaida būtų ištaisyta, t.y. įteisinta nuosavybė į tą žemės sklypą, kurį norėjo pirkti ir jai buvo parodytas. Realiai tas sklypas buvo (duomenys neskelbtini), t. y. greta (duomenys neskelbtini) kaimo. Ieškovė norėjo įsigyti visą ariamos žemės sklypą, tačiau nupirktame sklype yra mažiau kaip 1/3 ariamos žemės, o kita dalis, krūmai, kemsynai ir pan., visiškai netinkantys žemės ūkio produkcijai auginti. Daug kartų buvo nuvykusi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrių tikėdama, kad atsiradusi problema, t. y. padaryta klaida bus geranoriškai ištaisyta, tačiau taip neįvyko.

Ieškovė papildomai paaiškino, kad nori, jog 0,49 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime būtų pakeistas tokio pat dydžio žeme, esančia (duomenys neskelbtini) kaime. Jos pirktas 0,49 ha žemės sklypas ribojasi su jai nuosavybės teisėmis priklausančia namo valda.

Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį (29-31 b. l.) prašo jį atmesti. Nurodo, kad Kėdainių rajono Krakių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 17 d. sprendimu F. B. skirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini). Asmeninio ūkio žemės sklypai buvo suprojektuoti Ažytėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2000 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 02-06-17 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo". Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte nurodyta, kad šis žemės plotas paženklintas vietovėje 2002 m. birželio 6 d. ir yra keturiuose žemės sklypuose Nr. 165-1 (plotas 0,49 ha (duomenys neskelbtini) (plotas 1,67 ha (duomenys neskelbtini)), Nr. 165-3 (plotas 0,48 ha (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas bei žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisai suderinti su F. B. ir jo pasirašyti. Tai patvirtina, kad F. B. žinomos asmeninio ūkio žemės sklypų ribos ir jis su jomis sutinka. Žemės sklypų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Būtent tie sklypai (tame tarpe ir 0,49 ha (duomenys neskelbtini) kaime) ir buvo parduoti ieškovei J. B.. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. priėmė palikimą po savo sutuoktinio F. B. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarė L. P. 2017-02-15 Nuosavybės teisės liudijime nurodė, kad J. B. priklauso pusė turtinės teisės į (duomenys neskelbtini) Tarybos 1994-01-17 sprendimu skirtą F. B. asmeniniam ūkiui 3,00 ha žemės (duomenys neskelbtini) (registro Nr. LP-575), 2017-02-15 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis turtinės teisės į Krakių apylinkės Tarybos 1994-01-17 sprendimu skirtą F. B. asmeniniam ūkiui 3,00 ha žemės (duomenys neskelbtini) (registro Nr. LP-576). Atsižvelgiant į tai ieškovės 2017-11-14 prašymas nurodyti, kad 0,49 ha žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), prieštarauja visiems byloje pateiktiems įrodymams.

Atsakovės atstovė prašo ieškinį atmesti, teigia, jog nesutikimo motyvai nurodyti atsiliepime į ieškinį.

Trečiasis asmuo notarė Gražina Slavinskienė paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos su ieškove sudarytą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. J. B. sutartį perskaitė, pasirašė, jokių pretenzijų ar nesusipratimų nekilo. Prašo ieškinį atmesti.

Liudytoja S. Z. parodė, kad J. B. turėjo žemės (duomenys neskelbtini). Ji pirko žemės ir (duomenys neskelbtini), jame vienam gabale turėjo 3 ha žemės.

Liudytojas A. K. parodė, kad J. B. (duomenys neskelbtini) turėjo 0,71 ha ganyklos važiuojant link (duomenys neskelbtini).

Liudytojas A. B. parodė, kad jo mama J. B. turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Ji pirko 0,49 ha sklypą, kuris ribojasi su jos namo valda, tuo sklypu anksčiau naudojosi apie 20 metų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

CPK 178 str. nustatyta, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė reikalavimų pagrįstumo neįrodė.

Ieškovės aiškinimas, kad ji, pirkdama 0,49 ha žemės sklypą, buvo apgauta, t. y. ji įsigijo ne tą sklypą, kurį norėjo pirkti, nepatvirtinamas jokiais bylos duomenimis.

Iš ieškovės J. B. 2017 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriui pateikto prašymo dėl asmeninio ūkio žemės pirkimo (16 b. l.), matyti, kad ji savo ranka įrašė, jog pageidauja pirkti žemės sklypus: 0,49 ha esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,27 ha (duomenys neskelbtini) (būtent šiuos sklypus ji ir įsigijo 2017 m. rugpjūčio 10 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi 5-11 b. l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjos 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 9VĮ-715-(14.9.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. 5307/0006:113, Nr. 5307/0005:269), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo J. B." 2 punkte nurodyta, kad J. B. parduodami valstybinės žemės sklypai pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Šiame projekte nurodyta, kad sklypas Nr. 165-1 0,4900 ha yra (duomenys neskelbtini). Prie sutarties pridedamas parduodamo žemės sklypo planas M 1:5000, kuriame pažymėtos ginčo sklypo vieta, ribos bei žemės naudmenų eksplikacija. (13-15, 52 b. l.). Pažymėtina, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas pasirašytinai suderintas su J. B.. Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte (21-22 b. l.) nurodyta, kad žemės plotas paženklintas vietovėje 2002 m. birželio 6 d. ir yra keturiuose žemės sklypuose Nr. 165-1 (plotas 0,49 ha (duomenys neskelbtini) (plotas 1,67 ha (duomenys neskelbtini)), Nr. 165-3 (plotas 0,48 ha (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 165-4 (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas, o taip pat ir tos pačios datos paženklinimo lauke abrisas suderinti su ieškovės sutuoktiniu F. B. ir jo pasirašyti. Tai reiškia, kad F. B. žinomos asmeninio ūkio žemės sklypų ribos ir jis su jomis sutinka. Ši aplinkybė patvirtina liudytojo V. B. parodymus, jog 0,49 ha sklypu, kuris ribojasi su mamos namo valda, sklypu anksčiau naudojosi apie 20 metų. Visa tai įgalina daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinomos parduodamo žemės sklypo vieta ir ribos ir jos teiginys, kad natūroje buvo parodytas ir parduotas kitas sklypas prieštarauja rašytiniams dokumentams. Paminėtina ir tai, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.2 nurodyta, kad pirkėjas, t. y. J. B., „patvirtina, kad iki šios sutarties pasirašymo turėjo galimybę ir apžiūrėjo parduodamus daiktus. Pirkėjas dėl parduodamų daiktų būklės bei kokybės neturi pardavėjui jokių pretenzijų, tai yra patvirtina, kad parduodamų daiktų būklė bei kokybė atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus bei atitinka pardavimo kainą, kurią pirkėja moka pardavėjui už parduodamą turtą“.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyti faktai nepatvirtina ieškovės teiginio, kad ji buvo apgauta nupirkusi 0,49 ha žemės sklypą ne toje vietoje, kur norėjo ((duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini).

2017 m. rugpjūčio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos su ieškove sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta ir įforminta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, todėl tenkinti ieškinį nėra teisinio pagrindo.

Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (4 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 – 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės J. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo notarė Gražina Slavinskienė, dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.