Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. M. ir jo atstovui advokatui Domantui Skebai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. mokėjo darbo užmokestį bei vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kitais kreditoriais ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises. Šiais veiksmais N. M. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis matyti bendrovės mokestinės prievolės valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009). Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad 2021-10-27 Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 118 186,13 Eur, iš jos: 68,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 2,70 Eur šio mokesčio delspinigių (nepriemoka susidarė nuo 2021-02-16), 29 433,40 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 407,00 Eur šio mokesčio delspinigių (nepriemoka susidarė nuo 2020-03-16), 24 88,92 Eur pelno mokesčio (nepriemoka susidarė nuo 2020-06-16), 84 644,40 Eur PVM ir 1 141,52 Eur šio mokesčio delspinigių (nepriemoka susidarė nuo 2020-03-26) bei 0,19 Eur nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių (nepriemoka susidarė nuo 2020-08-01). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš kasos knygos matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2021-09-30 padaryta išlaidų - 96590,54 Eur (darbo užmokestis - 39229,54 Eur, komandiruočių išlaidos - 30425,29 Eur, atskaitingiems asmenims - 25205,71 Eur, tiekėjams - 1730,00 EUR) ir likučio 2021-09-30 nebuvo. Pagal pateiktą sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ apyvartos per laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2021-09-30 kopiją nustatyta, kad Bendrovėje buvo 12 atskaitingų asmenų. Padaryta išlaidų - 126493,39 EUR (tiekėjams - 74474,84 Eur, darbo užmokestis - 7355,90 EUR, įnešta į kasą - 38506,21 Eur, įnešta į banką - 3984,32 Eur, kitos išlaidos - 2172,12 EUR) ir likutis 2021-09-30 sudarė 3532,35 Eur. Atskaitingi asmenys didžiausias sumas sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2020-11-24 - 1400,61 Eur ir 495,98 Eur, 2020-11-26 - 105,26 Eur ir 900,30 Eur, 2020-11-30 - 301,07 Eur, 2020-12-31 - 795,19 Eur, 2021-02-02 - 304,13 Eur, 2021-02-20 - 1064,44 Eur, 2021-02-26 - 832,94 Eur, 2021-03-31 - 1053,88 Eur.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020).

N. M. atstovas advokatas nurodo, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra tyčios. Nurodė, kad N. M. neturėjo tyčios pažeisti kreditorinių reikalavimų tenkinimo taisykles, o jo veiksmai susidariusioje situacijoje buvo vienintelis būdas tęsti įmonės veiklą ir gauti lėšų VMI reikalavimų tenkinimui. Reikalavimų tenkinimo eilę pažeidė ne piktavališkai, o todėl, kad įmonė dėl nenumatytos kliūties (COVID-19 pandemijos ir su tuo susijusiais užsakymų praradimais) susidūrė su finansiniais sunkumais.

Teismas pažymi, kad byloje nustatyti faktai patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930-1 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Taip pat teismas pažymi, kad nustatyta ir N. M. kaltė, todėl tokia advokato pozicija laikytina nepagrįsta.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises.

Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens vadovo pareigoms keliami aukšti kompetencijos standartai, be kita ko, lemia ir pareigą vadovui gerai išmanyti įmonės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kadangi įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės juos pažeidus. Akcentuotina, jog tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau taip pat prisiima daugelį su įmonės valdymu susijusių pareigų. Nors N. M. tikslas buvo išsaugoti įmonę ir taip bandyti atsiskaityti su VMI, tačiau jis kaip įmonės vadovas turėjo suprasti ir rizikas, kad to įgyvendinti gali ir nepavykti. Paminėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021-10-22 nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2021-11-03). Nors N. M. veikė turėdamas tikslą išsaugoti įmonę, tačiau įstatymų normose nustatytos taisyklės yra privalomos visiems, jeigu jos nenumato išimčių. Taigi, N. M. žinodamas, kad pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tokius veiksmus atliko, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai pažeidžia kreditoriaus, VMI, interesus. N. M. išsakytos aplinkybės, gali būti laikomos kaip lengvinančios aplinkybės, tačiau šios aplinkybės niekaip nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant jo kaltės.

Taigi teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog N. M. nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir atsakingu asmeniu, žinodamas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. vykdė mokėjimus už prekes ir paslaugas ir neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

N. M. byloje prašė paskirti kuo švelniausia baudą, kadangi turi rūpintis vaikais, jiems moka elementus, moka už būrelius ir pramogas. Tačiau teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurie sudarytų prielaidas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti. Teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog N. M. vaikų poreikiai yra dideli (mokamas (privatus) lavinimas ir pan.), nesudaro pagrindo jį pastatyti į nelygiavertę padėtį lyginant su tais, pagal analogišką nusižengimą nubaustais asmenimis, kurie neturėjo didelių finansinių galimybių skirti savo išlaikytiniams poreikiams tenkinti, nes susidarytų tokia situacija, kad asmuo, neturėjęs finansinių galimybių ar turėjęs mažesnes galimybes tenkinti vaikų poreikius (mokamas lavinimas ir pan.), mokėtų didesnę baudą, nei tas, kuris turėjo tokių finansinių galimybių. Nurodytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išlaidos nėra gyvybiškai būtinos, darydamas administracinį nusižengimą, jis turėjo suvokti, jog buvo turi sutartinių įsipareigojimų, ir turėjo suprasti, kad reikės vykdyti visus įsipareigojimus, ne tik vaikų išlaikymui, bet ir valstybei, jei tokie kiltų. Kita vertus, jei pakito administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinė padėtis ir jis nebeturi galimybių vykdyti visus įsipareigojimus, jis gali kreiptis į teismą dėl, pavyzdžiui, išlaikymo dydžio pakeitimo ir pan., gali kreiptis į vaikų ugdymo įstaigas dėl įmokų sumažinimo ar mokėjimų atidėjimo. Tokių duomenų, kurie kartu patvirtintų ir jo pakitusią turtinę padėtį, teismui nėra pateikta.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad N. M. turi nekilnojamojo ir kito registruotino turto, dirba, todėl negalima daryti išvados apie jo blogą finansinę padėtį.

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę teikti prašymą dėl baudos vykdymo išdėstymo, tačiau to nepadarė.

Tačiau teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad N. M. prisipažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą ir dėl to gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, baustas administracine tvarka. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis geranoriškai bendradarbiavo su teismu, paaiškino savo pažeidimo padarymo aplinkybes ir nurodė tai lėmusias priežastis, jo gailėjimasis buvo akivaizdus teismo posėdyje ir dėl to teismas nelaiko, jog N. M. yra piktybinis pažeidėjas, teismas taip pat nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų pagrindo teigti, jog su VMI buvo neatsiskaitoma piktybiškai. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą – A6.-83-1057/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.