Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka – 2025 m. rugsėjo 17 d. 9:00 val. Apie teismo posėdžio datą šalys informuotos paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą ir nutarties patvirtintą kopiją išsiunčiant ir įteikiant byloje dalyvaujančioms šalims.

Per teismo nustatytą terminą byloje dalyvaujančių asmenų papildomų prašymų, rašytinių įrodymų, prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas teikė prašymą Migracijos departamentui dėl pilietybės atkūrimo.

Migracijos departamentas priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog A. S. V. ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo, taip pat nėra pakankamai patvirtinančių dokumentų, kad pareiškėjo senelis A. S. V. buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 5 d. ir buvo ištremtas iš Lietuvos, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Byloje pateiktas 2025 m. vasario 28 d. išduotas A. S. V. mirties liudijimas, kuriame nurodoma, kad jo gimimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Teismui pateiktoje Rusijos VRM pagrindinio departamento Altajaus krašte 2025 m. sausio 30 d. archyvinėje pažymoje Nr. 10/C-1 nurodoma, kad pilietis S. A. (A., A., A.), V. sūnus (V.), gimęs (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kilęs iš (duomenys neskelbtini), pagal tautybę (duomenys neskelbtini), gimtoji kalba – lietuvių, 1941 m. pagal NKGB Lietuvos TSR operatyvinio štabo nutarimą buvo ištremtas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas Vidaus reikalų ministerijos Pasienio policijos valdybos Klaipėdoje 1930 m. birželio 6 d. išduotas tarnybos lapas 262 patvirtina, kad V. S. ėjo I-o komisariato eilinio policininko pareigas, nurodyta, kad pilietybė – Lietuvos, tautybė – (duomenys neskelbtini).

2014 m. gegužės 5 d. išduotas pareiškėjo gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad pareiškėjo tėvai G. R. S. ir S. A. V..

1980 m. balandžio 24 d. išduotas S. A. V. gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad jos tėvai S. V. A. ir S. V. D.

1998 m. spalio 10 d. išduotas santuokos liudijimas Nr. A-00160 patvirtina, kad G. R. S. ir S. A. V. susituokė (duomenys neskelbtini).

2014 m. balandžio 10 d. vardo keitimo pažymėjimas Nr. 623184 patvirtina, kad G. A. V. pakeitė pavardę į S.

1959 m. vasario 24 d. išduotas S. V. A. gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad jo tėvai S. A. V. ir S. (pastaba – vertime nurodyta, kad vardas neįskaitomas) J.

Pareiškėjas į bylą taip pat pateikė Altajaus krašto Šelabolichino apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, kuriame konstatuota, kad S. A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodytas Lietuvos TSR VRM 1990 m. vasario 7 d. archyvinėje pažymoje Nr. 6/6 P-96175, reabilituotas pagal Lietuvos TSR PVS 1988 m. spalio 21 d. įsakymą ir A. V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo. Teismo sprendime nurodyta, kad liudytojas Š. A. I. teismo posėdyje paaiškino, kad 1941 m. dirbo kartu su S. A., dėl pavardės ir vardo ištarimo sunkumų, jis buvo pervadintas rusiškai ir pradėtas vadinti A. V. S.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kitų valstybių teismai (pavyzdžiui, žydų konfesinis teismas) gali būti ne valstybinė teisminė institucija, kuri turi kompetenciją nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir kurios sprendimai turi privalomą teisinę galią, tačiau tokių teismų raštai ar sprendimai gali būti įrodymais teismų nagrinėjamose juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-239-701/2021). Taigi šiuo atveju Altajaus krašto Šelabolichino apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas laikytinas vienu iš rašytinių įrodymų, kuris vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017).

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti, laikantis įrodinėjimo taisyklių, renkami ir vertinami ne tik prašomą nustatyti faktą patvirtinantys įrodymai, bet ir duomenys, tą faktą paneigiantys arba patvirtinantys kitokius faktus, kurie leistų daryti išvadą, kad prašomas nustatyti faktas neegzistavo, nes kiti faktai pašalina tokio fakto egzistavimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareiškėjo pateiktų netiesioginių rašytinių įrodymų visuma teikia pagrindą daryti tikėtiną išvadą, kad pareiškėjo prosenelis A. V. S. ir iki 1940 m. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir 1941 m. ištremtas į Altajaus kraštą A. S., V. [V.] yra vienas ir tas pats asmuo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad esminiai A. V. S. ir A. S., V. [V.] identifikuojantys asmens duomenys sutampa.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi, pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. Suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė įrodymų, duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, ar nuginčytų pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

CPK 445 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, laikmetį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas išnaudojo galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus ir sprendžia, jog kitu būdu dokumentų pareiškėjas negali gauti, o pateiktų įrodymų tarpusavio analizė sąlygoja išvadą, kad yra pagrindas nustatyti pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. S. ir iki 1940 m. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir 1941 m. ištremtas į Altajaus kraštą A. S., V. [V.] yra vienas ir tas pats asmuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pasinaudoti įstatymo nustatyta Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo supaprastinta tvarka (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448, 259 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), prosenelis A. V. S. ir iki 1940 m. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir 1941 m. ištremtas į Altajaus kraštą A. S., V. [V.] yra vienas ir tas pats asmuo.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.