Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-07-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-19163-475/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
2YT-19163-475/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11803-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Pareiškėjas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-19163-475/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11803-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6.1; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.12 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl antstolio nušalinimo, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Užkuraitis, uždaroji akcinė bendrovė „Pango LT“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. B. (toliau – pareiškėjas) 2020 m. liepos 23 d. pareiškimu dėl antstolio nušalinimo prašo nušalinti antstolį Saulių Užkuraitį. Nurodo, kad antstolis tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir savo pareiškimą grindžia remiantis šiais argumentais:

- Pareiškėjas 2020 m. birželio 15 d. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio S. Užkuraičio patvarkymo dėl ginklo paėmimo ir perdavimo realizavimui. Antstolis 2020 m. birželio 22 d. priėmė patvarkymą S-20001367, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir neperdavė jo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Pažymi, kad tokiu būdu nebuvo išnagrinėtas skundo netenkinimo pagrindas;

- Antstolis kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatą su prašymu sulaikyti pareiškėją dėl tariamo R. B. atsisakymo atvykti pas antstolį. Tačiau pareiškėjas nebuvo gavęs patvarkymo apie reikalavimą atvykti, patvarkymas nebuvo paskelbtas portale www.antstoliai.lt.

Šalies argumentai

Antstolis 2020 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-20001367 netenkino skolininko 2020 m. birželio 16 d. elektroniniu paštu atsiųsto pareiškėjo skundo. Pareiškėjo pateiktas dokumentas pavadinimu ,,skundas“ dėl ginklo paėmimo savo turiniu labiau atitiko prašymą, dėl kurio antstolis ir priėmė minėtą patvarkymą, netenkindamas pareiškėjo prašymo ir neatidėdamas ginklų perdavimo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Pažymi, kad skolininko R. B. 2020 m. liepos 23 d. nušalinimo pareiškimas dėl antstolio nušalinimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Antstolio vertinimu, nėra pagrindo būti nušalintam – tam nėra CPK 65 ir 66 straipsniuose nustatytų pagrindų. Antstolio pagrindinė funkcija – vykdyti teismo vykdomuosius dokumentus, funkcijų vykdymas negali būti traktuojamas kaip antstolio suinteresuotumas būti šališku skolininko atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0034/20/00265 medžiagos nustatyta, kad antstolis vykdo 2020 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-900-450/2018 dėl 4 758,06 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. B. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės ,,Pango LT“ naudai. Antstolis 2020 m. balandžio 20 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir išsiuntė skolininkui skolininko darbovietės adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkui nesumokėjus skolos per raginime nustatytą terminą antstolis ėmėsi priverstinių vykdymo priemonių.

2020 m. gegužės 5 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20001008, kuriuo nuspręsta paimti skolininkui R. B. priklausančius ginklus ir perduoti juos Lietuvos Respublikos Ginklų fondui realizavimui. 2020 m. birželio 16 d. antstolio kontoroje gautas R. B. skundas dėl antstolio patvarkymo dėl ginklų paėmimo ir perdavimo realizavimui. Jame nurodoma, kad antstolio 2020 m. gegužės 5 d. patvarkymas Nr. S-20001008 naikintinas, motyvuojant tuo, kad antstolis nėra pateikęs ginklų vertės ir neskyrė eksperto ginklų vertės nustatymui; ginklai reikalingi pačiam R. B., siekiant apsaugoti gyvenamojo būsto apsaugai, nes išieškotojo atstovas ,,grasino pasikviesti keletą asmenų ir jėga įsibrauti į gyvenamąsias patalpas“; šiuo metu R. B. išvykęs į komandiruotę ir grįžta 2020 m. rugpjūčio 31 d.

2020 m. birželio 22 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20001367, kuriuo pareiškėjo prašymas netenkinamas ir neatidedamas ginklų perdavimo terminas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, ginklus realizuoja ne antstolis, o ginklų fondas. Taip pat skolininkas nepateikia jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių atidėjimo termino reikalingumą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu vykdoma skolininko R. B. iškeldinimo iš Linų g. 3, Ukmergė, vykdomoji byla. Remiantis Gyventojų registrų centro duomenimis, skolininko gyvenamoji vieta deklaruota Linų g. 30, Ukmergė, todėl įvykdžius iškeldinimą skolininkas neturės kur tinkamai laikyti ginklus.

Pareiškėjas R. B., argumentuodamas tuo, kad antstolis neperdavė pareiškėjo skundo dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio 2020 m. gegužės 5 d. priimto patvarkymo Nr. S-20001008 neperdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui ir tuo, kad buvo paskelbta pareiškėjo paieška, jam apie tai nieko nežinant, pateikė antstoliui nušalinimą pagal CPK 65 straipsnio 5 dalį, nurodant, kad antstolis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi.

Pareiškimas dėl nušalinimo atmestinas

Pažymėtina, kad antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas. Prireikus teisėjas gali kviesti ir išklausyti nušalinimą pareiškusį asmenį, antstolį ar kitus vykdymo proceso dalyvius (CPK 637 straipsnis). Pagal analogiją taikoma CPK 69 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad klausimas dėl teisėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl antstolio nušalinimo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdami savo funkcijas antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu (toliau – Antstolių įstatymas) bei kitais įstatymais ir teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Pagal CPK 636 straipsnį antstolis gali būti nušalintas, esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Vadovaujantis CPK 636 straipsnio 3 dalimi, nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą.

CPK 65 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas nušalinimo pagrindų nušalintinam asmeniui:

1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms;

2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais;

3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai;

4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas;

5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas;

7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, CPK 65 straipsnyje įtvirtintų antstolio nušalinimo pagrindų nenustatė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašo nušalinti antstolį dėl to, kad jis, pareiškėjo manymu, yra suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi. Pareiškėjas duomenų, pagrindžiančių teiginį dėl antstolio suinteresuotumo bylos baigtimi, teismui nepateikė. Iš esmės pareiškėjas nesutinka su antstolio atliktu procesiniu veiksmu – atsisakymu tenkinti pareiškėjo prašymą dėl antstolio patvarkymo Nr. S-20001008 panaikinimo dėl ginklų paėmimo ir jų realizavimo. Pažymėtina, kad vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims nesutinkant su antstolio procesiniais veiksmais ar atsisakymu procesinius veiksmus atlikti, taip pat manant, kad antstolio procesiniai veiksmai vykdomojoje byloje yra nepagrįsti, neteisėti ar jis neveikia, kaip turėtų veikti, vykdomojoje byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka ir terminais, kad tokį skundą CPK nustatyta tvarka išnagrinėjus, būtų patikrintas antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti pagrįstumas ir teisėtumas. Tačiau vykdomojoje byloje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su antstolio procesiniais veiksmais ar atsisakymu procesinius veiksmus atlikti, CPK 636 ir 65 straipsniuose nėra numatytas kaip antstolio nušalinimo pagrindas.

Antstolio nušalinimas gali būti pagrįstas tik CPK numatytais pagrindais. Objektyviais duomenimis nepagrįstos skolininko prielaidos ir abejonės negali būti pagrindu nušalinti antstolį ar jam pačiam nusišalinti.

Pareiškėjas būtinybę nušalinti antstolį grindžia tik subjektyviomis prielaidomis apie antstolio suinteresuotumą ir šališkumą. Objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius, byloje nėra. O aplinkybė, kad antstolis atmetė pareiškėjo prašymą dėl antstolio patvarkymo panaikinimo ir termino ginklų perėmimui pratęsimo nėra pakankamas pagrindas nušalinti antstolį. Pareiškėjas, mananti, jog antstolis pažeidė jo teises, turėtų skųsti šiuos veiksmus CPK nustatyta tvarka. Jokių konkrečių aplinkybių dėl antstolio asmeninio, nesusijusio su antstolio pareigų atlikimu, suinteresuotumo vykdomąja byla, pareiškėjas nenurodė ir jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimo dėl nušalinimo, todėl pareiškimas atmetamas.

Be kita ko, teismas pažymi, jog iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas tuo pačiu pagrindu (antstolio suinteresuotumas bylos baigtimi) į teismą kreipiasi jau ne pirmą kartą ir jam buvo išaiškinta, kad skundas dėl antstolio nušalinimo turėtų būti motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (civilinė byla Nr. 2YT-27848-454/2020). Toks pareiškėjo elgesys, įvertinus visas aplinkybes, teismo gali būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas teise, o CPK 95 straipsnyje nustatyta, jog teismui nustačius, kad dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Kauno apygardos teismas savo nutartyse yra nurodęs, jog siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. Duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu, šiuos duomenis gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai.

Teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo ar atsisakymo jį nušalinti atskiruoju skundu nėra skundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-163/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 290–292, 636–637 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl antstolio Sauliaus Užkuraičio nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/20/000265.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Simanavičienė