Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. B. ir (duomenys neskelbtini) įgaliotajam atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) V. S. 2024 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) T. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl to, kad jis 2024 m. gegužės 3 d., 15.03 val., (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2022 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) 58 straipsnio 2 bei 3 dalyse. Nutarime pripažinta, kad tokiais savo veiksmais T. B. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį, 2.67 straipsnį, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 24 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 12 punktą, 58 straipsnio 3 dalį, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai) 38.2, 41, 120.2, 123 bei 127.1 punktus. Dėl minėto administracinio nusižengimo T. B. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda (b. l. 32-38).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Juridinių asmenų registro nuostatų 38.2 punkte numatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie registro objektus registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Minėtų nuostatų 41 punktas numato, kad dokumentų ir duomenų teikėjai teisės aktų ir nuostatų nustatyta tvarka pateikia dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui. Dokumentų ir duomenų teikėjas, teikdamas dokumentus ir duomenis, privalo nurodyti juridinio asmens, užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo arba atstovybės elektroninio pašto adresą korespondencijai ir kontaktinį mobiliojo ryšio numerį, kurie įrašomi į Registrą neatlygintinai, taip pat atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktas numato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

T. B. skundžiamu Nutarimu administracine tvarka buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už bendrovės metinės finansinės ataskaitos rinkinio nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu laiku. Šis administracinis nusižengimas ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia padarinių atsiradimo. Taigi, atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius už finansinių ataskaitų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą – tokių ataskaitų nepateikimą nustatytu laiku.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus T. B. argumentus jam, kaip bendrovės vadovui, tenkančių pareigų kontekste, taip pat šiuos argumentus išanalizavęs (duomenys neskelbtini) kompetencijos srityje, su jais nesutinka ir vertina išimtinai kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją, paremta subjektyvia faktinių aplinkybių interpretacija.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad T. B. nuo (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 26-29). Tai reiškia, kad pastarasis nurodytai bendrovei vadovauja (duomenys neskelbtini), žino jam kaip vadovui tenkančias atsakomybes ir pareigas, o su būtinybe kasmet teikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius susiduria nebe pirmą kartą. Todėl akivaizdu, kad T. B. tenkančios pareigos kasmet pateikti vadovaujamos bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius nepaneigia jo argumentai apie negautus (duomenys neskelbtini) priminimus. Šios teismo išvados kontekste aktualu ir tai, kad T. B., kaip pirmiau nurodytos bendrovės vadovui, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, tenka pareiga veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus.

Svarbu pabrėžti, jog priešingai T. B. skunde nurodytiems argumentams, (duomenys neskelbtini) nėra teisės aktų nustatytos prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems kylančias pareigas, susijusias su finansinių atskaitų teikimu. Juridinių asmenų registro nuostatų Vienuoliktajame skirsnyje yra įtvirtina ir detalizuota, be kita ko, metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo tvarka, kuri registro, kuriam yra teikiamos minėtos ataskaitos, tvarkytojui nenumato jokios pareigos atsakingiems už finansinių atskaitų rinkinių pateikimą asmenims teikti priminimus dėl jiems tenkančios pareigos įvykdymo laiku. Anaiptol, nurodyto teisės akto 123 punkte apibrėžtas metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas yra sąlygojamas išimtinai šių rinkinių patvirtinimo ir 30 dienų po nurodytų ataskaitų patvirtinimo termino, tačiau ne registro tvarkytojo atsakingam asmeniui pateikto priminimo. Joks registro tvarkytojo priminimas, siunčiamas už finansinių atskaitų rinkinių pateikimą atsakingiems asmenims bei minimas administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. skunde, Juridinių asmenų registro nuostatuose nėra nurodytas. Kaip atsiliepime nurodė (duomenys neskelbtini), T. B. akcentuojamo pobūdžio priminimai yra siunčiami išimtinai Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva ir nėra sąlygojami jokio imperatyvaus teisinio reguliavimo, ko pasėkoje būtent juridinio asmens vadovas, nagrinėjamu atveju T. B., privalo taip organizuoti savo vadovaujamos bendrovės veiklą, įskaitant ir finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, kad bendrovei tenkančios prievolės būtų įvykdytos laiku ir tinkamai, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

Aptariamų T. B. argumentų kontekste pabrėžtina, jog vien tai, kad priminimai apie finansinių rinkinių ataskaitų pateikimą buvo siunčiami kitoms T. B. vadovaujamoms įmonėms, nepaneigia jam, kaip bendrovės vadovui tenkančios pareigos laiku ir tinkamai Juridinių asmenų registrui pateikti būtinus duomenis. Nagrinėjamu atveju nepaneigtina, jog (duomenys neskelbtini) kitoms, T. B. vadovaujamoms bendrovėms, savarankiška iniciatyva siuntė priminimus apie būtinybę pateikti finansinių ataskaitų rinkinius už 2022 m. bei 2023 m. (b. l. 40-42). Kita vertus, 2023 m. birželio 27 d. bei 2024 m. gegužės 21 d. gauti (duomenys neskelbtini) pranešimai, susiję su kitomis T. B. vadovaujamomis bendrovėmis, sudarė visas sąlygas patikrinti, o nustačius finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo faktą, juos pateikti ir kitose asmens vadovaujamose bendrovėse, įskaitant ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, jog pirmiau nurodyta, (duomenys neskelbtini) iniciatyva pateikta informacija galėjo būti įvertina ne tik adresuotos bendrovės kontekste, bet plečiamai – įvertinus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinių būklę, kas nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo padaryta.

Šios teismo išvados aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos – ANK 223 straipsnio 2 dalyje nenumatytos išimtys, kada ataskaitos gali būti neteikiamos ar teikiamos pavėluotai. Neabejotina, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.

Apibendrinus pirmiau aptartas ir teismo nustatytas faktines aplinkybes, jų vertinimui aktualų teisinį reguliavimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad T. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, būtų elgęsis kaip atsakingas ir rūpestingas bendrovės vadovas, bei dėjęs pastangas tam, jog juridinis asmuo savo veiklą vykdytų laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui būtų pateikti laiku. Nenustačius pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad T. B. veiksmai atitiko jam skundžiamame Nutarime inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Be pirmiau nurodytų argumentų, T. B., Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame skunde nesutikdamas su skundžiamu Nutarimu, apeliavo į tai, kad (duomenys neskelbtini) priimti procesiniai sprendimai negalėjo būti objektyvūs, kadangi tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek skundžiamą Nutarimą, surašė to paties skyriaus – (duomenys neskelbtini) specialistės.

Minėtų administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. argumentų kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas reikalavimus, keliamus administracinio nusižengimų bylų nagrinėjimo subjektams, numato vienintelę taisyklę – tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros (ANK 615 straipsnio 3 dalis). Jokie kiti reikalavimai, įskaitant ir susijusius su to paties įstaigos skyriaus specialistų dalyvavimu tiriant ir nagrinėjant administracinius nusižengimus, nėra numatyti. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas nedraudžia tos pačios įstaigos padalinio darbuotojams tiek tirti administracinius nusižengimus, tiek juos nagrinėti. Todėl vien tai, kad T. B. įrodytu pripažintą administracinį nusižengimą tyrė, o vėliau dėl jo skundžiamą Nutarimą priėmė to paties (duomenys neskelbtini) padalinio darbuotojai, nesuponuoja išvados, kad tokie procesiniai veiksmai ir jų pagrindu priimti sprendimai buvo neobjektyvūs. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde T. B., be pirmiau nurodyto argumento, jokių objektyvių teiginių apie galimą, jo atžvilgiu surašytus procesinius sprendimus priėmusių specialistų suinteresuotumą, nepateikė. Anaiptol, pastarasis apsiribojo išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, jog jo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai buvo šališki, todėl naikintini.

Galiausiai, T. B., nesutikdamas su skundžiamu Nutarimu, apeliavo į tai, kad skundžiamame Nutarime, pastarajam paskyrus 615 Eur dydžio baudą, visiškai neatsižvelgta į tai, kad jis iš karto gavęs pranešimą apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą, pateikė reikalaujamus 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinius, kas turėtų būti laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju, T. B. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 625 Eur dydžio bauda, kuri itin neženkliai viršija minimalų baudos dydį, skirtiną už pastarojo padarytą administracinį nusižengimą. Nors už analogiško pobūdžio, taip pat už su vadovaujamų bendrovių veikla susijusių administracinių nusižengimų padarymą T. B. nėra baustas, tačiau iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad administracine tvarka jis buvo baustas ne kartą. Naują administracinį nusižengimą T. B. padarė ir po šioje byloje aptariamų įvykių (b. l. 45-55). T. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors T. B. nurodė, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis iš karto gavęs pranešimą apie jo atžvilgiu surašytą administracinio nusižengimo protokolą, (duomenys neskelbtini) pateikė 2022 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinius (tą padarė – (duomenys neskelbtini)), tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu nelaikytina jo atsakomybę švelninančia. Pažymėtina, jog finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas yra bendrovės vadovo pareiga, kurią pastarasis, siekdamas užtikrinti tinkamą bendrovės funkcionavimą, privalo vykdyti. Vien tai, kad T. B. šią pareigą įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu ne tik, kad nešalina jo atsakomybės, bet jos ir nešvelnina. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje, be kita ko, taip pat pripažinta, kad minėta ir T. B. akcentuojama aplinkybė, neturi įtakos nustatant ir skiriamos administracinės nuobaudos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021).

Visos pirmiau aptartos, T. B. asmenybę, taip pat jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), spręsdamas klausimą dėl T. B. skirtinos administracinės nuobaudos, tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė ne per griežtą ir proporcingą administracinę nuobaudą. Minėtos teismo išvados aspektu pabrėžtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017).

Apibendrinant pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo T. B. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jam skiriamą administracinę nuobaudą, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) V. S. 2024 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.