- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- 1-129-829/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45738-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Civilinis ieškovas
- M. B.
- Advokatai
- Sigitas Balaišis
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) šauktinis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 2 val. 30 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo aikštelėje, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, tyčia be jokios dingsties sudavė smūgį kumščiu M. B. į veidą, tuo padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė M. B. sveikatą ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. P. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad atvažiavo į degalinę su draugais nusipirkti cigarečių. Iš pradžių visi nuėjo į parduotuvę. Vėliau draugai rūkė ar buvo tualete, o jis ėjo į automobilį. Šalia atvažiavo K. T., G. K. ir M. B. Su visais atvažiavusiais pasisveikino. M. B. su juo nepasisveikino ir dar pasakė: „– Dar vienas, (duomenys neskelbtini)“. Jis paklausė M. B. kodėl jis taip pasakė ir pasiūlė eiti pasišnekėti. Šis sutiko. Abu nuėjo prie degalinės įvažiavimo. Bekalbant gavosi konfliktas, kurio metu pasipylė keiksmažodžiai. Įsiaudrinus konfliktui jis sudavė M. B. kumščiu vieną kartą į veido sritį. Pataikė kažkur į veido šoną. Mano, kad taip pasielgė dėl durnumo. M. B. prieš jį neatliko jokių fizinių veiksmų. Po smūgio M. B. buvo pasilenkęs ir spjaudėsi. Nemanė, kad M. B. bus padaryta tokia didelė žala. Galvojo, kad tik lūpą jam prakirto. Dėl jo suduoto smūgio nukentėjusiajam galėjo būti padarytas sveikatos sutrikdymas. Savo veiksmus vertina neigiamai. Įvykio metu buvo išgėręs 2 stikliukus, tačiau tai neturėjo įtakos jo veiksmams. Nukentėjusiojo atsiprašė. Jam atlygino 2 600 Eur turtinę žalą. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, tačiau nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad galėtų sumokėti iki 2 000 Eur. Iš karto jis negali sumokėti visos sumos, nes jau skolinosi pinigų, kad atlygintų turtinę žalą. Kas mėnesį gauna po 144 Eur. Iki gegužės mėnesio galėtų mokėti po 100 Eur, o vėliau sumokėtų 1 500 Eur. Tačiau kiek teismas priteis, tokią žalą ir mokės. Tarnyboje tapo disciplinuotas, suprato padarytą žalą bei negerą savo elgesį. Ateityje taip nesielgs. Planuoja tęsti tarnybą kaip profesionalus karys. Viską sieja su kariuomene. Įvykio metu tarnavo tik 2 savaites. Šiuo metu alkoholio nevartoja (b. l. 112–113).
Kadangi kaltinamasis V. P. kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui advokatui, nukentėjusiajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas vadovaujantis BPK 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas, balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kiti surinkti įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiojo M. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. naktį apie 2 val. 35 min. su draugais K. T., G. K., A. J. atvažiavo į degalinę „Olerex“, esančią Šakių r., Girėnų k., Kauno g. Pats buvo vartojęs alkoholio. Visi ėjo į degalinę. Lauke prie įėjimo durų prasilenkiant su iš matymo pažįstamu V. P., šis jį pavadino „maugliu“, po to dar kažką su juo pasiginčijo. V. P. pasiūlė eiti pasikalbėti. Su tuo pasiūlymu sutiko ir abu nuėjo į netoli esančią autobusų sustojimo aikštelę, kurioje abu apsižodžiavo ir V. P. trenkė jam du smūgius į veidą. Po suduotų smūgių jis atbulas nuvirto į griovį. Išlipęs iš griovio pamatė, kad tas V. P. nueina. Pats jokių smūgių V. P. nesudavė, nes jo rankos visą laiką buvo kelnių kišenėse. Išlipęs iš griovio ėjo atgal link degalinės ir skambino 112, kvietėsi pagalbą. Byloje reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, viso 7 600 Eur (b. l. 20–21, 22).
Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo K. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis davė parodymus, iš esmės analogiškus kaip ir nukentėjusiojo M. B. parodymai. Papildomai nurodė, kad matė kaip V. P. pastūmė M. B. ir po to smogė jam ranka smūgį į veidą, dėl ko jo draugas susimėtė ir neišlaikęs pusiausvyros nuvirto į griovį. Parėjęs prie degalinės M. B. spjaudėsi kraujais. Suprato, kad jam padarytas stiprus sužalojimas, todėl iš karto nuvyko į ligoninę, kur M. B. diagnozavo žandikaulio lūžį. M. B. jokių smūgių V. P. tikrai nesudavė, o konfliktą pirmas pradėjo V. P. iš pradžių pastumdamas M. B. ir taip provokuodamas konfliktą, o nesulaukęs atsako, trenkė smūgį M. B. į veidą. (b. l. 54–56).
Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos I. I. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. vakare kartu su savo draugais J. R., V. P. ir T. G. buvo pas T. G. svečiuose (duomenys neskelbtini) kaime, kur vaikinai vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Pati jokio alkoholio nevartojo. Po išgertuvių vaikinams prisireikė cigarečių, todėl ji sutiko šiuos nuvežti iki degalinės, o po to išvežioti į namus. Automobiliu atvežė vaikinus į degalinę, esančią prie aplinkkelio. Tuo metu galėjo būti tarp 2–3 valandos nakties. Atvažiavusi į degalinę sustojo prie kuro kolonėlės, esančios per vidurį. Tada iš karto iš automobilio išlipo J. R. su T. G., jie nuėjo į degalinę pirkti cigarečių, už kelių akimirkų iš automobilio išlipo ir V. P. sakydamas, kad eina į tualetą. Netrukus iš degalinės išėjo ir V. P., kuris nuėjo link netoliese prie kuro kolonėlės stovinčio automobilio. Pamatė, kad V. P. su kažkuo konfliktuoja, to vaikino nepažinojo. Iš abiejų vaikinų elgesio, kūno kalbos suprato, kad tarp jų vyksta žodinis konfliktas. Smūgių nematė. Tada jis automobiliu pavažiavo į šoną, o pravažiuodama pro šoną V. P. liepė baigti konfliktą. Kai po kurio laiko vaikinai į automobilį susėdo, iš degalinės išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jokios kalbos, kad V. P. trenkė tam vaikinukui su kuriuo konfliktavo, niekas nesakė ir apie tai jokios kalbos nebuvo. Dar pati V. P. papriekaištavo dėl konflikto, sakė, kad to daryti nereikėjo. V. P. sakė, kad tas vaikinas jį kažkaip pavadino negražiai. Apie tai, kad tą vakarą V. P. sužalojo minėtą vaikiną, sužinojo tik iškviesta liudyti. Pati nieko nematė (b. l. 44–46).
Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo T. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis iš esmės analogiškus kaip liudytojos I. I. parodymai (b. l. 49–51, 52).
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) tyrėjos V. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pranešama, kad Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2018 m. rugsėjo 15 d. 2 val. 45 min. gautas pranešimas, kad Šakių r., Girėnų k., degalinėje ,,Olerex“ pažįstamų asmenų buvo sumuštas M. B. gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ buvo nustatytas 1,59 promilės girtumas. M. B. buvo nustatytas apatinio žandikaulio lūžis (b. l. 4–6).
Pagal POLIS registruojamų įvykio registrą nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. 2 val. 45 min. gautas telefoninis pranešimas, kad pranešėją sumušė du iš matymo pažįstami asmenys. Nuvykus į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad M. B. sumušė iš matymo pažįstamas V. P. (b. l. 7–8).
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esanti autobusų sustojimo aikštelė, kurioje buvo sužalotas M. B. (b. l. 14–18).
Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad M. B. nustatytas apatinio žandikaulio lūžis (b. l. 30).
Iš Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. G411/2018 (10) nustatyta, kad M. B. padarytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz.: ranka ir pan. mažiausia vienu smūgiu. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b. l. 33).
Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo M. B. gydymo reiškia 1 037,91 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (b. l. 35–36).
Atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį traukiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai, todėl turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kad nusikalstamą veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, turi kilti pasekmės, t. y. visuomenės rimtis ar tvarka turi būti realiai sutrikdomi, nes numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, dėl ko numatytos pasekmės yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo V. P. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – prie Šakių rajone, Girėnų kaime, prie pagrindinio kelio Šakiai–Kaunas, autobusų sustojimo aikštelėje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, autobusų sustojimo aikštelė, esanti Šakių rajone, Girėnų kaime, prie pagrindinio kelio Šakiai–Kaunas, yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali pravažiuoti ar būti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su V. P. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jis ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – liudytojo K. T. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės rodo, kad V. P. savo elgesiu šokiravo konfliktą mačiusį asmenį. Šis konfliktas nutraukė jų planus bendrauti su draugais bei dėl tokių kaltinamojo veiksmų įvykio vietoje buvę asmenys be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. P. 2018 m. rugsėjo 15 d. apie 2 val. 30 min. viešoje vietoje – Šakių rajone, Girėnų kaime, prie pagrindinio kelio Šakiai–Kaunas, autobusų sustojimo aikštelėje, tyčia be jokios dingsties sudavė smūgį kumščiu M. B. į veidą, tuo padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė M. B. sveikatą. Akivaizdžios ir realios dingsties tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį nebuvo, pats kaltinamasis negalėjo paaiškinti kodėl taip pasielgė, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo M. B. ir kaltinamojo V. P. konfliktą iki įvykio ar kitų aplinkybių, pateisinančių kaltinamųjų smurtą prieš nukentėjusįjį asmeniniais nesutarimais. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – kad nukentėjęs asmuo pavadino kaltinamąjį „maugliu“, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį.
Kaltinamasis V. P. pirmą kartą padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, J. V. inžinerijos bataliono šauktinis, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, nurodant, kad jis yra draugiškas, į konfliktus nelinkęs, laisvą laiką praleidžia bendraudamas su kitais kariais, neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas.
Kadangi kaltinamasis V. P. duodamas parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos. Teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaip to prašė gynėjas, provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio, kadangi kaltinamasis pats pasiūlė eiti išsiaiškinti santykius. Nors kaltinamajam nebuvo nustatytas girtumo faktas, tačiau šio veiksmai, nesugebėjimas adekvačiai reaguoti susidariusioje situacijoje, patvirtina, kad būtent girtumas sumažino savikontrolę ir turėjo įtakos jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymui. Kad kaltinamasis elgėsi taip, kaip būdinga išgėrusiam asmeniui, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismas tai laiko kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad tai atsitiktinio pobūdžio nusikaltimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamajam kaip jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja I. P. prašė atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn bei parodė, kad dirba viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Nėra nei teista, nei bausta. Sūnų visą laiką labai griežtai auklėjo. Sūnus niekada neturėjo problemų dėl smurtinio elgesio. Iki šio įvykio jokių incidentų nėra buvę. Labai blogai vertina sūnaus elgesį. Sūnus pažadėjo, kad daugiau taip nebus. Su sūnumi daug bendrauja, kadangi jiedu gyvena kartu. Jis geras vaikas, mokinosi, klausydavo, dabar atlieka privalomą karinę tarnybą. Jie susiskambina, ji visada žino kur jis yra. Dėl sūnaus stengtųsi dar labiau.
Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad I. P. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos: kaltinamasis pirmą kartą padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus; nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi; iš dalies atlygino nukentėjusiajam žalą, visiškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą; yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins padarytą žalą ir laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam V. P. kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajam kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Kauno teritorinė ligonių kasa, pareiškė 1 037,91 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (b. l. 35–36). Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo Nr. 264 (b. l. 107), civilinis ieškinys yra atlygintas, todėl procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas nukentėjusysis M. B. pareiškė 2 600 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 5 000 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 28). Kaip matyti iš mokėjimo nurodymo Nr. 265 (b. l. 108), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra atlygintas, todėl procesas dėl turtinės žalos M. B. nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
Ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. B. nurodė, dėl ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo palaiko. Jam padaryta nepataisoma žala. Jo apatinė žandikaulio smakro sritis yra nutirpusi ir greičiausiai neatsistatys. Nejaučia smakro, apatinės lūpos, dantų. Valgydamas gali persikasti lūpą. Geriant vandenį jis apsipila. Laukia kol atsistatys nervas, tačiau jau ilgas laiko tarpas kaip jis neatsitaiso. Jam buvo atlikta operacija, sudėti metalai. Jei metalus atmestų, reiktų dar vienos operacijos. Laukia dar viena operacija pas stomatologę. Trūksta audinių dantenai ir sunkiai laikosi dantis. Iš gomurio bus šalinami audiniai ir bus dedami ant dantenos. 5 savaites negalėjo valgyti, jautė skausmą, valgė tik per šiaudelį. Klinikose gulėjo savaitę laiko. Patyrė operacijų, narkozių. Po to 4 savaites gydėsi namuose. Neseniai buvo pas neurologą. Domėjosi dėl smakro ir lūpos. Jis nieko negalėjo pasiūlyti. Šiuo metu vaistų nevartoja. Jo klinikinis gydymas yra baigtas. Ambulatoriškai šiuo metu nesigydo. Dėl darbingumo lygio sumažėjimo niekur nesikreipė. Šiuo metu nedirba. Dirbti pradės kai susitvarkys dantis. Visą šį laiką nedirbo. Po įvykio praėjus dviem dienoms turėjo išvykti į Švediją dirbti. Turėjo net nusipirkęs bilietą. Darbo sutarties neturėjo, nes ją būtų pasirašęs tik nuvykęs. Prieš tai jau buvo dirbęs Švedijoje siuntų įmonėje. Tas pats vadovas pakvietė dirbti statybose pagalbiniu darbuotoju. Atsižvelgiant į patirtus skausmus, į traumos pasekmes ir jos įtaką jo tolimesniam gyvenimui, į nepataisomus liekamuosius dvasinius reiškinius, savo neturtinę žalą M. B. vertina 5 000 Eur. Turtinę žalą sudarė būsimos išlaidos už dantų gydymą ir kelto bilietai, kuri šiuo metu jam yra atlyginta.
Konstatuotina, kad nukentėjusysis M. B. dėl kaltinamojo V. P. padarytų nusikalstamų veikų neabejotinai patyrė nepatogumų, skausmą, dvasinių išgyvenimų, nes tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta į jos sveikatą, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis buvo operuotas ir apie savaitę laiko gydytas ligoninėje. Patirti sužalojimai lėmė ilgą gijimą, ribotą fizinį pajėgumą kramtyti maistą, laisvai kalbėti, dirbti. Nukentėjęs po įvykio neišvyko į sutartą darbą užsienyje ir prarado darbo kontraktą, nedirba ir šiuo metu. Artimoje ateityje nukentėjusiajam reikės atlikti dar vieną operaciją pas stomatologę. Dar ir šiandien nukentėjęs gerai nesijaučia, yra išlikę liekamieji sužalojimo reiškiniai – nejaučia smakro, kuris yra aptirpęs, tačiau atsižvelgtina taip pat į tai, jog byloje nėra tikslių medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo, taip pat į tai, jog civiliniam ieškovui nėra nustatytas nedarbingumo lygis. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. P. yra J. V. inžinerijos bataliono šauktinis, pavasarį baigs privalomą karinę tarnybą. Nors šiuo metu kaltinamojo mėnesinės pajamos siekia apie 144 Eur, tačiau jis yra jaunas, sveikas, darbingas, planuojantis savo ateitį sieti su profesionalia tarnyba krašto apsaugoje.
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, kurio metu nukentėjusiajam padaromas žandikaulio lūžimas įprastai priteisiama apie 3 000 – 3 500 Eur (Pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. 1A-149-309/2018 – dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo su liekamaisiais reiškiniais (žandikaulio aptirpimu) priteista 3 000 Eur neturtinė žala; Klaipėdos apygardos teismo 2018 +m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 1A-225-380/2018 – dėl dvigubo apatinio žandikaulio lūžimo kairiojo kampo ir dešinės pusės 44–45 dantų srityje su liekamaisiais reiškiniais (nejautrumu) priteista 3 500 Eur neturtinė žala), sprendžia, kad būtent 3 500 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, atsiradusius ilgalaikius padarinius, kurie tikėtina jau nebegalės būti pašalinti, bei leidžia manyti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. P. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 2 (dviejų) metų laikotarpiui I. P. atsakomybėn.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-129-829/2019 nutraukti.
Kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. P. 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui M. B.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.
Procesą dėl turtinės žalos nukentėjusiajam M. B. nutraukti.
Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
I. V. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
I. V. P. ir laiduotojai I. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.