- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- 1-1661-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21207-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- M. N.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas nežymiai sužalojo šeimos narį bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
2025 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kumščiu savo sugyventinei M. N. nemažiau 2 kartus smogė į veidą. Tokiais veiksmais R. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajai M. N. kraujosruvas apie akis, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino, kategoriškai neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją M. N.. Parodė, kad M. N. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena. Apklausiant M. policijos įstaigoje jai buvo daromas spaudimas, ji buvo verčiama pasakyti, kad jis ją sumušė. 2025 m. birželio mėnesio pradžioje, tai galėjo būti birželio 4-9 dienomis, pastebėjo, kad M. veidas yra sumuštas. Tada buvo Palangos m. pas draugą, ėjo pasivaikščioti į miestą. Grįžęs pamatė, kad M. akys yra pamėlusios, sumuštos. Paklausė M., kas įvyko, kas ją sumušė, ši atsakė nežinanti. Vėliau po šio įvykio M. važiavo į Klaipėdą ir pagimdė negyvą vaisių. Iki šiol gyvena su M. N., nesibara, sutaria gerai. M. N. nemušė. M. N. sakė policijos pareigūnams, kad jis, kaltinamasis, jos nemušė, todėl Palangos policijos pareigūnai pradėjo jai grasinti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. N. atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis R. S. yra jos sugyventinis (BPK 579 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Liudytojas A. B., Klaipėdos apskrities VPK vyresnysis tyrėjas, parodė, kad Klaipėdos AVPK buvo gautas pranešimas, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninę iš (duomenys neskelbtini) pristatyta pagimdžiusi moteris. Moteris pagimdė negyvą vaisių. Taip pat pranešta, kad prieš moterį buvo smurtauta. Atvyko į (duomenys neskelbtini) Akušerijos skyrių, moters asmens duomenų nepamena. Moteris nurodė, kad jai būnant namuose prieš ją smurtavo sugyventinis R. S.. Ji nurodė, kad vaisių pagimdė pati namuose pagalbinėje patalpoje. Nepamena, ar moteris buvo nurodžiusi kokiu būdu ji buvo sužalota ir kiek smūgių jai buvo suduota. Įvykio aplinkybių nepamena. Moteris parodymus davė laisva valia. Pagal moters pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nukentėjusioji M. N., kurios parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. S. yra jos sugyventinis, su juo gyvena 1,5 metų, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais nuolatos gyvena jos oficialus vyras V. N., su juo romantinių santykių nepalaiko jau apie 1,5 metų, tačiau oficialiai nėra išsiskyrę. R. S. jau ne kartą prieš ją smurtavęs, dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2025 m. birželio 14 d., apie 18.00 -19.00 val. su sugyventiniu R. S. buvo namuose, minėtu adresu. V. N. tuo metu buvo išvykęs. Tuo metu abu buvo virtuvėje, buvo apsvaigę nuo alkoholio. 2025 m. birželio 14 d. dienos metu kartu su sugyventiniu išgėrė degtinės butelį. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes pritrūko alkoholio, R. staiga tapo agresyvus, pradėjo rėkti ant jos, ir tada, jai sėdint ant fotelio, R. priėjęs prie jos, stovėdamas, kairės rankos kumščiu du kartus jai sudavė į tarpuakį. Tada pajuto skausmą, klausė, už ką ją muša, tačiau jis pats nesuprato, dėl ko ją mušė. Po šių dviejų smūgių jis apsiramino, daugiau nesmurtavo. Po atliktų smūgių sužalojimų iš karto neatsirado, kraujosruvas po abiem akim pastebėjo kitos dienos rytą. 2025 m. birželio 14 d., tikslaus laiko nepamenu, namo grįžo ir V. N., jam nieko nesakė apie kilusį konfliktą tarp jos ir sugyventinio, neminėjau ir to, kad R. prieš ją smurtavo. Tuo metu, kai prieš ją smurtavo sugyventinis, ji laukėsi jų bendro vaiko, buvo nėščia (duomenys neskelbtini). Po to, kai sugyventinis sudavė jai du smūgius kumščiu į veidą, sekantį dieną, t. y. 2025 m. birželio 15 d., pasijuto blogai, pradėjo jausti skausmą (plėšimo jausmą) nugaros srityje, taip pat prasidėjo skausmai pilvo srityje. Nieko niekam nesakė apie savo savijautą. Ta savijauta tęsėsi kelias dienas, ir 2025 m. birželio 17 d. savijauta buvo tokia pat, jautėsi silpnai ir apie 14.00 val. nuėjo atlikti gamtinius reikalus. Namuose, (duomenys neskelbtini), nuėjo į patalpą, kurioje yra kibiras, ir ten atliko gamtinius reikalus. Sėdint ant kibiro, bandydama išsituštinti, labai staiga pajuto, kad iš makšties nutekėjo kraujas ir staiga pajuto, kad pradėjo gimdyti. Pats gimdymas įvyko akimirksniu, viskas įvyko jai sėdint ant kibiro, tada atsistojus nuo kibiro pamatė, kad kibire yra naujagimis, virkštelė buvo neatsiskyrusi nuo jos. Tada vaisių ištraukė iš kibiro, suimdama vaisių už pažastų. Tada laikė kūdikį prie savęs ir kvietėsi pagalbos, nes tuo metu namuose buvo V. N. ir O. L.. O. yra jų šeimos bendra draugė, ji buvo atvykusi į svečius savaitgalį prieš jai pagimdant, tikslios datos ar laiko nepamena. Jai pagimdžius ir šaukiantis pagalbos į tualetą atbėgo O. Tada O. nubėgo iš kiemo pašaukti V. Jie pamatė, kad šalia jos ant žemės patiestas užtiesalas ir ant jo guli naujagimis. O. iš savo mobiliojo telefono paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie šį įvykį, nurodė, kad reikalinga medicininė pagalba. Kai pagimdė vaiką, jis neverkė, jautėsi kvėpavimas, nepastebėjo, ar kūdikis buvo prasimerkęs, prasižiojęs. Medikai telefonu nurodė, kad reikia surišti virkštelę į mazgą ir atlikti širdies masažą naujagimiui. Virkštelę surišo O., o gaivinimo veiksmus atlikinėjo V. Jis, pagal medikų telefonu duodamus nurodymus, pirštais masažavo vaiko krūtinę, atlikdamas paspaudimus. Atvykus medikams V. baigė gaivinimą. Visą laiką, kol vaikas buvo gaivinamas, jis, M. N., gulėjo šalia ant žemės, nes su naujagimiu buvo susieta virkštele. Atvykę medikai konstatavo, kad naujagimis yra miręs. Tada medikai ją ir mirusį vaiką ant neštuvų išnešė į greitosios automobilį, pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nori pabrėžti, kad dabar dar vis esantys sužalojimai veido srityje (kraujosruvos po abiem akim) atsirado būtent tada, kai sugyventinis atliko du smūgius kumščiu į jos veidą. Kitose kūno vietose sužalojimų neturi. Nėštumo metu prieš ją daugiau niekas nesmurtavo, pati nebuvo susižalojusi, nes mažai kur vaikščiodavo. Prieš ją smurtavo tik sugyventinis R. S. (1 t., b. l. 73-75, 85-86).
Pagarsinus M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji M. N. teisiamojo posėdžio metu juos paneigė.
Rašytiniai bylos duomenys.
Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. B. 2025 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2025 m. birželio 17 d. dirbant Klaipėdos mieste šaukiniu L1103 kartu su vyriausiuoju tyrėju M. R. 14.30 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo ROIK 0125000343814 gauta informacija, jog Palangos GMP darbuotoja informuoja, kad atvyko pagal gautą pranešimą į (duomenys neskelbtini), apie tai, kad nurodytu adresu yra pagimdžiusi moteris. Nurodė, kad įvykio vietoje rado moterį, kuri buvo pagimdžiusi negyvą vaisių (moteriškos lyties). Ant moters veido buvo matomos sumušimo žymės. Pagal pateiktą informaciją, moteris yra galimai M. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiuo metu medikai moterį ir vaisių pristatė į (duomenys neskelbtini). Budėtojo pavedimu nuvyko į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje pastebėta atvežta M. N., gim. (duomenys neskelbtini). Ant moters veido buvo pastebėti sužalojimai, mėlynės, jos pasiteiravus, kas nutiko, ji nurodė, kad 2025 m. birželio 14 d. vakaro metu ją namuose sumušė sugyventinis R. S., gim. (duomenys neskelbtini), kelis kartus rankomis trenkė į veido sritį. Moteris nurodė, jog dėl įvykio turi pretenzijų, norėjo rašyti pareiškimą. Ligoninėje alkotesteriu nustatytas 0.00 prom. blaivumas, ji bendravo adekvačiai. Moteris nurodė, kad konflikto ir smurto metu buvo nėščia apie (duomenys neskelbtini). Taip pat aiškinantis aplinkybės dėl negyvo vaisiaus, moteris paaiškino, kad 2025 m. birželio 17 d., apie 12.00 val., namuose nuėjo nusišlapinti ir pajuto, jog iš gimdos jai iškrito vaisius kartus su placenta, pradėjo kraujuoti, po ko moteris išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Moteris nurodė, kad sugyventinis į pilvo sritį jai nesmūgiavo. Ligoninėje iš M. N. priimtas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pavesta Palangos m. PK pareigūnams atlikti įvykio vietos apžiūrą bei įtariamajam R. S. įteikti šaukimą dėl įvykio (1 t., b.l. 7).
Iš 2025 m. birželio 17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad 2025 m. birželio 14 d., apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, sugyventinis R. S., gim. (duomenys neskelbtini), apie 2-3 kartus rankomis M. N. sudavė į veido sritį, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir sužalojo veido sritį. Dėl sugyventinio veiksmų turi pretenzijų, yra sužalota, todėl pageidauja pradėti ikiteisminį tyrimą. M. N. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu bendrą ūkį veda apie 1,5 metų, bendrų vaikų ar bendro turto neturi. 2025 m. birželio 14 d., dienos metu kartu su R. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, buvo dviese. Vakaro metu, apie 18.00-19.00 val., tikslaus laiko neprisimena, būdami abu neblaivūs, žodžiu pradėjo konfliktuoti dėl alkoholinių gėrimų bei kitų problemų. Sugyventinis tapo agresyvus, pakeltu tonu pradėjo bendrauti. Žodinio konflikto metu sugyventinis R. staiga, nieko nesakydamas, jai sėdint ant sofos apie 2-3 kartus kumščiais sudavė jai į veido sritį, tiksliau - į abu žandus, akiduobes. Iškart po šių smūgių jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pajuto skausmą, gintis nebandė, nes prieš jį gintis bijo. Paklausė jo, kodėl jis ją sumušė, tačiau jis į tai atsakyti nesugebėjo. Viskas įvyko bendrame kambaryje, kuriame tiek gyvena tiek miega. Po patirto fizinio skausmo nuėjo miegoti, pagalbos į nieką nesikreipė. Konflikto metu namuose mažamečių vaikų nebuvo, konflikto niekas nematė. Sugyventinis taip elgiasi jau ne pirmą kartą, ir anksčiau prieš ją smurtavo, buvo atvykusi policija, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Bijo savo sugyventinio (1 t., b. l. 50-60).
Iš 2025 m. birželio 17 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant M. N. veido, po kairiąja ir dešiniąja akimis matosi kraujosruvos, po kairiąja akimi apie 1,5 cm x 0,5 cm, po dešiniąja akimi apie 2 cm x 0,5 cm dydžio. Daugiau išorinių kūno sužalojimų ant asmens apnuogintų kūno vietų nepastebėta. Fotografuota (1 t., b. l. 139-147).
Iš 2025 m. liepos 17 d. specialisto išvados Nr. G 575/2025(03) nustatyta, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje M. N. konstatuotos senos poodinės kraujosruvos apie akis, nenurodant jų spalvinės gamos, bei dešinės pažasties aplinkoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu, galimai 5-9 paros iki objektyvios apžiūros gydymo įstaigoje. Poodinės kraujosruvos yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 151-154).
Akistatos metu R. S. neigė smurtavęs prieš sugyventinę, M. N. nurodė, kad 2025 m. birželio 14 d., apie 18.00-19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose jai sėdint fotelyje, R. priėjęs prie jos, stovėdamas, kairės rankos kumščiu du kartus sudavė į tarpuakį. Dėl to juto fizinį skausmą ir atsirado kraujosruvos apie akis. Galimai įvykio metu namuose buvo ir V. N. (1 t., b.l. 93-96).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, 2K-95-648/2021, 2K-150-489/2022).
Šioje baudžiamojoje byloje R. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, jog jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiajai savo sugyventinei M. N. kumščiu 2 kartus smogė į veido sritį, taip sukeldamas M. N. fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas apie akis, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. S. viso proceso metu kaltu neprisipažino, nurodė, kad M. N. nežalojo, prieš ją nesmurtavo. Pastebėjo, kad sugyventinės veidas yra sužalotas, tačiau M. N. teigė, kad susižalojo pati griūdama.
Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir, jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šį principą taip pat įtvirtina BPK 44 straipsnio 6 dalis. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią kasacinės instancijos teismo praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-43-458/2021 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83 ir kt., peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-495/2022).
Teismas, ištyręs baudžiamosios bylos duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, jog šioje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad M. N. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina byloje esantys objektyvūs bylos duomenys, t. y. 2025 m. liepos 17 d. specialisto išvada. Minėta specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiosios M. N. veidas buvo sužalotas, tačiau apžiūros metu nustatyta, kad poodinės kraujosruvos apie akis yra senos, o sužalojimai galimai padaryti 5-9 paros iki objektyvios apžiūros gydymo įstaigoje (1 t., b. l. 151-154). Taigi, aplinkybė, kad nukentėjusiajai M. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra patvirtina byloje esančiais įrodymais, tačiau aplinkybę, jog šį sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė būtent kaltinamasis R. S. nurodė tik nukentėjusioji M. N. (apklausiama ikiteisminio tyrimo metu). Tuo tarpu, kaltinamasis nurodė, kad nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajai.
Nukentėjusioji M. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2025 m. birželio 14 d., apie 18.00 -19.00 val., konflikto metu ją sužalojo sugyventinis R. S., du kartus kumščiu suduodamas jai į tarpuakį. Taigi, šioje byloje kaltinamajam R. S. pareikštas kaltinimas iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios M. N. parodymais.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. N. atsisakė duoti parodymus, teigė, kad kaltinamasis R. S. jos nežalojo, prieš ją nesmurtavo, o jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie jos sužalojimo aplinkybes nėra teisingi.
Teismo įsitikinimu, vertinant nukentėjusiosios parodymus, t. y. kurie iš jų yra patikimi, o kurie atmestini, būtina vertinti ir kitus bylos duomenis.
Susipažinus su visais byloje esančiais įrodymais matyti, jog byloje nėra nukentėjusiosios M. N. fizinio smurto fakto liudytojų, liudytojai, kurie būtų matę įvykio aplinkybes, byloje nenustatyti. Apie nukentėjusiosios fizinį sužalojimą policijos pareigūnai sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios pasakojimų, atvykę į gydymo įstaigą praėjus kelioms dienoms po galimo smurtavimo.
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji M. N. 2025 m. birželio 17 d. buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), nes būdama namuose pagimdė negyvą vaisų. Ant M. N. veido buvo matomos sumušimo žymės. M. N. nurodė, kad 2025 m. birželio 14 d., apie 18.00-19.00 val. žodinio konflikto metu jai į veido sritį trenkė sugyventinis.
Taigi, nukentėjusioji M. N. parodymus davė netrukus po to, kai įvyko priešlaikinis savaiminis gimdymas namuose, žuvus vaisiui, be jokios abejonės, nukentėjusioji galėjo būti išsigandusi, jausti stresą bei įtampą. Todėl M. N. pirmiau duoti parodymai apie jos sužalojimo aplinkybes, jai pačiai tuos parodymus paneigus teisiamojo posėdžio metu, negali būti laikomi patikimais ir pakankamais kaltinamojo R. S. kaltei konstatuoti. Priimti apkaltinamąjį nuosprendį vadovaujantis vien tik nukentėjusiosios parodymais šiuo atveju nebūtų teisinga.
Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad M. N. 2025 m. liepos 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 575/2025(03) diagnozuoti sužalojimai buvo padaryti būtent kaltinamojo R. S. veiksmais, o nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinamasis R. S. išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis R. S. dalyvavo padarant kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kaltinamajam R. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamajam R. S. paskiras kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.