Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuspręsta panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Pripažinti R. S. recidyvistu.

2.2. Teismo padaryta išvada, kad neįrodyta, jog R. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Pagal BPK 20 straipsnio l dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tai reiškia, kad įstatymas nesuteikia jokio prioriteto vienai įrodymų rūšiai prieš kitas. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, pažeisdamas šią nuostatą, suteikė prioritetą vienai įrodymų rūšiai – duomenims, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad R. S. buvo nusikaltimo vietoje ir atliko kokius nors nežymaus sveikatos sutrikdymo objektyviuosius požymius sudarančius veiksmus, t. y. tiesioginiams įrodymams, tiksliau, jų nebuvimui. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Byloje, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajai atsisakius duoti parodymus, kitų tiesioginių įrodymų, jog R. S. buvo nusikaltimo vietoje, nėra. Tačiau įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Teismas, vertindamas surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, surinktų byloje duomenų nevertino kaip įrodymų visumos.

2.4. Teismas nevertino to, kad 2025 m. liepos 17 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad atvykus medikams pastebėtos senos hematomos apie akis. Pacientė teigia, kad buvo mušama vyro. Iš nėščiosios ir negyvagimio kortelės matyti, kad M. N. yra turėjusi (duomenys neskelbtini) nėštumus, savaiminis persileidimas / nesivystantis nėštumas – (duomenys neskelbtini), ankstesni gimdymai – (duomenys neskelbtini). Nepalanki nėščiosios būklė ir žalingi įpročiai: nėščioji gimdysianti (duomenys neskelbtini) kartą ir daugiau; piktnaudžiavimas alkoholiu nėštumo metu; rūkymas iki nėštumo ir nėštumo metu. Akušerinės procedūros – ultragarsinis tyrimas 15–20 sav. Gimdymo vieta: namai. Gimdymo būdas, atliktos operacijos: (duomenys neskelbtini); pagimdė natūraliais takais. Jokių duomenų, kad nukentėjusioji būtų psichiškai paveikta, dėl ko galėjo netinkamai suprasti medikams ir pareigūnams nurodytas aplinkybes dėl sumušimo, nėra. Teismas taip pat nevertino to, kad R. S. jau ne pirmą kartą smurtauja prieš nukentėjusiąją be jokios priežasties, yra ūmaus būdo. Nors teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, tiesiogiai patvirtinančių R. S. kaltę, tai dar nereiškia, jog byloje esantys netiesioginiai įrodymai praranda savo vertę. Aptarti baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai yra esminiai ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

2.5. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, parenkant bausmės rūšį ir dydį R. S., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Padaryta tyčinė, baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų. R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. ne pirmą kartą atlieka smurtinius nusikaltimus prieš M. N.. R. S. pripažintinas recidyvistu, nes, neišnykus teistumui už tyčinius nusikaltimus, padarė tyčinį nusikaltimą. R. S. baustas ir administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai, jis turėtų būti pripažintas recidyvistu ir turėtų būti pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

3. Teismo posėdyje apygardos teisme prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Prokuroras kvestionuoja apylinkės teismo motyvus ir išvadas dėl R. S. išteisinimo, teigdamas, jog jo veikoje yra BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Tačiau teisėjų kolegija prokuroro skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Skundžiamas nuosprendis priimtas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir jų visetą, todėl panaikinti nuosprendį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (BPK 20 straipsnis, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).

5. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams ir išvadoms, jog kaltinimas R. S. įrodinėjamas tik nukentėjusiosios M. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji teisme vertino kaip neteisingus (be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad: 2025 m. birželio 14 d. dienos metu kartu su sugyventiniu išgėrė degtinės butelį. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes pritrūko alkoholio, R. staiga tapo agresyvus, pradėjo rėkti ant jos ir tada, jai sėdint ant fotelio, R. priėjęs prie jos, stovėdamas, kairės rankos kumščiu du kartus jai sudavė į tarpuakį; nėštumo metu prieš ją daugiau niekas nesmurtavo, pati nebuvo susižalojusi, nes mažai kur vaikščiodavo). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. N. atsisakė duoti parodymus prieš sugyventinį, teigdama, kad jis jos nežalojo, prieš ją nesmurtavo. Kaltinamasis R. S. apylinkės teisme parodė, jog: prieš sugyventinę M. N. nesmurtavo; 2025 m. birželio mėnesio pradžioje, tai galėjo būti birželio 4–9 dienomis, pastebėjo, kad M. veidas yra sumuštas – pamėlusios, sumuštos jos akys; paklausė M., kas įvyko, kas ją sumušė, ši atsakė nežinanti; vėliau po šio įvykio M. važiavo į Klaipėdą ir pagimdė negyvą vaisių.

6. Aplinkybę, jog M. N. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip pagrįstai motyvavo apylinkės teismas, patvirtina byloje esanti 2025 m. liepos 17 d. specialisto išvada, tačiau jos apžiūros metu nustatyta, kad poodinės kraujosruvos apie akis yra senos, o sužalojimai galimai padaryti 5–9 paros iki objektyvios apžiūros gydymo įstaigoje (t. 1, b. l. 151–154). Taigi ši aplinkybė patvirtina tik M. N. padaryto nežymus sveikatos sutrikdymo faktą, tačiau byloje nėra surinkta jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog ją sužalojo būtent sugyventinis R. S. ir būtent nukentėjusios nurodytą 2025 m. birželio 14 d. Akivaizdu, jos teismo medicinos ekspertas nustatė jos sužalojimus, kurie laiko apsektu yra gerokai vėlesni (5–9 dienos iki objektyvios apžiūros gydymo įstaigoje, t. y. 2025 m. birželio 17 d.) nei pačios nukentėjusiosios tyrėjams nurodyta, o teismo posėdyje paneigta jos sužalojimo diena – 2025 m. birželio 14 d.

7. Tai, kad apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi prokuroras, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

8. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra tiesioginių M. N. kaltę patvirtinančių įrodymų, o apylinkės teismo įvertintų netiesioginių įrodymų visuma yra objektyviai nepakankama tam, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog jos sugyventinis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. būdamas neblaivus, kumščiu ne mažiau kaip du kartus smogė sugyventinei į veidą ir taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Priešingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiosios M. N. pirmiau duoti parodymai apie jos sužalojimo aplinkybes, jai pačiai tuos parodymus paneigus teisiamojo posėdžio metu, negali būti laikomi patikimais ir pakankamais kaltinamojo R. S. kaltei konstatuoti, paremta ne prielaidomis, o įvertinus nustatytas ir ištirtas byloje aplinkybes, jog: ji davė parodymus tyrėjams apie patirtą sugyventinio smurtą netrukus po to, kai jai įvyko priešlaikinis savaiminis gimdymas namuose ir žuvo vaisius; į gydymo įstaigą nukentėjusioji buvo pristatyta tik po šio tragiško įvykio ir tik ten nurodė, kad 2025 m. birželio 14 d. apie 18–19 val. žodinio konflikto metu jai į veidą trenkė sugyventinis. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusioji nesikreipė į policiją ir (ar) į gydymo įstaigas nei jos nurodytą sužalojimo dieną 2025 m. birželio 14 d., nei iš karto po to. Be to, anksčiau aptarta 2025 m. liepos 17 d. specialisto išvada dėl nukentėjusiosios sužalojimų padarymo laiko (5–9 paros iki jos objektyvios apžiūros gydymo įstaigoje) leidžia pagrįstai manyti, jog šiuos sumušimus (senos hematomos apie akis) ji patyrė anksčiau nei jos pačios nurodyta sužalojimo diena. Galiausiai tai, jog anksčiau R. S. yra smurtavęs prieš sugyventinę ir (ar) baustas administracine tvarka, priešingai, nei teigia apeliantas, įvertinus aptartų aktualaus įvykio aplinkybių visumą, savaime nepatvirtina, jog būtent R. S. dalyvavo padarant jam inkriminuotą smurtinę veiką.

9. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta nė vieno tiesioginio R. S. inkriminuoto nusikalstamo elgesio įrodymo, o skundu kvestionuojamų netiesioginių įrodymų objektyviai nepakanka daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinimas jam įrodytas. Apelianto nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas panaikinti nuosprendį ir pripažinti R. S. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

10. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad valstybės naudai iš valstybės priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 83,33 Eur. Šios išlaidos susidarė už R. S. tarnybos advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

11. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Tokiu atveju, kai asmeniui priimamas išteisinamasis nuosprendis, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje.

12. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuratūros apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, o gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas, nepriklausomai nuo išteisintojo R. S. valios. Atsižvelgdama į tai ir tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto, teisėjų kolegija daro išvadą, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, iš valstybės neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Raimundo Galdiko apeliacinį skundą atmesti.

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už išteisintajam R. S. (R. S.) apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą neišieškoti.