- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-781-112/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- V. K., A. K.
- Ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Romas Lupeika
- Kategorijos
- 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-781-112/2013
2013 m. birželio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir A. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama atidalinti natūra gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) pagal 2012-09-18 VĮ „Registrų centras“ parengtą pastato patalpų padalijimo projektą, pagal kurį ieškovei tenkančios dalies plotas 54/100 dalys, dalies plotas 103,14 kv. m, o atsakovui 46/100 dalys, dalies plotas 88,42 kv. m. Prašo paskirti ieškovei nuosavybės teise naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-l (7.71 kv. m.), 1-7 (9.67 kv. m.). 1-8 (18.50 kv. m.), 1-9(13.03 kv. m.), 1-10 (4.97kv.m.), 1-11 (3.22 kv. m.), 1-15 (39.80 kv. m.); atsakovui paskirti nuosavybės teise naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-2 (7.89 kv. m.), 1-2 (10.26 kv. m.), 1-3 (3.65 kv. m.), 1-4 (14.45 kv. m.), 1-5 (20.28 kv. m.), 1-13 (7.75 kv. m.), 1-14 (17.93 kv. m.); taip pat ieškovei ir atsakovui paskirti bendrai po ½ dalį naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (4.63 kv. m.), 1-6 (5.07 kv. m.), 1-12 (2.75 kv. m.)
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-12-31 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas atidalino natūra gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2012-09-18 VĮ „Registrų centras“ parengtą Pastato patalpų padalijimo projektą, ir paskyrė: 1. Ieškovei A. B. nuosavybės teise naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-l (7.71 kv. m.), 1-7 (9.67 kv. m.). 1-8 (18.50 kv. m.), 1-9(13.03 kv. m.), 1-10 (4.97 kv.m.), 1-11 (3.22 kv. m.), 1-15 (39.80 kv. m.); 2. Atsakovui V. K. nuosavybės teise naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-2 (7.89 kv. m.), 1-2 (10.26 kv. m.), 1-3 (3.65 kv. m.), 1-4 (14.45 kv. m.), 1-5 (20.28 kv. m.), 1-13 (7.75 kv. m.), 1-14 (17.93 kv. m.); 3. Paskyrė ieškovei A. B. ir atsakovui V. K. bendrai po ½ dalį naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (4.63 kv. m.), 1-6 (5.07 kv. m.), 1-12 (2.75 kv. m.); 4. Ieškovei A. B. tenkančios dalies plotas 54/100 dalys, dalies plotas 103,14 kv. m, o atsakovui V. K. 46/100 dalys, dalies plotas 88,42 kv. m. Teismas nurodė, kad vien atsakovų nenoras atsidalyti negali būti kliūtis ieškovei įgyvendinti tokią savo teisę, kai tam yra reali galimybė. Teismo nuomone, ieškovės pateiktas atidalijimo variantas yra priimtiniausias abiems šalims, nes atidalijimas būtų įvykdytas mažiausiomis sąnaudomis ir mažiausiai sukeliant nepatogumų atsakovams. Dėl atsakovo V. K. pasiūlymo ieškovei įsirengti kitą įėjimą į gyvenamąjį namą ne per patalpą pažymėtą indeksu 1-1 (4.63 kv. m.), teismas nurodė, jog tam ieškovei reikėtų patirti nuo 20 000 Lt iki 30 000 Lt išlaidų. Ieškovei reikėtų pertvarkyti dujotiekį, elektros instaliaciją, namo sienoje padaryti angą durims, o tokių piniginių lėšų ieškovė neturi. Teismas nesutiko su atsakovo siūlymu ieškovei vaikščioti per duris, esančias patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-6 (5.07 kv. m.), kadangi tuomet taip pat reikėtų pertvarkyti dujotiekį, elektros instaliaciją, įstatyti naujas duris. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas (dukra) yra neįgali ir kuriai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Vaikas sunkiai vaikščioja. Jeigu reikėtų įrengti naują įėjimą per patalpą, pažymėtą indeksu 1-6 (5.07 kv. m.), tuomet ieškovės vaikai turėtų išeiti į J. K. C. g., kad patektų į namo vidinį kiemą. (duomenys neskelbtini) gatvėje eismas yra labai intensyvus, todėl ieškovės vaikams kyla nuolatinis pavojus pakliūti į eismo įvykį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimu ginami tik ieškovės interesai, o teismas tenkindamas ieškinį vadovavosi tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Teismas nenurodė pakankamai argumentų, kodėl atmeta atsakovo pasiūlymus, o remiasi tik ieškovės pateiktomis aplinkybėmis. Nesutarimas tarp šalių kilo dėl ieškovės savavališkai atlikto remonto, kurio metu ieškovė be bendraturčio sutikimo įrengė bendro naudojimo patalpoje pertvarą, galimai pasidalino plotą praplėsdama palėpę ir tokiu būdu padidino savo plotą. Taigi ieškovė be bendraturčio sutikimo bendrose patalpose atliko remonto darbus, siekė atlikti matavimus ir taip įteisinti savo neteisėtus veiksmus. Atsakovui nesutikus dėl tokių ieškovės atliktų savavališkų veiksmų ir siekių juos įteisinti, ieškovė kreipėsi į teismą dėl bendro turto atsidalijimo. Ieškovės atidalijimo variantas realiai nepakeičia esamos padėties. Ieškovės kreipimasis į teismą su prašymu kuris praktiškai nieko nekeičia, o labiau atitinka norą, kad ateityje darant bet kokius pertvarkymus nereikėtų prašyti atsakovo sutikimo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės pasiūlytas ir teismo sprendimu patvirtintas turto padalijimo variantas, atsakovui yra nepriimtinas. Ieškovė siekė patenkinti tik savo interesus, neatsižvelgdama į atsakovo interesus, nesiekiant taikaus sprendimo ir suderinimo. Nustačius dalis pagal ieškovės pateiktą projektą ir patenkinus ieškovės prašymą atidalyti iš bendro turto tik dalį jiems priklausančios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, šalių gyvenamojo namo bendroji dalinė nuosavybė nebūtų nutraukta, nes liktų bendro naudojimo patalpos, šiuo atveju gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (4.63 kv. m.), 1-6 (5.07 kv. m.), 1-12 (2.75 kv. m.). Atsakovas sutiktų su visišku, tai yra realiu namo dalių atidalijimu – suformuojant du atskirus turtinius vienetus su atskirais įėjimais. Tai būtų priimtiniausias atidalijimo būdas. Padalintos patalpos taptų atitinkamai kiekvienos šalies asmenine nuosavybe, jas būtų galima suformuoti kaip atskirus kadastrinius vienetus. Nurodo, kad yra ligotas, pensinio amžiaus žmogus ir nori gyventi ramų asmeninį gyvenimą. Todėl manytina, kad realus namo dalių atidalijimas – suformuojant du atskirus vienetus su atskirais įėjimais yra priimtiniausias atidalijimo būdas tiek ieškovei, tiek atsakovams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo V. K. apeliacinį skundą ieškovė A. B. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovės atidalijimo variantas realiai nepakeis esamos padėties. Padalinus namą pagal ieškovės siūlomą variantą, šalims nebereikės vienas kito prašyti sutikimų realizuojant teisę pertvarkyti patalpas, kad kiekvienas galėtų patalpas pertvarkyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovės pateiktus projektinius pasiūlymus dėl atidalijimo būdo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovei A. B. nuosavybės teise priklauso 277/773 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovui V. K. nuosavybės teise priklauso 496/773 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ lauko tualeto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinant valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, ieškoti priimtiniausio sprendimo būdo tiek taikiai sprendžiant turtines problemas, tiek ir nagrinėjant ginčus dėl bendro daikto teisme.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad gyvenamasis namas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nors ieškovė pareiškė reikalavimą atidalyti gyvenamąjį namą, tačiau iš paties ieškinio matyti, kad ieškovė nesiekė bendraturčių bendrosios nuosavybės pasibaigimo ir ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal jos pasiūlytą naudojimosi tvarkos variantą. Taigi, ieškovė savo reikalavimą grindė CK 4.75 straipsnio nuostatomis ir tinkamiausia nuosavybės teisių įgyvendinimo išraiška laikė naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės ieškinį bei nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal 2012-09-18 VĮ „Registrų centras“ parengtą planą. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei tvirtina, kad nustatyta naudojimosi tvarka jam nepriimtina, o priimtiniausias būtų atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teismų praktikoje suformuota aiški nuostata, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 ir kt.). Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas remiantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji nuosavybė nutraukiama, tas dalyvis tampa jam paskirtos turto dalies savininku ir naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi ir savo turiniu, ir teisiniais padariniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčytinus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Kaip minėta, šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu, tai yra nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas tik ieškovės pasiūlymas pagal bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neteikė gyvenamojo namo atidalijimo projekto, o apeliaciniame skunde tik užsimina apie atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat nepateikdamas konkretaus gyvenamojo namo atidalijimo. Pažymėtina, kad siekiant baigti bendrąją dalinę nuosavybę į daiktą ir sukurti savarankiškus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi būti paruošti laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, LR statybos įstatymo, bei atitinkamų Statybos techninių reglamentų reikalavimų, taip pat turi būti išspręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų) klausimai, t. y. šios komunikacijos suformavus atskirus objektus negali likti bendros.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Pirmosios instancijos teismas ieškovei paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-l (7.71 kv. m.), 1-7 (9.67 kv. m.). 1-8 (18.50 kv. m.), 1-9(13.03 kv. m.), 1-10 (4.97 kv.m.), 1-11 (3.22 kv. m.), 1-15 (39.80 kv. m.). Atsakovui paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais: R-2 (7.89 kv. m.), 1-2 (10.26 kv. m.), 1-3 (3.65 kv. m.), 1-4 (14.45 kv. m.), 1-5 (20.28 kv. m.), 1-13 (7.75 kv. m.), 1-14 (17.93 kv. m.). Teismas paskyrė ieškovei ir atsakovui bendrai po ½ dalį naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (4.63 kv. m.), 1-6 (5.07 kv. m.), 1-12 (2.75 kv. m.). Pabrėžtina tai, kad teismų praktikoje yra akcentuojama, jog bendraturčių nesutikimas su teikiamu projektiniu pasiūlymu turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas nesutikdama su ieškiniu, apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų ir išsamių argumentų, kuriuose būtų nurodytas negatyvus ieškovės pateikto naudojimosi tvarkos varianto poveikis atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad paaiškėjus aplinkybėms, kad nustatytoji naudojimosi patalpomis tvarka pažeidžia tam tikras savininkų teises, ši tvarka gali būti keičiama.
Nagrinėdama apeliacinį skundą teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą, ir su jo motyvais sutinka. Kaip nustatė pirmosios instancijos ginčas praktiškai kyla dėl patalpos, pažymėtos indeksu 1-1 (4.63 kv. m.), tačiau dėl naujo įėjimo į gyvenamąjį namą įsirengimo ieškovė patirtų iki 30 000 Lt išlaidų, o ieškovei reikėtų pertvarkyti dujotiekį, elektros instaliaciją, namo sienoje padaryti angą durims. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovės pasiūlytas naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantas yra priimtiniausias abiems šalims, nes šis variantas reikalautų mažiausiai sąnaudų ir sukeltų mažiausiai nepatogumų atsakovams. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo ir jo teisėtumo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo rezoliucine dalimi, kurioje teismas nurodė, kad atidalijo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės ieškinio reikalavimus, taip pat pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, sprendžia, kad teismas neatidalijo, o nustatė naudojimosi bendrąja daline nuosavybe – gyvenamuoju namu. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas iš esmės išsprendė. Be to kolegija pažymi, kad šalims paruošus atidalijimo projektus, kuriais neliktų ginčo gyvenamojo namo bendro naudojimo plotų, nėra užkirsta galimybė kreiptis į teismą teisminės gynybos.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteisiamos jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė A. B. advokatui Romui Lupeikai sumokėjo 1 000 Lt, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą, kurioje nurodyta „Atidalinti natūra gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2012-09-18 VĮ „Registrų centras“ parengtą Pastato patalpų padalijimo projektą“ ir ją išdėstyti taip:
„Nustatyti naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2012-09-18 VĮ „Registrų centras“ parengtą Pastato patalpų padalijimo projektą“.
Iš atsakovo V. K. ieškovei A. B. priteisti 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.