Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2016 m. sausio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bei 2016 m. spalio 25 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, paskirtos 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – 4 (ketveriais) metais 6 (šešiais) mėnesiais ir 10 (dešimt) dienų, bausmes iš dalies sudedant, prie didesnės neatliktos bausmės dalies pridedant dalį – 1 (vienerius) metus, šiuo nuosprendžius paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 5 (penkeri) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. lapkričio 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – 9 (devyniais) mėnesiais ir 9 (devyniomis) dienomis, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 (šešis) mėnesius neatliktos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. D. ir M. B. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2016 m. liepos 22 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyvenamosios zonos (duomenys neskelbtini) būrių lokalinio sektoriaus kieme, abu veikdami bendrai su kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai pasišalino iš gyvenamųjų patalpų, provokavo nuteistuosius viešai smurtauti ir pažeisti viešąją tvarką, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistųjų A. D. ir M. B. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas M. B. ir A. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį M. B. ir A. D. atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste.

9. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme yra galimas ne tik prokurorui ar nukentėjusiajam pateikus rašytinį prašymą, tačiau ir bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva (BPK 256 straipsnis). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla teismui buvo perduota M. B. ir A. D. kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 283 straipsnio 1 dalyje, t. y. pasikėsinimas sukelti riaušes. Tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu padarė išvadą, jog kaltinamųjų veikas reikėtų kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 239 straipsnio 2 dalį, t. y. pasikėsinimas dezorganizuoti laisvės atėmimo įstaigos darbą. Kadangi minėtas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl bylą pagal teismingumą buvo nuspręsta perduoti Kauno apygardos teismui (11 t., b. l. 184-488). Aukštesnės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo veikos kvalifikacija nesutiko ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui ginčui dėl bylos teismingumo spręsti. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui (11 t., b. l. 199-201). 2019 m. birželio 11 d. teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjantis teisėjas informavo, kad bus sprendžiamas klausimas dėl kaltinamųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį ir klausė, ar bus prašymų, papildymų prieš užbaigiant bylos nagrinėjimą iš esmės. Prašymų ir papildymų nebuvo gauta, todėl paskelbtos baigiamosios kalbos, kurių metu buvo išsakytos pozicijos dėl kaltinamųjų veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 283 straipsnio 1 dalį (12 t., b. l. 25). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės nevisiškai atitinka BPK 256 straipsnio nuostatas, kadangi teisėjas privalo ne tik nurodyti straipsnį, pagal kurį ketinama keisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, tačiau ir realiai suteikti galimybę kaltinamiesiems ir jų gynėjams pasiruošti gynybai, žinoti naujo kaltinimo pobūdį ir pagrindą, leisti išsakyti savo poziciją, ar kas nors keistųsi dėl naujo, švelnesnę atsakomybę numatančio, BK straipsnio inkriminavimo. Vis dėlto, šis proceso pažeidimas nelaikytinas esminiu, be to, jis buvo ištaisytas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, kur dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį leista išdėstyti savo poziciją tiek nuteistiesiems, tiek jų gynėjams. Taigi, nuteistųjų teisė į gynybą nėra pažeista.

11. Analizuojamu atveju M. B. ir A. D. nuteisti dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos (kiemas ir kt.), gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinės, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-27/2013, 2K-116/2015, 2K-53/2018). Taigi tam tikros pataisos įstaigos bendrojo naudojimo vietos, patalpos, netgi gyvenamosios, juolab tokios, kaip šioje nagrinėjamoje byloje – Kybartų pataisos namų 3 ir 4 būrių lokalinio sektoriaus kiemas, yra pripažintinos viešomis vietomis, kuriose gali laisvai lankytis ir būti tiek nuteistieji, tiek pataisos įstaigos personalas ir pan.

12. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-303/2014, 2K-310/2016, 2K-160/2019). Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tyčia dėl padarinių gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, taigi šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, kaltininko motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek asmeniniai, savanaudiški ar kitokie.

13. Nors abu nuteistieji neigia turėję tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ir jokių destruktyvių veiksmų neatlikę, tačiau tokį aiškinimą paneigia daugiau nei pusšimčio pareigūnų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas M. B. pateiktame skunde nurodo, jog daugelio liudytojų parodymai yra melagingi ir prasilenkiantys su realybe, tačiau, kurių konkrečiai liudytojų parodymus reikėtų vertinti kritiškai ir dėl kokių priežasčių, šiame skunde nenurodoma. Tuo tarpu A. D. apeliaciniame skunde teigia neva bylą jo atžvilgiu „sufabrikavo“ prokuroras G. I., kuris pastoviai klaidina teisėjus, tačiau, kaip pasireiškia šis klaidinimas, taip pat neįvardyta. Pažymėtina, jog abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai yra gana lakoniški ir juose išdėstyti samprotavimai nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtos medžiagos, patvirtinančios apeliantų kaltę, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką.

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2016 m. liepos 22 d. buvo atliekama neplaninė krata (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistųjų būrių Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose patalpose bei drausmės grupėje. Kratas atliko Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai kartu su Viešojo saugumo tarnybos jungtinėmis pajėgomis. Siekiant užtikrinti saugumą, visi būrių Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistieji buvo išvesti į šių būrių lokalinio sektoriaus kiemą bei surikiuoti prie sienos. Apie 21.35 val. nuteistiesiems buvo leista sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus nuteistąjį E. R.. Pastarasis Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų buvo sulaikytas, įtarus, kad jis yra vartojęs ar turi su savimi narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šiam patikrinimui buvo pasitelktas kinologas su šunimi. Netrukus pasigirdo kitų nuteistųjų garsiai reiškiamas grasinamo pobūdžio nepasitenkinimas, vieni nuteistieji kurstė kitus priešintis pareigūnams. Tuomet apie 20 agresyviai nusiteikusių nuteistųjų įsiveržė pro gyvenamojo korpuso duris ir išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą. Siekiant apsiginti, Kalėjimų departamento pareigūnams teko sustoti į specialią rikiuotę. Nuteistųjų buvo pareikalauta sugrįžti į savo gyvenamąsias patalpas, tačiau reikalavimas neįvykdytas, priešingai, imta spardyti pareigūnų skydus, sukeltas didelis triukšmas, todėl Kalėjimų departamento pareigūnams buvo liepta atsitraukti bei praleisti į priekį Viešojo saugumo tarnybos pajėgas. Minėtų pajėgų pareigūnai nuteistųjų atžvilgiu kelis kartus panaudojo ašarines dujas, dėl ko nuteistieji atsitraukė, įbėgo į gyvenamąjį korpusą ir jame užsidarė, t. y. neleido į vidų patekti pareigūnams. Vis dėlto, į patalpas buvo patekta jėga ir nustatyti bei atskirti agresyviausiai nusiteikę asmenys. Viešoji tvarka Kybartų pataisos namuose buvo atkurta tik apie 23 val. Daryti išvadą, kad specialiųjų priemonių naudojimo ribos buvo viršytos, nėra jokio pagrindo.

15. Siekiant išsiaiškinti viešosios tvarkos pažeidėjus, kurie inicijavo pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos sutrikdymą, buvo nustatyti bei apklausti incidento metu kratose dalyvavę pareigūnai. Dauguma jų buvo apklausti ir pirmosios instancijos teisme. Kadangi nuo analizuojamo įvykio iki apklausų teisiamajame posėdyje praėjo nemažas laiko tarpas, todėl pareigūnai prašė vadovautis jų pirminiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų nepažįsta, todėl savo parodymuose jie tik bendrais bruožais apibūdino aktyviausiai veikusius bei agresyviausiai nusiteikusius asmenis. Tuo tarpu dalis Kalėjimų departamento pareigūnų atpažino ir tiksliai įvardijo viešąją tvarką pažeidusius nuteistuosius. Pažymėtina, jog sulyginus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų ir Kalėjimų departamento pareigūnų parodymus galima daryti neabejotiną išvadą, jog yra kalbama apie tuos pačius asmenis – nuteistuosius M. B. ir A. D..

17. Šioje nutartyje jau minėta, kad konkretesnius parodymus byloje davė Kalėjimų departamento pareigūnai, kuriems, dėl jų atliekamų pareigų, daugelis nuteistųjų yra pažįstami. Vienas tokių liudytojų S. K., kuris apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio metu į lokalinį sektorių išsiveržė apie 30 nuteistųjų su priešiškais, aiškiai išreikštais agresyviais ketinimais pareigūnų atžvilgiu, t. y. siekiu susidoroti. Vieni pirmųjų išbėgo nuteistieji M. B. ir A. D., tačiau aktyvesnis buvo M. B., kuris šaukė „mentai, bespridielai, daužom, kylam“. Mano, jog pirmieji išėję ir buvo agitatoriai, vėliau jie susimaišė su kitais nuteistaisiais, kurie ne tik bendrai kėlė triukšmą, bet ir buvo agresyviai nusiteikę. Liudytojo teigimu, buvo spardomi pareigūnų skydai, matė, kaip į skydą spyrė ir M. B. (9 t., b. l. 108-110). Pastarąjį, kaip nuteistųjų lyderį, įvardijo ir liudytojas G. J.. M. B. mojavo rankomis, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius ir šaukė: „neužeisit daugiau į tą būrį, geležų nuleisim ant galvų, nepadės nei šalmai“. Situacija jam atrodė grėsminga, todėl nurodė pareigūnams pasiruošti kovai. M. B. jam žinomas, nes maždaug nuo 2007 m. iki 2012 m. atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kurs jis dirba, o 2012 m. ten buvo kilusios riaušės ir M. B. turėjo sąsajų su minėta veika, be to, sistemingai pažeidinėjo pataisos įstaigoje nustatytą vidaus tvarką. A. D. jis neįsidėmėjo (9 t., b. l. 110-111). Agresyvų M. B. balsą atpažino ir liudytojas A. K., kuris nurodė, jog minėtas nuteistasis aktyviausiai ragino kitus nuteistuosius nenusileisti (pareigūnams), pasipriešinti, sakė pareigūnams, kad daugiau neužeisit, jei pasiliksit, bus blogai ir pan. Kiti nuteistieji atsiliepė į M. B. raginimus ir jungėsi prie jo, t. y. be leidimo išėjo į lokalinio sektoriaus kiemą ir stojo į kovinę poziciją (9 t., b. l. 112-113). M. B., kaip pagrindinį viešosios tvarkos pažeidimo iniciatorių, iš esmės analogiškai apibūdino ir liudytojai R. B., R. S., R. J. (9 t., b. l. 113-114, 114-115, 143). Tuo tarpu A. D., kaip daugiausiai talkinusį M. B., t. y. veikusį išvien su juo, nurodė G. P., A. K., E. B., J. B., D. B., R. Z. ir kt. (9 t., b. l. 115, 116, 137-138, 138-140, 140-141, 141-143). Minėti asmenys apklausiami A. D. įvardijo kaip asmenį, reiškusį nepasitenkinimą, kad darydami kratas pareigūnai padarė betvarkę, kad neva vartojo smurtą kitų nuteistųjų atžvilgiu ir pan. A. D. kitus nuteistuosius agitavo nenuleisti rankų ir netylėti, t. y. ragino nepaklusti pareigūnų reikalavimams. Be to, buvo ne tik išsakomi žodžiai, tačiau ir gestikuliuojama rankomis. Atkreiptinas dėmesys, jog į bręstantį nuteistųjų konfliktą su pareigūnais teko įsikišti ir tuo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusiam R. Z.. Pastarasis buvo patalpose, kur pareigūnai atliko kratas. Matė, kad vienas nuteistasis yra atskirtas, stovi prie lokalinio sektoriaus tvoros, tačiau pareigūnai jam nieko nedarė. Nepaisant to, apie 20-30 nuteistųjų su šauksmais, mostais bei grasinimais išsiveržė į lokalinį sektorių ir šaukė apie „bespridielo darymą“, taip pat šaukė, „ką darot žmogui, ateikit čia, mes jums išaiškinsim“. Pirmose gretose buvo M. B. ir A. D., kuriuos sutramdyti pavyko tik panaudojus specialiąsias priemones – ašarines dujas (9 t., b. l. 141-143). Tai, kad R. Z. pavyko identifikuoti viešosios tvarkos pažeidėjus, pažymėjo liudytojas D. M., nurodęs, jog įvykio metu stovėjo šalia direktoriaus pavaduotojo (10 t., b. l. 158-159).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti aptartais pareigūnų parodymais nėra objektyvaus pagrindo, juo labiau, kad jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, o priešingai, vieni kitus papildo ir detalizuoja. Pažymėtina, jog pareigūnai incidento metu dėvėjo specialią aprangą, turėjo skydus, kuriais dengėsi nuo nuteistųjų puolimo, o panaudojus ašarines dujas, užsidėjo ir dujokaukes. Be to, pareigūnai pagal vadovaujančio asmens komandą rikiavosi į specialias rikiuotes, kad galėtų pridengti vieni kitus, todėl suprantama, jog geriausiai įvykius matė pirmose gretose buvę pareigūnai, o kiti – stovėję už pirmųjų nugarų, tik bendrais bruožais galėjo nupasakoti, jog sulaukė agresyviai nusiteikusių nuteistųjų grupelės pasipriešinimo, tačiau negalėjo identifikuoti iniciatorių. Vis dėlto, visi pareigūnai aiškiai apibūdino sukeltus padarinius, t. y. sutrikdytą pataisos įstaigos vidaus tvarką bei administracijos darbą. Pažymėtina, jog M. B. ir A. D. veiksmai laikytini keliančiais didesnį pavojų, nes jie ne tik patys puolė pareigūnų pusėn, aktyviai bei agresyviai nusiteikę susigrąžinti (išlaisvinti) neva nepagrįstai nuo kitų nuteistųjų atskirtą E. R., tačiau ir žodžiais, veiksmais bei gestais ragino prie jų prisijungti kitus nuteistuosius, dalis kurių, paveikti raginimų bei momentinio įkvėpimo, prisijungė prie raginančiųjų priešintis pareigūnams ir kartu su apeliantais išbėgo į lokalinio sektoriaus kiemą aiškintis santykių su neva betvarkę darančiais pareigūnais. Taigi, nuteistųjų veiksmai buvo pavojingi ir šiurkščiai pažeidžiantys nustatytą pataisos namų tvarką. Vertinti, jog pareigūnai patys išprovokavo netinkamą apeliantų elgesį nėra jokio pagrindo, kadangi, įtarus pažeidimo padarymo faktą, pareigūnai turi visus įgaliojimus tikrinti galimai nustatytas taisykles pažeidusį asmenį, daryti jo asmens kratą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek M. B., tiek A. D. aiškino neva pareigūnai kito nuteistojo, E. R., atžvilgiu buvo užsiundę šunį, vartojo smurtą, tačiau ieškoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų su kinologo pagalba yra įprasta procedūra, tuo tarpu jokių šuns įkandimų ar kitokių šio gyvūno paliktų pėdsakų (įbrėžimų, nudraskymų ar pan.) ant E. R. kūno nebuvo rasta. Specialisto išvada Nr. G 556/2016(09) patvirtina, kad šiam nuteistajam klinikiniais duomenimis kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas (5 t., b. l. 141). Taigi, apeliantams nebuvo jokio pagrindo rodyti neva pilietiškumą, kadangi E. R. atžvilgiu nebuvo atliekami jokie neteisėti veiksmai, nuo kurių šį būtų reikėję ginti.

19. Nuteistųjų teigimu, jų nekaltumą įrodo byloje esantys vaizdo kamerų įrašai, tačiau teisėjų kolegija, peržiūrėjusi minėtus vaizdo įrašus, sutikti su apeliantų pozicija negali. Atkreiptinas dėmesys, kad vaizdo kameros neužfiksavo visos viešosios tvarkos pažeidimo padarymo eigos. Vaizdo įraše „Bendrabutis“ matosi, kaip nuteistieji tvarkingai po vieną yra suleidžiami iš lokalinio sektoriaus kiemo į laiptinę, kur lipa laiptais į savo gyvenamąsias patalpas. Paskutinis 21:51:50 val. įeina M. B.. Po dviejų minučių (21:53:45 val.) dalis nuteistųjų, negavę leidimo sugrįžti į vidinį kiemą, savavališkai pradeda sparčiai leistis laiptais žemyn ir veržtis į lokalinio sektoriaus kiemą. Pirmas lipa A. D., penktas – M. B.. Maždaug nuo 21:55 val. nuteistieji staigiai grįžta į laiptinę, M. B. lipa laiptais 21:55:15 val. Taigi, lokalinio sektoriaus kieme, plūsdamas pareigūnus necenzūriniais žodžiais bei agresyviai gestikuliuodamas, M. B. išbuvo apie pusantros minutės. Pažymėtina, jog A. D. nespėjo sugrįžti į laiptinę ir liko vidiniame kieme. Kai pareigūnai šturmavo patalpas, jis stovėjo prie tvoros ir savo neteisėtus veiksmus jau buvo nutraukęs, t. y. būdamas vienas, nebesipriešino pareigūnams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pusantros minutės nėra ilgas laiko tarpas, tačiau nagrinėjamu atveju jo pilnai pakako viešajai tvarkai pažeisti, sukelti neramumus. Pažymėtina, jog nuteistųjų sugrįžimas į lokalinio sektoriaus kiemą pareigūnams buvo netikėtas, tačiau jie nesutriko ir iš karto atrėmė į kovinę poziciją stojusius nuteistuosius. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog M. B. parodymai neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Nuteistasis teigė, jog iš kiemo grįžo vienas paskutinių ir dar neįėjęs į bendrabučio vidų pamatė, kaip neva yra mušamas E. R., todėl iš karto pradėjo prašyti pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojo nutraukti šiuos smurtinius veiksmus. Tačiau vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad M. B., kaip ir kiti nuteistieji, vidiniame kieme nepasiliko ir lipo laiptais aukštyn į gyvenamąsias patalpas, o po to staigiai sugrįžo neva ginti nuteistąjį E. R.. Apie jokius prašymus nutraukti kokius nors neva neteisėtus pareigūnų veiksmus apklausų metu neminėjo ir apklausti pareigūnai, t. y. jie M. B. liudijimo irgi nepatvirtino.

20. Kaltinime nuteistiesiems inkriminuota, jog jie, kartu su kitais nenustatytais asmenimis, neteisėtai pasišalino iš gyvenamųjų patalpų, tačiau M. B. teismo posėdyje teigė nespėjęs sugrįžti į gyvenamąsias patalpas, t. y. visi nuteistieji buvo laiptinėje, kai pro langą pamatė neva mušamą nuteistąjį E. R., tuomet apsisuko ir sugrįžo šio užstoti. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog abu apeliantai gyveno trečiame aukšte, 21:49:48 val. jie ėjo iš kiemo į laiptinę, o nuo 21:53:45 val. pradėjo leistis laiptais žemyn. Taigi, nuteistieji užlipti į trečią aukštą turėjo beveik tris minutes laiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis laiko tarpas pakankamas, kad būtų spėta pasiekti gyvenamąsias patalpas ir be leidimo sugrįžti atgal. Be to, A. D. pirmosios instancijos teisme pažymėjo, kad buvo grįžęs į savo gyvenamąją patalpą, klojosi lovą, kai išgirdo, jog muša E. R. ir tuomet išbėgo į kiemą. Jau minėta, kad abu apeliantai gyveno tame pačiame aukšte, todėl jei į gyvenamąsias patalpas suspėjo grįžti A. D., tai neabejotinai tai padaryti turėjo ir M. B.. Pastarasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo ir tai, kad visi kartu su juo į lokalinio sektoriaus kiemą be pareigūnų leidimo įėję asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti, todėl kaltinime nepagrįstai nurodoma, jog buvo veikta su nenustatytais asmenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis vaizdo įraše „Bendrabutis“ matomų besileidžiančių laiptais ir į vidinį kiemą besiveržiančių asmenų tyrimo metu iš tiesų buvo nustatyti, tačiau ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu nutrauktas (1 t., b. l. 17-24), vis dėlto, kita dalis nuteistųjų nebuvo identifikuoti, nes vaizdo įrašas nėra itin geros kokybės. Todėl kaltinime nurodyta formuluotė, jog iš gyvenamųjų patalpų buvo pasišalinta bendrai su kitais nenustatytais asmenimis nėra visiškai tiksli, vis dėlto, ji nekeičia kaltinimo esmės, todėl yra patikslinama, nurodant, jog iš gyvenamųjų patalpų buvo neteisėtai pasišalinta kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

21. Pirmosios instancijos teisme liudytojais buvo apklausti nuteistieji E. R., M. T., Ž. Ž. ir L. B., tačiau jų parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis padėti M. B. ir A. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Minėti nuteistieji aiškino, jog apeliantai nieko neteisėto nepadarė, o dėl ko buvo duota komanda šturmuoti patalpas, nežino. L. B. nurodė, kad nebuvo jokių barikadų, nors iš filmuotos vaizdo medžiagos aiškiai matyti, jog nuteistiesiems subėgus į gyvenamųjų patalpų laiptinę, keli nuteistieji laikė užrėmę duris, kad į vidų negalėtų patekti pareigūnai. Taigi, šių nuteistųjų parodymai prieštarauja tiek pareigūnų parodymams, tiek vaizdo įrašuose užfiksuotai medžiagai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad nei M. B., nei A. D. barikadų statymas ar smurtinių veiksmų pareigūnų atžvilgiu naudojimas nėra inkriminuotas, minėtų asmenų padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymu, necenzūrinių žodžių vartojimu ir kitų nuteistųjų provokavimu jungtis prie jų ir pasipriešinti pareigūnams, t. y. jie be leidimo pasišalino iš gyvenamųjų patalpų zonos, agresyviai nusiteikę, gestikuliuodami rankomis bei necenzūriniais žodžiais reikšdami nepasitenkinimą, stojo į kovinę poziciją pareigūnų atžvilgiu ir nevykdė jų reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus bei sugrįžti į gyvenamąjį sektorių. Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. apeliacinės instancijos teisme pripažino, jog šaukė apie pareigūnų vykdomą genocidą ir gestikuliavo rankomis (12 t., b. l. 187). Aptarti veiksmai neabejotinai laikytini įžūliais, demonstruojančiais nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams. Todėl daroma išvada, kad apeliantų kaltė yra pagrįstai įrodyta.

22. Apeliaciniuose nuteistųjų skunduose taip pat keliamas klausimas dėl tyrimą vykdžiusių pareigūnų bei pirmosios instancijos teismo šališkumo. A. D. teigimu, ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko tie patys pareigūnai, kurie galbūt netiesiogiai, tačiau dalyvavo ir jam inkriminuoto įvykio metu, tačiau teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras D. V. dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namuose galimai įvykusių riaušių sudarė tyrimo grupę iš Kybartų pataisos namų, Alytaus pataisos namų, Marijampolės pataisos namų, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų. Pažymėtina, jog tyrimo grupę sudarė minėtų pataisos įstaigų Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistai bei policijos tyrėjai, kurių nei vienas nedalyvavo incidento metu atliekant nuteistųjų kratas ar vėliau malšinant kilusius neramumus, t. y. panaudojant specialiąsias priemones. Ikiteisminio tyrimo atlikimui vadovavo ir jį kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K.. Duomenų, kad ši prokurorė būtų suinteresuota bylos baigtimi, t. y. turėtų tam tikrus išankstinius nusistatymus nuteistųjų atžvilgiu, bylos medžiagoje nėra. Tai, kad šioje byloje liudytoju buvo apklaustas Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas S. K., kuris davė apeliantams nepalankius parodymus, nereiškia, kad jam pavaldūs asmenys savo parodymus taip pat derino prie viršininko parodymų ir pan. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumo klausimas keliamas tik prielaidų pagalba, todėl plačiau analizuoti šį aspektą nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo. Nei valstybinio kaltintojo suformuluoto kaltinimo keitimas bylos nagrinėjimo metu, nei tam tikrų nuteistųjų teiktų prašymų atmetimas savaime nesuteikia pagrindo spręsti, jog teisėjas buvo šališkas. Tai, kad priimtas galutinis sprendimas neatitiko nuteistųjų lūkesčių, nereiškia, jog buvo pažeistos jų teisės į nešališką bei teisingą bylos išnagrinėjimą.

23. M. B. gynėja apeliacinės instancijos teisme taip pat kėlė klausimą dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, taip pat atkreipė dėmesį į Alytaus pataisos namuose užfiksuotą pareigūnų piktnaudžiavimo turimais įgaliojimais atvejį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinių skundų apibrėžtose ribose, įvykiai Alytaus pataisos namuose nėra niekaip susiję su nagrinėjamu incidentu, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

Dėl bausmių nuteistiesiems paskyrimo

24. Pirmosios instancijos teismas M. B. ir A. D. skyrė vienodos rūšies ir dydžio bausmes, t. y. pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistųjų vaidmuo nebuvo visiškai lygiavertis, t. y. iš bylos duomenų matyti, jog M. B. buvo aktyvesnis bei agresyviau nusiteikęs viešosios tvarkos pažeidėjas nei A. D., vis dėlto, pastarajam švelninti bausmės nėra pagrindo, kadangi jo asmenybės charakteristika yra labiau neigiama nei M. B..

25. Bylos medžiaga patvirtina, kad M. B. šis teistumas aštuntas, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, S. C. pateiktoje charakteristikoje (7 t., b. l. 88) pažymėta, kad M. B. laikosi neformaliųjų kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių, atvykęs į pataisos įstaigą, dirbti nepageidavo, tačiau šiuo metu mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, nuteistasis atmestinai reaguoja į taikomas drausminio poveikio priemones, piktybiškai nesilaiko režimo reikalavimų, turi galiojančių drausminių nuobaudų, vis dėlto, per bausmės atlikimo laiką jis keturis kartus buvo paskatintas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau iniciatyvos nerodė, buvo pasyvus klausytojas. A. D. šis teistumas jau vienuoliktas, Alytaus pataisos namų būrio, kuriame atlieka bausmę, viršininko jis charakterizuojamas neigiamai (7 t., b. l. 153-154). Drausmine tvarka nuteistasis baustas 48 kartus ir vos du kartus paskatintas (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje klaidingai nurodyta, jog A. D. baustas 47 kartus ir 1 kartą skatintas). A. D. apibūdinamas kaip aukštos savivertės asmuo, kuris remiasi netinkamais standartais, savo elgesį, situacijas, kuriose atsiduria, vertina paviršutiniškai, atsainiai, atsakomybę už savo elgesio pasekmes perkelia situacijai, susidariusioms aplinkybėms. Gyvenimiškose situacijose jam būdingas impulsyvumas, savitvardos problemos, taip pat instrumentinės agresijos taikymas, siekiant priversti kitus žmones vykdyti jo norus. Yra grasinęs policijos darbuotojams, probacijos, kalėjimo ir socialiniams darbuotojams, pykčio proveržių kontroliuoti negeba. Mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre baldžiaus profesijos, tačiau pateikė prašymą iš sąrašų jį išbraukti. Taip pat yra fiksuotas savęs žalojimosi atvejis, suicidinės mintys, autoagresyvus elgesys, buvo paskelbęs apie badavimą dėl, jo nuomone, neteisingai paskirtos nuobaudos. Iš aptartų duomenų matyti, kad abu nuteistieji charakterizuojami neigiamai, tačiau M. B. dar šiek tiek stengiasi reabilituotis, mokosi, dalyvauja įvairiuose projektuose (11 t., b. l. 88-105), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tuo tarpu A. D. visiškai ignoruoja pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, negeba kontroliuoti savo netinkamo, agresyvaus elgesio, yra linkęs į destruktyvių, kraštutinių sprendimų priėmimą, negalvodamas apie kilsiančias pasekmes. Abiems nuteistiesiems pagrįstai nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai) ir nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Todėl spręstina, jog apeliantams bausmės yra individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant BK 54, 61 straipsniuose numatytų imperatyvų ir bendrųjų teisės principų – proporcingumo, teisingumo, teisėtumo. Bausmių bendrinimo pažeidimų taip pat nenustatyta.

26. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, jų išteisinimui ar bausmių sušvelninimui teisinio pagrindo nėra, todėl apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. D. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti.

Patikslinti nuteistiesiems inkriminuoto kaltinimo formuluotę, nurodant, kad iš gyvenamųjų patalpų jie neteisėtai pasišalino kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.