Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-185-493/2019, kurioje M. B. ir A. D. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 283 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

baudžiamoji byla, kurioje M. B. ir A. D. kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 283 straipsnio 1 dalį, su kaltinamuoju aktu Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gauta 2017 m. liepos 4 d. 2017 m. liepos 14 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2018 m. spalio 16 d. baudžiamosios bylos nagrinėjimas baigtas ir teismas išėjo priimti procesinio sprendimo, tačiau 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi, motyvuojant tuo, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje atnaujintas, tačiau prokurorė, būdama įsitikinusi, jog kaltinamųjų veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 283 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kaltinimą keisti atsisakė.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, motyvuojant tuo, kad šioje byloje kaltinamųjų veiksmai privalo būti kvalifikuojami ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 283 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 239 straipsnio 2 dalį.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei apskundus šią nutartį, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 11 d. nutartis panaikinta ir baudžiamoji byla grąžinta nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams. Apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas, manydamas, jog kaltinamųjų veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 239 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 283 straipsnio 1 dalį, turėjo priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 232 straipsnio 2 dalyje numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui, o ne vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatomis, perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje kaltinamųjų A. D. ir M. B. galimai padaryta nusikalstama veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalies, 239 straipsnio 2 dalies požymius, pagal teismingumą perduota Kauno apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina ginčui dėl bylos teismingumo spręsti.

BPK 224 straipsnyje numatyta, kad apylinkės teismui teismingos visos baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui. BPK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.

Aptariamu atveju A. D. ir M. B. kaltinami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 283 straipsnio 1 dalį, t. y., apysunkio nusikaltimo padarymu ir byla dėl tokio nusikaltimo padarymo yra teisminga apylinkės teismui. Pagal tokį kaltinimą byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama daugiau nei metus laiko ir tik išnagrinėjęs bylą ir išėjęs priimti procesinio sprendimo, apylinkės teismo teisėjas nusprendė, kad veika turėtų būti perkvalifikuota. Dėl šios priežasties Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi byloje atnaujintas įrodymų tyrimas, proceso dalyviai informuoti, kad kaltinamieji yra specialūs subjektai, todėl būtina spręsti klausimą dėl veikos perkvalifikavimo, tačiau prokurorė keisti kaltinimą atsisakė, būdama įsitikinusi, jog kaltinamųjų A. D. ir M. B. galimai nusikalstami veiksmai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 283 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Nežiūrint to, teisėjas, manydamas, kad kaltinamųjų veiksmai privalo būti kvalifikuojami ne pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 283 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 239 straipsnio 2 dalį, bylą pagal teismingumą 2019 m. vasario 19 d. nutartimi perdavė Kauno apygardos teismui. Šioje nutartyje teismas konstatavo, kad kaltinamieji A. D. ir M. B. nusikalstamą veiką pasikėsino įvykdyti atlikdami terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Nutartyje nurodyta, kad tiek organizavusiam ar išprovokavusiam riaušes asmeniui, tiek ir tam, kuris jose dalyvavo, atsakomybė yra nustatyta BK 283 straipsnyje, tačiau BK 239 straipsnio norma yra speciali norma BK 283 straipsniui, nes dėl specialaus subjekto veiksmų ne tik gali būti padaroma žala kito žmogaus sveikatai, fizinių ar juridinių asmenų turtui ar pan., bet ir sutrikdomas valstybės įstaigos, kurioje asmuo laikomas sulaikytas, suimtas ar atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, darbas. Būtent šis nusikalstamos veikos požymis – specialus subjektas apsprendžia BK 283 ir 239 straipsnių taikymą. Pagal BK 239 straipsnyje 2 dalį už laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimą atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 1) organizavo kitų laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų riaušes, jeigu jų metu buvo sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus arba buvo padaryta didelės turtinės žalos, arba atsirado kitokių sunkių padarinių; arba 2) aktyviai dalyvavo tokiose riaušėse. Ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais veiksmais – riaušių organizavimu ar dalyvavimu jose, tačiau, kaip jau minėta BK 239 straipsnio norma yra speciali norma BK 283 straipsniui, nes dėl specialaus subjekto veiksmų ne tik gali būti padaroma žala kito žmogaus sveikatai, fizinių ar juridinių asmenų turtui ar pan., bet ir sutrikdomas valstybės įstaigos, kurioje asmuo laikomas sulaikytas, suimtas ar atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę, darbas. Būtent šis objektyvusis nusikalstamos veikos požymis – specialus subjektas apsprendžia BK 283 ir 239 straipsnių taikymą. Vadovaudamasis tokiais argumentais, teismas sprendė, kad kaltinamųjų veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 239 straipsnio 2 dalį. Kadangi BK 239 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, apylinkės teismas perdavė bylą pagal teismingumą apygardos teismui.

Apygardos teismas su anksčiau išdėstytomis apylinkės teismo išvadomis sutinka tik iš dalies, tačiau kartu pabrėžia, kad norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 239 straipsnio 2 dalį, būtini ir šiame straipsnyje numatyti padariniai: sunkiai sužalotas ar žuvo žmogus arba buvo padaryta didelės turtinės žalos, arba atsirado kitokių sunkių padarinių. Byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, kad A. D. ir M. B. pasikėsino išprovokuoti riaušes, o būtent: 2016 m. liepos 22 d. apie 22.00 val. Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r. sav., gyvenamosios zonos 3-o ir 4-o būrių lokalinio sektoriaus kieme, M. B. veikdamas bendrai su A. D., bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais nuteistaisiais, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, neteisėtai pasišalino iš gyvenamųjų patalpų, tyčia organizavo neteisėtą nuteistųjų sambūrį, provokavo nuteistuosius viešai smurtauti ir pažeisti viešąją tvarką, tačiau nebaigė savo nusikalstamos veikos dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai savo veiksmais, panaudodami specialiąsias priemones, užkardė neteisėtus nuteistųjų veiksmus. Taigi kaltinime, pagal kurį byla buvo nagrinėjama apylinkės teisme, jokių aplinkybių, kad kaltinamieji, provokuodami riaušes, būtų siekę anksčiau paminėtų padarinių ir kokių konkrečiai (padarinių nustatymas norint veiką kvalifikuoti pagal BK 239 straipsnio 2 dalį yra būtinas), nenurodyta. Kadangi teismui atnaujinus įrodymų tyrimą byloje prokurorė atsisakė keisti kaltinimą, teismas, manydamas, kad kaltinamųjų veiksmai visgi turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 239 straipsnio 2 dalį, jokio naujo kaltinimo, savo iniciatyva nesuformulavo, nors, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi, privalėjo tai padaryti, o tik apsiribojęs manymu, kad kaltinamųjų veika gali būti kvalifikuojama pagal sunkesnį baudžiamąją įstatymą (BK 22 straipsnio 1 dalį, 239 straipsnio 2 dalį), iškart bylą perdavė apygardos teismui. Tačiau nesuformulavus naujo kaltinimo, yra visiškai neaiškios kaltinimo ribos, t. y., pagal kokį kaltinimą byla turėtų būti nagrinėjama apygardos teisme, tuo pačiu pažeidžiamos ir kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie yra kaltinami, atitinkamai gintis nuo jiems pareikštų kaltinimų. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad vien tik teisėjo manymas, kad veika turėtų būti kvalifikuojama pagal sunkesnį baudžiamąją įstatymą, nesuformulavus konkretaus kaltinimo, tiksliai neapibrėžus kaltinimo ribų, nėra pagrindas pripažinti, kad byla teisminga apygardos teismui ir ją perduoti šiam teismui.

BPK 230 straipsnis numato, jog teismų ginčą dėl bylų teismingumo išsprendžia aukštesniojo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl bylų teismingumo šioje byloje kilo tarp Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ir Kauno apygardos teismo bei vadovaujantis BPK 229 straipsnio 2 dalies 2 punkto analogija, tikslinga kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl šio ginčo išsprendimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-185-493/2019 (teisminio proceso Nr. 1-03-0-00020-2016-) perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui išspręsti ginčą dėl bylos teismingumo.

Nutartis neskundžiama.