Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1628-587/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-10
Bylos Nr.: e2A-1628-587/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00781-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų turgus“

Kategorijos

1.2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Civilinė byla Nr. e2A-1628-587/2025Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00781-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.18; 3.3.1.19. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų turgus“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, biudžetinė įstaiga „Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“, viešoji įstaiga „Mokumo projektai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 20 510,88 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 31 d. atleistas iš UAB „Gargždų turgaus“ (duomenys neskelbtini) pareigų. Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko UAB „Gargždų turgus“ (toliau – Bendrovė) veiklos organizavimo auditą ir pateikė 2023 m. liepos 19 d. veiklos audito ataskaitą Nr. Ko5-5. Audito ataskaitos 4 dalyje nustatytas Bendrovės (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavimas pareigomis ir / arba neracionalus Bendrovės lėšų naudojimas. Audito išvados 1) punkte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 21 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. P21-27, „Šv. Kalėdų proga, siekdamas paskatinti darbuotojus už siekį gerinti bendrovės rezultatus 2021-aisiais metais“ ... Bendrovės (duomenys neskelbtini) „iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo...“ pasiskyrė sau vienkartinę vieno atlyginimo dydžio metinę priemoką – 2 139,93 Eur, kurį išmokant priskaičiuotas 1,77% valstybinio socialinio draudimo mokestis 37,88 Eur, iš viso 2 177,81 Eur. Audito išvados 2) punkte nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. P22-23 „siekdamas skatinti ir išlaikyti darbuotojų ir verslo partnerių lojalumą UAB „Gargždų turgus“ Kalėdų proga skiriu vienkartines dovanas. Dovanos – „Akropolio“ dovanų kortelės, įsigytos 2022 m. gruodžio 21 d. iš UAB „Gera dovana“, sąskaita Nr. 4814422, 40 vnt. po 50 Eur vertės“. Tarp apdovanotųjų ir pats Bendrovės (duomenys neskelbtini), pasidovanojęs sau 4 vnt. po 50 Eur dovanų kortelių, viso suma – 200 Eur. Vadovas nei pagal įstatymą, nei pagal įstatus neturėjo kompetencijos skirti sau priemokos, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 2 377,81 Eur (2 177,81+200) žalos atlyginimas. Audito išvados 3) punkte nurodyta, kad nors Bendrovė neturėjo jokių teisinių problemų, tačiau 2022 m. Bendrovės (duomenys neskelbtini) pirko teisines paslaugas už 3 500 Eur iš Bendrovės lėšų: 2022 m. lapkričio 10 d. iš VšĮ „Mokumo projektai“ išrašyta sąskaita faktūra už paslaugas 22/11-10 Nr.1 „Už teisines paslaugas pagal pavedimo sutartį Nr. 2022-11-10“ – 500 Eur ir 2022 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra už paslaugas 22/11-10 Nr. 2 – 3 000 Eur. Pastaba: tai „verslo partneris“, kuriam galimai įteiktos Kalėdinės dovanų kortelės. Iš UAB „Gargždų turgus“ ir VšĮ Mokumo projektai 2023 m. lapkričio 22 d. pavedimo sutarties matyti, kad sutarties dalykas – abstrakčios teisinės paslaugos. Tos pačios dienos pirmame sutarties priede Nr. 1 numatytas 500 Eur honoraras ir 100 Eur/val. honoraras už papildomai atliekamas paslaugas, bet ne daugiau kaip 500 Eur. Antrame, t. y. 2022 m. gruodžio 31 d., sutarties priede papildomai užsakoma paslauga – teisinės paslaugos su neeilinio akcininkų susirinkimo organizavimu, padedant parengti visus susirinkimo pravedimo reikiamus dokumentus. Numatytas honoraras 2 500 Eur. Pateiktos dvi sąskaitos 500 Eur ir 3 000 Eur sumoms neinformatyvios, t. y. iš jų negalima nustatyti, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos, kokie teisiniai veiksmai atlikti, taip pat neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė „akcininkų susirinkimo organizavimas“. VšĮ Mokumo projektai 2024 m. kovo 6 d. raštu buvo pareikalauta pateikti kiek įmanoma detalesnę informaciją apie pavedimo vykdymo eigą ir pateikti ataskaitą, patvirtintą dokumentais, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Neeilinis akcininkų susirinkimas nebuvo organizuojamas VšĮ „Mokumo projektai“, jokių dokumentų UAB „Gargždų turgus“ nerengė, todėl laikytina, kad atsakovas su bendrovės turtu elgėsi nerūpestingai, pažeidė pareigą saugoti įmonės turtą, todėl privalo ieškovui atlyginti 3 500 Eur žalą. Audito išvados 5) punkte nurodyta, kad iš juvelyrinių gaminių įmonės pirkti 7 raktai už 235 Eur. Niekas Bendrovėje nežino, kokie tie raktai ir kur jie panaudoti bei kam skirti. Pastaruoju atveju atsakovas šias išlaidas privalėjo pagrįsti apskaitos dokumentais arba kitokiu būdu įrodyti tokio pirkinio būtinumą ir panaudojimą Bendrovės reikmėms. Tokių nesant, yra pagrindas priteisti iš atsakovo 235 Eur žalos atlyginimą. Audito išvados 6) punkte nurodyta, kad 2023 m. sausio 3 d. įsigytas Vadovų civilinės atsakomybės draudimas už 2 090 Eur: UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2023 m. sausio 3 d. Mokėjimo pranešimas, Draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis 2022 m. gruodžio 15 d. – 2023 m. gruodžio 14 d., mokėjimo suma 2 090,00 Eur. Nei draudimo sutarties, nei draudimo poliso atsakovas nepateikė. Sutartis yra sudaroma (duomenys neskelbtini) asmeniniais interesais ir jo naudai. Pastaruoju atveju (duomenys neskelbtini) Bendrovės lėšomis apmokėjo sau asmeniškai suteiktas paslaugas jam netinkamai vykdant pareigas, t. y. supainiojo juridinio asmens turtą su savo, todėl yra pagrindas priteisti Bendrovei šiais veiksmais padarytos 2 090 Eur žalos atlyginimą. Audito išvados 7) punkte nurodyta, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) asmeninio automobilio, Bendrovei išnuomoto panaudos pagrindais, remontui 2022 m. išleido 2 464 Eur (8 vnt. sąskaitų faktūrų). Pastaba: automobilį remontavusios įmonės buvo ir tie „verslo partneriai“, kuriems galimai įteiktos Kalėdinės dovanų kortelės. 2023 m. sausio 27 d. automobilių remonto meistrui dar sumokėta 845 Eur (banko išrašas), kai (duomenys neskelbtini) jau faktiškai buvo atleidžiamas iš darbo. 2022 m. vasario 21 d. panaudos sutarties 3 punkte nustatyta, kad sutarties sudarymo metu automobilis yra tinkamos techninės būklės ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį visą sutarties terminą. Panaudos sutarties 10 punkte nustatyta, kad sutartis galioja, iki viena šalių ją nutraukia. Panaudos sutarties 9 punkte nustatyta, kad panaudos gavėjas sutarčiai pasibaigus privalo automobilį grąžinti tokios būklės, koks jis buvo perduotas, atsižvelgiant į susidėvėjimą. Bendra 4 068 Eur naujų detalių ir remonto darbų suma per trumpesnį nei metai terminą atrodo akivaizdžiai viršijanti protingas techniškai tvarkingo automobilio eksploatavimo išlaidas. Per panaudos laikotarpį automobilis buvo ne kartą tikrinamas, remontuojamas, buvo naujomis pakeistos detalės. Pagal mokėjimo dokumentus 2 155 Eur išlaidos yra nepagrįstos. Absoliučiai jokiais dokumentais nepagrįsta ir 2023 m. sausio 27 d. automobilių remonto meistrui sumokėta 845 Eur. Taip pat nepagrįstomis laikytinos 122 Eur išlaidos dėl pakartotinio alyvos bei filtrų keitimo ir 135 Eur dėl naujo akumuliatoriaus įsigijimo. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina 3 257 Eur nuostolių atlyginimo. Audito išvados 10) punkte nurodyta, kad 2023 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. P23-01 „už gerus 2022 mokestinių metų veiklos rezultatus UAB „Gargždų turgus“ darbuotojams skirti premijas sekančiai:“ ir 5 darbuotojams (tarp jų ir nuo 2023 m. sausio 31 d. atleidžiamoms 2 darbuotojoms) išmokamos nuo 680 Eur iki 2 664 Eur premijos, iš viso – 7 518 Eur. Pastaba: 2022 m. veiklos rezultatas – 414 Eur grynasis pelnas. Darbuotojoms skirtos premijos už gerus rezultatus, iš kurių mažiausia viršija grynąjį bendrovės pelną 2022 metais, kuris tesudarė 441 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo kaip (duomenys neskelbtini) veiksmų tinkamumas vertintinas kaip netinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, požiūriu. Neteisėtai paskyrus ir išmokėjus premijas Bendrovei padaryta 7 651,07 Eur žala, kuri priteistina iš atsakovo kaip nuostolių atlyginimas. Ieškovas patyrė žalos įvertinimo, taip pat nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų, t. y. 1 400 Eur, kurios laikytinos ieškovo nuostoliais ir jų atlyginimas priteistinas iš atsakovo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra visiškai nesusijęs su tariamai neteisėtais atsakovo veiksmais ir ieškovė tokių veiksmų neįrodinėja. Ieškovė netinkamai aiškina (duomenys neskelbtini) atsakomybės teisinius santykius, kadangi mano, jog bet koks pirkinys gali būti laikomas ieškovei padaryta žala, tačiau taip nėra. 2023 m. liepos 19 d. veiklos audito ataskaita Nr. Ko55 buvo parengta vykdant konkretų užsakymą, turint tikslą sukompromituoti ir nepagrįstai apjuodinti atsakovą, kuris per savo (duomenys neskelbtini) laikotarpį įmonę padarė pelningą. Iš pridedamų Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų matyti, kad ši tarnyba yra savarankiška biudžetinė įstaiga, kurios veiklos nuostatai nenumato teisės šiai tarnybai teikti išvadas dėl uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavimo pareigomis ir/arba neracionalaus bendrovės lėšų naudojimo. Atsakovo nuomone visi ieškovės ieškinyje paminėti tariamai padarytos žalos epizodai yra neįrodyti, nes ieškovė neįrodė (duomenys neskelbtini) civilinei atsakomybei taikyti reikalingų sąlygų. Pagal atsakovo su UAB „Gargždų turgus“ 2020 m. kovo 20 d. sudarytos darbo sutarties 1.3 punkto ketvirtą sakinį – už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą, pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius <...> iš sutaupytų lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, premiją, kurios dydis negali viršyti jo vienos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Taigi ginčo šalių sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad premijos, kurios dydis neviršija vienos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio, yra teisėtas veiksmas. Atsakovas, kaip ieškovės (duomenys neskelbtini), turėjo teisę savo nuožiūra spręsti, kokių konkrečių paslaugų poreikis yra kilęs einamuoju laiku ir atitinkamai priimti sprendimus dėl tokių paslaugų užsakymo, t. y. sutarčių sudarymas dėl ieškovei reikalingų paslaugų yra teisėtas veiksmas, todėl šiuo atveju nėra net pirmosios iš civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovui einant (duomenys neskelbtini) pareigas, ieškovė neturėjo teisininko, todėl kilus teisinių paslaugų poreikiui, objektyviai nebuvo jokios kitos galimybės kaip tokias paslaugas gauti, kaip tik jas perkant iš tokio pobūdžio paslaugas teikiančių subjektų. Pažymėtina, kad VšĮ Mokumo projektai apmokėta buvo už du mėnesius nuolatinio darbo ir konsultacijų, susijusių su UAB „Gargždų turgus“ veiklos organizavimu, darbuotojų ir paties atsakovo atleidimo dokumentacijos sutvarkymu, teisinės pagalbos organizuojant, parengiant ir protokoluojant UAB „Gargždų turgus“ akcininkų susirinkimą. Tai, jog ieškovei dabar atrodo, kad tokios paslaugos buvo nereikalingos, nėra ir negali būti pagrindu taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Kadangi draudimas yra skirtas UAB „Gargždų turgus“ (duomenys neskelbtini) pareigybei, o ne asmeniškai atsakovui apdrausti, UAB „Gargždų turgus“ (duomenys neskelbtini) atsakomybė liko apdrausta ir po atsakovo atleidimo iš UAB „Gargždų turgus“ (duomenys neskelbtini) pareigų, Atsakovas turėjo teisę ir galėjo sudaryti tokią draudimo sutartį, pagal įstatus tokio sandorio sudarymui nebuvo reikalingas akcininkų susirinkimo pritarimas, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, reikalavimas yra nepagrįstas. Nėra jokio ginčo dėl to, kad paslaugos faktiškai buvo suteiktos, kad ieškovės naudai buvo naudojamas automobilis ir kad jis jo naudojimo ieškovės naudai laikotarpiu sugedo, dėl ko kilo poreikis atlikti einamąjį remontą. Todėl patirtos išlaidos buvo ieškovės naudai ir panaudos sutartis leido ieškovei sutaupyti ženklią pinigų sumą, kurią būtų reikėję išleisti naujo automobilio įsigijimui. Darbuotojams buvo skirtos premijos panašaus dydžio į jiems mokamą darbo užmokestį ir buvo sumokėtos pasibaigus kalendoriniams metams. Atkreipė dėmesį, jog Valstybinė darbo inspekcija pripažįsta, kad tokios premijos yra visiškai įprasta darbuotojų skatinimo priemonė, jos susiję su darbuotojų darbo rezultatais, o ne bendrovės pelnu, todėl tokių premijų skyrimas nėra neprotingas ar neproporcingas. Verslo dovanų nupirkimo partneriams šventiniu laikotarpiu yra visiškai įprastas veiksmas, siekiant išlaikyti gerus komercinius santykius su kontrahentais. Atsakovo nuomone jis nėra atsakingas už UAB „Gargždų turgus“ dabartinio laikino (duomenys neskelbtini) sprendimą teisininkams / advokatams išleisti 1 400 Eur, todėl ši suma taip pat negali būti priteista iš atsakovo. Atsakovo nuomone, kadangi ieškovė tiesiogiai į draudiką kreipėsi tik dėl vieno reikalavimo (2023 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. P2301 „už gerus 2022 mokestinių metų veiklos rezultatus UAB „Gargždų turgus“ darbuotojams skirtų premijų), sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta taisykle ieškovė yra nesilaikiusi tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

3. Trečiasis asmuo VšĮ „Mokumo projektai“ atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti trečiajam asmeniui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad 2022 m. lapkričio 10 d. sudarytos pavedimo sutarties Nr. 2022/11-10 pagrindu VšĮ „Mokumo projektai“ buvo pavesta teikti UAB „Gargždų turgus“ vykdant ūkinę – komercinę veiklą reikiamas teisines paslaugas darbo teisės ir įmonių teisės srityse. VšĮ „Mokumo projektai“ teisines paslaugas UAB „Gargždų turgus“ teikė nuo pavedimo sutarties pasirašymo dienos ir nutraukė paslaugų teikimą 2023 metų sausio mėn. pabaigoje, po to kai UAB „Gargždų turgus“ pavedimu įmonei buvo parengti ir suderinti visi reikalingi dokumentai dėl UAB „Gargždų turgus“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „Gargždų turgus“ kitų darbuotojų atleidimo iš darbo. Papildomai, sutarties 2022 m. lapkričio 10 d. pavedimo sutarties vykdymo eigoje, UAB „Gargždų turgus“ bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (pagrindinio (duomenys neskelbtini)) teisininkais buvo parengti, ne kartą koreguojami ir galiausiai suderinti visi UAB „Gargždų turgus“ neeilinio akcininkų susirinkimo organizavimui reikalingi dokumentai. Dėl VšĮ „Mokumo projektai“ suteiktų teisinių paslaugų kokybės pastabų negauta, UAB „Gargždų turgus“ neeilinis akcininkų susirinkimas įvyko, UAB „Gargždų turgus“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „Gargždų turgus“ darbuotojai buvo atleisti VšĮ „Mokumo projektai“ parengtų teisinių dokumentų pagrindu. UAB „Gargždų turgus“ teisinėms paslaugoms poreikis atsirado tik 2022 metų gale, VšĮ „Mokumo projektai“ reikėjo susipažinti ir įvertinti įmonėje tvarkomą dokumentaciją, darbo sutartis, kadangi kiekvienoje įmonėje klausimai tarp akcininkų gali būti sprendžiami skirtingai, VšĮ „Mokumo projektai“ vadovui buvo pavesta įvertinti UAB „Gargždų turgus“ neeilinio akcininkų sušaukimo specifiką ir parengti akcininkų susirinkimui sušaukti reikalingus dokumentus. Vykdant pavedimo sutartį buvo atlikta daug teisinio darbo, reikėjo susipažinti ir įvertinti daugybę teisinių darbuotojų atleidimo iš darbo ir akcininkų susirinkimo sušaukimo aspektų, bendravimo su UAB „Gargždų turgus“ intensyvumas rodo, kad nuo 2022 metų lapkričio iki 2023 metų sausio pabaigos, t. y. apie 2,5 mėn. el. laiškais buvo bendraujama nuolat, papildomai VšĮ „Mokumo projektai“ vadovas ne vieną kartą lankėsi UAB „Gargždų turgus“ biure Gargžduose, UAB „Gargždų turgus“ (duomenys neskelbtini) buvo patariama ir naujos darbuotojos priėmimo į darbą UAB „Gargždų turgus“ klausimais.

4. Kiti tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė

5. Trečiojo asmens BĮ „Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog trečiasis asmuo neturi pozicijos dėl ieškinio, prašo spręsti teismo nuožiūra. Jų įstaiga vertina savivaldybės įmonių veiklos efektyvumą. Įstaigos atstovė, kaip auditorė paaiškino, jog neneigia įstaigos efektyvesnio valdymo, ekonominiai rodikliai buvo patenkinami. Pažymėjo, jog atliekamų auditų tikslai skiriasi, vieną kartą vienoks tikslas išsikeliamas, kitą kartą kitoks, todėl gali būti skirtingų metų audito ataskaitos skirtingos. Kiekvieno audito metu yra nustatomos rizikos, akcentuojami skirtingi dalykai. Planinis auditas atliekamas pagal audito standartus, patys auditoriai pasirenka metodus ir standartus. Tikrinant dokumentus svarbu ar yra operacijas pagrindžiantys įrodymai. Nepakanka vien sąskaitų faktūrų, turi būti ir kiti dokumentai (sutartys, nurašymo aktai ir kt.). Jei nėra dokumentų, nėra pagrindimo. Jei įmonės (duomenys neskelbtini) nurodo atlikęs kažkokius finansinius veiksmus, tai pagrindžiančius dokumentus privalo palikti, o jei jis nebedirba (audito metu atsakovas jau nedirbo), tokiu atveju turi aiškiai nurodyti kur lieka dokumentai, jų negali išsinešti, įmonėje liekantys dirbti žmonės privalo žinoti kur yra visi dokumentai. Tikrinant įmonę svarbu nustatyti už ką patirtos išlaidos, už ką sumokėta. O jeigu nėra jokių pateisinančių dokumentų, teikia atitinkamas išvadas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 19 228,88 Eur žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 19 228,88 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 682,19 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Gargždų turgus“; priteisė iš ieškovės UAB „Gargždų turgus“ 137,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) 52,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7. Teismas pažymėjo, kad nors byloje esančiais duomenimis atsakovas buvo apsidraudęs savo kaip (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę pagal 2023 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės draudimą, pagal kurį buvo sutartas draudimo laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d., o draudimo sutartyje šalys numatė, jog pranešimas apie gautą pretenziją draudikui ar jo atstovui bet kokiu atveju turi būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po draudimo apsaugos laikotarpio pabaigos (2024 m. sausio 14 d.), ir dalis ieškovės reikalavimų patenka į nurodytą draudimo apsaugos laikotarpį, tačiau vertinant byloje pateiktą draudimo bendrovės atsakymą į bendrovės paklausimą, jog bendrovė nepateikė pretenzijos draudimo sutartyje numatyta tvarka ir laiku, taip pat į tai, jog ieškovė pretenziją draudikui pateikė pavėlavusi ir tik dėl vieno epizodo (dėl neteisėtai 2023 m. sausio 4 d. paskirtų ir išmokėtų premijų darbuotojams), į tai, jog nėra duomenų, jog pats atsakovas kreipėsi į draudiką su iš ieškovo 2023 m. gruodžio 4 d. gauta pretenzija / teisine išvada, teismas vertino, jog byloje nėra duomenų apie galiojančią atsakovui draudimo apsaugą dėl reiškiamų ieškiniu reikalavimų, todėl konstatavo, jog ieškovas pagrįstai su keliamais reikalavimais kreipėsi į teismą.

8. Pirmosios instancijos teismas nematė pagrindų laikyti pagrįstais atsakovo atsikirtimus, jog dalyje reikalavimų ieškovė yra nesilaikiusi tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti ir tuo pagrindu turėtų būti netenkintini reikalavimai 10 786,07 Eur dydžio apimtyje. Teismas pažymėjo, jog nei atsakovas, nei byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas draudikas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ neteikė savarankiškų reikalavimų, kylančių iš draudimo sutarties, teismas nenagrinėjo ginčo dėl įvykių, pripažintinų draudžiamaisiais, nenustatinėjo draudimo apsaugos ribų, todėl plačiau dėl to nepasisako ir nagrinėja ginčo santykius, kurie kyla iš juridinio asmens (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės.

9. Dėl priemokos. Teismas konstatavo, jog pagal darbo sutarties su atsakovu 1.3 punkto nuostatas, atsakovui premiją (skatinimą) už gerus darbo rezultatus pasibaigus finansiniams metams arba iš sutaupytų lėšų darbo užmokesčiui už 2021 metus galėjo skirti, tik valdyba. Pažymėjo, jog darbo sutarties 1.3 punkte nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ 1.10 punktu taip pat sureguliuota, jog valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą, pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius, valstybės įmonės vadovui iš valstybės įmonės pelno gali skirti premiją, kurios dydis negali viršyti jo 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių, arba iš sutaupytų lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, – premiją, kurios dydis negali viršyti jo vienos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio, t. y. nenumatyta (duomenys neskelbtini) teisė sau išsimokėti premiją, tokia teisė numatyta valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas nesivadovavo imperatyviomis įstatymo normomis, t. y. nesilaikydamas darbo sutartyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ 1.10 punkte, ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatyto reglamentavimo, be teisinio pagrindo, neturėdamas valdybos sprendimo, išsimokėjo sau 2 139,93 Eur dydžio priemoką neteisėtai, tokių neteisėtų veiksmų bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, todėl įgijo pareigą atlyginti ieškovės patirtą 2 177,81 Eur žalą, kurią sudaro atsakovui išmokėta 2 139,93 Eur priemoka ir 37,88 Eur valstybinio socialinio draudimo mokestis (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

11. Dėl dovanų kortelių. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju aktualus imperatyvus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ 1.10 punktas, ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatytas reglamentavimas, pagal kurį premijas/ skatinimą galėjo skirti tik valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, t. y. nagrinėjamu atveju, nuo 2022 m. balandžio 7 d. bendrovėje nelikus valdybos, - visuotinis akcininkų susirinkimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė įrodė visas civilinės (duomenys neskelbtini) atsakomybės sąlygas, atsakovui nesilaikant imperatyvaus reglamentavimo, neteisėtai pasidovanojus sau iš bendrovės lėšų dovanų korteles už 200 Eur, kai tokios dovanos klausimą galėjo spręsti tik visuotinis akcininkų susirinkimas, dėl atsakovo veiksmų bendrovei patyrus 200 Eur žalą, ši priteistina iš atsakovo (CK 6.246–6.249 straipsniai).

12. Dėl teisinių paslaugų. Teismas vertino, kad nagrinėjamu ginčo atveju neliko abejonių, jog VšĮ „Mokumo projektai“ teisines paslaugas teikė ir už suteiktas paslaugas turėjo teisę išrašyti sąskaitas faktūras. Todėl ieškovės abejonės, jog teisinės paslaugos iš vis galėjo būti nesuteiktos, atmestinos kaip nepagrįstos. Tačiau sprendžiant dėl atsakovo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini) veiksmų sutiktina, jog atsakovas nepagrindė tokių teisinių paslaugų poreikio bendrovės naudai. Atsakovo argumentai, jog buvo susidariusi neeilinė situacija dėl norinčių išeiti 2 darbuotojų nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai, atsakovas duodamas paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, jog nors pagrindų, jog kažkas jo valdyme negerai, nebuvo, tačiau prieš savivaldybių rinkimus atsirado jo valdymu nepatenkintų žmonių, prasidėjo spaudimas, gąsdinama, turgaus prekeiviai rašė skundus su prašymais jį atleisti, atsakovas 2022 m. rudenį aiškiai suvokė, jog darbo santykiai su ieškove baigiasi. Trečiojo asmens pateiktų į bylą dokumentų, susirašinėjimo kopijos patvirtina, jog trečiasis asmuo teikė teisines konsultacijas, ruošė dokumentų projektus, susijusius didžiąją dalimi su atsakovo, kaip ketinančio nutraukti darbo santykius, interesais: dokumentuose atsispindi pasiūlymų nutraukti darbo santykius projektai su skirtingo dydžio išeitinėmis kompensacijomis, konsultavimas dėl galimybės gauti pašalpą, visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagos rengimas, kuris buvo iniciuotas dėl atsakovo atleidimo klausimo. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog prie dokumentų derinimo, rengimo prisidėjo pagrindinio akcininko teisininkė A. A., tuo remiantis atmestini atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, jog atsakovas negalėjo gauti jokios pagalbos iš pagrindinio akcininko teisininkų ir tuo pagrindu buvo būtina gauti teisines paslaugas iš VšĮ „Mokumo projektai“. Visuma įrodymų, šalių paaiškinimai, patvirtina, jog atsakovas nepagrindė teisinių paslaugų sutarties sudarymo būtinumo, nenurodė jokių neeilinių situacijų dėl ko jo paties gebėjimų (duomenys neskelbtini) funkcijų atlikimui būtų nepakakę, tačiau tuo pačiu matyti, jog teisinės paslaugos buvo teiktos atsakovo asmeniniams interesams tenkinti, siekiant gauti kuo palankesnes sau sąlygas nutraukiant darbo sutartį. Toks atsakovo elgesys neatitinka CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų, pagal kurias vadovas turi elgtis sąžiningai, būti lojalus, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Teismas sprendė, jog atsakovas sudarydamas teisinių paslaugų sutartį ir už asmeniškai jam, o ne bendrovei reikalingas teisines paslaugas, t. y. nebūtinas bendrovei paslaugas, sumokėdamas 3 500 Eur iš bendrovės lėšų, taip pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei. Taigi aptariamu atveju atsakovui pažeidus rūpestingumo, lojalumo pareigas, iš esmės pasinaudojant pareigomis veikiant ne bendrovės, o savo asmeniniais interesais, teismas konstatavo, jog bendrovei padaryta 3 500 Eur žala turi būti atlyginta atsakovo (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys, CK 6.246–6.249 straipsniai).

13. Dėl raktų gamybos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, nors byloje pateikta sąskaita faktūra, tačiau joje nurodytų gaminių (7 vnt. raktų) nerasta, atsakovo paaiškinimai dėl raktų gamybos prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Kitokių aplinkybių, kodėl buvo būtina gaminti naujus raktus, kokioms patalpoms, atsakovas į bylą neteikė. Pažymėjo, jog prie sąskaitos pateiktas apmokėjimo kvitas nurodo paslaugos teikimo vietą (duomenys neskelbtini), todėl mažai įtikinamos atsakovo nurodytos aplinkybės apie raktininko iš Klaipėdos kvietimą į Gargždus. Be to, teismas įvertino duomenis, jog visi daiktai naujajam vadovui buvo perduoti daiktų, dokumentų priėmimo-perdavimo aktais, tačiau juose nėra jokių duomenų apie naujų raktų komplektą. Teismas įvertino ir atsakovo teiktus paaiškinimus, jog pradėjęs (duomenys neskelbtini) bendrovei, joje nieko nerado, visi darbuotojai dirbo nuotoliu, nebuvo jokių dokumentų apyrašo, turto, todėl atsakovo nurodytas tikslas atidaryti niekur neinventorizuotą seifą, siekiant jame surasti dokumentus, einant antriems atsakovo vadovavimo metams, ir juos perduoti tvarkingai naujam (duomenys neskelbtini) vertintini kaip atsakovo gynybinė pozicija, neparemta jokiais įrodymais ir logika. Atsakovui neįrodžius, jog bendrovės lėšomis apmokėta raktų gamyba buvo būtina, panaudota bendrovės reikmėms, toliau naudojama bendrovės veikloje, teismas laikė, jog įmonės (duomenys neskelbtini), kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes, tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, taip pažeidė rūpestingumo pareigą, todėl atsakovui dėl netinkamo savo pareigų atlikimo tenka pareiga atlyginti 235 Eur dydžio žalą (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai).

14. Dėl vadovo civilinės atsakomybės draudimo. Teismas įvertinęs atsakovo teiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu, kuriais atsakovas nurodė, jog 3-4 mėnesiai iki išėjimo iš darbo pajuto spaudimą, gąsdinimus, buvo situacijų neapibrėžtumai, valdyba norėjo tokios apsaugos, todėl atsakovas ėmė pergyventi, jog jam gali bet ką „prikišti“, buvo neramu dėl savęs, konstatavo, jog atsakovo tikslas sudarant vadovų civilinės atsakomybės draudimą buvo apdrausti save, savo veiksmus, o ne bendrovę prieš trečiuosius asmenis. Draudimo sutartis sudaryta 2023 m. sausį, t. y. tą patį mėnesį kai atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškove. Atsakovo argumentai, jog sutartis skirta ne jam kaip fiziniam asmeniui, o bendrovės (duomenys neskelbtini), todėl labiau skirta naujajam (duomenys neskelbtini), jeigu kiltų kokie nors neaiškumai, atmestini kaip nepagrįsti, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovas apie draudimo sutartį informavo naująjį (duomenys neskelbtini), perdavė draudimo polisą su dokumentais. Atsakovo argumentai, jog tokios sutarties reikalavo valdyba atmestini kaip nepagrįsti, nes bylos duomenimis nustatyta, jog bendrovėje valdybos nebuvo nuo 2022 m. balandžio 7 d. Teismas įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, konstatavo, jog atsakovas pažeidė tiek rūpestingumo, tiek lojalumo pareigą, iš esmės supainiodamas savo turtą su bendrovės, pasinaudodamas pareigomis veikė ne bendrovės, o savo asmeniniais interesais, bendrovė iš sudaryto sandorio jokios naudos negavo, išleistos lėšos draudimo sutarčiai laikytinos pagrįsta žala dėl atsakovo veiksmų, todėl reikalavimas dėl 2 090 Eur priteisimo iš atsakovo tenkintinas (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys, CK 6.246–6.249 straipsniai).

15. Dėl transporto priemonės remonto, detalių, paslaugų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes pripažino, jog nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai netinkamai pildant finansinius dokumentus, negalint pagrįsti sąskaitų faktūrų išlaidų būtinumo, kuriose nėra jokių duomenų apie bendrovei panaudai suteiktą automobilį, atsakovui pažeidžiant lojalumo pareigą, ir nustačius jog bendrovės patirta žala sudaro 1 975 Eur (100+110+300+600+20+845), ši suma priteistina iš atsakovo. Kitoje dalyje reikalavimai dėl automobilio remonto išlaidų naujam akumuliatoriui, antram tepalų keitimui, naujoms padangoms įsigyti ir montuoti (viso 1282 Eur: 135+122+1025) atmestini, nenustačius atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai).

16. Dėl premijų darbuotojams. Teismas vertindamas atsakovo kaip (duomenys neskelbtini) veiksmų tinkamumą CK 2.87 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, konstatavo, jog atsakovui žinant apie savo ir dar 2 darbuotojų išėjimą iš darbo šalių susitarimu su suderintomis didelėmis išeitinėmis kompensacijomis, 7 518 Eur dydžio premijų išmokėjimas darbuotojams, tame tarpe ir atleidžiamoms iš darbo darbuotojoms juridinio asmens atžvilgiu negali būti vertintinas kaip sąžiningas ir protingas. Teismas pažymėjo, jog tiems patiems darbuotojams 2022 m. gruodžio 23 d. atsakovo sprendimu už tuos pačius 2022 metus buvo skirtos skatinimo priemonės po 4 (50 Eur vertės) Akropolio dovanų korteles, t. y. kiekvienam darbuotojui po 200 Eur. Atsakovas nurodė, jog skirdamas atlyginimo dydžio premijas taip skatino norinčias išeiti iš darbo darbuotojas pasilikti, skatinto ateityje stengtis, tačiau šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, iš byloje esančių dokumentų nustačius, jog įsakymo dėl premijų skyrimo metu, jau buvo žinoma apie darbuotojų išėjimą iš darbo. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog premijų skyrimas yra susijęs gerais 2022 metų rezultatais, taip pat nepasitvirtino atsakovo teiginiai dėl darbuotojų skatinimo stengtis dirbti gerai ateityje. Atsakovas neteikė į bylą kitų atsikirtimų, kuriais būtų galima įvertinti išmokėtų premijų darbuotojams naudą bendrovei. Teismas vertino, kad bendrovės pelną viršijančių premijų skyrimas, atsakovui žinant apie jo atleidimą, 2 kitų darbuotojų atleidimą, žinojimas apie bendrovei būsimą naštą išmokėti dideles išeitines kompensacijas 3 darbuotojams, įmonei neturint pelno, nesuderinamas nei su vadovo rūpestingumo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, nei su lojalumo pareiga veikti geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, todėl visa apimtimi tenkintinas reikalavimas dėl 7651,07 Eur žalos priteisimo (susidedančio iš 7518 Eur išmokų ir 133,07 Eur priskaičiuoto valstybino socialinio draudimo mokesčio). (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys, CK 6.246–6.249 straipsniai).

Šalies argumentai

17. Dėl nuostolių iki kreipimosi į teismą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog ieškovė siekė išspręsti ginčą iki kreipimosi į teismą, patyrė išlaidas dėl atsakovo veiksmų, dėl tų pačių atsakovo veiksmų kreipėsi į teismą, laikė pagrįstu reikalavimą atlyginti 1400 Eur nuostolius ir šią sumą priteisė iš atsakovo kaip įrodytą ir pagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Atsakovas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - netenkinti pareikšto ieškinio reikalavimų ir jį atmesti pilna apimtimi, priteisti apeliantui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teikia prašymą priimti ir prijungti prie bylos įrodymą (elektroninį susirašinėjimą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Dėl draudimo sutarties, jos galiojimo ir draudimo įmokos (2 090 Eur žalos). Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes apie sudarytą draudimo sutartį ieškovė sužinojo vėliausiai 2023 m. liepos 19 d., t.y. galiojant draudimo sutarčiai. Byloje nėra pateiktas nei vienas rašytinis įrodymas, kad ieškovė, jos atstovai ir/ar įgalioti asmenys bei Klaipėdos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba būtų kreipusis į apeliantą iki 2023 m. liepos 19 d. ar vėliau. Priešingai ieškovės atstovai į draudimo brokerį kreipėsi 2024 m. sausio 2 d. prašymu. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad apeliantas būtų trukdęs, slėpęs, neatskleidęs informacijos apie sudarytą draudimo sutartį. Perduodant dokumentus nebuvo aprašomas kiekvienas perduodamo dokumento lapas. Be to, buvo gautas draudiko atsakymas, jog bendrovė apskritai nepateikė jokio reikalavimo, kuris būtų pareikštas (duomenys neskelbtini) per draudimo apsaugos laikotarpį (2022 m. gruodžio 15 d. – 2023 m. gruodžio 14 d.). Apeliantas pats asmeniškai informavo draudiką 2023 m. gruodžio 20 d. apie gautą advokatų kontoros 2023 m gruodžio 4 d. teisinę išvadą (pretenziją). Nuo 2023 m. liepos 19 d. (tariamai nurodyta data, kai tapo žinoma apie sudarytą draudimo sutartį) ieškovė neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti reikiamas aplinkybes. Be to, teismo posėdžio metu buvo prašoma apklausti M. Ž., kuriam buvo perduoti dokumentai ir jis vėliau ėjo UAB „Gargždų turgus“ (duomenys neskelbtini) pareigas. Teismas netenkino prašymo. M. Ž. būtų patvirtinęs aplinkybes dėl pretenzijos siuntimo/gavimo.

18.2. Nurodytų faktinių aplinkybių 5, 6, 7, 8 punktuose esančios sumos (200 Eur + 2090,00 Eur + 7651,07 Eur + 845 Eur = 10786,07 Eur), ieškovės įvardinama kaip žala, pateko į draudimo apsaugos laikotarpį (2022 m. gruodžio 15 d – 2023 m. gruodžio 14 d.). Taip pat ,vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ieškovė yra/buvo nesilaikiusi tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismas netaikė ir nevertino ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos normų. Nesiaiškino aplinkybių, sutrukdžiusių ieškovei kreiptis į draudiką ir/ar pačios ieškovės veiksmų – delsimo, kreiptis į draudiką. Netinkamas procesinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą.

18.3. Dėl priemokos ir dovanų kortelių (2177,81 Eur ir 200 Eur). Skundžiamas sprendimas naikintinas, nes klausimas dėl 2021 m. gruodžio 21 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. P21-27 jam pasiskirtos 2 139,93 Eur priemokos „iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo...“ skyrimo ir 4 vnt. dovanų kortelių sau skyrimo turėjo būti sprendžiamas ne civilinėje byloje, darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Be to, bendrovėje iki 2022 m. balandžio 7 d. veikė valdyba (skundžiamame sprendime nurodyta, kad ginčo dėl šio fakto tarp šalių nėra), todėl kai buvo priimtas 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. P22-23 Kalėdų proga skirstau 4 vnt. dovanų korteles po 50 Eur vertės, valdybos UAB „Gargždų turgus“ jau nebuvo.

18.4. Sprendžiant dėl lojalumo pareigos pažeidimo fakto svarbi aplinkybė, ar akcininkai faktiškai pritarė atsakovo skiriamiems priedams (CK 2.87 straipsnio 4, 5 dalys) - per visą atsakovo (duomenys neskelbtini) laiką, savivaldybė kaip didžiausias akcininkas niekada neišsakė pastabų, priekaištų (duomenys neskelbtini) veiksmams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apie tai nieko nepasisakė, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, kurioje konstatuota, kad akcininkų pritarimas gali būti neformalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Nagrinėdamas klausimą dėl atsakovo sprendimo skirti sau 4 vnt. dovanų korteles po 50 Eur vertės, teismas į atsakovo argumentus pagal UAB „Gargždų turgus“ įstatų 17 punktą iš viso nepasisakė, todėl 200 Eur žalos atlyginimas iš atsakovo buvo priteistas nepagrįstai. Antra vertus šis faktas turėtų būti laikytinas draudiminiu įvykiu.

18.5. Dėl VšĮ „Mokumo projektai“ teisinių paslaugų (3500 Eur). Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad teisinės paslaugos UAB „Gargždų turgus“ nebuvo būtinos ir nebuvo suteiktos, o apie tai, kad atsakovas, sudarydamas teisinių paslaugų sutartį ir už asmeniškai jam, o ne bendrovei reikalingas teisines paslaugas, t. y. nebūtinas bendrovei paslaugas, sumokėjo 3500 Eur iš bendrovės lėšų, ieškovė neįrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas konstatuodamas šias aplinkybes išėjo už ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuota, kad ieškovė pakeitė ieškinio pagrindą, ieškinio pagrindo keitimo procesiniuose dokumentuose nebuvo, todėl nesuteikus galimybėms byloje dalyvaujantiems asmenims pasiruošti nuo būtinumo gintis pagal pakeistą ieškinio pagrindą buvo pažeisti CPK 141 straipsnio reikalavimai. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad atsakovas nepagrindė teisinių paslaugų poreikio bendrovės naudai. Ieškovė byloje neįrodė ir teismas nenustatė, kad atsakovas sutartis su VšĮ „Mokumo projektai“ būtų sudaręs neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokia „didžiąja dalimi“ teisinės paslaugos buvo perkamos atsakovo asmeniniams interesams, todėl sprendimas priteisti 3500 Eur žalos atlyginimą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje esanti VšĮ „Mokumo projektai“ pateikta ataskaita apie atliktą darbą su priedais, viso 182 lapai patvirtina, kad vykdant pavedimo sutartį buvo atlikta daug teisinio darbo.

Žemesnės instancijos teismas

18.6. Dėl raktų gamybos (235 Eur). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo naštą, ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui neįrodžius, jog bendrovės lėšomis apmokėta raktų gamyba buvo būtina, panaudota bendrovės reikmėms, toliau naudojama bendrovės veikloje, laikytina, jog įmonės (duomenys neskelbtini), kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes, tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, taip pažeidė rūpestingumo pareigą, todėl atsakovui dėl netinkamo savo pareigų atlikimo tenka pareiga atlyginti 235 Eur dydžio žalą (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, CK 6.246-6.249 straipsniai). Byloje buvo išreikštas prašymas apklausti M. Ž., kuris nebuvo tenkintinas. Liudininkas galėjo duoti paaiškinimus tiek dėl draudimo sutarties (ne)žinojimo aplinkybių, tiek dėl perduotų raktų.

18.7. Dėl transporto priemonės remonto, detalių, paslaugų (1975 Eur). 2023 m. sausio 27 d. automobilių remonto meistrui sumokėta 845 Eur suma patenka į draudiminį laikotarpį. Teismas netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo naštą skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių savo kaltę paneigiančių paaiškinimų, įrodymų, nepaaiškino ar būtent jo automobiliui buvo reikalingi dujinės įrangos, elektros instaliacijos, elektros patikros, suvirinimo remonto darbai. Tačiau ne atsakovas turėjo kažką neigti, o pati ieškovė turėjo pareigą įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, tačiau to neįrodė. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovui žinant apie savo darbinių santykių pabaigą jau nuo 2022 m. lapkričio, paskutinę darbo savaitę atlikti automobilio pagerinimo darbai keičiant senas detales į naujas, neturint jokių duomenų apie konkrečius automobilio gedimus, laikytini nepagrįstais, atsakovui siekiant pagerinti savo automobilio būklę iš įmonės lėšų, todėl vertintini kaip atsakovo lojalumo pareigos pažeidimas ir turėtų būti priteistini iš atsakovo. Apelianto teigimu, teisės aktai reikalauja, kad panaudos gavėjas grąžintų daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (6.629 straipsnis).

18.8. Dėl premijų darbuotojams (7 651,07 Eur). Sprendžiant klausimą dėl premijų skyrimo teisėtumo, ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo procedūros, todėl bylos dalis dėl šių reikalavimų turėjo būti nutraukta. Iš skundžiamo sprendimo lieka visiškai neaišku, dėl kokios priežasties teismas nenagrinėjo ginčo dėl įvykių, pripažintinų draudžiamaisiais, nenustatinėjo draudimo apsaugos ribų, todėl plačiau dėl to nepasisako ir nagrinėja ginčo santykius, kurie kyla iš juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės. Apelianto teigimu tam, kad nagrinėti ginčo dėl apdraustos civiline atsakomybe ieškinio reikalavimo dalies nei atsakovas, nei byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas draudikas UADBB „Colemont draudimo brokeris“ neturėjo teikti jokių savarankiškų reikalavimų, kylančių iš draudimo sutarties, teismas bylos eigoje niekam neišaiškino tokios būtinybės, o atsakovas to daryti net negalėjo, nes nėra draudimo sutarties šalis.

Šalies argumentai

18.9. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog premijų skyrimas yra susijęs gerais 2022 metų rezultatais. Iš 2023 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. P23-01 matyti, kad premijos buvo skirtos visiems tuo metu bendrovėje dirbusiems UAB „Gargždų turgus“ darbuotojams už gerus 2022 mokestinių metų veiklos rezultatus. Skundžiamame sprendime teismas be jokio teisinio pagrindo abejoja darbuotojų teise gauti premiją už 2022 metus (praėjusį laikotarpį) ir tuo pat metu teisę tartis su darbdaviu dėl atleidimo iš darbo sąlygų, įskaitant teisę būti atleistiems iš darbo šalių susitarimu. Be to, kadangi ieškovė dėl draudimo atlyginimo – išmokėjimo tiesiogiai į draudiką kreipėsi tik dėl 2023 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. P23-01 už gerus 2022 mokestinių metų veiklos rezultatus UAB „Gargždų turgus“ darbuotojams skirtų premijų, šioje reikalavimų dalyje byla turėjo būti nutraukta.

18.10. Dėl nuostolių iki kreipimosi į teismą (1400 Eur). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė siekė išspręsti ginčą iki kreipimosi į teismą, patyrė išlaidas dėl atsakovo veiksmų, dėl tų pačių atsakovo veiksmų kreipėsi į teismą, todėl teismas laiko pagrįstu reikalavimą atlyginti 1400 Eur nuostolius ir ši suma priteistina iš atsakovo kaip įrodyta ir pagrįsta, yra neteisėta ir nepagrįsta. Akivaizdu, kad UAB „Gargždų turgus“ patirtos 1400 Eur (1000+300+100) ikiteisminės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra neprotingos, nepagrįstos ir nėra susijusios nei su žalos įvertinimu, nei su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Atsiliepimas

19. Ieškovė UAB „Gargždų turgus“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

19.1. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, neva ginčas privalėjo būti nagrinėjamas darbo ginčams nustatyta tvarka. Ieškinyje nėra reikalavimų grindžiamų netinkamų verslo sprendimų priėmimu. Atsakovui atsakomybė kyla ne pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas, o už civilinių teisių ir pareigų nevykdymą ar netinkam jų vykdymą.

19.2. Apeliaciniame skunde remiamasi apelianto darbo sutarties 1.3 punktu, kuriame nurodyta, kad už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą, pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius, (duomenys neskelbtini) iš bendrovės pelno gali būti skiriama premija. Tačiau minėtame darbo sutarties punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gali būti skiriama premija, o ne jis ją gali pasiskirti pats. Aptariamame sutarties punkte remiamasi Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1341, o minėto nutarimo 1.10 punkte nustatyta, kad premiją gali skirti Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o ne pats (duomenys neskelbtini). Kadangi UAB „Gargždų turgus“ iki 2022 m. balandžio 7 d. (iki naujų Bendrovės įstatų įregistravimo) buvo valdymo organas - valdyba, ji ir galėjo skirti skatinimą vadovui. Nuo 2022 m. balandžio 7 d. skatinimą vadovui galėjo skirti tik visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbuotojoms premijų už gerus rezultatus skyrimas, iš kurių mažiausia premija viršijo grynąjį bendrovės pelną 2022 metais, kuris tesudarė 441 Eur, yra akivaizdžiai nepagrįstos, todėl nesuprantamas apelianto teiginys, kad ieškovas neįrodinėjo, kad premijos būtų buvusios per didelės ar neprotingos.

19.3. Apelianto argumentai, bandant pateisinti minėtų imperatyvių teisės normų pažeidimą tuo, kad priėmus naujus bendrovės įstatus, neliko valdybos, o pagal įstatų 17 punktą bendrovės vadovas atlieka Akcinių bendrovių įstatyme valdybai priskirtas funkcijas, yra nepagrįsti. Apeliantas ne iki galo cituoja minėtą 2022 m. balandžio 7 d. įstatų 17 punktą, jame nustatyta, kad „Bendrovės vadovas taip pat atlieka Akcinių bendrovių įstatyme valdybai priskirtas funkcijas, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme ir Bendrovės įstatuose nustatytas išimtis.

19.4. Neturi pagrindo ir apelianto motyvai, neva akcininkai faktiškai pritarė atsakovo skiriamiems priedams. Tokį savo teiginį atsakovas grindžia vien tuo, kad per atsakovo vadovavimo laiką, savivaldybė kaip didžiausias akcininkas niekada neišsakė pastabų, priekaištų vadovo veiksmams. Šiuo klausimu visų pirma pasakytina, jog CK 1.64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Antra, bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas nurodė visiškai kitas aplinkybes, t. y. teigė nežinojęs, kad taip negalima, pripažino klydęs, sakė suprantantis savo klaidą ir taip nebedarytų. Trečia, apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kadangi toje byloje buvo nustatytos kitos konkrečios reikšmingos aplinkybės (ratio decidendi).

19.5. Dėl atsakovo įmonės vardu sudarytos pavedimo sutarties su VšĮ „Mokumo projektai“ pažymėtina, kad iš šio trečiojo asmens su atsiliepimu pateiktos informacijos matyti, kad teisinės paslaugos buvo teiktos iš esmės atsakovui, kaip fiziniam asmeniui derantis dėl jo atleidimo iš pareigų sąlygų. Trečiasis asmuo rengė šalių susitarimą, kur vienoje pusėje buvo UAB „Gargždų turgus“, atstovaujamas visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioto asmens, iš kitos - atsakovas. T. y. situacija kai darbuotojas pasitelkia teisininką deryboms su darbdaviu, tik šuo konkrečiu atveju skirtumas toks, kad atsakovas pagal pareigas turėjo galimybę sutartį savo interesais nesąžiningai sudaryti ir apmokėti bendrovės vardu.

19.6. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl raktų gamybos. Teismo posėdžio metu atsakovas nesugebėjo rišliai paaiškinti šių aplinkybių, bet kokiu atveju, jos skyrėsi nuo atsiliepimo: tai buvo daryti raktai, tai ne, tai sąskaita neteisingai išrašyta, nes buvo atrakinimo paslauga, atsakovas tuo pat metu teigė, kad raktą ar du raktus paliko stalčiuje, nors kiti raktai pareigų perdavimo metu buvo aiškiai detalizuoti perdavimo akte - nurodytas net pašto dėžutės rakto perdavimas. Tačiau apeliaciniame skunde atsakovas vėl pakeitė poziciją jau teigdamas, kad UAB „Gargždų turgus“ veiklą vykdė miesto turgavietėje, turėjo įvairių rakinamų patalpų, be to turėjo biurą, kuriam rakinti taip pat reikėjo raktų, remiasi aktu, kuriame nurodyta, kad atsakovas naujam (duomenys neskelbtini) M. Ž. perdavė kabineto, esančio (duomenys neskelbtini), raktų komplektą (5 skirtingi raktai), duomenų apie tai, kad kokie nors kiti raktai M. Ž. nebuvo perduoti, dėl ko įmonė turėjo juos pasigaminti papildomai, byloje nėra.

19.7. Atsakovas akcentavo, kad draudimo apsauga galiojo ir po jo atėjusiam (duomenys neskelbtini), tačiau toks teiginys yra hipotetinis, turint omenyje, kad apie draudimo sutarties egzistavimą įtarta tik per auditą pamačius apmokėjimą. Tuo tarpu pačią draudimo sutartį (polisą) ieškovė išreikalavo iš draudiko tik 2024 metais. Todėl apelianto skundo teiginys, neva apie draudimo sutartį ieškovė žinojo nuo 2023 metų liepos, neatitinka tikrovės. Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neatskleidė, kad pats kreipėsi į draudiką, o su apeliaciniu skundu jau teikia įrodymus, kad visgi kreipėsi 2023 m. gruodžio 20 d., taip pat pateikia įrodymus, kad teisinė išvada jam buvo įteikta 2023 m. gruodžio 5 d. Ieškovei nesuprantama, kokias bylai reikšmingas aplinkybes šiais naujais įrodymais, kuriuos atsakovas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme, atsakovas įrodinėja apeliacinėje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Dėl naujų įrodymų (elektroninio susirašinėjimo) prijungimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad susirašinėjimas dėl draudimo galiojimo ir nuomonės dėl to išreiškimas neturi jokios įtakos bylos nagrinėjimo rezultatui, todėl jį atsisakytina priimti. Be to CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmos instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad teikiamo susirašinėjimo pateikimas susijęs su išskirtiniu atveju numatytu CPK 314 straipsnyje.

23. Byloje kilo ginčas dėl dėl žalos atlyginimo ieškovei, kuri padaryta įmonės buvusio (duomenys neskelbtini) veiksmais, ieškovei nurodant, kad atsakovas pažeidė fiduciarines bei (duomenys neskelbtini) veikloje įstatymu nustatytas pareigas.

24. 2023 m. liepos 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos UAB „Gargždų turgus“ veiklos audito ataskaitoje Nr. Ko5-5 nustatyta, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) galimai piktnaudžiavo pareigomis ir / arba neracionaliai naudojo bendrovės lėšas, o būtent:

1) 2021 m. gruodžio 21 d. Bendrovės (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. P21-27, „Šv. Kalėdų proga, siekdamas paskatinti darbuotojus už siekį gerinti bendrovės rezultatus 2021-aisiais metais“ ... Bendrovės (duomenys neskelbtini) „iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo...“ pasiskyrė sau vienkartinę vieno atlyginimo dydžio metinę priemoką – 2 139,93 Eur;

2) 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V22-23 „siekdamas skatinti ir išlaikyti darbuotojų ir verslo partnerių lojalumą įmonei UAB „Gargždų turgus“ Kalėdų proga skiriu vienkartines dovanas. Dovanos – „Akropolio“ dovanų kortelės, įsigytos 2022 m. gruodžio 21 d. iš UAB „Gera dovana“, sąskaita Nr. 4814422, 40 vnt. po 50 Eur. Vertės“. Tarp apdovanotųjų ir pats Bendrovės (duomenys neskelbtini), pasidovanojęs sau 4 vnt. po 50 Eur dovanų kortelių, viso suma – 200 Eur.

3) Nors Bendrovė neturėjo jokių teisinių problemų, tačiau 2022 m. Bendrovės (duomenys neskelbtini) pirko teisines paslaugas už 3 500,00 Eur iš Bendrovės lėšų: 2022 m. lapkričio 10 d. iš VšĮ Mokumo projektai išrašyta sąskaita faktūra už paslaugas 22/11-10 Nr.1 „Už teisines paslaugas pagal pavedimo sutartį Nr. 2022-11-10“ – 500,00 Eur ir 2022 m. gruodžio 1 d. sąskaita faktūra už paslaugas 22/11-10 Nr. 2 – 3 000,00 Eur. Pastaba: tai „verslo partneris“, kuriam galimai įteiktos kalėdinės dovanų kortelės.

5) Iš juvelyrinių gaminių įmonės pirkti 7 raktai už 235 Eur: A. A. juvelyrinių gaminių įmonės 2022 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita – faktūra AAA Nr. 0125983 už „RAKTŲ GAMYBA RUOŠINIAI GTI“ 6 vnt. (po 35 Eur) ir „RAKTŲ GAMYBA-RUOŠINIAI 14951“ 1 vnt. (25 Eur) – 235,00 Eur. Pastaba: niekas Bendrovėje nežino, kokie tie raktai ir kur jie panaudoti bei kam skirti.

6) 2023 m. sausio 3 d. įsigytas Vadovų civilinės atsakomybės draudimas už 2 090 Eur: UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2023 m. sausio 3 d. Mokėjimo pranešimas, Draudimo poliso Nr. DO4220121, draudimo laikotarpis 2022 m. gruodžio 15 d. – 2023 m. gruodžio 14 d. , mokėjimo suma 2 090,00 Eur. Pastaba: nei draudimo sutarties, nei draudimo poliso UAB „Gargždų turgus“ administracija auditui nepateikė.

7) 2022 metų lapkričio 22 d. įsigytos nuosavam automobiliui 4 padangos su montavimo paslauga ir atsarginėmis dalimis už 1 025 Eur: 2022 m. lapkričio 22 d. UAB „Padangų oazė“ PVM sąskaita – faktūra Serija OAZ Nr. 04071, Už „PADANGA MICHELIN R19 ALPINE6“ (4 vnt. po 189 Eur), pusašis (1 vnt. 132 Eur), Montavimo paslauga (1 vnt. 45 Eur), spyruoklė (2 vnt. po 46 Eur)“, viso 1 025,00 Eur. Iš viso Bendrovės (duomenys neskelbtini) asmeninio automobilio, Bendrovei išnuomoto panaudos pagrindais, remontui 2022 m. išleista 2 464 Eur (8 vnt. sąskaitų faktūrų). Pastaba: automobilį remontavusios įmonės buvo ir tie „verslo partneriai“, kuriems galimai įteiktos Kalėdinės dovanų kortelės. 2023 m. sausio 27 d. automobilių remonto meistrui dar sumokėta 845,00 Eur (banko išrašas), kai (duomenys neskelbtini) jau faktiškai buvo atleidžiamas iš darbo.

8) Bendrovės (duomenys neskelbtini) savo paties 2023 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. P23-04, nuo 2023 m. sausio 31 d. atleidžiamas šalių susitarimu su 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija, bei neatlygintinai gauna kompiuterį ASUS ZenBook UX32EA, kurio likutinė vertė 611,01 Eur.

9) 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P22-29 nuo 2023 m. sausio mėn. 31 d. šalių susitarimu atleidžiama darbuotoja iš užimamų pareigų su 4 mėn. išeitine kompensacija, kuri 2023 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. P23-05 vėl priimama į tas pačias pareigas.

10) 2023 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. P23-01 „už gerus 2022 mokestinių metų veiklos rezultatus UAB „Gargždų turgus“ darbuotojams skirti premijas sekančiai: „ir 5 darbuotojams (tarp jų ir nuo 2023 m. sausio 31 d. atleidžiamoms 2 darbuotojoms) išmokamos nuo 680 Eur iki 2 664 Eur premijos, iš viso – 7 518 Eur. Pastaba: 2022 m. veiklos rezultatas – 414 Eur grynasis pelnas.

25. Ieškovė 2024 m. sausio 2 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį UADBB „Colemont draudimo brokeris“ su prašymu pateikti UAB „Gargždų turgus“ ir UADBB „Colemont draudimo brokeris“ 2023 m. sausio 3 d. sudarytą Vadovų civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir draudimo polisą. Prašoma informuoti ar įsigytas Vadovų civilinės atsakomybės draudimas apima buvusio (duomenys neskelbtini) sprendimus ir jų pasekmes iki 2023 m. sausio 3 d., ar 2023 m. sausio 4 d. įsakymas kuriuo padaryta 7 518 Eur žala, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms galėtų būti pripažintas draudiminiu įvykiu.

26. Ieškovė prašo priteisti žalą iš atsakovo, ieškinyje nurodė, kad:

1) jis (duomenys neskelbtini) laikotarpiu 2021 m. gruodžio mėn. sau pasiskyrė priemoką;

2) 2022 m. gruodžio mėn. sau pasidovanojo dovanų korteles;

3) 2022 m. lapkričio 22 d. savo, o ne įmonės, naudai sudarė teisinių paslaugų sutartį;

4) nepagrindė apskaitos dokumentais 2022 m. gruodžio 27 d. raktų gamybos;

5) 2023 m. sausio 3 d. sudarė savo naudai vadovų civilinės atsakomybės draudimą;

6) laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. sausio 27 d. imtinai nepagrindė apsakitos dokumentais panaudos būdu naudotos transporto priemonės remonto, detalių, paslaugų susidariusių išlaidų;

7) neteisėtai 2023 m. sausio 4 d. paskyrė ir išmokėjo premijas darbuotojams.

Taip pat dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų buvo patirti nuostoliai iki kreipimosi į teismą, kadangi atsakovas geranoriškai nesutiko atlyginti iš jo reikalaujamos žalos.

27. Bendrovės vadovo civilinės atsakomybės atsiradimą nustato bei reguliuoja Civilinio kodekso 2.87 straipsnis, CK 6.245-6.251 straipsniai. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis nustato, kad Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas turi įstatymuose įtvirtintas ir fiduciarines pareigas bendrovei – rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo, turi vengti įmonės ir vadovo interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys).

28. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017 14 punktas).

29. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys). Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

30. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl visų apeliaciniame skunde bei ieškinyje nurodytų reikalavimų.

Dėl priemokos vadovui

31. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovo pasirašytu įsakymu Nr. P21-27 dėl vienkartinės metinės premijos skyrimo bendrovės darbuotojams, Šv. Kalėdų proga, siekiant paskatinti darbuotojus už siekį gerinti bendrovės rezultatus 2021 metais darbuotojams paskirtos vienkartinės vieno atlyginimo dydžio metinės priemokos. L. S. – 1 052 Eur, V. S. – 807 Eur, A. B. – 500 Eur, V. S. – 500 Eur, R. S. – 340 Eur, atsakovui – 2 139,93 Eur (2 t. b.l .24).

32. ABĮ 37 straipsnio 3 dalis, numato jog bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovėje iki 2022 m. balandžio 7 d. veikė valdyba (ginčo dėl to byloje nėra), todėl darytina išvada, bei pritartina pirmos instancijos teismo argumentams, kad pagal darbo sutarties su atsakovu 1.3 punkto nuostatas, atsakovui premiją (skatinimą) už gerus darbo rezultatus pasibaigus finansiniams metams arba iš sutaupytų lėšų darbo užmokesčiui už 2021 metus galėjo skirti, tik valdyba. Tai, kad darbo sutartyje nurodyta, jog priemoka ir priedas jam gali būti skiriami, nesuteikia (duomenys neskelbtini) teisės ją pasiskirti sau pačiam. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartyje nurodyta, jog premija (duomenys neskelbtini) skiriama už gerus darbo rezultatus, kuriuos, akivaizdu, vertinti turi ne jis pats, o bendrovės valdymo organai.

33. Atmestinas kaip deklaratyvus apleianto argumentas dėl priemokų, jog akcininkai faktiškai pritarė atsakovo skiriamiems priedams, nes per visą atsakovo (duomenys neskelbtini) laiką savivaldybė kaip didžiausias akcininkas niekada neišsakė pastabų, priekaištų (duomenys neskelbtini) veiksmams. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad nebuvo išsakyti priekaištai tuoj pat po premijų skyrimo, nereiškia, kad jos buvo skirtos teisėtai, tai paaiškėjo po bendrovės patikrinimo.

34. Be to, darbo sutarties 1.3 punkte nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ 1.10 punktu taip pat sureguliuota, jog valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija už gerus darbo rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą, pasibaigus finansiniams metams ir patvirtinus finansinių ataskaitų rinkinius, valstybės įmonės vadovui iš valstybės įmonės pelno gali skirti premiją, kurios dydis negali viršyti jo 4 mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžių, arba iš sutaupytų lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, – premiją, kurios dydis negali viršyti jo vienos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio, t. y. nenumatyta (duomenys neskelbtini) teisė sau išsimokėti premiją, tokia teisė numatyta valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

35. Esant nustatytoms šioms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priemoką atsakovas pasiskyrė sau neteisėtai, padarė bendrovei 2 177,81 Eur žalą (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl sprendimas dėl šios sumos priteisimo iš atsakovo paliktinas nepakeistu (CK 336 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl dovanų kortelių

36. 2022 m. gruodžio 23 d. atsakovo primkmtame įsakyme Nr. P22-23 nurodoma „siekdamas skatinti ir išlaikyti darbuotojų ir verslo partnerių lojalumą įmonei UAB „Gargždų turgus“ Kalėdų proga skiriu vienkartines dovanas. Dovanos – „Akropolio“ dovanų kortelės, įsigytos 2022 m. gruodžio 21 d. iš UAB „Gera dovana“, sąskaita Nr. 4814422, 40 vnt. po 50 Eur vertės“. Tarp apdovanotųjų ir pats Bendrovės (duomenys neskelbtini), pasidovanojęs sau 4 vnt. po 50 Eur dovanų kortelių, viso suma – 200 Eur.

37. Ieškovė pažymėjo, jog buvęs (duomenys neskelbtini) nei pagal įstatymą, nei pagal įstatus neturėjo kompetencijos skirti sau dovanų. Atsakovas teigia, jog 2020 m. kovo 20 d. ginčo šalių sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad premijos skyrimas neviršijant vienos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio yra teisėtas veiksmas.

38. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ 1.10 punktas bei ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatytas reglamentavimas, pagal kurį premijas/skatinimą galėjo skirti tik valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o nuo 2022 m. balandžio 7 d. bendrovėje nelikus valdybos, tik visuotinis akcininkų susirinkimas.

39. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog šiuo atveju ieškovė įrodė visas civilinės vadovo atsakomybės salygas, atsakovui nesilaikant imperatyvaus reglamentavimo, neteisėtai pasidovanojus sau iš bendrovės lėšų dovanų korteles už 200 Eur, ko pasėkoje bendrovė patyrė 200 Eur žalą, todėl sprendimas šioje dalyje nekeistinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai, CPK 177, 178, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl teisinių paslaugų

40. 2022 m. lapkričio 10 d. tarp ieškovės UAB „Gargždų turgus“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens VšĮ „Mokumo projektai“ sudaryta pavedimo sutartis Nr. 2022/11-10 dėl teisinių paslaugų teikimo. 2022 m. lapkričio 10 d. tarp ieškovės UAB „Gargždų turgus“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens VšĮ „Mokumo projektai“ sudarytas susitarimas Nr. 1 prie pavedimo sutarties Nr. 2022/11-10 dėl paslaugų teikėjų honorarų nustatymo. 2022 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės UAB „Gargždų turgus“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens VšĮ „Mokumo projektai“ sudarytas susitarimas Nr. 2 prie pavedimo sutarties Nr. 2022/11-10 dėl papildomų teisinių paslaugų susijusių su neeiliniu akcininkų susirinkimo organizavimu.

41. Pagal šią sutartį išrašytos sąskaitos faktūros 2022 m. lapkričio 10 d. 500 Eur sumai ir 2022 m. gruodžio 31 d. 3 000 Eur sumai, kurios yra apmokėtos.

42. Ieškovės teigimu, jos apmokėtos nepagrįstai, nes tokios paslaugos nebuvo būtinos, neaišku, kokie teisiniai veiksmai bendrovės naudai atlikti, (duomenys neskelbtini) privalo gebėti organizuoti visuotinį akcininkų susirinkimą, atleisti darbuotojus, tam nebūtina samdyti teisines paslaugas teikiančių asmenų. Be to, bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu nurodė, jog iš vėliau trečiojo asmens pateikto teisinių paslaugų ataskaitų ir dokumentų turinio matyti, kad paslaugos teiktos asmeniškai atsakovo interesais, o ne bendrovės naudai. Atsakovas nurodo, jog jam einant bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigas, bendrovė neturėjo teisininko, todėl kilus teisinių paslaugų poreikiui, jas teko pirkti iš tokio pobūdžio paslaugas teikiančių subjektų. Konsultacijos buvo susijusios su UAB „Gargždų turgus“ veiklos organizavimu, darbuotojų ir paties atsakovo atleidimo dokumentacijos sutvarkymu, teisinės pagalbos organizuojant, parengiant ir protokoluojant UAB „Gargždų turgus“ akcininkų susirinkimą.

43. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teisnių paslaugų ataskaita (kuri yra ne vientisas dokumentas o tiesiog raštai, sisrašinėjimo laiškai, paklausimai-atsakymai ir iš kurios nėra matyti kokios paslaugos kiek kainavo ir pan, t.y.nedetalizuotos), nustatė, kad joje keliami klausimai dėl bendrovės darbo organizavimo, kas patenka į bandrovės vadovo funkcijas, kadangi atsakovas kaip (duomenys neskelbtini) turi gebėti atsakyti kitų įmonių paklausimus, raštus, priimti ir atleisti darbuotojus, atlikti kitas bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigas, todėl sutiktina su iškovės argumentais, jog tokios paslaugos nebuvo būtinos.

44. Nors byloje nustatyta, kad VšĮ „Mokumo projektai“ teisines paslaugas teikė ir už suteiktas paslaugas turėjo teisę išrašyti sąskaitas faktūras, tačiau pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, jog atsakovas nepagrindė tokių teisinių paslaugų poreikio bendrovės naudai. Trečiojo asmens pateiktų į bylą dokumentų, susirašinėjimo kopijos patvirtina, jog trečiasis asmuo teikė teisines konsultacijas, ruošė dokumentų projektus, susijusius su atsakovo, kaip ketinančio nutraukti darbo santykius, interesais. Toks susirašinėjimas vyko nuo 2022 metų rudens. Buvo rengiami pasiūlymų nutraukti darbo santykius su atsakovu projektai su skirtingo dydžio išeitinėmis kompensacijomis, konsultavimas dėl galimybės gauti pašalpą, visuotinio akcininkų susirinkimo medžiagos rengimas, kuris buvo inicijuotas dėl atsakovo atleidimo klausimo sprendimo. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog prie dokumentų derinimo, rengimo prisidėjo pagrindinio akcininko teisininkė A. A., todėl pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, jog atmestini atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, apie tai, kad atsakovas negalėjo gauti jokios pagalbos iš pagrindinio akcininko teisininkų ir tuo pagrindu buvo būtina gauti teisines paslaugas iš VšĮ „Mokumo projektai“.

45. Iš trečiojo asmens su atsiliepimu pateiktos informacijos matyti, kad teisinės paslaugos buvo teiktos iš esmės atsakovui, kaip fiziniam asmeniui derantis dėl jo atleidimo iš pareigų sąlygų. Trečiasis asmuo rengė šalių susitarimą, kur vienoje pusėje buvo UAB „Gargždų turgus“, atstovaujamas visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioto asmens, iš kitos – atsakovas. T. y. situacija, kai darbuotojas pasitelkia teisininką deryboms su darbdaviu, tik šiuo konkrečiu atveju skirtumas toks, kad atsakovas pagal pareigas turėjo galimybę sutartį savo interesais nesąžiningai sudaryti ir apmokėti bendrovės vardu. Akivaizdu, kad teisinės paslaugos buvo teiktos atsakovo asmeniniams interesams tenkinti, norint gauti geresnes sąlygas nutraukiant darbo sutartį.

46. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismo išvadoms, kad toks atsakovo elgesys neatitinka CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų, atsakovas, sudarydamas teisinių paslaugų sutartį, mokėjo už asmeniškai jam, o ne bendrovei reikalingas teisines paslaugas, sumokėdamas 3 500 Eur iš bendrovės lėšų, pažeidė fiduciarines pareigas bendrovei ir padarė žalą, kuri priteista pagrįstai, todėl šioje dalyje sprendimas nekeistinas (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys, CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177, 178, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Dėl raktų gamybos

47. Nustatyta, kad A. A. juvelyrinių gaminių įmonė išrašė 2022 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą AAA Nr. 0125983 už „RAKTŲ GAMYBA-RUOŠINIAI GTI“ 6 vnt. (po 28,93 Eur be PVM, 35 Eur su PVM) ir „RAKTŲ GAMYBA-RUOŠINIAI 14951“ 1 vnt. (20,66 Eur be PVM, 25 Eur su PVM), viso 235,00 Eur. Ieškovė nurodo, jog niekas bendrovėje nežino, kokie tie raktai ir kur jie panaudoti bei kam skirti, todėl prašo nurodytą sumą priteisti iš atsakovo.

48. Atsakovas nurodė, kad raktai yra naudojami UAB „Gargždų turgus“ veikloje. Išklausius pirmos instancijos posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovas nurodė, jog nebuvo gaminami 7 raktai, o išrašyta sąskaita faktūra už avarinį seifo atrakinimą ir atvykimą teikti šią paslaugą. Nurodė, jog prisiminė ieškovės patalpose buvusį seną seifą, kurio nebuvo galimybių atrakinti, todėl žinodamas apie savo darbo santykių pabaigą, norėjo atrakinti seifą, patikrinti jo turinį, įsitikinti, ar jame nėra kokių nors bendrovės dokumentų, tokius radęs norėjo juos tvarkingai susegti ir atėjus laikui perduoti naujajam vadovui. Atvykęs asmuo vietoj avarinio atrakinimo ir 1 rakto neteisingai sąskaitoje užrašė 7 raktus.

49. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, pagal 2021 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnį, subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas tvarkymą ir pateikimą.

50. Kaip nustatyta byloje, pagal minėtą sąskaitą faktūrą, joje nurodytų gaminių (7 vnt. raktų) nerasta, atsakovo paaiškinimai dėl raktų gamybos prieštaringi, ir niekuo nepagrįsti.

51. Esant nustatytims šioms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovas nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes, tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, taip pažeidė rūpestingumo pareigą, todėl iš atsakovo pagrįstai priteista 235 Eur dydžio žala (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK177, 178, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl vadovo civilinės atsakomybės draudimo

52. Nustatyta, kad 2023 m. sausio 3 d. UAB „Gargždų turgus“, atstovaujama (duomenys neskelbtini), įsigijo Vadovų civilinės atsakomybės draudimą: UADBB „Colemont draudimo brokeris“ Draudimo poliso Nr. DO4220121, draudimo laikotarpis 2022 m. gruodžio 15 d. – 2023 m. gruodžio 14 d., mokėjimo suma 2 090,00 Eur. Kaip matyti iš atsakovo atleidimo datos (2023 m. sausio 31 d.) draudimo sutartis sudaryta tuo metu, kai buvo likę suderinti galutinę atsakovo atleidimo iš jo (duomenys neskelbtini) pareigų datą bei sąlygas, kadangi kaip matyti iš susirašinėjimo, atsakovo atleidimo sąlygos tarp šalių buvo derinamos nuo 2022 m. lapkričio mėnesio.

53. Atsakovas nurodo, jog vadovo civilinės atsakomybės draudimas yra skirtas UAB „Gargždų turgus“ vadovo pareigybei, o ne asmeniškai atsakovui apdrausti. UAB „Gargždų turgus“ vadovo atsakomybė liko apdrausta ir po atsakovo atleidimo iš UAB „Gargždų turgus“ (duomenys neskelbtini) pareigų, atsakovas turėjo teisę ir galėjo sudaryti tokią draudimo sutartį.

54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus, (ką patvirtina ir susirašinėjimas su atsakovu, teisininkais), kad jis suprato, kad bus atleistas jau nuo 2022 m. spalio-lapkričio mėnesių, darudimo sutarties sudarymo datą (Draudimo sutartis sudaryta 2023 m. sausį, t. y. tą patį mėnesį kai atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškove) sprendžia, jog atsakovo argumentai, jog sutartis skirta ne jam kaip fiziniam asmeniui, o labiau naujajam vadovui, atmestini kaip nepagrįsti, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovas apie draudimo sutartį informavo naująjį vadovą, perdavė draudimo polisą su dokumentais. Priešingai, dėl draudimo sutarties ieškovė turėjo užklausinėti draudimo bendrovę, kadangi jos egzistavimas paaiškėjo tik per patikrinimą.

55. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog logikai prieštarauja atsakovo paaiškinimas, dėl draudimo galiojimo būsimam vadovui, kadangi neįtikėtina, jog išeinantis (duomenys neskelbtini) teiktų ypatingą susirūpinimą dėl naujojo vadovo darbo veiklos pasekmių ir atsakomybės.

56. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog lėšos skirtos apmokėti vadovo atsakomybę draudžiančiai draudimo sutarčiai prieš pat išeinant iš darbo, ir akivaizdžiai supratus kad bus atleidžiamas, laikytinos pagrįsta žala dėl atsakovo veiksmų, priteistas 2 090 Eur žalos atlyginimas yra pagrįstas (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys, CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK177, 178, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl transporto priemonės remonto, detalių, paslaugų

57. 2022 m. vasario 21 d. tarp ieškovės UAB „Gargždų turgus“ ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta Automobilio panaudos sutartis Nr. SUT-22-03, kurios pagrindu Panaudos tiekėjas (atsakovas) įsipareigoja be nustatyto mokesčio Panaudos gavėjui (ieškovei) suteikti teisę laikinai naudotis ir valdyti Panaudos tiekėjui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2009, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), spalva raudona, benzinas/dujos (toliau Automobilis), o Panaudos gavėjas įsipareigoja Panaudos tiekėjui tvarkingai naudoti Automobilį.

58. Ieškovė nurodo, kad automobilis buvo tikrinamas, remontuojamas, buvo naujomis pakeistos detalės, pavyzdžiui, uždegimo žvakės, akumuliatorius, padangos, du kartus per du mėnesius atliktas dujinės įrangos remontas, du kartus per pusmetį keista variklio alyva su filtrais, buvo atlikti suvirinimo darbai. Ieškovė mano, jog bendra 4 068 Eur naujų detalių ir remonto darbų suma per trumpesnį nei metai terminą atrodo akivaizdžiai viršijanti protingas techniškai tvarkingo automobilio eksploatavimo išlaidas. Prašo iš buvusio vadovo priteisti ne visas už automobilio remontą sumokėtas lėšas, o pagal sąskaitas faktūras ir kvitus, kuriose nenurodyti duomenys apie remontuotą automobilį (2022 m. liepos 20 d. PVM sąskaita faktūra 100 Eur, 2022 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra 110 Eur, 2022 m. spalio 14 d. PVM sąskaita faktūra 300 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita faktūra 1 025 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas 600 Eur, 2022 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra 20 Eur), taip pat laiko napagrįstu atliktą pavedimą iš bendrovės banko sąskaitos 2023 m. sausio 27 d., pagal kurį automobilių remonto meistrui sumokėta 845 Eur, tačiau nėra jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių tokio pavedimo poreikį. Taip pat nustačius, kad automobiliui 2022 m. gegužės 13 d. jau buvo keisti filtras, alyva (sumokėta 118 Eur), prašė priteisti iš atsakovo už atliktus tuos pačius darbus po itin trumpo laikotarpio, t. y. pagal 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitos faktūros detalizaciją – už „variklio filtrai alyva ir pakeitimas“ 122 Eur. Pagal tą pačią sąskaitą prašo grąžinti 135 Eur už naują akumuliatorių ir jo montavimą, nes nėra jokių duomenų, jog akumuliatiorius buvo senas, buvo poreikis jį keisti ir be to šie veiksmai alikti atsakovui jau žinant apie darbo santykių pabaigą. Viso prašo priteisti 3 257 Eur. Nurodo, kad automobilis neturėtų būti pagerintas bendrovės lėšomis ir nutraukus darbo santykius su atsakovu, jam grąžintas geresnės būklės nei panaudos sudarymo metu.

59. Atsakovas nurodė, kad siekdamas racionalaus ieškovės lėšų naudojimo, atsakovas sutiko darbo reikmėms naudoti savo automobilį ir tokiu būdu sutaupyti ieškovės lėšas dėl naujo automobilio pirkimo.

60. Kaip matyti iš panaudos sutarties 3 punkto, šalys patvirtino, jog 2022 m. vasario 21 d. automobilis buvo tvarkingos techninės būklės ir yra tinkamas naudoti visą panaudos sutarties terminą. Panaudos sutarties 5 punkte nurodyta, jog Panaudos gavėjas (ieškovė) privalo prižiūrėti techninę automobilio būklę ir atlikti einamąjį bei kapitalinį remontą, jei reikia, Panaudos gavėjas privalo apmokėti automobilio naudojimo – kuro ir tepalo išlaidas (Panaudos sutarties 7 punktas).

61. Kaip nustatyta iš bylos reikalavimų ir paaiškinimų, ieškovė neginčija išlaidų pagal 2022 m. gegužės 13 d. sąskaitą 461 Eur sumai už rato guolį ir jo keitimą, vairo traukę ir keitimą, variklio filtrus, alyvą ir keitimą, ratų suvedimą, 2022 m. liepos 17 d. sąskaitos 140 Eur sumai už žvakes, uždegimo laidus, pakeitimą, 2022 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitos 40 Eur sumai už variklio diagnostiką, plovimą, kalibraciją, 2022 m. lapkričio 7 d. sąskaitos dalies dėl elektros diagnostikos 25 Eur, variklio patikros ir remonto 120 Eur, važiuoklės patikros 25 Eur, kadangi šiose sąskaitose buvo nurodyta kokiam automobiliui atlikti remonto darbai, t.y. (duomenys neskelbtini) (naudojamam pagal panaudos sutartį).

62. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymą ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, jog atsakovas turėjo pareigą tinkamai įforminti dokumentus - visose automobilio remonto išlaidų sąskaitose turi atsispindėti kokiam automobiliui remontuoti patirtos bendrovės išlaidos. Bendrovė pagal panaudos sutartį įsipareigojo apmokėti būtent automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro, tepalo, einamojo remonto išlaidas, todėl finansinės apskaitos dokumentuose, nesant jokių duomenų apie automobilio markę, nesant papildomų ūkinius įvykius pagrindžiančių dokumentų, laikytina, jog neįrodė pagal panaudos sutartį naudojamo automobilio remonto pagal 2022 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą 100 Eur, 2022 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą 110 Eur, 2022 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 300 Eur, 2022 m. lapkričio 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą 600 Eur, 2022 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą 20 Eur. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šie darbai atlikti jo panaudai naudojamam automibiliui.

63. Atsakovas teikė į bylą 2023 m. sausio 24 d. sąskaitą faktūrą, pagal kurią matyti, jog automobiliui (duomenys neskelbtini) atlikti šie remonto darbai: keista galiniai stabdžių diskai ir trinkelės, priekinės stabdžių trinkelės, rankinio stabdžio lynai, priekiniai šarnyrai, priekinių šakių įvorės, atlikta variklio degalų purkštukų remontas. Nurodyta sąskaita apmokėta bankiniu 2023 m. sausio 27 d. pavedimu iš bendrovės sąskaitos. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovo teikti dokumentai į bylą patvirtina, jog remonto darbai pagal apmokėtą 2023 m. sausio 27 d. pavedimą buvo atlikti panaudos teisiniais santykiais valdomam automobiliui.

64. Pagal panaudos sutartį ieškovė įsipareigojo dengti tepalų išlaidas, o 2022 m. gegužės 13 d. ir 2022 m. lapkričio 7 d. sąskaitose nurodyta, jog tepalai keičiami automobiliui (duomenys neskelbtini), todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, apmokėjimas pagal šias sąskaitas yra pagrįstas dokumentais. Taip pat pritartina pirmos instancojos teismo argumentams, kad vieną kartą per panaudos laikotarpį atlyginti panaudos automobilio išlaidas naujo akumuliatoriaus įsigijimui ir montavimui nelaikytina atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimu, tinkamai šiuos veiksmus įforminus, atvaizdavus finansiniuose dokumentuose. Taip pat 2022 m. lapkričio 22 sąskaitoje faktūroje nurodyti padangų įsigijimo, montavimo darbai nurodyti būtent automobiliui (duomenys neskelbtini), todėl jos turėjo būti apmokėtos.

65. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, vertinant tai, jog lapkričio mėnesį vairuotojai keičia vasarines padangas į žiemines, vienkartinis per visą panaudos laikotarpį naujų padangų įsigijimas nelaikytinas atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimu.

66. Taigi, pirmos instancijos teismas pgarįstai priteisė iš atsakovo tik dalį reikalaujamos žalos , t.y. 1 975 Eur, t.y. už apmokėtas sąskaitas, kuriose nenurodytas konkretus automobilis ir atmestas reikalavimas dėl 1282 Eur žalos priteisimo, nenustačius atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK177, 178, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl premijų darbuotojams

67. 2023 m. sausio 4 d. atsakovo pasirašytu įsakymu dėl vienkartinės metinės premijos skyrimo bendrovės darbuotojams Nr. P23-01 už gerus 2022 m. mokestinių metų rezultatus darbuotojams paskirtos premijos, o būtent L. S. – 2 664 Eur, V. S. – 2 174 Eur, A. B. – 1 000 Eur, V. S. – 1 000 Eur, R. S. – 680 Eur Ieškovė laiko, kad išmokant darbuotojams premijas 7 518 Eur sumoje, kai nuo su darbo santykiais susijusių pajamų priskaičiuotas valstybino socialinio draudimo mokestis yra 133,07 Eur – bendrovei padaryta viso 7 651,07 Eur žala.

68. Reikalavimas susijęs su atsakovo 2023 m. sausio 4 d. įsakymu skirtomis premijomis grindžiamas ne tiesioginių imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimu, o fiduciarinių vadovo pareigų pažeidimu.

69. Byloje nustatyta, jog jau 2022 m. gruodžio 29 d. atsakovas parengė įsakymą pagal bendrovės, atstovaujamos atsakovo, ir darbuotojų L. S. ir V. S. susitarimus, atleisti nurodytas darbuotojas 2023 m. sausio 31 d., L. S. išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, darbo užmokestį už 2023 m. sausio mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; V. S. išmokant šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, darbo užmokestį už 2023 m. sausio mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2022 metų finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte 3.9 punktu aptariant pelno (nuostolių) paskirstymo projektą nurodyta, jog per 2022 finansinius metus bendrovė uždirbo 414 Eur grynojo pelno. Pateiktoje lentelėje nurodyta 414 Eur suma priskirtina į privalomąjį rezervą, metinėms išmokoms, darbuotojų premijoms, kitiems tikslams lėšos nenumatytos. 2023 ataskaitiniais metais įmonės veiklos rezultatas – 28130 eur nuostolis. Kaip matyti nuostolis susidarė dėl trijų darbuotojų atleidimo pagal DK 54 straipsnio 4 dalį, ir pagal atleidimo sutartines sąlygas išmokėjus išeitines kompensacijas, kurios bendroje sumoje sudaro 26935,58 Eur.

70. Apeliacinės instancijos teismas iš minėtų aplinkybių vertina, jog atsakovo kaip (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo netinkami CK 2.87 straipsnio 1 dalies prasme, nes atsakovui žinant apie savo ir dar 2 darbuotojų išėjimą iš darbo šalių susitarimu su suderintom didelėm išeitinėm kompensacijom, 7 518 Eur dydžio premijų išmokėjimas darbuotojams, tame tarpe ir atleidžiamoms iš darbo darbuotojoms, juridinio asmens atžvilgiu negali būti vertintinas kaip sąžiningas ir protingas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog tiems patiems darbuotojams 2022 m. gruodžio 23 d. atsakovo sprendimu už tuos pačius 2022 metus buvo skirtos skatinimo priemonės po 4 (50 Eur vertės) Akropolio dovanų kortelės, t. y. kiekvienam darbuotojui po 200 Eur.

71. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatvo, kad nenustatyta, jog premijų skyrimas yra susijęs gerais 2022 metų rezultatais. Darytina išvada, kad bendrovės pelną viršijančių premijų skyrimas, atsakovui žinant apie jo atleidimą, 2 kitų darbuotojų atleidimą, žinojimas apie didelių kompensacijų išmokėjimą atleidžiamiems darbuotojams (ir jam pačiam), įmonei neturint pelno, nesuderinamas su vadovo pareiga elgtis rūpestingai, nei su lojalumo pareiga veikti geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais.

72. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms ir įvertintiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl 7651,07 Eur žalos priteisimo tenkintas pagrįstai (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys, CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK177, 178, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuostolių iki kreipimosi į teismą

73. Ieškovas nurodė, jog gavęs 2023 m. liepos 19 d. veiklos audito ataskaitą kreipėsi į advokatų kontorą, kurios pagalba bandė išieškoti žalos atlyginimą iš atsakovo (patyrė 1 000 Eur išlaidų), iš civilinės atsakomybės draudiko (patyrė 300 Eur išlaidų), taip pat kreipėsi į VšĮ „Mokumo projektai“, prašant pateikti ataskaitas už teisines paslaugas (patyrė 100 Eur išlaidų). Atsakovas geranoriškai žalos neatlygino, siūlė kreiptis į civilinės atsakomybės draudiką. Draudikas nurodė, jog pagal su atsakovu sudarytos sutarties nuostatas, atsakovo draudiminė apsauga nebegalioja. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, taip pat protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

74. Apeliacinės instancijos teimas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog ieškovė siekdama išspręsti ginčą iki kreipimosi į teismą, patyrė išlaidas dėl atsakovo veiksmų, dėl tų pačių atsakovo veiksmų kreipėsi į teismą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino reikalavimą atlyginti 1400 Eur nusotolius (CPK 79, 177, 178 straipsniai).

75. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors atsakovas nurodo kreiptis į vadovo atsakomybę apdraudusią bendrovę, tačiau akivaizdu, kad jis pats ir gali tą padaryti, jeigu laikys, kad jo atsakomybė buvo tinkamai apdrausta, nes kaip matyti, trečias asmuo dėl to kelia ginčą, o ieškovė nagrinėjamoje byloje atsakovu nurodo tik buvusį (duomenys neskelbtini). Atsakovo argumentas, kad ieškovė, nesikreipdama į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, nepasinaudojo išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka, yra nepagrįsta, kadangi tokia ikiteisminė tvarka nenumatyta įstatyme. Pirmos instancijos teismo vertinimas, jog byloje nėra duomenų apie galiojusią draudimo apsaugą, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi ginčo dėl to byloje nebuvo kelta ir šios aplinkybės nebuvo nagrinėtos (tai nurodyta ir sprendimo motyvuose).

76. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

77. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino vadovo atsakomybę reglamentuojančias teisės norams (CK 2.87, 6.249-6.250 straipsniai, Akcinių bendrovių įstatymas, Finansinės apskaitos įstatymas), padarė teisingas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

78. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

79. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atmetus apeliacinį skundą, priteistinos jai iš atsakovo (CPK 98 straipsnis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gargždų turgus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Žibutė BudžienėDiana LabokaitėLina Žemaitienė