Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės antstolės R. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Atgaiva tau“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, ieškinį atsakovėms G. R., antstolei R. M., AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Bankinės konsultacijos“, trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl neteisėtai išmokėtų piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Atgaiva tau“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, pareiškė ieškinius, kuriais prašė priteisti: 1) iš atsakovės G. R. 2 110,73 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) iš atsakovės antstolės R. M. 290,97 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 3) iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 979,75 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 4) iš atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ 326,28 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 5) iš atsakovės UAB „Bankinės konsultacijos“ 186 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilines bylas pagal ieškovės BUAB „Atgaiva tau“ ieškinį atsakovams: antstolei R. M., AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Jonavos paslaugos“, UAB „Bankinės konsultacijos“, G. R., dėl neteisėtai išmokėtų piniginių lėšų priteisimo sujungė į vieną civilinę bylą.Ieškinius atsakovams ieškovė grindė tuo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Atgaiva tau“ ir apie jo priėmimą paskelbė viešai. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Ieškovės bankroto administratorius nustatė, kad antstolė R. M. 2014 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriuo paskirstė iš ieškovės išieškotą 4 176, 62 Eur sumą atsakovams. Ieškovės teigimu, antstolė išieškotas lėšas paskirstė atsakovams, bei padengė vykdymo išlaidas neteisėtai, kadangi iki minėtų veiksmų atlikimo teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Tokiu būdu lėšos buvo pervestos pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies imperatyvias nuostatas. A. G. R. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad išieškojimo iš ieškovės vykdymo metu, ieškovės bendrovė dar nebuvo bankrutuojanti, pinigai į jos sąskaitą įplaukė 2014 m. gegužės 5 d., pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Atgaiva tau“ teismas priėmė 2014 m. balandžio 23 d, o bankroto byla iškelta tik 2014 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad grąžino antstolės atsakovei pervestas lėšas bankroto administratoriui, nesutiko su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis, kadangi jos buvo nepagrįstai didelės, byla nesudėtinga, o atsakovė geranoriškai įvykdė reikalavimą.Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad grąžino antstolės atsakovei pervestas lėšas ieškovei, nesutiko su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis, kadangi ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos nesuteikė galimybės prašomą priteisti sumą grąžinti geranoriškai.Atsakovė UAB „Bankinės konsultacijos“ atsiliepime į ieškinį nurodė sutinkanti, kad antstolės neteisėtai pervestos lėšos ieškovei turėjo būti grąžintos, tačiau nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė nesuteikė atsakovei galimybės grąžinti lėšas geranoriškai, o iš karto kreipėsi į teismą.Atsakovė antstolė R. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nėra stabdomi visi priverstinio vykdymo veiksmai, o tik turto realizavimas ir išieškojimas. Išieškojimas iš ieškovės buvo baigtas dar iki teismui priimant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, o po pareiškimo priėmimo antstolė atliko tik tuos vykdymo veiksmus, kurių stabdymas nėra numatytas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje. Atsakovės nuomone, ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti mažinamos, kadangi ieškovė reikšdama identiškus ieškinius ir už kiekvieno iš jų parengimą reikalaudama advokato pagalbos išlaidų atlyginimo, kurios buvo pakankamai didelės, elgėsi nesąžiningai ir neprotingai.Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company SE“ filialas Lietuvoje atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolė po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei priėmimo teisme, atliko tik tuos veiksmus, kurių stabdymas nėra numatytas ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje. Taip pat nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės, neatitinkančios protingumo ir sąžiningumo principų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovės naudai priteisė iš atsakovės G. R. 2 110, 73 Eur neteisėtai gautų lėšų, iš atsakovės UAB „Bankinės konsultacijos“ 186 neteisėtai gautų lėšų, iš atsakovės antstolės R. M. 290, 97 Eur neteisėtai gautų lėšų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, 88 Eur žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Civilinę bylą dalyje dėl 979, 75 Eur neteisėtai gautų lėšų priteisimo iš atsakovės UAB „Energijos skirstymo operatorius“ ir dėl 326, 28 Eur neteisėtai gautų lėšų priteisimo iš atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ nutraukė.Teismas nurodė, kad 2014 m. balandžio 23 d. specialioje teismų interneto svetainėje paskelbus pranešimą apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei priėmimą, antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo skirstyti pinigines lėšas, esančias antstolės depozitinėje sąskaitoje, kadangi pagal ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį teisiškai nėra reikšminga, ar piniginės lėšos buvo išieškotos iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, ar po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, jų skirstymas buvo negalimas, nes, priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet kokie vykdymo veiksmai yra sustabdomi. Teismas nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl antstolės neteisėtų veiksmų, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė tik iš antstolės R. M..

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atsakovė antstolė R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai nustatė šalių procesinę padėtį, antstolė R. M. nebuvo tinkama atsakove, kadangi žalą, kuri viršija 290 Eur, privalo atlyginti draudikas, todėl teismas turėjo inicijuoti pradinio atsakovo pakeitimą tinkamu atsakovu.

13.2. Teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, kadangi pagal lingvistinį šios normos aiškinimą, teismui priėmus pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, yra sustabdomi ne visi priverstinio vykdymo veiksmai, o tik konkrečiai šioje normoje nurodyti vykdymo veiksmai – turto realizavimas ir išieškojimas. Pagal sisteminį CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą aiškinimą, išieškotų lėšų paskirstymas iš išmokėjimas išieškotojams yra savarankiški proceso vykdymo veiksmai, kurie vykdomi baigus išieškojimą iš skolininko. Tokį išaiškinimą pateikęs ir kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008. Išieškojimas buvo baigtas iki teismui priimant pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei.

13.3 Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovės antstolės R. M., nes teismui sujungus penkias savarankiškas bylas į vieną bylą, antstolė atsakove šioje byloje yra tik 290, 97 Eur reikalavimo apimtyje, o dėl kitų reikalavimų – kaip trečiasis asmuo, todėl už ieškinius, pareikštus kitoms atsakovėms, iš trečiojo asmens R. M. priteisti bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes to nenumato CPK.

13.4.Teismas nepagrįstai priteisė iš antstolės 88 Eur žyminio mokesčio, kadangi tenkinus 290, 97 Eur ieškinio reikalavimą atsakovės atžvilgiu, iš jos turėjo būti priteistas 8,73 Eur žyminis mokestis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės BUAB „Atgaiva tau“ bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“ prašo palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. R. prašo palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį jos atžvilgiu nepakeistą, apeliantės apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovės nuomone, apeliantė, pervesdama atsakovei darbo užmokestį elgėsi teisėtai. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui nusprendus perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, prašo iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, kadangi jos turtinė padėtis sunki.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015, teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas tik iš antstolės R. M., kadangi teismas pagrįstai konstatavo, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai tik dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ prašo palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą, antstolės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė pripažino ieškinio reikalavimą ir grąžino ieškovei neteisėtai gautas lėšas. Teismas nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl iš atsakovės neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį antstolės R. M. atžvilgiu ir apeliacinį skundą tenkinti. Tačiau trečiasis asmuo nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamo atsakovo ir jo pakeitimo byloje, kadangi ieškovas savo pasirinkimu turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo tiek antstolei, tiek draudimo bendrovei. Be to, nėra teisės normos, imperatyviai nustatančios, jog reikalavimas, viršijantis 290 Eur, privalomai turi būti pareikštas draudimo bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad kreditorius AB „Achema“ 2014 m. balandžio 16 d. pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Atgaiva tau“. Kauno apygardos teismas AB „Achema“ pareiškimą priėmė 2014 m. balandžio 22 d., o sekančią dieną apie pareiškimo priėmimą paskelbė viešai specialioje interneto svetainėje http://pranesimai.teismai.lt/teismu_pranesimai/. Šio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Ius Positivum“, nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 30 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį nepakeistą. Įmonės bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“, susipažinęs su įmonės bankroto bylos medžiaga, nustatė, kad antstolė R. M. 2014 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-5581 dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuriuo nusprendė paskirstyti vykdomosiose bylose Nr. 0064/14/00429, Nr. 0064/14/00502, Nr. 0064/14/00505 ir Nr. 0064/14/00549 iš skolininko UAB „Atgaiva tau“ naudai išieškotą 4 176,62 Eur (14 421,02 Lt) dydžio sumą kreditoriams bei antstolei, pervesdama atsakovei G. R. 2 110,73 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB LESTO teisių ir pareigų perėmėjai) – 979,75 Eur, UAB „Bankinės konsultacijos“ – 186 Eur, UAB „Jonavos paslaugos“ – 326,28 Eur, antstolei (atsakovei) – 290,97 Eur. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, neišsprendęs antstolės pakeitimo tinkamu atsakovu byloje klausimo, pažeidė Antstolių įstatymo 17 straipsnio 8 dalį, kadangi žalą, kuri viršija 290 Eur, privalo atlyginti draudikas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.Civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o įstatymų nustatytais atvejais – privalo būti draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį (CK 6.987 straipsnis). Draudimo sutartimi kartu siekiama apsaugoti ir žalos patyrusio asmens turtinius interesus, ji yra papildoma garantija šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 Eur, draudžiama privalomuoju draudimu. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką; jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs antstolis atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą, išskyrus šio Įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Pagal Antstolių įstatymo 17 straipsnio nuostatas, draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu atlikti antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar kitų darbuotojų veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti. LR Vyriausybės 2004-08-12 nutarimu Nr. 957 patvirtintų Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 8 punkte numatyta, jog draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas 8 punkte išvardintas sąlygas. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas suprantamas kaip viena iš žalos kompensavimo sistemų, kurios pagrindinė funkcija – nuostolių atlyginimas nukentėjusiam asmeniui. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens, kuris arba draudėjas turi reikalavimo teisę į draudiką, naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010). Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakove byloje yra patraukusi antstolę, ginčijant jos neteisėtus veiksmus, tuo tarpu antstolės civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas byloje buvo patrauktas trečiuoju asmeniu. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nespendęs atsakovo pakeitimo klausimo, pažeidė Antstolių įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kitu apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį. Anot apeliantės, išieškotų lėšų paskirstymas iš išmokėjimas išieškotojams yra savarankiški proceso vykdymo veiksmai, kurie vykdomi baigus išieškojimą iš skolininko. Todėl tokiems veiksmams netaikomos ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatos. ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Taikant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatą konkretiems bankroto teisiniams santykiams, būtina atkreipti dėmesį į keletą svarbių aspektų. Pirma, šioje teisės normoje nustatyti ribojimai turi būti taikomi nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t. y. nuo datos, kai pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimas patvirtinamas teisėjo rezoliucija (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Antra, priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, visi vykdymo veiksmai, susiję su išieškojimu iš skolininko (įmonės, kuriai pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo) turto, išskyrus skolininko turto areštą, pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus yra sustabdomi. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nuostatą ,,turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas“ laikomasi pozicijos, kad ši nuostata taikoma net ir tada, jei turto realizavimo ar išieškojimo procedūros (skolininko turto paieška, areštas, turto pardavimas iš varžytynių ir pan.) jau prasidėjusios, t. y. vykdymo veiksmai turi būti stabdomi bet kuriame skolininko turto realizavimo ar išieškojimo etape (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-637/2006; 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2010; kt.). Be to, kasacinio teismo praktikoje vieningai pripažįstama, kad lėšų išieškojimas iš skolininko ir jų buvimas antstolio depozitinėje sąskaitoje, kol jos neišmokėtos išieškotojams (kreditoriams), nereiškia vykdymo procedūrų pabaigos ir, atsiradus ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai situacijai, tokios sumos negali būti išmokamos išieškotojams (kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2009).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Atgaiva tau“ Kauno apygardos teisme buvo priimtas 2014 m. balandžio 22 d., tos pačios dienos nutartimi iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuotas visas UAB „Atgaiva tau“ turtas ir sustabdyti išieškojimo iš jo veiksmai, o 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Atgaiva tau“ iškelta bankroto byla. Remiantis šios nutarties 25, 26 punktų nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad antstolės patvarkymas dėl išieškotų lėšų (4 176,62 Eur) paskirstymo vykdomosiose bylose buvo priimtas 2014 m. gegužės 5 d., t. y. po pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Atgaiva tau“ iškėlimo priėmimo teisme, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolės veiksmai prieštaravo imperatyviosios Įmonės bankroto įstatymo normoms (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis), dėl ko laikytini neteisėtais.Apeliantė nesutinka ir skundžiamu sprendimu bylinėjimosi išlaidų dalyje, teigdama, kad teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas tik iš jos vienos, nors, sujungus civilines bylas, antstolė atsakove buvo tik 290, 97 Eur reikalavimo apimtyje, o dėl kitų ieškovės reikalavimų – trečiuoju asmeniu. Todėl už ieškinius, pareikštus kitoms atsakovėms, priteisti š antstolės, kaip trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų nebuvo teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, numatytą CPK 93 straipsnio 1 dalyje, ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir ieškovės procesinį elgesį, pagrįstai konstatavo, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl antstolės kaip atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl teisėtai ir pagrįstai sumažindamas ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas nuo 1815 Eur iki 800 Eur, priteisė šias išlaidas ir ieškovės sumokėtą 88 Eur žyminį mokestį iš vienos atsakovės, t. y. antstolės R. M. (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Apeliacinio skundo argumentai, kad antstolė buvo atsakove tik vienoje byloje, o kitose bylose – trečiuoju asmeniu, teisiškai nepagrįsti, kadangi civilines bylas sujungus antstolė tapo bendraatsakove ir jos, kaip trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų procesinio statuso byloje neliko. Minėtą aplinkybę patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo įžanginė bei aprašomoji dalys. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugsėjo 1 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-9036 matyti, kad valstybė suteikė atsakovei G. R. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir dėl to patyrė 92,64 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 605 Eur atstovavimo išlaidų. Antstolės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės G. R. ir ieškovės patirtos išlaidos, kaip neviršijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatų, priteistinos iš apeliantės R. M. (CPK 98, 99 straipsniai).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės antstolės R. M. ieškovei BUAB „Atgaiva tau“, (į. k. 156906949) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui 92,64 Eur (devyniasdešimt du eurus 64 ct) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų apeliacinės instancijos teisme, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.