- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- e2-18221-1101/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12926-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, A. T.
- Kategorijos
- 2.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ ir A. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 377,88 Eur skolą, susidariusią už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 19 d., 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia elektros energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Su atsakove rašytinė elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Už objekte suvartotą elektros energiją per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 19 d. atsiskaitoma nebuvo, todėl susidarė 377,88 Eur skola. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsakymą dėl skolos ir nurodė, kas skolos susidarymo laikotarpiu jame gyveno nuomininkė A. T.. Su nuomininke elektros energijos tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakomybė už susidariusias skolas tenka objekto savininkui – atsakovei. Kasacinis teismas yra nurodęs, kas nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyvių turėtų būti laikomas objekto savininkas. Taigi, nuomininko faktinis elektros energijos vartojimo neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo – pardavimo santykiams atsirasti. Prašomos priteisti 377,88 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovės vartotojų duomenų bazės. Įmokas butui ir už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją apskaičiuodavo ieškovė, kuri kiekvieną mėnesį įvadiniui skaitikliui skaičiuoja vidutinį suvartojimą, kuris yra padalinamas visoms namo patalpoms proporcingai pagal plotą, o vieną kartą per metus nurašomas faktinis skaitiklio rodmuo ir tuomet elektros suvartojimas skaičiuojamas pagal faktinį suvartojimą.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 19 d. įsakymu buvo nutarta pratęsti 1995 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu sudarytą nuomos sutartį, todėl 2007 m. gruodžio 5 d. VšĮ „Vilniaus butai“ ir A. T. sudarė buto, esančio Savičiaus g. 9-3, Vilniuje, nuomos sutartį. Nuomos sutarties 12.2 punkte nurodyta, kad nuomininkė privalėjo sudaryti sutartį dėl paslaugų teikimo su AB „Lietuvos energija“, o 14 punktas nustatė, kad nuomininkė privalo laiku mokėti sutartyje numatytus mokesčius, kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5020-433/2015 nutarė iškeldinti atsakovę A. T., su kartu gyvenančiais asmenimis su visais jiems priklausančiais daiktais, minėti asmenys buvo iškeldinti 2016 m. lapkričio 3 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodomu skolos susidarymo laikotarpiu – nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 19 d. bute faktiškai gyveno ir ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi A. T. su kartu gyvenančiais šeimos nariais. Vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 83 punktu, už elektros suvartojimą atsakomybę kyla vartotojui, o objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas atsako tik tuomet, jeigu vartotojo nustatyti negalima. Pažymėtina, kad nuomininkė savo prievolę mokėti už elektros energiją ieškovei vykdė, tačiau netinkamai ir todėl liko skolinga ieškovei. Laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2015 m. gegužės 14 d. nuomininkė jokių įsiskolinimų ieškovei neturėjo, todėl manytina, kad iki skolos susidarymo laikotarpio pradžios ieškovė žinojo apie tiesioginį elektros vartotoją, visą laikotarpį už teikiamas elektros paslaugas pervedimus atliko ne buto savininkė, o nuomininkė. Atsakovė negali atsakyti už kitų asmenų prisiimtus įsipareigojimus, mokėti už kitų asmenų sunaudotą elektros energiją, tai prieštarautų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams, pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus, viešąjį interesą (savivaldybių turimas lėšas). Taip pat nors butas skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovei, tačiau visos gyvenamosios patalpos (tarp jų ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)), patikėjimo teise buvo perduotos valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Kaip matyti iš pačios ieškovės į bylą pateikto 2019 m. rugpjūčio 29 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ rašto, visus klausimus dėl nuomos mokesčio ar komunalinių paslaugų sumokėjimo sprendžia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, šios funkcijos priskirtinos patikėtinio kompetencijai, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 19 d. butas, esantis adresu Savičiaus g 9A-3, Vilniuje buvo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ žinioje, taip pat su visa informacija dėl atliktų mokėjimų, susidariusios skolos dydžio ar kita inforamcija disponuoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, todėl atsakovei nekyla prievolė sumokėti skolą minimu laikotarpiu.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir atmesti atsakovės prašymą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pripažinti nauja atsakove byloje. Trečiasis asmuo nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šis butas 2007 m. gruodžio 5 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.40-T07/0100 pagrindu buvo išnuomotas A. T.. Sutarties pasirašymas nustatytomis sąlygomis įpareigojo nuomininkę kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas, elektros, šilumos energiją ir ryšių paslaugas. Trečiasis asmuo nurodo, kad nesutinka su atsakovės pozicija, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turėtų būti pripažinta atsakove, kadangi pagal teismų praktiką, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalys yra būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
5. Šioje byloje ieškovė prašo priteisti 377,88 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir namo bendrosioms reikmėms tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 19 d. Įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu šis butas nuosavybės teise priklausė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. 1995 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu butas buvo išnuomotas A. T., o 2007 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuomos sutartis buvo pratęsta ir 2007 m. gruodžio 5 d. VšĮ „Vilniaus butai“ ir A. T. sudarė socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2015 m. vasario 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5020-433/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė iškeldinti A. T. su kartu gyvenančiais asmenimis ir visais daiktais iš minėto buvo. Minėti asmenys buvo iškeldinti 2016 m. lapkričio 3 d.
6. Esminis ginčas šioje byloje yra tas, ar atsakovei, kaip minėto buto savininkei skolos susidarymo laikotarpiu, kyla prievolė sumokėti už butui ir bendrosioms namo reikmėms tiektą elektros energiją.
7. Ieškovės teigimu, rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties dėl elektros tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo sudarytos, todėl pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka. Įrodinėdama, kad nuomininkė (A. T.) yra elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties šalis, atsakovė nurodė, kad butui adresu (duomenys neskelbtini), yra suteiktas vartotojo kodas, be to, A. T. su šeimos nariais bute gyveno nuo 2007 m. ir iki 2015 m. gegužės 14 d. jokių įsiskolinimų ieškovei neturėjo, vadinasi, manytina, kad iki skolos susidarymo laikotarpio pradžios ieškovė žinojo apie tiesioginį elektros vartotoją, visą laikotarpį už teikiamas elektros paslaugas pervedimus atliko ne buto savininkė, o nuomininkė, todėl tarp ieškovės ir nuomininkės buvo susidarę prievoliniai santykiai, t.y. konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta elektros pirkimo – pardavimo sutartis, kuri galiojo tol, kol faktiškai buvo naudojamasi butu. Tačiau esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant abiejų sutarties šalių pasirašytos sutarties, atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad visą laikotarpį už teikiamas elektros paslaugas pervedimus atliko ne buto savininkė, o nuomininkė, todėl ieškovė žinojo apie tiesioginį elektros vartotoją, nėra pakankama spręsti, kad su A. T. buvo sudaryta tokia elektros pirkimo – pardavimo sutartis.
8. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).
9. Atsakovė, įrodinėdama, kad už ginčo laikotarpiu susidariusį įsiskolinimą ji neturi pareigos atsiskaityti, be kita ko, remiasi tuo, jog nuomininkė pati atlikdavo pervedimus suteiktą elektros energija, todėl ieškovė žinojo faktinį elektros energijos vartotoją. Ši atsakovės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiga atsiskaityti už elektros energiją tenka buto nuomininkei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, yra išaiškinęs, kad remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktu, darytina išvada, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir tų teisinių santykių atsiradimui neturi teisinės reikšmės faktinis elektros energijos vartojimas; antra, Taisyklių 100 punktas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad kai nuomininkas nėra sudaręs rašytinės sutarties su tiekėju ar operatoriumi, pareiga atsiskaityti už patiektą elektros energiją tenka objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkui.
10. Taigi nesant su buto nuomininke sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, pareigos buto savininkui atsiskaityti už pateiktą energiją nepaneigia aplinkybė, kad buto nuomininkė iš dalies atsiskaitydavo už nuomojamam butui tiektą šilumos energiją. Faktinis elektros energijos vartojimas ir dalinis atsiskaitymas už suvartotą energiją nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo pardavimo santykiams atsirasti, kadangi, kaip minėta, elektros energijos pirkimo pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Byloje nustačius, kad rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties tarp nuomininkės ir ieškovės nebuvo sudarytos, sprendžiant šį ginčą nėra reikšmingos atsakovės akcentuojamos aplinkybės, kad nuomininkė privalėjo sudaryti sutartis su paslaugų tiekėjais, kadangi nagrinėjamoje sprendžiamas ginčas ne tarp nuomininkės ir nuomotojo, o tarp elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties šalių, t. y. elektros energijos tiekėjo bei pirkėjo.
11. Kaip minėta, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o ieškovė yra elektros energijos tiekėja, tiekianti elektros energiją daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), įskaitant ir nurodytam butui. Atsakovė nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusio buto nuomininkei nesudarius elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei.
13. Iš byloje pateikto išrašo iš duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d.“ nustatyta, kad skola už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. liepos 19 d. už bute, esančiame adresu Savičiaus g. 9A-3, Vilniuje, suvartotą elektros energiją ir namo bendrosioms reikmėms tiektą elektros energiją iš viso sudaro 377,88 Eur. Šioje ataskaitoje užfiksuoti skaitiklio rodmenys patikrinimų metu, nurodytas taikomas tarifas, atsižvelgiant į tai, paskaičiuota mokėtina suma. Teismo vertinimu, ši ataskaita yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis susidariusio įsiskolinimo dydį (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šio įsiskolinimo atsakovė ieškovei nėra padengusi.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovei iš atsakovės priteistinas 377,88 Eur įsiskolinimas už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (377,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 377,88 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 88 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (377,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.