Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. 2002 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius BK 471 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2004 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. 2004 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

4. 2005 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

5. 2007 m. birželio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL (1 040 Lt) bauda;

6. 2010 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 45 parų areštu;

7. 2011 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 45 parų areštu;

8. 2012 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) –galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme;

9. 2012 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10. 2012 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11. 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 20 parų arešto bausme;

12. 2021 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 34 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo

1. D. J., veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, 2022 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 21.03 val. iki 21.23 val., (duomenys neskelbtini) esančioje statybvietėje išlaužė statybvietės vadovų patalpos durų pakabinamą spyną, taip pateko į patalpų vidų, po to D. J. pagrobė 1 361 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „DELL Dell Inspiron 3542“, o asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, pagrobė 60 Eur vertės suktuką „Parkside“, po to iš patalpų pasišalino, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „I“ priklausantį 1 361 Eur vertės turtą ir nukentėjusiajam R. B. priklausantį 60 Eur vertės turtą.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis D. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vartojo narkotines medžiagas, niekur nedirbo, jam reikėjo pinigų. Su draugu, taip vienas kitą vadina narkotikus vartojantys asmenys, nors kaltinamasis jo nei vardo, nei pavardės nežino, jį vadina „barzda“, eidami pamatė statybvietę, į kurią spontaniškai nusprendė įsibrauti. Į statybvietę jie įlindo pro ant angos uždėtą medienos plokštę, ją pakėlę. Patekę į patalpų vidų, patalpas apžiūrėjo. Pamatė duris, ant kurių buvo pakabinama spyna. D. J. su statybvietėje rastu vamzdžiu spyną išlaužė. Įėjęs į kabinetą ant stalo pamatė kompiuterį ir jį pasiėmė, o „barzda“ paėmė suktuką. Daugiau patalpose jokių vertingų daiktų nerado. Pagrobtus daiktus išėję iš patalpų iškart pardavė taksistui. Kompiuterio vertė D. J. nėra žinoma, jam ji ir nerūpėjo. Jam rūpėjo tik gauti pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti, nes tuo metu jautė net fizinius skausmus. Šiuo metu narkotinių medžiagų nebevartoja apie du mėnesius. Stengiasi atsikratyti priklausomybės, atsitiesti, susitvarkyti gyvenimą. Pripažįsta, kad vedė netinkamą gyvenimo būdą, tai lėmė priklausomybė. Gyvenime buvo momentas, kada nevartojo narkotinių medžiagų. Tačiau kai buvo deportuotas iš Anglijos, prarado darbą, šeimą, vėl pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Narkotinių medžiagų vartojimą paskatino ir mamos netinkamas elgesys su juo. Jam yra pradėti keli kiti ikiteisminiai tyrimai, juose jam paskirtos kardomosios priemonės neišvykti. Ikiteisminiai tyrimai yra atliekami dėl vagystės, plėšimo, vagystės iš parduotuvės ir avarijos. Šiuo metu nedirba, nes nėra jėgų, reikia atsigauti. Civilinį ieškinį visiškai pripažįsta. Civilinio ieškinio padengti šiuo metu neturi galimybės, tačiau civilinį ieškinį atlygins. Šiuo metu pragyventi jam padeda mama. Sutiktų, kad teismas jį įpareigotų gydytis nuo priklausomybės.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad dirba pažymoje nurodytoje įmonėje darbų vadovu. Jų įmonė šiuo metu atlieka statybos darbus pastate adresu (duomenys neskelbtini). Šiame objekte statybos darbai vyksta nuo 7.00 val. iki 18.00 val. 2022 m. sausio 26 d. baigus darbus 18.00 val. jis užrakino šiame pastate įrengtos patalpos-ofiso duris (kur pagrinde būna tik jis) ir, iš objekto išėjus visiems darbininkams, užrakino visą objektą. Signalizacija jame nėra įrengta, tačiau pastato viduje ir ant sienos iš gatvės pusės yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. 2022 m. sausio 27 d., apie 9.00 val., atėjęs prie savo taip vadinamojo ofiso pastebėjo, kad įėjimo durų pakabinama spyna yra išlaužta. Įėjęs į patalpą pastebėjo, kad nuo ten įrengtos darbo vietos, t. y. nuo stalo dingo įmonei „I“ priklausantis nešiojamas kompiuteris ACER. Jis iš vakaro buvo paliktas pajungtas prie spausdintuvo, interneto priedėlio ir kompiuterio pakrovėjo, tačiau jie liko gulėti ant stalo. Taip pat pastebėjo, kad dingo jam priklausantis elektrinis suktukas „Parkside“, kurį vertina 60 eurų. Sužinojo, kas iš darbuotojų ryte atvyko į objektą pirmas (du elektrikai ir trys fasadininkai). Jie jam pranešė, kad jiems atvykus, iš gatvės pusės esantys požeminio parkingo vartai buvo atidaryti, spynos nebuvo. Kadangi turi prieigą prie šiame objekte įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, peržiūrėjo įrašus, kuriuose matosi, kad 2022 m. sausio 26 d. 21.09 val. du vyriškiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės prieina prie parkingo vartų ir įsilaužė į teritoriją. Kokiu būdu buvo išlaužta pakabinama spyna nesimato, tačiau girdisi laužimo garsai. Taip pat iš kitos kameros matosi, kad yra patekta į minėtą patalpą-ofisą. Vėliau, apie 21.23 val., jie išeina iš pastato ir nueina link (duomenys neskelbtini) gatvės. Vienas eina tikriausiai pavogtą kompiuterį įsidėjęs po striuke, o antras eina rankoje laikydamas pavogto elektrinio suktuko dėžutę. Kaip jie atrodė šiuo metu neprisimena, peržiūrėjęs įrašą jų neatpažino, jie nėra jam kur nors matyti. Jam padaryta turtinė žala 60 eurų. Suktukas nebuvo draustas. Civilinį ieškinį teiks, kai bus nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys. Suktukas buvo plastikinėje juodai žalios spalvos dėžutėje, su dviem baterijomis ir vienu pakrovėju. Pats elektrinis suktukas (atsuktuvas) buvo juodai žalios spalvos. Jokių ypatingų požymių neturėjo. Dėžutėje buvo įdėti jo įsigijimą patvirtinantys dokumentai, t. y. kvitas. Kompiuteris buvo, kiek pamena, pavadinimu ACER, juodos spalvos iš išorės ir iš vidaus, iš išorės apatinėje dalyje buvo užklijuotas lipdukas su užrašu BALTNETA. Jokių ypatingų požymių kompiuteris neturėjo. Negali pasakyti, kokia turtinė žala padaryta įmonei „I“, tačiau yra informuotas, kad per 10 dienų įmonė privalo pristatyti tai liudijančius dokumentus ir išreikšti nuomonę dėl civilinio ieškinio teikimo (b. l. 54–57).

5. Iš 2022 m. sausio 27 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03219-22 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius dėl to, kad 2022 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 21.03 val. iki 21.23 val., išlaužus rakinamo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vartų į vidinį kiemą spyną, buvo patekta į bendrovei „I“ patalpas, kuriose išlaužus pastate įrengtos rakinamos patalpos spyną buvo pavogtas R. B. priklausantis elektrinis suktukas „Parkside“ ir bendrovei „I“ priklausantis nešiojamas kompiuteris „Acer“ (b. l. 1–2).

6. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2022 m. sausio 26 d., nuo 21.03 val. iki 21.23 val., išlaužus rakinamo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vartų į vidinį kiemą spyną, buvo patekta į bendrovei „I“ patalpas, kuriose išlaužus pastate įrengtos rakinamos patalpos spyną buvo pavogtas R. B. priklausantis elektrinis suktukas „Parkside“ ir bendrovei „I“ priklausantis nešiojamas kompiuteris „Acer“, kurio vertė yra apie 500 Eur. Kokia įmonei padaryta tiksli žala bus patikslinta vėliau. R. B. padaryta 60 Eur žala. Teritorija prie pastato filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 9).

7. Iš R. B. 2022 m. sausio 27 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2022 m. sausio 26 d., nuo 21.09 val. iki 21.23 val., išlaužus rakinamo pastato adresu (duomenys neskelbtini) vartų į vidinį kiemą spyną ir patekus į įmonės „I“ patalpas, kur išlaužus pastate įrengtos rakinamos patalpos spyną, buvo pavogtas pareiškėjo elektrinis suktukas „Parkside“ ir įmonei „I“ priklausantis nešiojamas kompiuteris ACER. Įmonei padarytą turtinę žalą patikslins vėliau. Pareiškėjui padaryta 60 eurų turtinė žala. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12).

8. Iš UAB „I“ 2022 m. sausio 31 d. pareiškimo ir 2022 m. balandžio 27 d. patikslinto pareiškimo nustatyta, kad UAB „I“ priklausantis kompiuteris DELL Dell Inspiratiopn 3542, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagrobtas iš įmonės 2022 m. sausio 26 d., yra 1 361 Eur vertės. Bendrovės patirtą turtinę žalą taip pat sudaro dvi išlaužtos spynos, kurios vienos vertė 26,45 Eur. Įmonei padaryta žala yra 1 413,90 Eur (b. l. 18–19, 26–28).

9. Iš 2022 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra vykdomi statybos ir remonto darbai. Įėjimas į pastatą yra iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, mažėjančia tvarka, iš dešinės pusės ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), matomi statybų ženklai, informuojantys, kad minėtame pastate yra vykdomi statybos darbai. Pastatą sudaro keturi aukštai. Įėjimai į pastatą yra du, vienas įėjimas yra iš pagrindinės gatvės, antras įėjimas yra iš aukšto -1, tai yra požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Užėjus iš gatvės pusės į požeminę automobilių aikštelę, matomi išlaužti vartai, kurie yra uždaromi spyna, apžiūrint vartus spynos aptikti nepavyko. Užėjus į automobilių stovėjimo aikštelę, aukštą -1, matyti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra remontuojama, iš visų pusių matomos gulinčios statybinės medžiagos, įrankiai. Praėjus tiesiai apie 15 metrų, iš dešinės pusės yra matomi laiptai, vedantys į aukštą Nr. 1. Pakilus laiptais į 1 aukštą iš dešinės pusės yra matomas praėjimas į statybos vadovų patalpos. Prie pat įėjimo durų ir koridoriaus laiptų, ant grindų yra matomas gulintis laužtuvas, su kuriuo galbūt buvo laužytos durų spynos. Ant grindų gulintis laužtuvas yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Ant įėjimo durų, į statybos vadovų patalpas, yra matomos laužymo žymės, tai yra matoma kabanti spyna, su nulaužta spynos ašele. Spyna ir spynos dalys, tai yra dvi spynos kilpos, kurios yra paimamos ir supakuojamas į voką Nr. 2. Užėjus į kambarį patenkama į statybos vadovų patalpas. Iš kairės pusės matomas stovintis rašomasis kompiuterinis stalas, ant jo matomi statybų dokumentai, atjungti baltos, geltonos, ir juodos spalvos kompiuterio laidai, kurie galbūt buvo prijungti prie nešiojamo kompiuterio „Acer“. Geltonos, baltos ir juodos spalvos laidai yra paimami ir supakuojami į voką Nr. 3. Iš dešinės pusės nuo kompiuterinio stalo yra matoma kabanti medinė lenta su joje kabančiais įvairiais statybų patalpų raktais. Apžiūrint įvykio vietą matomos kabančios vaizdo stebėjimo kameros, kurios galbūt galėjo užfiksuoti įvykusį įvykį. Atliekant įvykio vietos apžiūrą daktiloskopijos lagaminas naudojamas nebuvo, kadangi patalpose yra vykdomi remonto darbai, yra didelis dulkių kiekis, apžiūrint įvykio vietos objekto daiktus, tai yra šviečiant šviesos šaltinių įstrižai ir kampu, aptikti pėdsakų nepavyko (b. l. 34–35, 38–48).

10. Iš 2022 m. gegužės 16 d. R. B. elektroninio laiško nustatyta, kad jis civilinio ieškinio nereikš (b. l. 62–63).

11. Iš kitų daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „I“. Apžiūrimas vaizdo įrašas „video-582cc3c4e171ed2e374e542d4f898ce5-V“ (vaizdo įrašas spalvotas, su garsu). Įjungus vaizdo įrašą, jame matomas statybvietės, adresu (duomenys neskelbtini), bendras vaizdas. Statybvietėje matomos įvairios statybinės medžiagos (paletės, vatos pakai, cemento maišai, stelažai ir kt.). Kairiame vaizdo įrašo kampe matomas užrašas „pandus“, dešiniame vaizdo įrašo kampe matomas užrašas „2022-01-26 21:24:10“. 21:24:19 val. vaizdo įraše pasirodo vyras Nr. 1, kuris yra su žiemine tamsios spalvos kepure ant galvos, tamsios spalvos striuke ir melsvos spalvos kelnėmis. Vyras Nr. 1 bėga nusisukęs nugara į vaizdo kamerą, todėl veidas ir kiti bruožai nesimato, link statybvietės išėjimo. Vyras Nr. 1 bėga kažką laikydamas rankoje (ką – nesimato). 21:24:32 val. vyras Nr. 1 sustoja prie išėjimo iš statybvietės ir pasitaiso savo striukę. Taip pat girdisi, kad vyras Nr. 1 su kažkuo kalbasi (ką kalba nesigirdi dėl blogos garso kokybės). 21:24:33 val. vaizdo įraše pasirodo vyras Nr. 2, jis taip pat yra nusisukęs nugara į vaizdo kamerą. Vyras Nr. 1 yra apsirengęs tamsios spalvos rūbais ir ant galvos dėvi gobtuvą. 21:24:35 val. matoma, kaip vyras Nr. 2 bėga link išėjimo iš statybvietės rankose nešdamas daiktą (kokį daiktą – nesimato, kadangi vyras Nr. 2 nešasi daiktą prispaudęs prie kūno). 21:24:42 val. matoma, kaip abu vyrai išeina iš statybvietės pro duris. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 00:30 sek.

12. Iš 2022 m. vasario 9 d. apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas „video-1513c953ff93f52c90755ba8d395a513-V“ (vaizdo įrašas spalvotas, su garsu). Įjungus vaizdo įrašą, jame matoma vieta (duomenys neskelbtini) (lauko bendras vaizdas). Lauke šalia įėjimo į statybvietę matomas juodos spalvos konteineris, priešais konteinerį matomas kitas pastatas (duomenys neskelbtini). Kairiame vaizdo įrašo kampe matomas užrašas „IPC“, dešiniame vaizdo įrašo kampe matomas užrašas „2022-01-26 21:25:09“. Įrašo 21:24:58 val. pasirodo iš statybvietės išeinantis vyras Nr. 1, kuris yra su melsvos spalvos kelnėmis ir tamsios spalvos striuke, ir vyras Nr. 1 ant galvos dėvintis gobtuvą. Vyro Nr. 1 rankose nieko nesimato. Įrašo 21:25:03 val. matoma, kaip iš pastato (duomenys neskelbtini) išeina vyras Nr. 2, kuris yra su tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos striuke, užsidėjęs ant galvos gobtuvą. Matoma, kad vyras Nr. 1 rankose nešasi daiktą, panašų į lagaminą. Įrašo 21:25:08 val. matoma, kaip abu vyrai pasišalina iš vaizdo kameros akiračio. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė – 00:26 sek. (b. l. 67–68, 70–73).

13. Iš 2022 m. vasario 17 d. tyrėjo O. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. vasario 16 d., apie 21:20 val., reagavimo metu dirbant šaukiniu V1301, Vilniaus autobusų stoties rajone adresu Geležinkelio g. 15, Vilnius, buvo pastebėtas galbūt vienas iš apsivogusių asmenų (kuris atpažintas iš vaizdo įrašo) D. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Pabendravus su minėtu asmeniu, šis patvirtino, kad įvykdė vagystę 2022 m. sausio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini) ir parašė prisipažinimą (b. l. 86).

14. Iš 2022 m. vasario 16 d. D. J. prisipažinimo nustatyta, kad jis prisipažįsta dėl 2022 m. sausio 26 d., apie 22 val., įvykdytos vagystės, paaiškino įvykdytos vagystės aplinkybes (b. l. 106).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

15. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

16. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

17. Įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2009, 2K-403/2010, 2K-207-788/2021ir kt.).

18. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

19. Kaltinamajam D. J. kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. B. duoti parodymai, vaizdo įrašų ir kitų objektų apžiūros protokolai, protokolai-pareiškimai ir fotolentelės.

20. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas jam inkriminuotą vagystę, suprato, kad įsibrauna į patalpą ir grobia svetimą turtą, kad dėl jo veiksmų bus padaryta žala, ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamajam mintis įsibrauti į užrakintą patalpą ir ten įvykdyti vagystę kilo spontaniškai, plano, ką ir kur pavogti, jis neturėjo, statybvietę pasirinko atsitiktinai, nes kilo poreikis pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti ir pasitaikė palankios aplinkybės pavogti (statybvietė nebuvo saugoma, patekti į ją nebuvo ypač sudėtinga, vertingi daiktai nebuvo paslėpti ar kaip nors apsaugoti, reikėjo tik išlaužti pakabinamą spyną). Pagrobtą kompiuterį jis pardavė stotyje, atsitiktiniam taksistui, už pagrobtą kompiuterį jį pardavus gautus pinigus kaltinamasis išleido narkotinėms medžiagoms įsigyti.

22. Apibendrinus išdėstytus motyvus konstatuotina, kad D. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl D. J. skirtinos bausmės

23. Teismas, skirdamas bausmę D. J., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

24. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

25. Kaltinamojo D. J. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

26. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: anksčiau daug kartų teistas (b. l. 146–166), nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 133–145), duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nusikaltimu padaryta 1 413,90 Eur turtinė žala (b. l. 26–28), nustatyta viena D. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

27. Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje D. J. jau yra baustas baudomis, laisvės apribojimu, trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu), laisvės atėmimu, tačiau šios bausmės teigiamos įtakos asmens elgesiui nepadarė, jis toliau daro nusikalstamas veikas. Kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikaltimus, yra pavojingas visuomenei, neturi darbo, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, todėl, siekdamas gauti pinigų pragyvenimui, daro nusikalstamas veikas ir tai yra vienas iš jo pagrindinių pragyvenimo šaltinių. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, D. J. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant trumpesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis šios bausmės terminą – 1 (vienerius) metus. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

28. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

29. Teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas išreiškė nuomonę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti D. J. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą.

30. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

31. Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

32. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.

33. Teismas įvertina kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi, tai buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nebuvo abejingas tam, ką padarė, kaltinamasis yra jauno amžiaus, atsižvelgia į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir, jo paties paaiškinimu, nusikaltimus darė, nes jam reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti, o šiuo metu narkotinių medžiagų nebevartoja daugiau negu du mėnesius, siekia pakeisti gyvenimo būdą, integruotis į visuomenę, sutinka ir su įpareigojimu gydytis nuo priklausomybės, pasveikęs nuo priklausomybės planuoja įsidarbinti, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo planai ir siekiai sudaro pagrindą išvadai, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymuose įtvirtintų elgesio taisyklių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, todėl nebenusikals. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių. Įvertinęs išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dvejiems metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. D. J. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią laisvės atėmimo bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų kaltinamojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina.

V. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

34. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė UAB „I“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 413,90 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. sausio 26 d., apie 21.10 val. per objekto, esančio (duomenys neskelbtini), parkingo vartus, išlaužę jų spyną, du asmenys pateko į objektą ir iš ten esančio statomo užrakinto buto, taip pat išlaužę spyną, pavogė UAB „I“ priklausantį kompiuterį DELL Inspiration 3542, serijos Nr. BDR2WB2. UAB „I“ patyrė 1 413,90 Eur žalą (1 361 Eur kompiuterio vertė ir dvi išlaužtos spynos po 26,45 Eur) (b. l. 26–28).

35. Pareikštas ieškinys pagrįstas, kadangi žala UAB „I“ buvo padaryta kaltinamojo veiksmais, t. y. kaltinamajam įsibrovimo į statybvietę metu sugadinus spynas ir pagrobus UAB „I“ priklausantį kompiuterį, kurių bendra vertė yra 1 413,90 Eur. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neginčijo civilinio ieškinio ir jo dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir UAB „I“ iš kaltinamojo D. J. priteistina 1 413,90 Eur.

36. Ikiteisminio tyrimo metu D. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 133–145) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 104–105) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

37. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini laužtuvas ir vokas su jame esančia spyna ir dviem spyninėmis kilpomis, kurie 2022 m. vasario 1 d. kvitu B serija BBB Nr. 3PK002865 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius); trys kompiuterio laidai grąžintini teisėtiems savininkams, jeigu teisėtas savininkas nepareikš prašymo dėl daiktų grąžinimo – sunaikintini (1 t., b. l. 76–77).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. (D. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams netaikant intensyvios priežiūros ir paskirti jam įpareigojimus pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis priklausomybę nuo narkotinių medžiagų.

Uždarosios akcinės bendrovės „I“ civilinį ieškinį patenkinti ir uždarajai akcinei bendrovei „I“ iš D. J. priteisti 1 413,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trylika eurų 90 ct).

D. J. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laužtuvą ir voką su jame esančia spyna ir dviem spyninėmis kilpomis, kurie 2022 m. vasario 1 d. kvitu B serija BBB Nr. 3PK002865 perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (Buivydiškių g. 20, Vilnius) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; tris kompiuterio laidus grąžintini teisėtiems savininkams, jeigu teisėtas savininkas nepareikš prašymo dėl daiktų grąžinimo – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135 08221 Vilnius, tel. +370 5 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.