- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-05
- Bylos Nr.
- eI2-1229-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03723-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie LR VRM, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos , trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie LR VRM dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2020 m. spalio 29 d. Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00309/(15/5-5)4U-694 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M.“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išbraukti jo duomenis iš centrinės antros kartos Šengeno informacinės sistemos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad su Sprendimu nesutinka. Mano, kad Sprendimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai bei iš esmės tik formaliai įvertinus faktines aplinkybes, dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Teigia, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio nuostatos netaikomos, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas arba dėl baudų vyksta ginčas. Pažymi, kad sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai priimamas, atsižvelgiant į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Jeigu jis kelia grėsmę nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei turi šeimyninių ryšių laikotarpis perpus trumpinamas.
Pareiškėjas akcentuoja, kad grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, o ne tariama ar spėjama. Grėsmės turinys negali būti plečiamas. Nei atsakovas, nei kitos institucijos neįvertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos, jo ryčių su Lietuvos valstybe. Teigia, kad vieninteliai įrodymai byloje tapo jo turimas administracinių baudų kiekis ir kartotinumas, sienos kirtimas automobiliu neturint teisės vairuoti, saviizoliacijos nesilaikymas. Nurodo, kad yra akivaizdu, jog jeigu pareiškėjas būtų surinkęs tiek baudų ir nei vienos iš jų neapmokėjęs, tiesiog negalėjo jų praleisti, jeigu būtų apie jas žinojęs. Žinodamas apie teisės vairuoti atėmimą, nebūtų kirtęs valstybės sienos tiek daug kartų ir pasižymėjęs muitinės sistemoje, taip pat nebūtų daręs ir naujų nusižengimų. Pažymi, kad aukščiau nurodytas reglamentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti svarbų sprendimą vienu argumentu, kad asmuo kelia grėsmę yra neteisėta, nes toks sprendimas laikomas neišsamiu, nemotyvuotu, neargumentuotu, todėl negali būti laikomas tinkamai priimtu. Taigi pareiškėjas nesutinka, kad jis kelia grėsmę visuomenei ar viešajai tvarkai.
Mano, kad Sprendime nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų teigti, jog užsienietis neatitinka reikalavimų ir šiuo metu kelia kokią nors grėsmę valstybei. Pažymi, kad Departamentas pats nenagrinėjo jokių faktinių aplinkybių, o pasirėmė tik esamais duomenimis iš valstybės informacinių sistemų bei Policijos departamento, VSATIS išvadomis. Pareiškėjas pateiktų argumentų neatitikimą grindžia dėl pritaikytos baudos už saviizoliacijos nesilaikymą. Teigia, kad bauda yra panaikinta 2020 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, mano, kad bauda pritaikyta neteisėtai, ji yra panaikinta ir asmeniui Departamentas negali priimti atitinkamo sprendimo remiantis paneigta informacija, kuri nebeegzistuoja.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nesutinka su Departamento nurodyta aplinkybe, kad asmuo yra susituokęs su Lietuvos Respublikoje negyvenančia užsienio piliete. Pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos archyvuose nėra duomenų apie jo sudarytą santuoką, todėl Departamentas pateikia klaidingą informaciją, nepatikrintus duomenis ir savo spėjimus, kas suteikia pagrindą visus kitus jų pateiktus argumentus vertinti aplaidžiai ir nepasitikėti jų tikrumu. Pareiškėjas pažymi, kad grėsmė turi būti grindžiama individualiomis su pareiškėjo asmeniu susijusiomis aplinkybėmis, o ne bendro pobūdžio informacija ar spėjimais.
Dėl kitų padarytų pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas laikomas keliančiu grėsmę, nurodo, kad nei vienos iš Sprendime minėtų baudų pareiškėjas asmeniškai nėra gavęs, apie jas nebuvo informuotas ir nei vieno iš minėtų administracinių nusižengimų savo vardu jis nepadarė. Apie visus nusižengimus pareiškėjui tapo žinoma ,tik gavus Departamento Sprendimą, po ko jis nedelsiant ėmėsi veiksmų tiesai išsiaiškinti ir kreipėsi į visas įmanomas institucijas dėl baudų pagrįstumo sužinoti. Pareiškėjas paaiškina, kad naudojasi asmeninio vairuotojo paslaugomis bei nuomojasi automobilius, todėl dažnai nevairuoja pats, kas leidžia teigti, kad fiziškai pats pažeidimų ir negali padaryti, kadangi asmeniškai jis automobilių beveik niekada nevairuoja. Pareiškėjui neaišku, iš kur yra jo vardu atsiradę tiek daug nuobaudų, tokia didelė skolų suma, todėl jis iškėlė ginčus teismuose, o pagal Įstatymo „ Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnį, asmuo nebus laikomas keliančiu grėsmę, kai dėl baudų vyksta ginčas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad iškėlė ginčus dėl baudų mokėjimo ir ginčys teismuose aplinkybes, kad ne jis buvo automobilių savininkas ir ne jis vairavo automobilius, kadangi dažnu atveju turi asmeninius vairuotojus ir visą kelionės laiką praleidžia ant galinės automobilio sėdynės. Nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl septyniolikos skunde nurodomų Lietuvos kelių policijos tarnybos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimų, priimtų pareiškėjo atžvilgiu. Skundas buvo perduotas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pagal teismingumą.
Pareiškėjo nuomone, Departamentas pažeidžia asmens teisę būti išklausytam. Departamentas turi patikrinti asmens teises varžančio sprendimo teisėtumą, ko šiuo atveju jis nepadarė ir neišsiaiškinęs visų aplinkybių, neapklausęs pačio pareiškėjo, nepaprašęs jo pateikti kokių nors įrodymų, paaiškinimų ar papildomų dokumentų, nesuteikęs galimybės pačiam išsiaiškinti dėl baudų, apie kurias jis nieko nežinojo, priėmė asmens teises varžantį sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas cituoja teismų praktiką, nurodydamas, kad ji yra identiška nagrinėjamai situacijai (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr.I-4670-816/2019). Pareiškėjas pažymi, kad analogiškos aplinkybės yra nagrinėjamoje pareiškėjo byloje, tik jo padarytų administracinių nusižengimų skaičius yra net 4 kartais mažesnis.
Nurodo, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą, susijusį su viešąja tvarka padarė tik kartą 2016 metais (nedidelis chuliganizmas). Daugumą jo padarytų administracinių nusižengimų sudaro nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu. Tik keletas padarytų administracinių nusižengimų galėtų būti priskirti prie administracinių nusižengimų, pažeidžiančių viešąją tvarką (2018 metais chuliganiško vairavimo atvejis ir teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo atvejis). Nurodo, kad nagrinėjamu atveju užsieniečio apsigyvenimo Lietuvoje santykių teisiniam kvalifikavimui reikšmingos ne tik Įstatymo normos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos. Pažymi, kad jo atveju neva tai padaryti pažeidimai siejami su transportu ir keliais, todėl tokie nepriskirtini prie nusižengimų, pažeidžiančių viešąją tvarką. Pareiškėjas remdamasis aktualia teismų praktika, mano, kad jo leidimo panaikinimas bei draudimas atvykti į šalį negali būti taikomas atsižvelgiant vien tik į policijos išvadą.
Teigia, kad sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką (analogišką bylą), ir jis neturi būti taip pat pripažintas kaip keliančiu grėsmę visuomenei ir viešajai tvarkai, nes vien tik policijos išvada, pasak teismo yra netinkamas argumentas priimti tokio pobūdžio sprendimą, o padaryti nusižengimai nepatenka į viešosios tvarkos sąvokas ir negali būti keliami šiuo atveju aukščiau už šeimos principus, nepagrindus šiuo atveju, kodėl visuomenės interesai iškelti aukščiau už pareiškėjo šeimą. Pareiškėjo nurodytoje byloje Departamentas rėmėsi policijos išvada dėl asmens grėsmės viešajai tvarkai kėlimo, nustatė, kad asmuo padarė administracinius nusižengimus, kurie viršija net 4 kartus pareiškėjo padarytus, baudų suma yra panaši, abu asmenys turi verslus Lietuvoje, turi vaiko motinas, vaikus, kuriais rūpinasi, juos išlaiko, bendrauja su jais, taip pat turi ir kitų ryšių su Lietuva, todėl mano, kad pareiškėjo sprendimas turi būti priimamas remiantis būtent minėta byla. Pažymi, kad jis niekada nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl negali būti laikomas kaip keliantis didelę grėsmę, nes už administracinius nusižengimus pavojingesni ir keliantys didesnę grėsmę yra laikomi tik baudžiamieji nusižengimai. Nurodo, kad teistumo pažyma yra pateikta Departamentui, todėl tokia informacija atsakovui buvo žinoma ir prieinama.
Mano, kad neįrodytas pritaikytų priemonių proporcingumas siekiamam tikslui bei sprendimas priimtas nesilaikant aktualios teismų praktikos. Taip pat pastebi, kad aukščiau minėtoje byloje, asmuo pirminėje kvalifikacijoje buvo laikomas keliančiu grėsmę, tačiau iš administracinio poveikio priemonių jam buvo taikytas tik leidimo gyventi panaikinimas, netaikant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Taigi pareiškėjui neaišku, kodėl šiuo atveju esant tokioms pačioms aplinkybėms, asmeniui yra paskirta papildomai ir draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 1,5 metų. Mano, kad tokia priemonė prieštarauja egzistuojančiai teismų praktikai.
Pažymi, kad aukščiau minėtos aplinkybės turi įtakos ne draudimo laikotarpio pasirinkimui, o būtent paties draudimo taikymui apskritai. Konkrečiu atveju Departamentas šeimos ryšius įvertino kaip aplinkybę sumažinti draudimo atvykti laikotarpį, bet ne paties draudimo netaikymo pagrindą. Mano, kad Departamentas netinkamai, nepagrįstai neatsižvelgė į individualias su pareiškėju susijusias aplinkybes – jo itin glaudžius ryšius su Lietuvos Respublika, nuspręsdamas priimti Sprendimą. Pareiškėjo teigimu, tokia priemonė šiuo atveju yra neproporcinga siekiamam tikslui, neatitinka nurodytų aplinkybių, kurios neatitinka tikrovės ir esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, kurioje pareiškėjas nėra padaręs nei administracinių nusižengimų, nei gavęs baudų asmeniškai ar apie jas žinojęs, nei turintis kitą sutuoktinę kitoje šalyje, nei nesilaikantis saviizoliacijos reikalavimu, todėl tokia priemonė neturi būti apskritai taikoma, suteikiant asmeniui teisę bent jau su viza atvykti į Lietuvą ir taip matytis su vaiku.
Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvoje gyvena su leidimu gyventi. Nuo 2007 metų atvykdavo į Lietuva ir neturint leidimo gyventi, tačiau verslo reikalais (jau 13 metų). Lietuvoje jis sukūrė šeimą, kartu su sugyventine susilaukė vaiko, jį užaugino, todėl vien tai, kad vaikas gyvena su motina, nenutraukia ir nepaneigia ilgalaikių ir nuolatinių socialinių ryšių su Lietuva. Teigia, kad kitose valstybėse jis neturi giminių, todėl jo socialinis ryšys yra artimas tik su Lietuva. Pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su vaiku bei jo motina. Atkreipia dėmesį, kad siejant ryšius su Lietuva nėra keliamas reikalavimas būti santuokoje ar vaiko gyvenamąją vietą pripažinti su tėvu. Vaiko interesai turi būti keliami valstybės mastu aukščiau už šeimos interesus, kadangi vaikas yra laikomas svarbia visuomenės dalimi ir jo teisių apsaugą vykdyti turi ne tik tėvai, bet ir pati valstybė. Valstybė turi pasirūpinti, kad vaiku būtų tinkamai rūpinamasi, jis turėtų saugias ir naudingas jam vystymosi sąlygas, būtų užtikrinta jo teisė į šeimą, t. y. į bendravimą su abiem tėvais vienodai.
Teigia, kad Departamento nurodyta galimybė bendrauti su vaiku įvairiomis ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu yra nelogiška ir neteisėta priemonė tėvui tinkamai užtikrinti savo, kaip tėvo konstitucines pareigas vaiko atžvilgiu. Paaiškina, kad vaikas yra 6 metų amžiaus, todėl jam reikia abiejų tėvų palaikymo bei buvimo kartu. Vaikas , nebendraudamas su tėvu, gali jausti gėdą, didelius emocinius bei psichologinius išgyvenimus.
Pareiškėjo teigimu, uždraudus atvykti į Lietuvos Respubliką 1,5 metų laikotarpiui būtų itin pažeistos vaiko teisės, interesai, vaiko raida ir jam padarytas per didelis psichologinis spaudimas, kadangi šiuo metu jis vaiką mato kasdien, leidžia itin daug laiko su vaiku, o uždraudus tėvui atvykti į Lietuvą, vaiko ryšiai su tėvu nutrūktų , vaikas neturėtų galimybės matytis su tėvu net 1,5 metų, kas pareiškėjo nuomone yra itin didelis laiko tarpas.
Nurodo, kad vaiko motina pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodo, kad Lietuvoje neturi jokių kitų artimųjų giminaičių, kurie galėtų prižiūrėti vaiką ar jiems padėti (gyvena tik serganti promočiutė). Pareiškėjo pagalba šeimai yra reikalinga, kadangi ir vaikas turi stiprų ryšį su tėvu, palaiko itin artimus santykius ir kasdien yra įpratęs tėvą matyti.
Pareiškėjas teigia, kad Lietuvoje yra jo turtas, taip pat gyvena vaiko motina (kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė). Lietuvoje yra visi pareiškėjo draugai, kaimynai ir pažįstami, taip pat Lietuvoje valdo įmonę. Pareiškėjo valdoma įmonė pandemijos metu patyrė labai daug nuostolių, todėl jos veiklą teko stabdyti, o paskui vėl atkurti ir rūpintis iškilusiomis problemomis. Pažymi, kad tam reikia itin daug laiko, pastangų, lėšų, komunikavimo, klausimų derinimo vietoje su kolegomis, klientais, užsakovais. Todėl draudimas atvykti į valstybę pažeistų ir jo įmonės veiklą, kadangi jam vykdyti viską nuotoliniu būdu būtų pakankamai sunku, atsižvelgiant į įmonės patirtą žalą pandemijos metu. Taigi pareiškėjas dar kartą pažymi, kad su Lietuva nėra susaistytas vien tik šeimos ryšiais, nes pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja stiprūs bei tvirti socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai.
Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas priimtas tik formaliai, neobjektyviai ir paviršutiniškai išnagrinėjus situaciją. Departamentas visiškai nesigilino į individualų pareiškėjo atvejį, nevertino jo socialinių ryšių, tariamo pavojingumo, keliamo grėsmės valstybės saugumui lygio (duomenų, kurių pagrindu buvo padarytos tokios išvados objektyvumo). Visa tai lėmė, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas atsakovo sprendimas, kuris turi būti naikinamas.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. Migracijos departamente buvo priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, jog jis ketina gyventi kartu su vaiku, Lietuvos Respublikos piliečiu A. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Įstatymo 26 straipsnyje išdėstytos leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos, o Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas, jeigu yra bent vienas iš Įstatymo 40 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų, užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas leidimo gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas gyventi užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės, kurios suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, pagal 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visą surinktą medžiagą, ginčijamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjas savo elgesiu, pasireiškiančiu sistemingu administracinių nusižengimų darymu, akivaizdžiai demonstruoja nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir elgesio taisyklių, todėl kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nors Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi teise į privatų ir šeimos gyvenimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pakartotinai vykdė šiurkščius administracinius pažeidimus, už juos paskirtų baudų nesumokėjo, bei nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, Migracijos departamentas įvertinęs duomenų visumą konstatavo, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su jo nepilnamečiu vaiku Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos laikymosi.
Migracijos departamentas, priėmęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir Aprašo 70 punktu, 2020-08-31 išsiuntė paklausimą Nr. (15/4-4) 10K-23089 Policijos departamentui, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.2020-09-04 Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-11902, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas, gavęs Policijos departamento išvadą ir įvertinęs ją duomenų visumoje su kitais byloje esančiais duomenimis, negalėjo nesivadovauti imperatyviai Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kad tais atvejais, kai užsienietis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šeimos susijungimo pagrindu, galėtų būti netaikomos imperatyvios Įstatymo nuostatos. Migracijos departamento turimais duomenimis, 2018-2020 metais pareiškėjas buvo nubaustas už trisdešimt penkis administracinius nusižengimus, iš kurių devyniolika – šiurkštūs administraciniai nusižengimai: 2018-09-13 – padarė šiurkštų administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 46 km/val.), 2018-09-20 – padarė du šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 41 km/val. ir 46 km/val.), 2018-09-28 – šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 46 km/val.), 2018-10-04 – du šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 6 d. ir to paties straipsnio 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 54 km/val. ir 48 km/val.), 2018-10-10 – du šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 5 d. ir to paties straipsnio 6 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 50 km/val. ir 53 km/val.) 2018-12-20 – šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 46 km/val.), 2018-09-28 padarė šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 6 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 56 km/val.), 2019-02-07 – šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 42 km/val.), 2019-02-21 – du šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 6 d. ir to paties straipsnio 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 52 km/val. ir 45 km/val.), 2019-02-26 padarė šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 44 km/val.), 2019-03-08 – šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 50 km/val.), 2019-03-21 – šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 49 km/val.), 2019-03-28 – du šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416str.6 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 80 km/val. ir 51 km/val.).
Pažymi, kad už 2019-03-28 padarytus šiurkščius administracinius nusižengimus pareiškėjui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėn. (nuo 2019-12-02 iki 2020-01-01), tačiau jis šios priemonės nevykdė. Patikrinus informaciją Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenų bazėje (VSATIS) nustatyta, kad per draudimo vairuoti transporto priemones laikotarpį pareiškėjas aštuonis kartus vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodamas lengvąjį automobilį: 2019-12-05 atvyko į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną išvyko iš jos per Raigardo pasienio kontrolės punktą (toliau – PKP), vairuodamas (duomenys neskelbtini) registruotą lengvąjį automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 2019-12-12 atvyko į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną išvyko iš jos per Raigardo PKP, vairuodamas minėtą automobilį; 2019-12-19 atvyko į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną išvyko iš jos per Raigardo PKP, vairuodamas minėtą automobilį; 2019-12-24 atvyko į Lietuvos Respubliką per Raigardo PKP, vairuodamas minėtą automobilį; 2019-12-25 išvyko iš Lietuvos Respublikos per Raigardo PKP, vairuodamas minėtą automobilį.
Pareiškėjas taip pat padarė šiuos administracinius nusižengimus – 2018-07-09 jis padarė administracinį nusižengimą pagal LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 416 str. „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 21 km/val.), 2018-07-22 – pagal LR ANK 416 str. 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 23 km/val.), 2018-09-07 – pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 33 km/val.), 2018-10-20 – administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo greitį 38 km/val.), 2018-10-24 – du administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 3 d. ir to paties straipsnio 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 26 km/val. ir 32 km/val.), 2018-12-13 – pagal LR ANK 416 str. 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 29 km/val.), 2018-12-24 – administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 24 km/val.), 2018-12-25 – administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 25 km/val., 2019-01-07 – administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 39 km/val.), 2019-02-07 – vieną administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 40 km/val.), 2019-02-15 – padarė vieną administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 33 km/val.), 2019-03-08 – šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 50km/val.) ir administracinį nusižengimą pagal
LR ANK 416 str. 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 30 km/val.), 2019-03-15 – administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 31 km/val.), 2019-03-21 – administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 36 km/val.), 2019-03-28 – vieną administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 37 km/val.). Pareiškėjas nesumokėjo 3930 Eur jam paskirtų baudų. Pažymi, kad dėl 500 Eur skirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą, kurios mokėjimo terminas buvo 2020-03-14, išieškojimas yra sustabdytas pagal 2020-01-30 nutarimą Nr. 10-ANR_N-1799-2020. Migracijos departamento sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjo sąmoningas elgesys, pasireiškiantis sistemingu vienų iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (nustatyto greičio viršijimas), keliančių realią grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad asmuo nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo (viršijus saugų greitį labai padidėja avarijų rizika, sunkių sužalojimų ar net žūties tikimybė eismo nelaimės atveju), neatsakingai naudojasi padidėjusio pavojaus šaltiniu – automobiliu – ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles, todėl kelia realią grėsmę viešajai tvarkai. Jo padarytų administracinių nusižengimų visuma ir kartojimas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti jį, kad gerbtų bendro gyvenimo taisykles, laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų – nepasiekė. Pareiškėjas nesilaikė ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kurios paskirtis – siekimas padidinti visuomenės saugumą ir saugumą kelyje, apribojant asmeniui galimybę naudotis transporto priemonėmis, nes jo veiksmai, dėl kurių minėta teisė buvo atimta, savo pobūdžiu buvo pavojingi visuomenei ar viešajai tvarkai, todėl, vertinant riziką ateities požiūriu, Migracijos departamentas pagrįstai ginčijamame sprendime nurodė, kad pagrįstai galima teigti, kad jis ir ateityje darys naujus teisės pažeidimus. Pažymi, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs ir jam skirtų baudų.
Taip pat duomenų visumoje buvo įvertinta ir aplinkybė, kad 2020-08-13 pareiškėjas buvo nubaustas už šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 45 str. „Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas“ 4 d., nes, atvykęs į Lietuvą iš COVID-19 ligos paveiktos šalies ((duomenys neskelbtini)), nesilaikė 14 d. saviizoliacijos, jam paskirta 500 Eur bauda. Nors pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas netyrė jokių faktinių aplinkybių, nes 2020-10-12 Alytaus apylinkės teismo sprendimu pritaikyta bauda buvo panaikinta, pažymi, kad Migracijos departamento duomenimis, priimant ginčijamą sprendimą dėl šio pažeidimo vyko mokestinis ginčas ir teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, taigi nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamentas rėmėsi neegzistuojančia informacija. Nurodo, kad Migracijos departamentas nekontroliuoja ir nevertina teisėsaugos institucijų veiksmų, todėl gavęs iš Policijos departamento, t. y. iš institucijos, kurios kompetencijai priskirta vertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ir visuomenei, išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, įvertino turimą informaciją kitų duomenų visumoje ir pagal kompetenciją priėmė atitinkamą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu priimti nutarimai nėra panaikinti, jie galioja, taigi nesant duomenų apie panaikintus pareiškėjo atžvilgiu priimtus nutarimus, negalima teigti, kad Migracijos departamento išvados yra nepagrįstos.
Nurodo, kad pareiškėjo cituojamame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-10-11 sprendime administracinėje byloje Nr. I-4670-816/2019 situacija yra visiškai skirtinga, nei pareiškėjo atvejis. Pareiškėjo nurodytoje grėsmės viešajai tvarkai byloje buvo sprendžiamas užsieniečio ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo klausimas. Pažymi, kad leidimo laikinai gyventi ir leidimo nuolat gyventi išdavimas akivaizdžiai skiriasi pagal savo pobūdį, turinį ir sukeliamas teisines pasekmes. Leidimas nuolat gyventi suteikia užsieniečiui daugiau teisių lyginant su kitomis teisėto užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikomis formomis. Leidimas nuolat gyventi suteikia išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Taigi, minėtoje byloje, teismo vertinimu Migracijos departamento nustatytos aplinkybės nebuvo pakankamos konstatuoti, kad užsieniečio keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reikšmingesnė nei jo šeiminiai santykiai Lietuvoje ir leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė. Pažymėtina, kad minėtoje byloje užsienietis turėjo tris mažametes dukras, kuriomis kasdien rūpindavosi, taip pat Lietuvoje gyveno nuo 1993 m. be to, jis buvo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusios Lietuvos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietės, provaikaitis. Taigi, šioje byloje, teismo vertinimu, Migracijos departamento konstatuota grėsmė, ją lyginant su užsieniečio ir jo šeimos narių teise gyventi kartu Lietuvoje, negalėjo būti laikoma proporcinga priemone.
Šiuo atveju Migracijos departamentas įvertino su pareiškėju susijusius šeiminius ryšius, tačiau nustatė, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika ir jo integracijos lygis proporcingai vertinant yra mažiau reikšminga aplinkybė, nei pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nustatyta kad pareiškėjo vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra deklaruota kartu su motina Lietuvos Respublikos piliete, o pats pareiškėjas su vaiko motina nėra susituokęs. Pažymi, kad pareiškėjas yra susituokęs su Lietuvos Respublikoje negyvenančia užsienio piliete.
Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis 1995 metais pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikoje negyvenančia užsienio piliete, tai patvirtinantis Lietuvos Respublikos Gyventojų registro išrašas pateikiamas kartu su visa su ginčijamu sprendimu susijusia medžiaga. Pareiškėjas, patikrinęs civilinės metrikacijos archyvų duomenis nuo 2006-04-08 iki 2020-11-03, duomenų apie pareiškėjo sudarytą santuoką nerado, nes santuoka buvo sudaryta 1995 metais.
Pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu 5 metai, taigi pareiškėjui pagrįstai buvo nustatytas draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis.
Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka .
Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Tvarkos 38.1 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Pagal Tvarkos 39 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1 papunktyje. Įvertinus Migracijos departamente gautą informaciją, kuri patvirtino pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, ji grindžiama nustatytais faktais – užsienietis nuo 2018 m. sistemingai darė administracinius nusižengimus, tarp kurių – šiurkščius administracinius nusižengimus, keliančius didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, pakartotinai darė tos pačios rūšies administracinius nusižengimus (vairavo automobilį viršydamas leistiną greitį), sistemingai ir tyčia nemokėjo jam paskirtų baudų, ignoravo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – neturėdamas teisės vairuoti, vis tiek vyko į Lietuvos Respubliką lengvuoju automobiliu, visos šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad užsieniečio elgesys nesikeis ir jis ateityje darys teisės pažeidimus, atsižvelgus į kompetentingos valstybės institucijos išvadoje pateiktą informaciją bei jos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui), tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo nepilnametis sūnus, atsižvelgus į Tvarkos 38.1 papunktį ir vadovaujantis Tvarkos 39 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 1,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino jo glaudžius ryšius su Lietuvos Respublika. Nors šeima ir laikytina visuomenės pagrindu, tačiau viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Pažymi, kad užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju, būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą. EŽTK 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad EŽTK 8 straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindą valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui. Valstybė toleruoja asmens buvimą savo teritorijoje, kol laukiama sprendimo dėl leidimo gyventi arba apeliacijos rezultato, pati valstybė tokiu būdu sudaro užsieniečiui sąlygas dalyvauti šalies visuomeniniame gyvenime, formuoti santykius arba sukurti šeimą. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad EŽTK 8 straipsnis numato pareigą tokios valstybės valdžios institucijoms leisti šiam užsieniečiui gyventi šalyje. Apskritai, tokioje situacijoje atsidūrę asmenys neturi teisės tikėtis, kad jiems bus suteikta teisė apsigyventi. Nurodo, kad išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimas pareiškėjui sudarytų EŽTK 8 straipsnio pažeidimą tik išimtinėmis aplinkybėmis, tuo tarpu jokių nagrinėjamam klausimui reikšmę turinčių išimtinių faktinių aplinkybių pareiškėjas nenurodė.
Taip pat pareiškėjas savo skunde nurodo, kad pareiškėjui neturėtų būti draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes vadovaujantis Tvarkos 50.2 punktu ir 50.3.2 papunkčiu, Migracijos departamentas gali priimti sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo) arba priimti sprendimą išbraukti duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo šio sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Šį savo prašymą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad pareiškėjas negavo aukščiau minėtų baudų, nes vairavo ne jis, bei minėtas baudas apskundė, turi verslą Lietuvoje, mažametį vaiką bei sugyventinę. Pagal Tvarkos 50 punktą, pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš aukščiau nurodytų sprendimų tik tada, jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti. Šiuo atveju, pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika buvo įvertinti priimant ginčijamą sprendimą, todėl šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką savaime neužkerta kelio pareiškėjui dalyvauti įmonės veikloje, pavyzdžiui, pasitelkus įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu. Pagal Taisyklių 28 punktą, duomenys iš sąrašo išbraukiamai gavus institucijos teikimą arba motyvuotą užsieniečio prašymą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nėra pateikęs motyvuoto prašymo, taigi nėra pagrindo vykdyti išbraukimo procedūros, todėl skunde nurodytos nuostatos neaktualios nagrinėjamu atveju ir esant tokioms aplinkybėms, mano, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020-10-29 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2020-08-24 (duomenys neskelbtini) pilietis A. M., tuo pagrindu, kad ketina gyventi kartu su vaiku, Lietuvos Respublikos piliečiu A. M. , gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka ir pridėjo leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą patvirtinančių dokumentų skaitmenines kopijas. 2020-08-27 Migracijos departamente buvo priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus, įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Pagal įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; pateikia išsamią informaciją apie save. ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus ir siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių minėtam užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, 2020-08-31 išsiuntė Policijos departamentui paklausimą (15/4-4) 10K- 23089, ar A. M. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ar visuomenei.
Migracijos departamento turimais duomenimis, 2018-2020 metais A. M. buvo nubaustas už trisdešimt penkis administracinius nusižengimus, iš kurių devyniolika - šiurkštūs administraciniai nusižengimai: 2018-09-13 - padarė šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 46 km/val.), 2018-09-20 - padarė du šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 41 km/val. ir 46 km/val.), 2018-09-28 - šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 46 km/val.), 2018-10-04 - du šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 6 d. ir to paties straipsnio 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 54 km/val. ir 48 km/val.), 2018-10-10 - du šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 5 d. ir to paties straipsnio 6 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 50 km/val. ir 53 km/val.) 2018-12-20 - šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 46 km/val.),
09-28 padarė šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 6 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 56 km/val.), 2019-02-07 - šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 42 km/val.), 2019-02-21 - du šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 6 d. ir to paties straipsnio 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 52 km/val. ir 45 km/val.), 2019-02-26 padarė šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 44 km/val.), 2019-03-08 - šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 50 km/val.), 2019-03-21 - šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 49 km/val.),
03-28 - du šiurkščius administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 6 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 80 km/val. ir 51 km/val.).
Už 2019-03-28 padarytus šiurkščius administracinius nusižengimus A. M. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėn. (nuo 2019-12-02 iki 2020-01-01), tačiau jis šios priemonės nevykdė. Patikrinus informaciją Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenų bazėje (VSATIS) nustatyta, kad per draudimo vairuoti transporto priemones laikotarpį A. M. aštuonis kartus vyko per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vairuodamas lengvąjį automobilį: 2019-12-05 atvyko į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną išvyko iš jos per Raigardo pasienio kontroles punktą (toliau - PKP), vairuodamas (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruotą lengvąjį automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 2019-12-12 atvyko į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną išvyko iš jos per Raigardo PKP, vairuodamas minėtą automobilį;2019-12-19 atvyko į Lietuvos Respubliką ir tą pačią dieną išvyko išjos per Raigardo PKP, vairuodamas minėtą automobilį;2019-12-24 atvyko į Lietuvos Respubliką per Raigardo PKP, vairuodamas minėtą automobilį; 2019-12-25 išvyko iš Lietuvos Respublikos per Raigardo PKP, vairuodamas minėtą automobilį. 2020-08-13 A. M. buvo nubaustas už šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 45 str. „Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas“ 4 d., nes, atvykęs į Lietuvą iš COVID-19 ligos paveiktos šalies ((duomenys neskelbtini)), nesilaikė 14 d. saviizoliacijos. Paskirta 500 Eur bauda. Migracijos departamento duomenimis dėl šio pažeidimo vyksta mokestinis ginčas. 2020-09-01 baudos išieškojimas sustabdytas.
A. M. taip pat padarė šiuos administracinius nusižengimus - 2018-07-09 jis padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 416 str. „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 21 km/val.), 2018-07-22 - pagal LR ANK 416 str. 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 23 km/val.), 2018-09-07 - pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 33 km/val.), 2018-10-20 - administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo greitį 38 km/val.), 2018-10-24 - du administracinius nusižengimus pagal LR ANK 416 str. 3 d. ir to paties straipsnio 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 26 km/val. ir 32 km/val.), 2018-12-13 - pagal LR ANK 416 str. 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 29 km/val.), 2018-12-24 - administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 24 km/val.), 2018-12-25 - administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 25 km/val., 2019-01-07 - administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 39 km/val.), 2019-02-07 - vieną administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 40 km/val.), 2019-02-15 - padarė vieną administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 33 km/val.), 2019-03-08 - šiurkštų administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 5 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 50 km/val.) ir administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 3 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 30 km/val.), 2019-03-15 - administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 31 km/val.), 2019-03-21- administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 36 km/val.), 2019-03-28 - vieną administracinį nusižengimą pagal LR ANK 416 str. 4 d. (vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 37 km/val.).
Iš viso A. M. nesumokėjo 3930 Eur jam paskirtų baudų. Dėl 500 Eur skirtos baudos už administracinį teisės pažeidimą, kurios mokėjimo terminas buvo 2020-03- 14, išieškojimas yra sustabdytas pagal 2020-01-30 nutarimą Nr. 10-ANR_N-1799-2020. 2020-09-04 Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-11902, kurioje teigiama, kad A. M. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Atsakovas ginčijamu 2020-10-29 Sprendimu konstatavo, kad A. M. sąmoningas elgesys, pasireiškiantis sistemingu vienų iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (nustatyto greičio viršijimas), keliančių realią grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad asmuo nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo (viršijus saugų greitį labai padidėja avarijų rizika, sunkių sužalojimų ar net žūties tikimybė eismo nelaimės atveju), neatsakingai naudojasi padidėjusio pavojaus šaltiniu - automobiliu - ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles, todėl kelia realią grėsmę viešajai tvarkai. Jo padarytų administracinių nusižengimų visuma ir kartojimas rodo, kad jie nėra atsitiktiniai, administracinės nuobaudos savo tikslo - auklėti jį, kad gerbtų bendro gyvenimo taisykles, laikytųsi įstatymų, nepadarytų naujų teisės pažeidimų - nepasiekė. A. M. nesilaikė ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kurios paskirtis - siekimas padidinti visuomenės saugumą ir saugumą kelyje, apribojant asmeniui galimybę naudotis transporto priemonėmis, nes jo veiksmai, dėl kurių minėta teisė buvo atimta, savo pobūdžiu buvo pavojingi visuomenei ar viešajai tvarkai bei pažymėjo, kad pareiškėjas nesumokėjo jam skirtų baudų.
Atsakovas įvertino tyrimo metu surinktus duomenis ir konstatavo, kad A. M. keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi teise į privatų ir šeimos gyvenimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Atsižvelgė į tai, kad A. M. pakartotinai vykdė šiurkščius administracinius pažeidimus, už juos paskirtų baudų nesumokėjo bei nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų bei vertino, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai su jo nepilnamečiu vaiku Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos laikymosi. Atkreipė dėmesį, kad A. M. vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra deklaruota kartu su motina Lietuvos Respublikos piliete, jis su vaiko motina nėra susituokęs. Nurodė, kad pareiškėjas yra susituokęs su Lietuvos Respublikoje negyvenančia užsienio piliete.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, 2 dalis - užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei - pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, tiesiogiai Įstatyme įtvirtinta (Įstatymo nuostatas detalizavo Aprašo 78 punktas), kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai teikia būtent Policijos departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus minėtų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, pagal 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis (išskyrus atvejus, kai baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl baudų vyksta ginčas).
Atsakovas priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti A. M. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei išsprendė jo tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą. Pareiškėjo paskutinis turimas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2020-09-12. 2020-10-02 ir 2020-10-19 jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą ((duomenys neskelbtini)) dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, tačiau 2020-10-08 ir 2020-10-20 sprendimais jam buvo atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę vizą.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui; pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu 5 metai. Kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka. Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Tvarkos 38.1 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Pagal Tvarkos 39 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1 papunktyje.
Laikytina, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali ir akivaizdi, ji grindžiama nustatytais faktais - užsienietis nuo 2018 m. sistemingai darė administracinius nusižengimus, tarp kurių - šiurkščius administracinius nusižengimus, keliančius didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, pakartotinai darė tos pačios rūšies administracinius nusižengimus (vairavo automobilį viršydamas leistiną greitį), sistemingai ir tyčia nemokėjo jam paskirtų baudų, ignoravo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę - neturėdamas teisės vairuoti, vis tiek vyko į Lietuvos Respubliką lengvuoju automobiliu, šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje darys teisės pažeidimus, atsižvelgus į kompetentingos valstybės institucijos išvadoje pateiktą informaciją bei jos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui), tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio nepilnametis sūnus, atsižvelgus į Tvarkos 38.1 papunktį ir vadovaujantis Tvarkos 39 punktu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai A. M. nustatė 1,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Šiuo atveju, nors šeima ir laikytina visuomenės pagrindu, tačiau viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikyti apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Pareiškėjas galės prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, matyti ar bendrauti su sūnumi pasitelkiant šiuolaikines technologijas.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau - C. SIS II) teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo 133 str. 7 ir 8 d.). Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau - Taisyklės), 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau - SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą, perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.
Kadangi pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies pirmojoje pastraipoje nustatytus pagrindus, jo duomenys vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS.
Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str.1p., 132 str.1d., 133 str., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str., teismas
Nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.