- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- e2-11770-862/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07221-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autocapital“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autocapital“ atstovui advokato padėjėjui M. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Divingas“ atstovui advokatui E. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autocapital“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Divingas“, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė draudimo bendrovė (toliau -UADB) „Celemont draudimo brokeris“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 8766,20 EUR žalos atlyginimą, 2079,39 EUR palūkanų; 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Paaiškino, kad atsakovė yra nemokumo administratorė, kuri nuo 2018-04-17 administruoja UAB „Istvestas“ bankroto procesą. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartimi UAB „Istvestas“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. BUAB „Istvestas“ bankroto byloje patvirtintas 1237515,48 EUR bendros sumos kreditorių sąrašas. Ieškovės 473418,07 EUR dydžio finansinis reikalavimas yra užtikrintas hipoteka – visų BUAB „Istvestas“ apyvartoje esančių ir būsimų 700000 EUR vertės prekių atsargų – įkeitimu. Po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Istvestas“ atsakovė perėmė 22167 vienetus įkeistų BUAB „Istvestas“ prekių atsargų - įvairių alkoholinių gėrimų. Atsakovė 2022-04-20 ieškovei pateikė dokumentus ir informaciją, iš kurių ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė 2019-05-22 realizavo įkeistą turtą ir 2019-05-23 iš pirkėjo gavo 13300 EUR sumą. Ieškovė, susipažino su jai atsakovės 2019-05-23 pateiktais dokumentais ir jai tapo aišku, kad dokumentais pagrįstos administravimo išlaidos iki įkeisto turto pardavimo dienos siekė 6004,24 EUR; nuo bankroto bylos iškėlimo iki įkeisto turto pardavimo dienos BUAB „Istvestas“ gavo 17613,12 EUR pajamų. Remdamasi nurodytais duomenimis, 2019-05-22 galiojusia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalies redakcija ir teismų praktika, ieškovė teigia, kad bankroto administravimo išlaidoms padengti galėjo būti panaudota 75,51 procentas iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų, t. y. 4533,80 EUR suma. Likusi 8766,20 EUR suma, gauta už parduotus įkeistus daiktus, turėjo būti nurodytu terminu pervesta ieškovei. Likusi bankroto administravimo išlaidų, patirtų iki įkeisto turto pardavimo dienos, dalis galėjo (turėjo) būti dengiama iš kitų BUAB „Istvestas“ lėšų. Atsakovė piniginių lėšų ieškovei nepervedė, todėl turi atlyginti padarytą žalą. Pažymėjo, jog ieškovė nesutinka su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos AVNT 2022-12-20 įsakymu Nr. V4-161 bei 2022-12-14 išvada Nr. D4-3261 ta dalimi, kuria nebuvo tenkintas ieškovės prašymas - įpareigoti pervesti ieškovui lėšas, konstatavus, kad atsakovė ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalies nepažeidė. Nesutikimą grindžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis; Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnio nuostata, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 11 straipsnio ir 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ 7 bei 11 punktų nuostatomis ir teigia, kad iš įkeisto turto pardavimo sumos patirtos administravimo išlaidos turėjo būti atskaitytos turto pardavimo dieną, nes „administravimo išlaidų“ sąvoka yra tapati „sąnaudų“ sąvokai; kad išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal PVM sąskaitas faktūras. Išdėstyto pagrindu teigia, kad siekiant tinkamai taikyti ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį, apskaičiuojant ieškovei kaip hipotekos kreditoriui išmokėtiną sumą, reikia vertinti tik į apskaitą įtrauktus juridinę galią turinčius BUAB „Istvestas“ sąnaudas pagrindžiančius buhalterinius dokumentus, todėl, ieškovės nuomone, kreditorių susirinkimo protokolu patvirtinta atlygio administratoriui suma, nesant jokių apskaitos dokumentų, negali būti laikoma BUAB „Istvestas“ sąnaudomis (patirtomis išlaidomis). Ieškovės nuomone, vien ta aplinkybė, jog 2018-11-22 kreditorių susirinkimas patvirtino atsakovei 16000 EUR dydžio atlyginimą nereiškia, kad šis atlyginimas iš karto tapo faktiškai patirtomis BUAB „Istvestas“ išlaidomis, nes tam, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo sąmata „virstų“ administravimo išlaidomis, reikalingas juridinę galią turintis apskaitos dokumentas – sąskaita faktūra. Ieškovės nuomone, atsakovė nurodytą supranta, nes atsakovė išrašė ir BUAB „Istvestas“ kaip paslaugų gavėjai pateikė „kompensacines sąskaitas“, kuriomis grindė tam tikrų administravimo išlaidų (BUAB „Istvestas“ sąnaudų) atsiradimą, o 2019-09-11 išsimokėdama 1700 EUR atlyginimo dalį pavedimo paskirtyje nurodė „pagal s/f Nr. 19DVG0018“. Paaiškino, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, todėl, ieškovės manymu, atsakovei neišmokėjus ieškovei piniginių lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, yra pagrindas tai laikyti atsakovės neteisėtais veiksmais, kuriais ieškovei buvo padaryta buvo padaryta 8766,20 Eur dydžio žala.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu ieškinį prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pagrįstai ieškovei neišmokėjo lėšų, gautų už ieškovės naudai įkeisto BUAB „Istvestas“ turto pardavimą, kadangi gautų lėšų suma nesiekė sumos, kuri buvo skirta BUAB „Istvestas“ bankroto administravimo išlaidoms ir atlyginimui. Patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-04-04 nutartimi UAB „Istvestas“ iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-3319-431/2018, nemokumo administratoriumi paskyrė atsakovę. Vilniaus apygardos teismo 2018-10-16 nutartimi patvirtintas ieškovės 473418,07 EUR kreditorinis reikalavimas, užtikrintas įmonei priklausančio turto (prekių atsargų) įkeitimu. BUAB „Istvestas“ kreditorių susirinkimas įvyko 2018-11-22 ir šio susirinkimo 2-ju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata: bankroto administravimo išlaidos (buhalterinės apskaitos paslaugos, transporto, pašto, kanceliarinės, mobilaus ryšio išlaidos, archyvo išlaidos, teisinės ir kt.) – 55 MMA (2018 metais 1 MMA – 400 EUR, iš viso – 22000 EUR); bankroto administratoriaus atlyginimas – 40 MMA (iš viso – 16000 EUR); bendra suma – 95 MMA (iš viso – 38 000 EUR). Priimtame kreditorių susirinkimo nutarime taip pat nurodyta, kad bankroto administratoriui paliekama teisė keisti atskirų straipsnių išlaidų dydį bendros patvirtintos lėšų sumos ribose; administravimo išlaidų sąmata apmokama nuo bankroto proceso pradžios iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. BUAB „Istvestas“ kreditorių 2018-11-22 susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta BUAB „Istvestas“ 95 MMA dydžio administravimo išlaidų sąmata, nenuginčytas. Patvirtino, kad ieškovės naudai įkeistas BUAB „Istvestas“ turtas pagal 2019-05-22 sąskaitą faktūrą Nr. 2019/05/22 parduotas už 13300 EUR. Pajamos už neįkeistą turtą iki įkeisto turto pardavimo sudarė 4313,12 EUR. Viso pajamos iš parduoto tiek įkeisto, tiek neįkeisto turto sudarė 17613,12 EUR. Paaiškino, kad 2023-04-13 atsakymu ieškovei buvo pateikti pirminiai duomenys apie BUAB „Istvestas“ administravimo išlaidas bei atlyginimą, kurie 2019-05-23 duomenimis sudarė 22500,59 EUR. Atkreipė dėmesį, kad iki 2020-01-01 galiojusioje ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalies redakcijoje buvo įtvirtinta, kad įstatymų nustatyta tvarka bankroto administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Vadovaudamasi teismų praktika nurodė, kad ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms nustatyti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti, o bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) pagrindu, taigi ieškovė turi įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Patvirtino ieškovės argumentus, kad bankroto veiklos priežiūrą vykdanti institucija pagal ieškovės skundus atliko tyrimą dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei nagrinėjamoje byloje, ir nusprendė, kad atsakovė nepažeidė ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies reikalavimų, netenkino ieškovės prašymo įpareigoti pervesti ieškovei ieškiniu prašomos priteisti sumos. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad bankroto veiklos priežiūrą vykdanti institucijos išvadoje pateiktas teisinis vertinimas neturi jokios prejudicinės galios, kad joje išdėstyta argumentacija prieštarauja teisės aktams bei teismų praktikai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nesutikdama su Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarybos išvados teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Atsakovė, atkreipdama dėmesį į ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalies, 36 straipsnio 1, 3 dalių, 34 straipsnio nuostatas, teismų praktika nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė netinkamai taikė ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios reglamentavo įkeisto turto pardavimo, lėšų administravimo išlaidoms apmokėti išskaitymo ir likusios sumos išmokėjimo įkaito turėtojui tvarką, ir dėl to nepagrįstai nepaskirstė ir neišmokėjo ieškovei už turtą gautų lėšų, kurios buvo mažesnės už BUAB „Istvestas“ kreditorių administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą fiksuotą bankroto administratoriaus atlyginimo sumą bei bankroto procese patirtas kitas sąnaudas. Pažymėjo, kad atlyginimas bankroto administratoriui taip pat yra administravimo išlaidos, todėl iš parduoto įkeisto turto turi būti atlyginamos ne tik tiesiogiai su pardavimu ir išlaikymu susijusios išlaidos, bet ir atlyginimas administratoriui. Atsakovė, remdamasi ĮBĮ 11 straipsniu nesutinka su ieškovės argumentais, kad kreditorių susirinkimo protokolu patvirtinta atlygio administratoriui suma, nesant jokių apskaitos dokumentų, negali būti laikoma BUAB „Istvestas“ patirtomis išlaidomis taikant ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalį, nes faktinė aplinkybė, kad ieškovė neišrašė sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas, nereiškia paslaugos nesuteikimo fakto. Akcentavo, jog 2018-11-22 BUAB „Istvestas“ kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta 95 MMA dydžio (38000 EUR) administravimo išlaidų sąmata, 2019-05-22 išlaidų suma buvo 22500,59 EUR, iš kurių 16000 EUR administratoriaus atlyginimo suma. Kadangi nurodytų išlaidų suma yra 38000 EUR, o ne ieškovės nurodoma 6004,24 EUR suma, atsakovė neturėjo pagrindo išmokėti ieškovei prašomos priteisti 8766,20 EUR sumos.
Šalies argumentai
Ieškovė pateiktame dublike nurodė, jos jame pasisakys dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Nurodė, kad neteisėtus atsakovės veiksmus ieškovė grindžia ginčo santykių metu galiojusio ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimu. Palaikė poziciją išdėstytą ieškinyje dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos išvados ir nurodė, kad ši išvada vertintina tik kaip vienas iš įrodymų, neturintis didesnės galios nei kiti byloje esantys įrodymai. Paaiškino, kad minimos išvados neskundė, nes nei išvada, nei įsakymas, kuriuo atsakovei buvo paskirta sankcija, tiesioginių padarinių ieškovės teisėms ir pareigoms nesukėlė. Papildomai atkreipė dėmesį, kad BUAB „Istvestas“ bankroto byla yra vykdoma nuo 2018-04-04 ir nėra baigta ir, vadovaudamasis ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalimi, teigė, jog įkeisto turto pardavimo dieną (2019-05-22), visas atsakovei paskirtas 40 MMA (16 000 EUR) atlyginimas už visą bankroto procesą nebuvo faktiškai mokėtinas. Išdėstė nuomonę, kad teisiškai nėra reikšmingi ieškovės argumentai dėl tarp atsakovės ir BUAB „Istvestas“ susiklosčiusių pavedimo teisinių santykių bei atsakovės faktiškai suteiktų paslaugų, nes, pasak ieškovės, šioje byloje yra svarbu, kokio dydžio išlaidos BUAB „Istvestas“ bankroto byloje buvo faktiškai patirtos iki įkeisto turto pardavimo dienos, ir nėra sprendžiama, ar atsakovė suteikė BUAB „Istvestas“ kokias nors paslaugas, ar jų nesuteikė. Pakartojo poziciją išdėstytą ieškinyje, jog visos nemokumo administratoriaus išlaidos (įskaitant atlyginimą administratoriui) turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais ir pakartotinai pažymėjo, kad tai suprasdama atsakovė 2019-09-11 išsimokėjo 1700 Eur atlyginimo dalį, išrašiusi PVM sąskaitą faktūrą Nr. 19DVG0018. Pakartotinai nurodė, kad įkeisto turto pardavimo dokumentais pagrįstos administravimo išlaidos BUAB „Istvestas“ bankroto byloje siekė 6004,24 EUR, todėl tik ši suma gali būti laikoma faktiškai patirtomis BUAB „Istvestas“ bankroto administravimo išlaidomis ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies kontekste. Ieškovės nuomone, atsakovė iki 2019-06-03 nepervedusi ieškovei 8766,20 EUR sumos pažeidė ginčo santykių metu galiojusį ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies imperatyvų reikalavimą, t. y., atliko neteisėtus veiksmus.
Atsakovė triplike palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus bei išdėstė nesutikimą su ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Atsikirsdama į ieškovės poziciją dėl pavedimo santykių tarp atsakovės ir BUAB „Istvestas“, pažymėjo, jog ieškovė pripažįsta, kad tarp atsakovės ir BUAB „Istvestas“ buvo susiklostę pavedimo santykiai, kad ieškovė faktiškai BUAB „Istvestas“ paslaugas suteikė, tačiau ieškovė prašo teismo ignoruoti faktines aplinkybes dėl paslaugų suteikimo, t. y. nepaisant atsakovės suteiktų paslaugų, vertinti suteiktas paslaugas tik pagal sąskaitos faktūros išrašymą. Pažymėjo, kad ieškovė nepaneigė atsakovės atsiliepime į ieškinį jau pateiktos argumentacijos, kad PVM sąskaitos faktūros neišrašymas nereiškia paslaugų nesuteikimo fakto, kadangi PVM sąskaitos faktūros įforminimas iš esmės yra reikšmingas tik apskaitos tikslais. Atsakovė nurodė, jog laikosi pozicijos, kad nesukėlė ieškovei jokio dydžio žalos. Atsikirsdama į ieškovės argumentus, kad atsakovės pateiktas administravimo sąnaudų pagrindimas (paskaičiavimas) stokoja pagrįstumo, pažymėjo, jog reikalavimą reiškia ieškovė ir reikalavimą reiškia žalos priteisimo pagrindu, o ne ginčijant bankroto išlaidų pagrįstumą, todėl būtent ieškovė turi įrodyti, kad patyrė žalą, o ne atsakovė, kad ieškovė nepatyrė žalos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Ieškovės ir atsakovės pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2018-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3319-431/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3319-431/2018, ieškovės pateikta Vilniaus apygardos teismo 2019-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-157-431/2019, pagrindžia šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, kad Vilniaus apygardos teismas 2018-04-04 nutartimi UAB „Istvestas“ iškėlė bankroto bylą Nr. eB2-3319-431/2018, nemokumo administratoriumi paskyrė atsakovę, 2018-10-16 patvirtino ieškovės 473418,07 EUR kreditorinį reikalavimą, kuris užtikrintas turto (prekių atsargų) įkeitimu. Ieškovės pateikta Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4343-562/2016, patvirtina tai, kad iki UAB „Istvestas“ bankroto bylos iškėlimo vyko restruktūrizavimo byla ir administratoriaus prašymu šioje byloje buvo patvirtintas UAB „Istvestas“ kreditorinių reikalavimų sąrašas.
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (Marko Palm ir UAB „Istvestas“ 2011-01-02 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Istvestas“ ir AB „Šiaulių bankas“ 2015-12-17 kredito su profiline garantija sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-12-28 sutartinio (maksimalaus) įkeitimo sandoris; AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Artifact“ 2016-03-17 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-03-17 sutartinio įkeitimo sandoris; ne valstybine kalba 2015 metais vykęs susirašinėjimas bei 2016-03-31 ir 2016-04-17 raštai; UAB „Istvestas“ ir UAB „Artifact“ 2016-03-23 susitarimas dėl 2015-12-17 kredito du profiline garantija sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo; OU Kookos Invest ir UAB „Autocapital“ 2017-06-13 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Artifact“ ir UAB „Autocapital“ 2017-12-30 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 ir šios sutarties priedai; UAB „Terminal“ 2018-05-31 kreditorinis reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedai; UAB „Terminal“ 2018-04-10 pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedai; UAB „Autocapital“ 2018-06-01 kreditorinis reikalavimas) nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą dėl žalos atlyginimo, kadangi pagrindžia tas faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos UAB „Istvestas“ bankroto byloje ir sudarė pagrindą priimti aukščiau nurodytus teismo procesinius dokumentus, bet nepagrindžia tų ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kuriais ieškovė grindžia atsakovės kaip bankroto (nemokumo) administratorės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.
Ieškovės pateikti ieškovės 2021-12-06, 2022-03-16, 2022-04-05, 2022-04-25, 2022-04-26, 2022-04-27, 2022-04-28, 2022-05-06 prašymai dėl informacijos pateikimo ir atsakovės 2022-02-10 atsakymas į prašymą dėl informacijos pateikimo, 2022-03-29 atsakymas į prašymą dėl informacijos pateikimo, 2022-04-20 atsakymas į prašymą dėl informacijos pateikimo, 2022-05-04 atsakymas į 2022-04-05 prašymą dėl informacijos pateikimo, 2022-05-05 atsakymas į 2022-04-26 prašymą dėl informacijos pateikimo, 2022-05-06 atsakymas į 2022-04-27 prašymą dėl informacijos pateikimo, 2022-05-06 atsakymas į 2022-04-29 prašymą dėl informacijos pateikimo, 2022-05-19 atsakymas į 2022-05-09 prašymą dėl informacijos pateikimo, 2023-04-13 atsakymas į 2023-03-28 prašymą dėl informacijos pateikimo bei šių atsakymų priedai patvirtina, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas, kuriuo ieškovė, kaip BUAB „Istvestas“ kreditorė, prašė pateikti, atsakovės, kaip BUAB „Istvestas“ bankroto (nemokumo) administratoriaus, informaciją apie BUAB „Istvestas“ turtą, pateikti prašymuose nurodytus dokumentus, o atsakovė ieškovei informaciją teikė bei pateikė turimus, gautus ir sudarytus dokumentus. Nurodyti įrodymai taip pat nepagrindžia tų ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kuriais ieškovė grindžia atsakovės kaip bankroto (nemokumo) administratorės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, tačiau patvirtina, kad BUAB „Istvestas“ priklausantis, ieškovei įkeistas turtas (alkoholinių gėrimų), 2019-05-22 buvo parduotas už 13300 EUR sumą, išieškotos ir gautos sumos sudarė 4189,80 EUR. Šalių susirašinėjimas ir jo priedai taip pat patvirtina, kad iš nurodytų lėšų buvo apmokama VĮ „Registrų centras“, bankams už teikiamas paslaugas, taip pat už perkraustymo paslaugas, 5808 EUR suma buvo sumokėta Terminal LT už BUAB „Istvestas“ priklausančio ir ieškovei įkeisto turto (alkoholinių gėrimų) paslaugą, o 500 EUR suma už BUAB „Istvestas“ priklausančio ir ieškovei įkeisto turto (alkoholinių gėrimų) išvežimą iš pasaugos vietos ir perdavimą pirkėjui. Nurodyti įrodymai taip pat patvirtina, kad 2018-11-22 už BUAB „Istvestas“ kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administravimo išlaidų sąmatą bendrai 95 MMA (38000 EUR) sumai, iš kurios bankroto administravimo išlaidos, skirtos buhalterinėms, transporto, pašto, teisinėms paslaugoms, kanceliarinėms, ryšio archyvo ir kitoms išlaidoms, sudarė 55 MMA (22000 EUR). Likusią kreditorių susirinkimo patvirtintos BUAB „Istvestas“ bankroto administravimo sąmatos dalį sudarė 44 MMA (16000 EUR) bankroto administratoriaus atlyginimas. Ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad BUAB „Istvestas“ kreditorių susirinkimas patvirtino nurodyto dydžio bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ir kad nėra ginčo, jog bankroto administratoriaus atlyginimas sudaro 16000 EUR. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad kreditorių susirinkimo sprendimu BUAB „Istvestas“ priklausantis ir ieškovei įkeistas turtas (alkoholiniai gėrimai) buvo parduotas ne iš varžytinių, šio turto neperėmė ieškovė, kaip įkaito turėtoja. Nurodyti įrodymai patvirtina ir tai, kad BUAB „Istvestas“ bankroto byla iškelta ir BUAB „Istvestas“ priklausantis ir ieškovei įkeistas turtas (alkoholinių gėrimų) parduotas iki 2019-12-31, todėl šalių ginčo išnagrinėjimui, t. y. tam, kad įvertinti, ar atsakovės, kaip bankroto administratoriaus veiksmai, atitiko galiojančius teisės normų reikalavimus, taikytinos ĮBĮ nuostatos (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalis).
Galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis nustatė, jog bankroto proceso metu pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, buvo įtvirtinta prioritetinio įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo iš visų rūšių bankrutavusios įmonės lėšų, taip pat gautų pardavus įkeistą turtą, taisyklė. <...>. Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad bankroto administravimo išlaidos turi būti atlyginamos anksčiau nei kreditorių reikalavimai. Įstatyme yra nustatytas aiškus bankroto proceso išlaidų atlyginimo prioritetas, nes kreditorių reikalavimai tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 247) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-584-407/2023).
Galiojusio ĮBĮ 34 straipsnio normose buvo pažymėta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą nurodė, kad šios teisės normos paskirtis – nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, tačiau ši norma nereglamentuoja administravimo išlaidų dengimo. Tuo tarpu ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas visų kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo). Taigi šios teisės normos tarpusavyje nekonkuruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).
ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. Taigi, iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įsigaliojimo bankroto administravimo išlaidas sudarė dviejų rūšių išlaidos: 1) sąmatoje nurodytas ir kreditorių susirinkimo patvirtintas bankroto administratoriaus atlyginimas, 2) bendra maksimali visų kitų būtinų išlaidų, reikalingų bankroto proceso metu, suma.
ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Minėta, jog byloje nėra ginčo, kad kreditoriaus susirinkimas patvirtino sąmatą, kurioje nustatyta bendra 95 MMA (38000 EUR) bankroto administravimo išlaidų suma: 44 MMA (16000 EUR) bankroto administratoriaus atlyginimas ir kitos būtinos administravimo išlaidos - 55 MMA (22000 EUR).
ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių yra būtina viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie keičiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, nurodytoje teisės normoje buvo nustatyta, kokiais kriterijais remiantis nustatomas bankroto administratoriaus atlyginimas, koks galimas jo maksimalus dydis ir tai, kad kreditorių susirinkimo nustatytas administratoriaus atlyginimas yra atlyginimas už visą įmonės bankroto administravimo laikotarpį. Nurodyta nagrinėjimo ginčo kontekste reiškia, kad atsakovei, kaip bankroto administratorei, įvertinus bankroto administravimo procedūros sudėtingumą, kreditorių susirinkimas už visą bankroto administravimo procesą nustatė 16000 EUR bankroto administratoriaus atlyginimą, kuris gali būti išmokamas arba visas iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nurodyto dydžio bankroto administratoriaus atlyginimas buvo pakeistas. Atsakovės pateiktoje 2018-11-12 pavedimo sutartyje nėra nustatyta bankroto administratorius atlyginimo mokėjimo tvarka, taigi, BUAB „Istvestas“ kreditoriai suteikė bankroto administratoriui teisę pačiam spręsti, kokia tvarka, kokiais dydžiais išsimokėti bankroto administratoriaus atlyginimą. Byloje nėra ginčo, kad dalį nustatytos bankroto administratoriaus atlyginimo sumos atsakovė pagal išrašytą sąskaitą išsimokėjo, tačiau, atsižvelgiant į nurodytą, tai nereiškia, kad atsakovė tuo pažeidė teisės normų reikalavimus, kaip nereiškia ir to, kad kreditorių susirinkimo nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas yra lygus tai sumai (nustatyto atlyginimo daliai), kuri buvo išmokėta bankroto proceso eigoje, jo nebaigus. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamos bylos kontekste, ieškovės argumentai, kuriuose pasisakoma dėl „išlaidų“, „sąnaudų“ sąvokų aiškinimo, vertinant bankroto administratoriaus atlyginimo dydį, nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą.
ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai administratorius vykdė bankroto procedūras po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ir (arba) pavedimo sutartis buvo nutraukta. Kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad bankroto byla nutraukta, ar nutraukta su atsakove sudaryta pavedimo sutartis, todėl atsakovės, kaip bankroto administratoriaus atlyginimas yra lygus tam dydžiui, kurį nustatė BUAB „Istvestas“, o ne tokiam dydžiui, kuris nustatomas tuo atveju, kai nutraukiama bankroto byla ar su administratoriumi sudaryta pavedimo sutartis (kaip dėstoma procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimas argumentuoja ieškovės atstovas).
Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo buvo reglamentuota ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje. Joje nurodyta, kad, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, išskaičiavus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, kad hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016 35 punktą).
ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.
Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, pirkėjui sumokėjus turto kainą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos, turi būti pervesta suma, kuri liko atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo administravimo išlaidoms apmokėti patvirtinta suma buvo 38000 EUR, iš jos 16000 EUR buvo bankroto administratoriaus atlyginimas. Ieškovei įkeistas turtas buvo parduotas už 13300 EUR sumą, kuri mažesnė vien tik už kreditorių susirinkimo nustatytą bankroto administratoriaus atlyginimą, kuris, kaip nurodyta aukščiau, nustatytas už visą bankroto proceso administravimą, todėl atsakovė pagrįstai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, neišmokėjo ieškovei šioje byloje prašomos kaip žalos atlyginimą priteisti sumos. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė dėstydama savo argumentus kalba apie išlaidas (bankroto proceso metu išmokėtas sumas už suteiktas paslaugas ir kita) teigdama, kad būtent šios išlaidos (ieškovės prilyginamos sąnaudoms), turi būti atskaitytos iš piniginių lėšų sumos, gautos pardavus bankrutavusiam asmeniui priklausantį ir įkeistą turtą. Kaip matyti iš aukščiau nurodytos teisės normos, nustatant piniginių lėšų, išmokėtinų įkaito turėtojui, dydį, įstatymo leidėjas kalba ne apie bankroto proceso metu jau patirtų ir mokėjimo dokumentais pagrįstų sumų atskaitymą, o apie administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintos sumos atskaitymą, todėl ieškovės argumentai, kuriais grindžiamas ieškinio dalykas, atmetami kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis.
Ieškovės pateikta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-12-14 išvada Nr. D4-3261 patvirtina, kad ieškovė 2022-07-19 ir 2022-09-05 šiai institucijai pateikė skundus, kurių viename prašė įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei už BUAB „Istvestas“ parduotą ir įkeistą turtą gautas lėšas. Minima išvada patvirtina, kad bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą vykdantis asmuo, išnagrinėjęs ieškovės nurodytas aplinkybes, nenustatė, jog atsakovė, neišmokėjusi ieškovei piniginių lėšų už parduotą įkeistą turtą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, taigi, ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas, nepaneigia aukščiau nurodytų argumentų ir sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė neįrodė neteisėtos atsakovės veiklos bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis, CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už suteiktą teisinę pagalbą atsakovė patyrė 4891,73 EUR išlaidas. Ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovei priteisiamos iš ieškovės. Bylos nagrinėjimo metu išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatirta. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Autocapital“, juridinio asmens kodas 302512899, atsakovei UAB „Divingas“, juridinio asmens kodas 225761570, 4891,43 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.