- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- ATP-226-491/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00614-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. kovo 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. 1160 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad 2015-02-23 14.17 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. ties Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu namu, būdamas neblaivus (nustatytas 1,23 promilių girtumas), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepraleido tiesiai važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. J. P. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 14 p., 101 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą pakeisti jo veiksmus iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuojant į ATPK 126 str. 1 d. ir už šį pažeidimą paskirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Cituoja skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, dėsto ATPK 127 str. 3 d. nuostatas ir nurodo, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atmetė jo duotus parodymus ir vadovavosi Š. K., J. Š., J. K. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga. Pabrėžia, jog nuosekliai neigė kaltę dėl eismo įvykio, o byloje nėra duomenų, paneigiančių jo paaiškinimus, kad jis iki eismo įvykio būtų pradėjęs važiuoti. Tvirtina, kad jo pirminiu paaiškinimu negalima remtis, kadangi jis šio paaiškinimo pats nerašė, jį skaitė ir pasirašė būdamas neblaivus ir streso būsenos, o aplinkybę, kad įvykio metu nerišliai kalbėjo ir buvo nekoordinuotas patvirtina ir policijos pareigūnų parodymai. Pažeidėjas nurodo, kad eismo įvykio vietos schema yra nubraižyta netinkamai, joje nėra nurodyto jo automobilio, o be to jis šiame dokumente nepasirašė. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad Š. K. parodymai niekaip nepagrindžia jo kaltės padarius eismo įvykį, kadangi pastarojo asmens parodymai ne tik yra prieštaringi, tačiau jie nepatvirtina jo automobilio judėjimo fakto. Priešingai, iš Š. K. parodymų galima spręsti, kad būtent pastarasis atsitrenkė į jo automobilį, kadangi pamatęs stovintį jo automobilį nesuspėjo sustabdyti savo transporto priemonės. Pažeidėjas pabrėžia ir tai, kad automobiliams nustatyti apgadinimai patvirtina jo duotus parodymus. Matyti, kad Š. K. vairuotai transporto priemonei yra apgadintos abejos dešinės pusės durelės ir sparnas, o jo automobilio yra apgadintas tik bamperio kampas. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad automobilių apgadinimai padaryti transporto priemonėms ne susitrenkus, o vienai jų judant ir kartu liečiant kitą stovintį automobilį. Apeliaciniame skunde dėstoma, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, kaip Pažeidėjo kaltę patvirtinantį įrodymą, vertino jo ir V. K. susitarimą dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ remonto, kadangi jis šį susitarimą pasirašė jausdamasis kaltas dėl ne vietoje palikto automobilio. Mano, jog būtent ta aplinkybė, kad jis savo automobilį pastatė labiau iškištą į priekį nei kiti aikštelėje stovėję automobiliai, ir yra eismo įvykio kilimo priežastis, kadangi Š. K. važiuodamas ir kliudė jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro – viršininkas V. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą bei apeliacinį skundą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir visiškai pagrįstai Pažeidėją nubaudė už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą.
Pagal ATPK 127 str. 3 d. administracinėn atsakomybėn yra traukiamas tas, kuris būdamas neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pažeidė Kelių eismo taisykles, kai toks pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas yra nubaustas už tai, kad būdamas lengvo girtumo laipsnio sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausantis turtas – automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas neigia sukėlęs eismo įvykį, t. y. tvirtina, jog įvykio metu jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pradėjęs judėti. Tokias aplinkybes Pažeidėjas tvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, ypatingai detaliai tyrė byloje esančius įrodymus ir priimdamas skundžiamą nutarimą išsamiai motyvavo, kokie įrodymai patvirtina Pažeidėjo kaltę padarius būtent ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.
Išties, liudytojo Š. K., policijos pareigūnų J. Š. bei J. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad būtent Pažeidėjas įvykio metu važiavo savo automobiliu, pirminiai Š. K. bei Pažeidėjo paaiškinimai, jog Pažeidėjas įvažiavo į Š. K. vairuotą automobilį, eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti Pažeidėjo vairuoto automobilio judėjimo kryptis, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotos esminės eismo įvykio detalės, asmens blaivumo testo duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga leidžia neabejotinai tvirtinti, kad Pažeidėjas įvykio metu ne tik buvo neblaivus, tačiau savo automobiliu jau buvo pradėjęs važiuoti, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Priešingai nei tvirtina Pažeidėjas, nėra jokio pagrindo netikėti Š. K. paaiškinimais, jog įvykio metu būtent Pažeidėjas įvažiavo į jo vairuotą automobilį, kadangi šio asmens parodymai ne tik sutampa tarpusavyje ir buvo nuoseklūs viso proceso metu, tačiau atitinka ir kitus byloje esančius duomenis – pirminį Pažeidėjo paaiškinimą, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes bei jų parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, eismo įvykio vietos schemą, Pažeidėjo ir A. K. sudarytą susitarimą bei kitą bylos medžiagą.. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, netikėti Š. K. bei policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pastarieji asmenys siektų tyčia pakenkti ar apkalbėti Pažeidėją. Beje, tokių duomenų nepateikė ir pats Pažeidėjas. Tokiu būdu akivaizdu, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą.
Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje esančiu tarp Pažeidėjo ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininkės V. K. sudarytu susitarimu, pagal kurį Pažeidėjas ne tik pripažįsta save įvykio kaltininku, tačiau ir įsipareigoja iki 2015-08-31 suremontuoti eismo įvykio metu apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (35 b. l.). Pažymėtina, jog toks susitarimas apylinkės teismo nebuvo pripažintas esminiu ir vieninteliu Pažeidėjo kaltės įrodymu, tačiau šiame dokumente užfiksuota informacija, atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, išties yra reikšminga ir svarbi sprendžiant Pažeidėjo kaltės klausimą. Tokiu būdu apylinkės teismas aptartą susitarimą visiškai pagrįstai vertino kaip vieną iš įrodymų. Tokią pačią išvadą galima daryti ir dėl Pažeidėjo pirminio paaiškinimo, kaip įrodymo sprendžiant jo kaltės klausimą, vertinimo. Nors byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad Pažeidėjas įvykio metu buvo neblaivus bei nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia to, kad jis įvykio metu orientavosi aplinkoje ir suvokė su juo atliekamų veikų esmę. Matyti, jog policijos pareigūnams Pažeidėjo neblaivumas nesukėlė kliūčių su juo bendrauti ar fiksuoti įvykio aplinkybes. Tai kartu patvirtina, kad paaiškinimas iš Pažeidėjo buvo paimtas pagrįstai, juo labiau kad pirminiai asmenų paaiškinimai yra itin svarbūs ir reikšmingi duomenys. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai rėmėsi pirminiu Pažeidėjo paaiškinimu, kadangi jis, kaip jau minėta pirmiau, atitinka kitus byloje esančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir kitus Pažeidėjo argumentus, susijusius su automobiliams padarytais apgadinimais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Pažeidėjo automobiliui yra apgadintas kairės pusės bamperis, o Š. K. vairuotam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ – dešinės pusės sparnas bei abejos dešinės pusės durelės (16, 22 – 24 b. l.). Tačiau tokie apgadinimai, priešingai nei nurodo Pažeidėjas, neleidžia kategoriškai spręsti, jog susidūrimo metu Pažeidėjo automobilis nejudėjo. Be to, iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, jog apgadinto Pažeidėjo automobilio kairės pusės bamperio dažai yra atšerpetoję (24 b. l.), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu policijos pareigūnas nurodė, jog eismo įvykio dalyvių nupasakojimai atitiko apgadinimus (40 b. l.), o tokie automobilių apgadinimai, priešingai nei tvirtina Pažeidėjas, ne tik neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, tačiau sutampa ir su eismo įvykio vietos schemoje nurodyta Pažeidėjo automobilio judėjimo kryptimi (15 b. l.).
Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas itin daug dėmesio skyrė ir detaliai aptarė Pažeidėjo argumentus bei poziciją. Jokių naujų duomenų ar argumentų, kurių nežinojo ir neįvertino apylinkės teismas, Pažeidėjas apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Įvertinęs visas šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis bei tinkamai taikė teisės normas, dėl ko nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti 2015 m. kovo 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.