Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos piliečio, ruso, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedusio, neteisto, neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2015-02-23 14.17 val. Panevėžyje, Staniūnų g. ties Nr. 67A pažymėtu namu, būdamas neblaivus (nustatytas 1,233 prom. girtumas), vairavo automobilį M. B., E 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepraleido tiesiai važiavusio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. J. K. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 14 p., 101 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. K. teismo posėdžio metu prisipažino, kad su kaltinimu sutinka iš dalies: sutinka, kad už automobilio vairo sėdėjo girtas, bet nesutinka, kad eismo įvykyje yra kaltas. J. K. paaiškino, kad įvykis įvyko 2015-02-23 uždarame Staniūnų g. kieme prie garažų. Tą dieną iš ryto atvažiavęs į darbą, jis pasistatė automobilį apie 2 metrus nuo bordiūro, nes jam reikėjo iškraustyti bagažinę ir sudėti visus daiktus į garažo duobę. Taip automobilį ir paliko. Po lengvo apsvaigimo jis dar dirbo, išleido klientą, išvalė šiek tiek garažą ir nusprendė įvaryti į jį mašiną. Pasiėmė raktus, įsėdo į automobilį, pažiūrėjo į vieną, į kitą pusę, užkūrė mašiną ir po to įvyko įvykis. Buvo toks šniopštimo garsas, smūgio nebuvo. Tik šiek tiek J. K. automobiliui nubrozdintas bamperis. Jis suprato, kad kažkas įvažiavo. Negalįs tvirtinti, bet jam pasirodė, kad kitas eismo įvykio dalyvis važiavo šiek tiek greičiau nei 20 km/h ir kai jis pravažiavo, J. K. įvarė mašiną į garažą ir išėjo aiškintis. Vairuotojams susitarti nepavyko. Atvažiavę policijos pareigūnai patikrino alkotesteriu J. K. girtumą. Kad buvo išgėręs sutinka, bet kad jam nustatytas būtent toks girtumas, patvirtinti negali, nes girtumo laipsnis jokio skirtumo nesudaro, todėl ant alkotesterio rodmenų nepasirašė. Didelio skirtumo tarp 0,41 ir 1,49 promilių nėra, todėl prasmės pasirašyti nebuvo, jam taip girtam pasirodė. Po įvykio įsigilino į bylos medžiagą, domėjosi, kuo kaltinamas, todėl atnaujino savo KET žinias ir gali pasakyti, kad jis nepradėjo vairuoti, kadangi mašina iš eismo įvykio vietos nepajudėjo. Jis duodamas parodymus patruliams, ne taip sakė dėl važiavimo pradžios, kaip buvo. Juk matė garažo kaimynai, kad jis automobilį pastatė viduryje aikštelės. Protokole J. K. žodžiuose nurodyta, kad jis pradėjo važiuoti, bet taip nebuvo. Jis neįsigilino į tą tekstą, nes buvo šiek tiek apsvaigęs ir pasirašė protokolą. Ant paaiškinimo parašas jo, parodymus skaitė, bet galėjo kažką ir praleisti, jis perskaitė, jam atrodo, taip, kad jis norėjo pradėti važiuoti. Jei girtam negalima vairuoti automobilio, tai taip pat negalima pasirašyti ir ant dokumentų. Girtas sėdo į automobilį todėl, kad girtas nenorėjo važiuoti gatve. Paaiškinime parašyta, kad J. K. pradėjo važiuoti, bet taip ten nebuvo. J. K. įsėdo į mašiną ir nusprendė, kad tai jau yra važiavimo pradžia. Jo automobilis nejudėjo, pavara nebuvo įjungta. Jis nebuvo tiek girtas, kad neprisimintų, ar jo automobilis pajudėjo, ar ne. J. K. teigia, kad jis sėdėjo mašinoje, variklis buvo užkurtas, ruošėsi važiuoti į garažą, kuris buvo už 10-13 metrų ir būtent jam nepradėjus judėti viskas ir atsitiko. Jis norėjo automobilį įvaryti į garažą tam, kad nedalyvautų viešajame eisme, bet atsitiko eismo įvykis. Kitų žmonių nepaprašė, kad automobilį įvarytų į garažą. Pagalvojo, garažas tuščias ir po darbo gali būti prablaivėjęs, todėl, kad nevažiuotų, nusprendė iš karto automobilį įvaryti į garažą. Kadangi jis rusas, vasario 23 d. šventė vyrų dieną, buvo išgėręs 3-4 skardines alaus. Eismo įvykio vietos schemoje (toliau – schema) nepasirašė, nes jam pasirodė, kad ji nubraižyta neobjektyviai. Schemoje nėra mastelinės liniuotės. Sudarant schemą jis pats nedalyvavo. Schemoje pavaizduota tariama mašinos judėjimo trajektorija, nes įvykis jau buvo įvykęs ir policijos pareigūnai atvažiavo vėliau. Nėra pavaizduota kur stovėjo J. K. mašina. Pavaizduota labai neišsamiai, kaip ir kokioje padėtyje ji buvo. Liudytojai taip pat nėra pasirašę įvykio schemoje. J. K. nemano, kad kitas vairuotojas galėtų būti objektyvus liudytojas, kadangi jis pats yra eismo įvykio dalyvis ir yra suinteresuotas. Nėra nurodyta, kur yra tariama J. K. automobilio stovėjimo vieta. Pavaizduota, kad jis stovi garaže, o kurioje vietoje stovėjo aikštelėje nėra. Nėra išmatavimų. Rodyklė yra judėjimo kryptis. Mašina stovėjo įstrižai. Čia nepavaizduota, kur ji buvo įvykio metu. Schemoje trajektorijos tinkamos, mašinos taip ir judėjo. Čia pavaizduota, kad mašinos stovėjo po įvykio. Tačiau J. K. neklausė, kur stovėjo mašina įvykio metu. Mašinos ilgis yra 4,90 m, o čia pavaizduota, kad 7,20 m yra nuo Audi mašinos šono iki bordiūro. J. K. nurodo, kad schema sudaryta neobjektyviai ir jis prašo papildomo tyrimo arba kviesti liudytojus. Kas galėjo matyti įvykį, nežino, bet kaip stovėjo J. K. mašina matė jo kolegos. Jie dar juokėsi, kodėl taip pastatė automobilį, nes kadangi buvo „pliurza“, kad nelįstų į tą „ pliurzą“, jis automobilį pastatė truputėlį toliau, jo manymu, apie 2 metrai nuo bordiūro iki automobilio bagažinės galo. Nes ten buvo purvas ir nesinorėjo ten lįsti, o jam reikėjo išimti iš bagažinės daiktus ir juos sukrauti į garažą. Liudytojų, kaip stovėjo J. K. mašina tikrai būtų, o dėl eismo įvykio, ar būtų jį mačiusių liudytojų, nežino. Papildomai nurodo, kad buvo girtas ir dėl to galėjo sutrikti jo mąstymas ir pažeista koordinacija, todėl jis nieko negali tvirtinti ir schemos nepasirašė. Jis nesutinka dėl jo automobilio stovėjimo vietos ir dėl traktavimo „važiavimo pradžia“. Daugiau dėl visko sutinka. Supranta, kad įvykis neįskaitinis, bet ant byloje esančių nuotraukų pasigedo mastelinės liniuotės.

2015-02-23 J. K. paaiškinime Panevėžio AVPK Kelių policijos biurui, J. K., priešingai nei duodamas parodymus teisme, nurodo, kad 2015-02-23 apie 14 val. savo automobilį M. B., E200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Staniūnų g. 67A, Panevėžyje, nusprendė įvaryti į garažą ir, įsėdęs į jį, važiavo į aikštelėje esantį garažą, nors prieš dvi valandas buvo išgėręs 1,5 litro alaus („Žiguliovskoje Barchatnoje“ apie 4 laipsnių stiprumo). Išvažiuodamas iš vietos pažiūrėjo į dešinę pusę, kad kliūties nėra, ir pradėjo važiuoti ir tuo metu įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai. Būdamas girtas ir nenorėdamas toliau dalyvauti visuomeniniame eisme, įvarė savo automobilį į garažą. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 20).

Liudytojas Š. K. parodė, kad iki įvykio su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvo pažįstamas. Pas juos yra servizas. J. K. turi plastmasių servizą. Jis ateidavo kartas nuo karto pas juos, tai kokios nors dalies, tai šiaip pašnekėti. Abu nebuvo draugai, bet buvo neseniai pažįstami. Dabar Š. K. J. K. jokių pretenzijų neturi, todėl mano, kad santykiai tokie patys. Dienos, kada įvyko įvykis tiksliai neatsimena, gali būti, kad buvo vasario 23 d. Š. K. išvažinėjo iš garažo bloko ir pajuto smūgį į mašinos šoną ir sustojo. Išlipęs pamatė, kad kitas automobilis atsitrenkė į mašinos dureles, į sparną. Jo automobilio šoninė dešinė mašinos dalis buvo numušta. Š. K. išvažinėjo iš garažo bloko, kita mašina pajudėjo iš stovėjimo vietos ir buvo smūgis į Š. K. mašiną. Draudimas nustatė, kad automobiliui AUDI buvo apgadintas priekinis sparnas ir dešinės pusės abiejų durelių apačia. Dėl žalos jie su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu pasirašė taikos sutartį, kad jis atlygins žalą. Dėl žalos tarėsi abiejų automobilių savininkai. Š. K. nėra to automobilio savininkas, yra tik vairuotojas. Tas automobilis yra kaip darbinė mašina. Automobilis priklauso V. K., ji yra direktoriaus žmona. Kiek žino, yra pasirašyta panaudos sutartis. Įmonė (duomenys neskelbtini)naudojasi ta mašina. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu Š. K. taikiai iš karto nesusitarė, todėl kvietė policiją. Jis įvykio metu buvo blaivus. Ar buvo blaivus J. K. eismo įvykio metu, to pasakyti negali, bet visko galėjo būti. Jis piktai kalbėjo, todėl įtarimas kilo, kad jis gali būti neblaivus.

Teismo posėdžio metu duoti Š. K. parodymai dėl eismo įvykio atitinka jo parodymus užfiksuotus 2015-02-23 paaiškinime Panevėžio AVPK Kelių policijos biurui (b. l. 21).

Liudytoja patrulė J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad šių metų vasario mėnesį buvo gautas pranešimas, kad yra įvykęs eismo įvykis Staniūnų g., Panevėžyje. Nuvykus patrulius pasitiko Š. K.. Buvo apgadintas jo automobilis mašinų stovėjimo aikštelėje, o netoli stovėjo J. K.. J. Š. pildė dokumentus, o kolega J. K. apžiūrinėjo techninę apgadintų automobilių bazę. Buvo apklaustas J. K., padaręs eismo įvykį. Jis nelabai pripažino, kad yra eismo įvykis, nes jam atrodė, kad jis tik norėjo patraukti automobilį. Apie automobilio traukimo procesą pilietis J. K. pasakojo, kad sėdo už mašinos vairo ir patraukė automobilį. Automobilis pajudėjo, nes kai atvyko patruliai automobilis jau buvo įvarytas į garažą. J. K. pasakojo, kad automobiliu važiavo. Jis sėdėjo už vairo ir to neneigė. Automobilis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos, nes, kai atvyko patruliai, automobilis buvo įvarytas į garažą. Pats J. K. sakė, kad sėdo už mašinos vairo ir automobilį įvarė į garažą norėdamas patraukti, kad netrukdytų eismui. J. K. pasakė, kad vartojo alkoholio ir prašė, kad pareigūnai pabrėžtų, jog gėrė silpno alaus. Kiek jis vartojo alkoholinių gėrimų J. Š. nepamena, bet tas turi būti užfiksuota tarnybiniame pranešime. Pats administracinėn atsakomybėn asmuo paaiškinimo nerašė. Pasirašyti ant tikrinimo rezultatų jis atsisakė, nes jis nesijautė, kad yra toks girtas. Pats J. K. negriuvinėjo, bet kalba jo buvo nerišli ir jis pats nesugebėjo parašyti paaiškinimo. Paaiškinimas buvo surašytas pareigūnės, jam prieš pasirašant jį, jo parodymai buvo perskaityti. Jis kategoriškai atsisakė pasirašyti ant įvykio schemos. Priežasčių kodėl nepasirašo, nenurodė. Schemą braižė jos kolega, ją J. K. parodė. Iš pradžių J. K. sakė „taip, taip“, o paskui pasakė, kad ant schemos nepasirašys. Kai jam buvo pasiūlyta pasirašyti ant jo paties parodymų, jis kategoriškai atsisakė, o J. K. į ligoninę patikrinti blaivumo neišvežė todėl, kad tai buvo neįskaitinis eismo įvykis, nes eismo įvykio metu žmogus yra vežamas į nepriklausomybės ligų centrą darbo dienomis ir darbo valandomis. Kokia žala buvo padaryta J. Š. nepasakys, nes ji daugiau pildė dokumentus.

Duodama parodymus teisme J. Š. patvirtino tai, kas buvo nurodyta jos 2015-02-23 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio: kad aiškinantis eismo įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad J. K. vairuodamas automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus (alkotesteriu nustatytas 1,25 promilių girtumas); išvažiuodamas iš stovėjimo vietos neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė; eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Teismo posėdžio metu J. Š. duoti parodymai atitinka 2015-02-23 tarnybiniame pranešime jos nurodytas aplinkybes (b. l. 14).

Liudytojas J. K. parodė, kad šių metų vasario mėnesį buvo iškvietimas, kad yra eismo įvykis Staniūnų g. ir kad nesutaria du žmonės. Nuvykus buvo rastas vienas automobilis kieme, o kitas jau buvo įstumtas į garažą. Pabendravus su abiem vairuotojais akivaizdžiai matėsi, kad Mercedes vairuotojas J. K. yra neblaivus. Patikrinus neblaivumą jam buvo nustatytas girtumas, kuris viršijo leistiną normą, ir buvo surašytas eismo įvykio protokolas bei tai, kad buvo neblaivus. J. K. automobilis iš stovėjimo vietos išvažinėjo, o kito vairuotojo automobilis važiavo tiesiai. Mercedeso vairuotojas nesutiko su alkotesterio duomenimis, ant jų nepasirašė, nesutiko, kad tiek daug galėjo pripūsti. Nesutiko, kodėl tiek daug patruliai užfiksavo. Bet iš išvaizdos matėsi, kad jis yra neblaivus. Buvo kalba nerišli, stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Mercedeso vairuotojas davė parodymus, bet jis pats jų savo ranka nesugebėjo parašyti, už jį rašė J. K. kolegė. Audi vairuotojas Š. K. paaiškino, kad jis važiavo tiesiai, o Mercedes išvažinėjo iš stovėjimo vietos, J. K. norėjo tiesiai įvaryti mašiną į garažą. J. K. sakė, kad per pietus gėrė alkoholį, o dėl automobilių jis sakė, kad nekaltas. Minėjo, kad Audi automobilis turėjo jį praleisti. Pagal įvykio aplinkybes Mercedes automobilis pajudėjo, kadangi kai išvažinėjo iš stovėjimo vietos, ten buvo keli metrai iki kur stovėjo automobilis Audi. J. K. parodė schemoje automobilių judėjimo kryptis, nurodydamas, kad J. K. pajudėjo kažkur 2-3 metrus į priekį ir tada įvyko tas smūgis. Buvo nubrozdinimai ir žymės ant automobilio AUDI, o automobilio Mercedes pažeistas tik kampas. Kad automobilis Mercedes pajudėjo, patruliai sprendė iš vairuotojų parodymų, kaip išvažinėjo. Kiek pamena, automobilių aikštelėje visur vienodai buvo balų. Į J. K. pastabą, kad šis ant byloje esančių nuotraukų pasigedo mastelinės liniuotės, J. K. atsakė, kad mastelinė liniuotė yra dedama tada, kai yra pasišalinęs automobilis, o kito automobilio nėra. Nupasakojimai atitiko apgadinimus.

J. K. 2015-02-23 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodytos analogiškos eismo įvykio aplinkybės kaip ir J. Š. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio ir atitinka jo parodymus, duotus teisme (b. l. 13).

Teismo posėdžio metu J. K. pareikštu pageidavimu teisme apklaustas jo atsivestas liudytojas R. R. parodė, kad paties įvykio nematė, net jo neužfiksavo. Dirba J. K. kaimynystėje. Nurodė, kad kai išeini parūkyti, tų mašinų būna daug pristatyta. Jo santykiai su J. K. yra kaimyniški, nes jų darbovietės yra šalimais. R. R. turi įmonę, autoservisą, o už dviejų garažų dirba J. K. su kolegomis. Jie daugiau darbo kaimynai. J. K. automobilis stovėjo netvarkingai. Jis J. K. automobilį matė, bet neužfiksavo laiko kada, nes nežino, kada tas įvykis buvo. R. R. parodė ant byloje esančių nuotraukų, kad yra bortelis ir J. K. automobilis stovėjo truputį atitrauktas nuo bortelio. Kiek atitrauktas, paskyti negali. J. K. mašina buvo daugiau išsikišusi iš kitų mašinų. Ji stovėjo taip, kaip pavaizduotas policijos automobilis (b. l. 23, 2 nuotraukoje). Ji stovėjo atbulomis, bet šiek tiek atitraukta nuo bortelio. Jam buvo keista, kodėl ji apie 1-2 metrus išlindusi. Ten dar mašinos važinėjo ir buvo sunkiau prasilenkti.

Teismo posėdžio metu J. K. pateikė pridėti prie bylos medžiagos 2015-03-05 tarp jo, kaip automobilio M. B., E 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, ir Audi, A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės V. K. sudarytos taikos sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad J. K. ir V. K. savo parašais patvirtinę, kad J. K., kaip eismo įvykio kaltininkas, ir V. K., kaip automobilio Audi, A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir nukentėjusioji, susitaria ginčą dėl eismo įvykio, įvykusio š. m. vasario 23 dieną 14 val. 17 min. Staniūnų g. 67 A, Panevėžyje, išspręsti taikiai tokiomis sąlygomis: nukentėjusioji V. K. neturės jokių pretenzijų eismo įvykio kaltininkui J. K., jeigu pastarasis suremontuos įvykio metu apgadintą automobilį Audi, A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. K., kaip kaltininkas, įsipareigoja remonto darbus atlikti iki 2015 m. rugpjūčio 31 dienos.

2015-02-23 schemoje, fotolentelėje pažymėta eismo įvykio vieta – Staniūnų g. 67A, Panevėžyje, automobilių M. B., E 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi, A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio bei jų apgadinimai. J. K. automobiliui M. B., E 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, o Š. K. vairuoto Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys. Iš schemos, fotolentelės matyti, kad po eismo įvykio M. B. yra garaže (į jį įvažiuota automobilio priekiu), Audi A6 - automobilių stovėjimo aikštelės pravažiavime, priekiu į išvažiavimą iš kiemo, nuo jo dešiniosios pusės ratų iki automobilių stovėjimo aikštelės krašto (tos pusės, nuo kurios schemoje nurodyta M. B. judėjimo kryptis) – 7,2 m, nuo jo kairiosios pusės ratų iki garaže stovinčio M. B. galo – 4,1 m, pačios aikštelės plotis tarp pastato Staniūnų g. 67A ir automobilių stovėjimo aikštelės krašto (tos pusės, nuo kurios schemoje nurodyta M. B. judėjimo kryptis) – 13,2 m. Iš schemos matyti, kad automobilis Audi A6 judėjo tiesiai pravažiavimu, o automobilis M. B. pajudėjo iš stovėjimo aikštelės krašto šiek tiek įstrižai į pravažiavimą priešais jį esančio garažo link (b. l. 15, 16, 22-24).

Iš alkotesterio kvitų matyti, kad 2015-02-23 14.34 val. J. K. nustatytas 1,25 promilių girtumas (b. l. 17), Š. K. 2015-02-23 14.33 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 18).

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog J. K. pažeidė KET 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, esantiems neblaiviems; KET 9 punktą, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 101 p., jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 3 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 3 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-3623/2011). Apklaustas teisme J. K. savo kaltę pripažino iš dalies: sutinka, kad už automobilio vairo sėdėjo girtas, bet nesutinka, kad eismo įvykyje yra kaltas ir nurodė, jog eismo įvykio metu jis girtas sėdėjo mašinoje, variklis buvo užkurtas, ruošėsi važiuoti į garažą, kuris buvo už 10-13 metrų ir būtent jam nepradėjus judėti įvyko eismo įvykis. Aiškindamas, kodėl jo teisme duoti parodymai iš esmės skiriasi nuo 2015-02-23 jo paaiškinime Panevėžio AVPK Kelių policijos biurui iš karto po eismo įvykio duotų parodymų (juose net du kartus skirtingose parodymų vietose (jos anksčiau aptariant minėto 2015-02-23 paaiškinimo turinį paryškintos) nurodė apie savo automobilio važiavimo (ne stovėjimo jį užkūrus) faktą), parodė, kad duodamas parodymus patruliams, ne taip sakė dėl važiavimo pradžios, kaip buvo; rašytiniuose jo parodymuose nurodyta, kad jis pradėjo važiuoti, bet taip nebuvo; jis neįsigilino į tą tekstą, nes buvo šiek tiek apsvaigęs ir pasirašė protokolą; ant paaiškinimo parašas jo, parodymus skaitė, bet galėjo kažką ir praleisti, jis perskaitė, jam atrodo, taip, kad jis norėjo pradėti važiuoti. Tokius pažeidėjo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, kadangi jo parodymai paneigti teismo posėdyje liudytojo Š. K. parodymais, kad J. K. vairuojamas automobilis pajudėjo iš stovėjimo vietos ir atsitrenkė į Š. K. mašinos dureles, į sparną, patrulių J. Š., J. K. teisme duotais parodymais, iš kurių matyti kad 2015-02-23 forminant eismo įvykį pats J. K. parodė įvažiavęs savo automobiliu į Š. K. vairuojamą automobilį, patrulių tarnybiniais pranešimais (b. l. 14, 15), paties J. K. ir Š. K. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 20, 21), patvirtinančiais liudytojų Š. K., J. Š., J. K. teisme duotus parodymus ir paneigiančius J. K. teisme pateiktą versiją dėl jo automobilio nepajudėjimo iš vietos, taikos sutartimi, kurioje 2013-03-05 pats J. K. savo parašu patvirtino, kad yra eismo įvykio, įvykusio š. m. vasario 23 d. 14 val. 17 min. Staniūnų g. 67A, Panevėžyje, kaltininkas ir įsipareigojo nukentėjusiajai iki 2015-08-31 suremontuoti įvykio metu apgadintą jos automobilį Audi, A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas R. R. nurodė nežinąs, kada įvyko minėtas eismo įvykis, ir nors ir nurodė, kad negalimu jo įvardinti laiku yra matęs, kad J. K. automobilis stovėjo šiek tiek atitrauktas nuo bortelio (išlindęs 1-2 metrus, dėl ko mašinoms buvo sunkiau prasilenkti), tačiau liudytojui negalint net apytikriai pasakyti, kada jis matęs taip stovintį J. K. automobilį, be to, jam nemačius ir paties eismo įvykio aplinkybių, nežinant net kada jis įvyko, jo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip reikšmingos, nes liudytojo R. R. nurodytu būdu J. K. automobilis galėjo stovėti ir kitą, nebūtinai eismo įvykio, dieną. Be to, J. K. teisme nurodytas faktas, kad jo mašina buvo pastatyta įstrižai (o tai sutampa ir su schemoje nurodyta įstriža J. K. automobilio judėjimo trajektorija), bei schemoje (b. l. 15) matomas 7,2 m atstumas nuo automobilio Audi, A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniosios pusės ratų iki automobilių stovėjimo aikštelės krašto (fotolentelės duomenys tik patvirtina tokio atstumo realumą (b. l. 22-24)), parodo, kad net ir jei iš tikrųjų J. K. automobilis būtų stovėjęs atitrauktas nuo stovėjimo aikštelės krašto, tuo labiau jam stovint įstrižai, vieno ar dviejų metrų jo išsikišimas nebūtinai turėjo sudaryti kliūtį pravažiuojantiems automobiliams, tarp jų ir automobiliui Audi, A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo labiau, jei, kaip nurodo savo parodymuose J. K., automobilio ilgis yra 4,9 m. Be to, patrulis J. K., duodamas parodymus teisme, nurodė, kad automobilių aikštelėje eismo įvykio dieną visur vienodai buvo balų, todėl abejonę kelia ir J. K. nurodytas poreikis automobilį statyti, jo žodžiais, truputėlį toliau, jo manymu, apie 2 metrus nuo bordiūro iki jo automobilio galo tam, kad nelįstų į „pliurzą“, tuo labiau, kad ši versija nesutampa su eismo įvykio dieną jo paaiškinime užfiksuotom aplinkybėm, kur nė žodžiu neužsiminta apie J. K. automobilio buvusį atitraukimą nuo automobilių aikštelės krašto ar palikimą arčiau automobilių stovėjimo aikštelės vidurio ir jo automobilio nepajudėjimą iš vietos, įvykstant eismo įvykiui. Vertinant liudytojų Š. K., J. Š., J. K. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinių, teismas daro išvadą, kad liudytojų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs. Byloje nėra nustatyta, jog tarp liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. iki įvykio būta nesutarimų ar konfliktų, todėl teismo nuomone, dėl šių aplinkybių mažai tikėtina, jog minėti liudytojai galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti J. K.. Be to, liudytojų parodymus patvirtina ir kiti šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 13, 14) ir parodymai teisme, J. K. paaiškinimas (b. l. 20), Š. K. parodymai teisme ir paaiškinimas (b. l. 21), 2015-02-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5-6), schema (b. l. 15-16), fotolentelė (22-24), teismo posėdžio metu J. K. teismui į bylą pateikta taikos sutartis. Administracinio teisės pažeidimo byloje neginčytinai nustatytas faktas, kad J. K. vairavo neblaivus. Šios faktinės aplinkybės nustatytos paties J. K. ir liudytojų Š. K., J. Š., J. K. parodymais teisme, byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 13, 14), J. K., Š. K. paaiškinimais (b. l. 20, 21), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 19), alkotesterio kvitu, patvirtinančiu, kad 2015-02-23, 14.34 val. J. K. buvo nustatytas 1,25 ‰ girtumas. J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu buvo girtas, bet patvirtinti, kad nustatytas būtent toks girtumas negalėjo, nurodė, kad girtumo laipsnis jokio skirtumo nesudaro, todėl ir nepasirašė ant alkotesterio kvito. Teismas pažymi, kad iš pateikto alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad pažeidimo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2015-07-26, yra galima +/- 1,7 % arba ±0,017 prom. matavimo paklaida (b. l. 26). Ji vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir konstatuotinas 1,233 ‰ neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. atlikti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 3 d., sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią įstatymo normą surašytas pagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas J. K. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į asmenybę – neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, kad gailisi dėl to, kad neblaivus sėdėjo už vairo, su nukentėjusiąja sudarė taikos sutartį, kurioje įsipareigojo pašalinti padarytą žalą, t. y. iki 2015-08-31 atlikti automobilio Audi, A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbus, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, kad, esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti J. K. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, dydžiu artimą sankcijoje numatytam minimumui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) už LR ATPK 127 str. 3 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 1160 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtą baudą nubaustasis privalo per 40 dienų sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.