Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės B. P. prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys A. K., V. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2013-02-25 išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti teismo sprendimą, tačiau jis per nustatytą terminą raginimo neįvykdė ir 103 238,72 Lt skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo. Kadangi skolininkui priklausantis butas 2010-06-15 sutartine hipoteka yra įkeistas kreditoriui AB Swedbank, užtikrinant prievolę pagal 2007-10-23 kredito sutartį, prievolės dydis - 21 818,42 EUR, antstolė hipotekos kreditoriui AB Swedbank 2013-02-28 išsiuntė patvarkymą pateikti nuomonę apie skolininko įkeisto turto realizavimo tvarką ir duoti sutikimą vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto skolininko turto, prisijungiant prie vykdomo išieškojimo. Tačiau pagal laiką pirmiau įregistruotos sutartinės hipotekos kreditorius AB Swedbank nesutinka, jog būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, nes prievolės įvykdymo terminas – 2015-09-30, o ją skolininkas vykdo tinkamai. Ir į 2013-04-08 antstolės pakartotinį kreipimąsi bankas nesutiko, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto.

Antstolė negali vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir įgyvendinti CPK 18 str. įtvirtinto sprendimo privalomumo principo. Kreditorė A. K. priversta laukti daugiau kaip 2 metus, kol pasibaigs prievolės vykdymo terminas pagal sutartinę hipoteką, nes nėra galimybės realizuoti turto be hipotekos kreditoriaus AB Swedbank sutikimo. Todėl prašė išaiškinti, kurioje stadijoje turi būti antstolės žinioje vykdomoji byla - sustabdyta, kol nesibaigs pagal eilę pirmiau įregistruotos sutartinės prievolės terminas, t.y. iki 2015-09-30, arba kol hipotekos kreditorius AB Swedbank neprisijungs prie vykdomo išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Informuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iškėlė civilinę bylą Nr.2-33037-872/2013 pagal A. K. ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu AB Swedbank atsisakymą leisti vykdyti išieškojimą iš trečiojo asmens buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2013-02-25 vykdomąjį įrašą Nr.JS-1991 ir pripažinti A. K. teisę vykdyti šį išieškojimą be AB Swedbank sutikimo. Kadangi teismo sprendimas byloje Nr.2-33037-872/2013 gali turėti įtakos nagrinėjamai bylai, ši byla stabdytina iki kol bus išnagrinėta byla Nr.2-33037-872/2013.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria išaiškinta teismo sprendimo vykdymo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, į šios konkrečios bylos procesinę situacijos ypatumus, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ar, juo labiau, grąžinti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip to siekia apeliantė, nesudaro. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino antstolės kreipimosi į teismą CPK 589 str. tvarka turinį ir neteisingai identifikavo išaiškinimo dalyką, taip pat netinkamai pasisakė dėl išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto tvarkos. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikintina kitais, nei nurodoma atskirajame skunde, motyvais, antstolės pareiškimą dėl išaiškinimo atmetant (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės atskirojo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias žodinio proceso skyrimą ir suinteresuotų asmenų informavimą apie nagrinėjamą bylą, nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį nurodytos procesinės teisės normos pažeistos nebuvo. Antstolio prašymai dėl vykdymo išaiškinimo nagrinėjami CPK 593 str. nustatyta tvarka (CPK 589 str. 2 d.). Pagal CPK 593 str. 3 d. pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, o suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinumo kviesti vykdymo proceso dalyvius į posėdį, pagrįstai pasinaudojo diskrecijos teise ir išnagrinėjo antstolio prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo rašytinio proceso tvarka, nepranešdamas apie tai suinteresuotiems asmenims. Šios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Jokių kitų skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo argumentų atskirajame skunde neįvardijama. Apeliantės prašymas dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-33037-872/2013 pagal apeliantės pareikštą ieškinį atsakovui AB Swedbank dėl šio kreditoriaus atsisakymo leisti vykdyti išieškojimą iš trečiojo asmens V. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2013-02-25 vykdomąjį įrašą Nr.JS-1991, pripažinimo nepagrįstu ir teisės vykdyti šį išieškojimą be atsakovo AB Swedbank sutikimo pripažinimo, atmestinas. Prašymas motyvuojamas tuo, kad nurodytos bylos yra susijusios. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-33037-872/2013 yra išnagrinėta 2013-11-15 teismui priėmus sprendimą ieškovės A. K. ieškinį atmesti. Taigi prašymas dėl bylos sustabdymo tapo nebeaktualus. Be to, šio prašymo tenkinimui nėra CPK 163 str. 1 d. 3 p. nurodyto pagrindo, nes teisminio ginčo tarp hipotekos kreditorių kilimas neįtakoja tokio pobūdžio antstolės prašymo išnagrinėjimo ir teismo išaiškinimų antstolei dėl vykdymo tvarkos pagal esamą vykdomojoje byloje situaciją.

Nors, kaip minėta, apeliantės atskirojo skundo argumentai patys savaime nesudaro prielaidų skundžiamos nutarties panaikinimui, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos nutarties turinio iš esmės, t.y. ar pirmosios instancijos teismas tinkamai naudojosi CPK 589 str. 1 d. suteikta teismams teise aiškinti vykdymą. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 str. 1 d.). Todėl teismas turi pareigą prižiūrėti vykdymo proceso teisėtumą, o apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas nutarties dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo teisėtumą, savo ruožtu turi įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju dėl viešo intereso nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų (CPK 320 str., 338 str.).

Įstatymų leidėjo valia tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformavęs savo poziciją, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009). Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai.

Civiliniame procese taip pat yra įtvirtinta ir antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas, ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-26 nutartis c.b. Nr.3K-3-238/2007). Pagal įsigaliojusią nuo 2011-10-01 CPK 589 str. redakciją, teismas, priklausomai nuo antstolio prašymo, turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien pačią vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdant konkretų teismo procesinį sprendimą.

Iš nagrinėjamos bylos ir prie jos esančios vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-04-04 sprendimu buvo nustatyta priverstinė hipoteka butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise įregistruotas V. K. kreditoriaus A. K. reikalavimams 29 900 EUR sumai pagal Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-11-05 sprendimą užtikrinti, iki bus visiškai įvykdytas Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007-11-05 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.6. punktas dėl 29 900 EUR išmokėjimo ieškovei. Nurodytas butas anksčiau, t.y. 2010-06-15 sutartine hipoteka buvo įkeistas hipotekos kreditoriui AB Swedbank 21 818,42 EUR prievolei pagal 2007-10-23 kredito sutartį užtikrinti. Ši prievolė, kaip nurodė antstolei kreditorius AB Swedbank, yra vykdoma tinkamai, todėl išieškojimo iš sutartine hipoteka įkeisto turto kausimas nekyla.

Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, bet kuris iš hipotekos kreditorių turi teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir pateikti vykdomąjį įrašą vykdyti antstoliui (CK 4.193 str. 3 d.). Apeliantei, suėjus prievolės jai įvykdymo terminui, notaras 2013-02-25 išdavė vykdomąjį įrašą (v.b.l. 2). Būtent šis vykdomasis įrašas, kaip vykdytinas dokumentas (CPK 587 str. 10 p.), ir buvo pateiktas vykdyti antstolei B. P. vykdomojoje byloje Nr.0171/13/01242. Taigi priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, antstolė vykdo ne teismo išduotą procesinį dokumentą - Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-04-04 sprendimą, o Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2013-02-25 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JS-1991, kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą iš skolininko V. K. hipotekos kreditorės A. K. naudai pagal 2012-04-04 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. 2-345-871/12 (priverstinės hipotekos įregistravimo Hipotekos registre data 2012-12-27), parduodant iš varžytinių įkeistą turtą – butą, (duomenys neskelbtini).

Kaip jau buvo nurodyta, CPK 589 str. 1 d. tvarka antstolis gali kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą tik dėl paties teismo priimto procesinio sprendimo vykdymo tvarkos arba įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti tokio vykdymo metu, išaiškinimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 589 str. suformuluotas taip, kad aiškiais žodžiais (expressis verbis) nurodyta, jog vykdymo procese teismas aiškina tik teismo priimtą sprendimą ir jo vykdymo tvarką tuo atveju, jeigu jis yra neaiškus. Notaro vykdomasis įrašas nėra teismo priimtas procesinis dokumentas. Todėl CPK 589 str. įtvirtintas reglamentavimas negali būti aiškinamas taip, kad teismas vykdymo procese gali aiškinti ir notaro, šiuo konkrečiu atveju išduoto pagal Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 15 p., vykdomojo įrašo vykdymo tvarką. Kitoks šio reglamentavimo aiškinimas reikštų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą ir pagal civilinio proceso nustatytas taisykles vykdytiną dokumentą, kurio turinio jis netyrė. Kasacinis teismas akcentavo, kad teismas, remdamasis CPK 589 str., turi teisę aiškinti teismo priimtą procesinį sprendimą, tačiau vykdymo procese neturi teisės aiškinti notaro vykdomojo įrašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-98/2010). Notariato įstatymo 26 str. 2 d. nustatyta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi notaro įrašo turinys yra toks, koks jame įrašytas. Vadinasi, tuo atveju, kai antstoliui neaišku, kaip pagal notaro vykdomąjį įrašą turi būti vykdomas išieškojimas, šis neaiškumas negali būti pašalintas remiantis CPK 589 str.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, kad antstolė B. P. CPK 589 str. nustatyta tvarka neprašė išaiškinti būtent Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-04-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-345-871/12 vykdymo tvarkos, kaip tai skundžiamojoje nutartyje interpretavo teismas. Jos teismui paduoto pareiškimo esmė - CPK 18 str. įtvirtinto teismų procesinių sprendimų privalomumo principo įgyvendinimas, kai pagal laiką vėlesnės eilės hipotekos kreditorius A. K. pateikia vykdymui vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių, o pagal laiką pirmiau įregistruotos sutartinės hipotekos pagrindu hipotekos kreditorius AB Swedbank nesutinka, jog būtų išieškomas iš hipoteka įkeisto turto. Taigi pagal prašymo turinį darytina išvada, kad antstolė kreipėsi į teismą dėl jos vykdomo vykdomojo įrašo vykdymo tvarkos išaiškinimo, ydingai tapatindama notaro išduoto vykdomąjį dokumentą su teismo priimtu procesiniu dokumentu, įvardijamu CPK 18 str. Šios teisės normos taikymą ir prašė antstolė aiškinti, tačiau joje įtvirtinamas būtent teismų procesinių sprendimų, o ne notarų išduotų dokumentų privalomumo principas. Todėl šiuo atveju išaiškinimui apskritai nebuvo jokio teisinio pagrindo ir teismas turėjo atsisakyti patenkinti prašymą aiškinti vykdomąjį įrašą CPK 18 str. aspektu.

Pažymėtina dar tai, kad tiek CK 4.193 str. 4 d. nuostata, numatanti, jog priverstinis išieškojimas negali būti pradėtas be pirmesnių eilėje hipotekos kreditorių rašytinio sutikimo, jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, tiek CPK 746 str., reglamentuojantis išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto tvarkos ypatumus, yra visiškai aiškūs ir papildomo išaiškinimo nereikalaujantys, todėl aiškinti ir taip aiškias įstatymo normas vėlgi prielaidų nesusiklostė.

Antstolė B. P. taip pat prašė išaiškinti, kurioje stadijoje turi būti antstolės žinioje vykdomoji byla: ar sustabdyta, kol nesibaigs pagal eilę pirmiau įregistruotos sutartinės prievolės terminas, t.y. iki 2015-09-30, arba iki kol hipotekos kreditorius AB Swedbank neprisijungs prie vykdomo išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė antstolei, jog nėra teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą Nr.0171/12/01242/V, kol sueis pirmiau įregistruotos sutartinės prievolės įvykdymo terminas (2015-09-30), arba kol hipotekos kreditorius AB Swedbank prisijungs prie vykdomo išieškojimo. Teismo vertinimu, antstolė šioje situacijoje, kuomet pirmesnis laike hipotekos kreditorius nesutinka pradėti išieškojimo iš jam įkeisto hipoteka turto, privalo nukreipti išieškojimą pagal notaro vykdomąjį įrašą į kitą skolininko turtą ar jo darbo užmokestį. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas negaliu sutikti. Toks teismo išaiškinimas akivaizdžiai prieštarauja nustatytam hipotekos (įkeitimo) teisinių santykių reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai. CK 4.193 str. 1 d., nustatančioje hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, nurodoma, kad jei realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma ir nukreipiamas į įkeistą daiktą. Įstatymų leidėjo valia, ir jau įkeistam nekilnojamajam daiktui yra galimas priverstinės hipotekos nustatymas (CK 4.175 str. 4 d.). Kartu įstatymų leidėjas nenumatė jokių esminių sutartinės ir priverstinės hipotekos vykdymo skirtumų, kurie leistų nukrypti nuo CK 4.193 str. 1 d. nustatyto išieškojimo eiliškumo. Aiškindamas CK 4.193 str. nustatyto išieškojimo eiliškumo ypatumus, kasacinis teismas ne kartą savo bylose yra pasisakęs, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimo iš neįkeisto turto teisė atsiranda tik tuomet, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008; 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010), įskaitytinai ir esant sutartinės bei priverstinės hipotekos konkurencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2012). Pastarojoje byloje yra pasakyta, kad jeigu esant priverstinei hipotekai hipotekos objektą – įkeistą daiktą – pardavus varžytynėse būtų gauta mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, t.y. nebūtų visiškai patenkinami kreditoriaus reikalavimai, tai nedarytų priverstinės hipotekos niekinės arba negaliojančios (įstatymo nenustatyta tokių padarinių). Tokiu atveju hipotekos kreditorius pagal bendrąją taisyklę turi teisę išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 str. 1 d.).

Taigi darytina išvada, kad išieškojimo tiek iš sutartinės, tiek iš priverstinės hipotekos tvarka yra analogiška - pirmiau iš įkeisto turto, po to, jeigu prievolei įvykdyti hipoteka įkeisto turto vertės nepakanka, išieškoma iš kito skolininko turto ar lėšų. Kol yra neaiški iš hipoteka įkeisto turto išieškota (gauta) suma, tol kiti vykdymo veiksmai, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, negalimi, o CK 4.193 str. 4 d. įtvirtintas draudimas pradėti išieškojimą iš kelis kartus įkeisto daikto be pirmesniųjų eilėje hipotekos kreditorių rašytinio sutikimo neeliminuoja šios teisės normos 1 dalyje nustatyto išieškojimo sekos. Apie tokius vykdymo atvejus bei galimus jų sprendimo būdus kalbama ir CPK 746 str. 3 d. bei 626 str. 2 d. 4 p.

Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad sąlygų sprendimo vykdymo išaiškinimo instituto, numatyto CPK 589 str., taikymui nagrinėjamojoje byloje nebuvo, todėl antstolės prašymas dėl vykdymo išaiškinimo negalėjo būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti.

Antstolės B. P. prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo atmesti.