Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens buvusios likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Elicon Baltic“ TMG vadovo R. B. (R. B.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvusiam vadovui apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu dvejiems metams, likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Elicon Baltic“ TMG bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

2. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimas.

Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

4. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sankcijos skyrimo teisinių pagrindų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas plečiamai. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas šios sankcijos taikymo pagrindus, įvertino šių aplinkybių pavojingumą ir nustatė, kad kiekvienas vadovo (ne)veikimas yra pavojingas, kelia grėsmę skaidriam verslui, taigi gali būti savarankišku pagrindu atsakomybei kilti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024). JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018).

5. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): p. 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).

6. Iš esmės identiškas teisinis reglamentavimas dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti pareigas apribojimo ir jo taikymo sąlygų buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje, todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020).

8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinio asmens vadovui teisių apribojimo taikymo, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su juridinio asmens vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju – JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje) nustatyta poveikio priemonė (teisės apribojimas) yra ne teismo nuobauda, o sui generis (savita) bankroto bylą nagrinėjančio teismo civilinio proceso tvarka taikoma poveikio priemonė, užtikrinanti ne tik procesinių, bet ir materialiųjų bankroto proceso tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020).

9. Nagrinėjamu atveju kreditorė prašė teismo apriboti buvusiam bendrovės vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, remdamasi dviem JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais: pirma, dėl to, kad bendrovės vadovas neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą privalėjo tai padaryti (1 punktas), ir antra, dėl to, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, jis neperdavė nemokumo administratorei turto, dokumentų ir (ar) informacijos (3 punktas).

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. vasario 17 d. nutartimi apribojo buvusio LUAB „Elicon Baltic“ TMG vadovo teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis apribojimas nustatytas remiantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu, teismui konstatavus, kad buvęs bendrovės vadovas neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir turto.

11. Apeliantas atskirajame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto pagrindo taikymo pagrįstumo; kreditorė atskirojo skundo nepateikė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų argumentų ribų.

12. JANĮ 57 straipsnyje reglamentuotos juridinių asmenų valdymo organų, taip pat neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko pareigos, susijusios su dokumentų ir turto perdavimu bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmenims, kuriems nustatytos tokios pareigos, teismas gali skirti iki vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. JANĮ 57 straipsnio pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1692-781/2020, 17 punktas; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021, 15 punktas). Pagal JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas už nurodytų pareigų nevykdymą taip pat turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorė 2025 m. spalio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama buvusiam LUAB „Elicon Baltic“ TMG vadovui R. B. skirti JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą už pareigos perduoti bendrovės turtą, dokumentus ir kitą informaciją nevykdymą. Nemokumo administratorė nurodė, kad bendrovei iškėlus bankroto bylą, ji 2025 m. liepos 11 d. išleido įsakymą, kuriame nurodė, kokius dokumentus ir per kokį terminą įgaliojimų netekęs buvęs bendrovės vadovas privalo perduoti nemokumo administratorei, o konkrečiai – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: 1) sudaryti bendrovės darbuotojų sąrašą bankroto bylos iškėlimo duomenimis; 2) sudaryti bendrovės skolininkų ir kreditorių sąrašus bankroto bylos iškėlimo duomenimis; 3) sudaryti bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis 4) sudaryti bendrovės finansinę atskaitomybę bankroto bylos iškėlimo dienai, finansines ataskaitas bei pateikti bendrovės paskutinių trijų ataskaitinių laikotarpių finansines atskaitomybes; 5) sudaryti sąrašus apie ilgalaikio turto pirkimą trijų metų laikotarpiu, apie ilgalaikio turto pardavimą trijų metų laikotarpiu, apie bendrovės ilgalaikio turto nurašymą trijų metų laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo; 6) sudaryti sąrašą apie bendrovės pinigų srautus per paskutinių trejų metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, pateikti duomenis apie grynųjų pinigų likučius bendrovės kasoje; 7) perduoti bendrovės antspaudą, registravimo pažymėjimą, įstatus; 8) sudaryti sąrašą bankų, kitų finansų institucijų kuriose bendrovė turėjo ir turi sąskaitas nurodant finansų įstaigos pavadinimą, sąskaitos numerį, likutį; 9) pateikti bendrovės akcininkų sąrašą; 10) sudaryti galiojančių sutarčių sąrašą, vykstančių teisminių ginčų sąrašą; 11) perduoti bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis ir visus bendrovės dokumentus. Nemokumo administratorė šį įsakymą išsiuntė bendrovės vadovui el. paštu (duomenys neskelbtini). Ginčo tarp šalių, kad bendrovės vadovas tinkamai informuotas apie priimtą įsakymą byloje nėra.

14. Kadangi buvęs bendrovės vadovas dokumentų ir turto neperdavė, nemokumo administratorė 2025 m. rugpjūčio 19 d., 2025 m. rugsėjo 2 d. ir rugsėjo 23 d. pakartotinai kreipėsi į jį su prašymu perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau teismo įpareigojimai, kaip pažymėjo nemokumo administratorė, nebuvo įvykdyti.

15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvęs bendrovės vadovas nevykdo teismo nustatyto įpareigojimo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi nemokumo administratorės prašymą patenkino ir buvusiam LUAB „Elicon Baltic“ TMG vadovui paskyrė 500 (penkių šimtų) Eur baudą už įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtą nevykdymą. Buvusiam bendrovės vadovui išaiškinta, kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti nustatytus įpareigojimus.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog po 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria buvusiam bendrovės vadovui buvo paskirta bauda už dokumentų ir turto neperdavimą, pastarasis būtų įvykdęs šią pareigą. Nors apeliantas, siekdamas panaikinti jam skirtą baudą, teigė, kad visą turtą nemokumo administratorei perdavė dar 2025 m. liepos 18 d., jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę.

17. Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, persikelia tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje apeliantui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kokius bendrovės dokumentus ir turtą jis perdavė nemokumo administratorei, dėl kokių priežasčių teismo įpareigojimo negalėjo įvykdyti laiku, kad apie šias aplinkybes nemokumo administratorė buvo tinkamai informuota. Be to, jam tenka pareiga įrodyti ir aplinkybę, kad bendrovės dokumentų ir turto jis laiku neperdavė dėl svarbių priežasčių arba dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nustatytu laiku nemokumo administratorei; duomenų apie tai dėl kokių priežasčių teismo įpareigojimo negalėjo įvykdyti laiku, kad apie šias aplinkybes nemokumo administratorė buvo tinkamai informuota; duomenų, kad nemokumo administratorė su juo vengė bendradarbiauti. Nors apeliantas, dokumentų ir likusio turto neperdavimą, iš esmės grindžia subjektyviu įsitikinimu dėl galimo interesų konflikto bei prielaidomis, jog maždaug 700 000 Eur vertės turtas gali būti nemokumo administratorės pasisavintas, tačiau tokie apelianto argumentai iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini (CPK 178 straipsnis).

19. Nors nemokumo administratorė patvirtino, kad nekilnojamasis turtas jai buvo perduotas dar iki baudos vadovui paskyrimo, tačiau apeliantas iki šiol nevykdo teismo įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus ir kito bendrovei galimai priklausančio turto. Pažymėtina, kad neperduota informacija apima ir duomenis apie bylinėjimąsi Vokietijoje bei informaciją apie deklaruojamą 700 000 Eur vertės turtą, o tai iš esmės apsunkina nemokumo proceso eigą.

20. Kaip jau minėta, iškėlus bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratorė 2025 m. liepos 11 d. priėmė įsakymą, kuriame nurodė kokie dokumentai turi būti jai perduoti. Nemokumo administratorė netgi išskyrė kokia informacija ir kokie duomenis turi būti pateikti nedelsiant, o kokia informacija gali būti pateikta vėliau. Šiuo klausimu nemokumo administratorė apeliantui rašė ne kartą (2025 m. rugpjūčio 19 d., 2025 m. rugsėjo 2 d. ir rugsėjo 23 d.). Apeliantui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, paskirta bauda už pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus netinkamą vykdymą, tačiau ir paskyrus baudą apeliantas nustatytų įpareigojimų nevykdo ir visų bendrovės dokumentų bei turto nemokumo administratorei nėra perdavęs bei nenurodo objektyvių priežasčių, dėl kurių negali to padaryti.

21. Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, kad nėra perdavęs bendrovės dokumentų ir likusio turto nemokumo administratorei, tačiau, kaip jau nurodyta, tokį savo neveikimą grindžia nepasitikėjimu nemokumo administratore, jog šis turtas gali būti pasisavintas. Tokios subjektyvios prielaidos negali būti laikomos pateisinama priežastimi nevykdyti imperatyvių įstatymo reikalavimų bei teismo įpareigojimų.

22. Nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą bei neteisingai įvertino apelianto argumentus. Visų pirma pažymėtina tai, kad šis klausimas buvo sprendžiamas žodinio proceso tvarka, todėl apeliantas turėjo realią galimybę teikti išsamius paaiškinimus, papildomą rašytinę medžiagą bei atitinkamus įrodymus. Antra, aplinkybė, kad teismas byloje esančias aplinkybes įvertino kitaip, negu jas vertina apeliantas, savaime nereiškia nei šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo, nei faktų iškraipymo. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs įrodymų visumą, o vien apeliantui nepalanki teismo išvada negali būti prilyginama procesiniam pažeidimui ar teisei būti išklausytam suvaržymui.

23. Pirmosios instancijos teismas atribojo verslo nesėkmės riziką nuo imperatyvių įstatyminių pareigų nevykdymo, todėl apelianto nurodomas priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir bendrovės nemokumo nebuvimas neturi teisinės reikšmės, kadangi sankcija paskirta už konkretų JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą – dokumentų ir informacijos apie turtą (įskaitant procesus užsienyje) neperdavimą.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visumą pirmiau aptartų aplinkybių, tai, kad buvęs LUAB „Elicon Baltic“ TMG vadovas neįvykdė pareigos perduoti nemokumo administratorei visus bendrovės dokumentus ir turtą, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė apeliantui JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatytą poveikio priemonę – apribojimą dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirto apribojimo terminas atitinka nustatytų pažeidimų pobūdį ir jų sukeltas pasekmes, proporcingumo principą bei sankcijos paskirtį – pašalinti iš verslo rinkos asmenį, kuris, vadovaudamas verslo subjektui, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų. Apeliantas atskirajame skunde nepagrindė, kad pritaikytas apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu yra neproporcingas jo teisių suvaržymas ir (ar) varžo jo teises daugiau nei būtina užtikrinti procesinių ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus bei tinkamai taikė JANĮ nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens vadovo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

26. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, jo apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nei kreditorė, nei bendrovė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.