Kauno apygardos teismo nutartis

2026-04-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-142-1259/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-13
Bylos Nr.
eAN2-142-1259/2026
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Šalčius
Pažeidėjas
G. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-142-1259/2026Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01370-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Šalčius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutarties G. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu G. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. lapkričio 29 d. 10.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,83 promilės neblaivumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą G. R. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu, G. R. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartimi G. R. skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė konkrečių, išskirtinių ir objektyviai patikrinamų aplinkybių, kurios pagrįstų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą ir leistų netaikyti ar sušvelninti įstatyme imperatyviai numatytą administracinio poveikio priemonę. Priešingai, pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdis, nustatytas neblaivumo laipsnis, jo profesinis statusas ir jam keliami aukštesni atsakomybės standartai, apylinkės teismo vertinimu, patvirtina, kad nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga.

3. Apeliaciniu skundu G. R. iš esmės prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.

3.1. Skunde pažymima, kad apylinkės teismo ir Institucijos pateikti argumentai yra formalūs. Šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apylinkės teismo nutartyje minimos aplinkybės yra klaidingai interpretuojamos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir šeimos nariams, artimiesiems. Privalo pasirūpinti sūnumi H. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, futbolo treniruotes klube ,, (duomenys neskelbtini)“ ir vyksta į įvairias varžybas. Teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti sūnaus saugų patekimą ir grįžimą iš mokymo įstaigos, treniruočių ir varžybų. Žmona dirba (duomenys neskelbtini), darbą pradeda 7 valandą ryto ir baigia 19 valandą vakare, sūnų nuvežti ir parvežti iš mokymo įstaigos, treniruočių ir varžybų galimybės neturi. Apeliantas taip pat privalo pasirūpinti ir pensinio amžiaus mama A. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Jis rūpinasi mamos buitimi ir malkomis kūrenimui. Dėl sveikatos sutrikimų jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus, motina teisės vairuoti neturi. Daugiau asmenų, kurie rūpinasi garbaus pensinio amžiaus mama nėra. Teisė vairuoti būtina ir apelianto sveikatos priežiūros tikslais, jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuolatos vartoja paskirtus vaistus, reikalinga vykti į gydymo įstaigas sekti sutrikimų eigą, skirti vaistus. Teisės vairuoti netekimas ypatingai apsunkintų sveikatos būklę.

3.2. Skunde akcentuoja, kad turi 30 metų vairavimo stažą, nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, jo neneigia, paaiškino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nėra padaręs nusikalstamų veikų. Alkoholį vartojo lapkričio 28 d. vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui lapkričio 29 d. 10.05 ryte vairavo transporto priemonių junginį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti transporto priemonių junginį nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonių junginį nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, besirūpinantis šeima, sūnumi, artimaisiais, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, kaip patikimas ir pareigingas asmuo. Pergyvena dėl prarasto darbo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti sūnumi, šeima ir artimaisiais. Suvokia atsakomybę prieš šeimą, artimuosius. Darbo netekimas apsunkino jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą (AS L. B. ir AS I. yra sudaręs paskolos sutartis) ir sukelia nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Buvusioje darbovietėje vykdė logisto pareigas. Nori toliau save realizuoti ir panaudoti įgytas profesines žinias, tačiau negali to daryti neturėdamas teisės vairuoti ar turėdamas teisę vairuoti tik asmeninę transporto priemonę su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į G. R. apeliacinį skundą, Institucijos vyriausioji tyrėja V. Š. prašo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. G. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, nesutinkama tik su paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, įvertina jos teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinį skundą G. R. grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliaciniame skunde nenurodoma. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, pasisako dėl esminių skundo argumentų.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

9. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už to paties straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju Institucija G. R. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skyrė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, t. y. minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą ir minimalų terminą, kuriuo draudžiama vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Vis dėlto, administracinėn atsakomybėn patraukto G. R. vertinimu, paskirtoji administracinio poveikio priemonė yra per griežta, vertinant skunde nurodytų aplinkybių kontekste.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti G. R. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, skundo argumentus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paliekant Institucijos nutarimu G. R. paskirtas administracinio poveikio priemones (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių). G. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato ANK 422 straipsnio 6 dalis.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tinkamai pasirūpinti savo sūnumi H. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., jį nuvežant į mokyklą, futbolo treniruotes ir varžybas, taip pat pasirūpinant savo garbaus amžiaus motina, padedant jai buityje ir nuvežant į gydymo įstaigas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti G. R. galimybę pasirūpinti savo sūnumi ir motina, tačiau asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad iki nusižengimo padarymo G. R. neabejotinai žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis savo sūnumi ir motina, o vairuodama apsvaigęs nuo alkoholio, šią teisę ji gali prarasti. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.

12. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), darbą pradeda 7 valandą ryto ir baigia 19 valandą vakare, todėl negali sūnaus nuvežti ir parvežti iš mokymo įstaigos, treniruočių ir varžybų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto sūnui H. R. šiuo metu yra 13 metų ir jis yra tokio amžiaus, kai gali savarankiškai nuvykti į mokyklą ar futbolo treniruotes pėsčiomis, viešuoju transportu ar dviračiu, juo labiau, kad mokymosi įstaiga –(duomenys neskelbtini) nuo gyvenamosios vietos nutolusi kiek didesniu, nei vieno kilometro atstumu ir yra pasiekiama pėsčiomis per 18 minučių. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad teisė vairuoti būtina tinkamai pasirūpinti savo garbaus amžiaus motina, taip pat apelianto sveikatos priežiūros tikslais, kadangi jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), reikalinga vykti į gydymo įstaigas sekti sutrikimų eigą, skirti vaistus. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto sveikatos priežiūra gali būti užtikrinama nuotolinio vizito pas gydytoją metu, nuvykstant į gydymo įstaigą viešuoju transportu ar, sutrikus sveikatos būklei, iškviečiant greitosios medicinos pagalbos medikus. Tuo tarpu tinkamai pasirūpinti apelianto motina gali padėti sutuoktinė ar kiti giminaičiai.

13. Apelianto teigimu, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir darbinėms funkcijoms vykdyti, kadangi buvusioje darbovietėje jis vykdė logisto pareigas ir toliau nori save realizuoti šioje srityje. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra laikoma išskirtine ir taip pat nesudaro pagrindo G. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu ar asmenys, kuriems nuvykti į darbovietę reikalingas automobilis, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės apeliantui dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė.

14. Priešingo teismo vertinimo negali nulemti ir skundo argumentai, kad G. R. prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo, dėl savo poelgio gailisi, praeityje nėra teistas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad šios aplinkybės yra įprastos ir jau buvo įvertintos, t. y. pripažįstant atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad apeliantas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailėjosi dėl jo padarymo, taip pat skiriant apeliantui minimalią baudą ir palankesnį administracinio poveikio priemonių taikymo variantą. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra linkęs nepriekaištingai laikytis įstatymų, kadangi, Administracinio nusižengimų registro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus tris kartus baustas už KET pažeidimus. Taigi, nors G. R. ir nėra sistemingas KET pažeidėjas, tačiau itin drausmingu vairuotoju jį pripažinti taip pat nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. R. nustatytas neblaivumo laipsnis (0,83 prom.) daugiau, nei du kartus viršija įstatymo leistiną ribą (0,40 prom.). Nors šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodoma skunde, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų sveikatai ar turtui, tačiau apeliacinės instancijos teismas tai vertina kaip laimingą atsitiktinumą, kuris nemažina nusižengimo pavojingumo ir rodo, kad pažeidėjas ne visiškai supranta savo padaryto nusižengimo esmę, galėjusias kilti skaudžias pasekmes. Tai rodo ir ne visišką gailėjimąsi dėl savo elgesio. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jei asmuo, būdamas neblaivus, sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. Nagrinėjamu atveju G. R. yra nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi, šio numatyto nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išskirtinę reikšmę suteikti aplinkybei dėl padarinių nebuvimo.

15. Akcentuotina, kad apelianto veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jos paties, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – vairavimas transporto priemonės, apsvaigus nuo alkoholio, laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. G. R., turėdamas, kaip teigia, 30 metų vairavimo patirtį, neabejotinai galėjo ir privalėjo įvertinti aplinkybes, kad nėra pakankamai blaivus vairuoti automobilį (ypač atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį) ir, kad vairavimas tokioje būsenoje yra neatsakingas, pavojingas ir draudžiamas. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja neigiamai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai, nei skunde teigia apeliantas, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl įtartino manevravimo kelyje (2025 m. lapkričio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. Z. tarnybinis pranešimas).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos G. R. teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį, nei minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą už to paties straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti G. R. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Marijus Šalčius