Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių A. G., V. L. atstovės advokatės Aidos Martinaitienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9659-435/2014 pagal ieškovų A. G., V. L., M. L., V. L. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims A. G., A. G., M. G., V. L., UAB „Struktūra“, BUAB „Arauša“ bankroto administratoriui UAB „Baklis“, dėl parduoto daikto kainos sumažinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties pateikė advokatė Aida Martinaitienė. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundas teikiamas visų ieškovų vardu, tačiau iš pridėtos atstovavimo sutarties, sudarytos 2014-12-11, matyti, kad atstovavimo sutartis dėl atskirojo skundo parengimo ir pateikimo su advokate sudarė tik A. G. ir V. L., tik šių ieškovių pavardės nurodytos atstovavimo sutartyje ir tik jos pasirašė 2014-12-11 atstovavimo sutartį (t. IV, b.l. 63). Atstovavimo sutartis, suteikianti teisę advokatei atstovauti M. L. bei V. L. teismui nepateikta (CPK 57 str. 3 d.). Tai, kad 2014-12-11 atstovavimo sutartyje nurodoma, jog advokatei pavedama atstovauti A. G., V. L. ir kt., nesudaro pagrindo pripažinti, nesant kitų ieškovų vardų ir pavardžių bei jiems nepasirašius minėtos atstovavimo sutarties, kad tarp M. L., V. L. ir advokatės Aidos Martinaitienės buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla apeliacinėje instancijoje nagrinėtina pagal ieškovių A. G. ir V. L. atstovės advokatės Aidos Martinaitienės atskirąjį skundą.

Šioje byloje keliamas klausimas dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio, kai reiškiamas reikalavimas dėl vykdant LR Kompensacijų įstatymą sudarytos pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto nekilnojamojo turto kainos sumažinimo.

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką. CPK 83 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kada atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtina, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami asmenys, kitais CPK ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo LR kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Kompensacijų įstatymo) 9 straipsnio 15 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti šiai pozicijai. Kompensacijų įstatymo 15 dalyje įtvirtinta, jog ginčai dėl valstybės garantijų nagrinėjami teismo tvarka. Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškiniu yra prašoma sumažinti 2009-04-03 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punkte nustatytą buto su rūsio patalpa, esančio (duomenys neskelbtini) kainą 55 621,87 Lt, bei 2009-12-02 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punkte nustatytą buto su rūsio patalpa, esančio (duomenys neskelbtini) kainą sumažinti 47 238,77 Lt. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė (Kauno miesto savivaldybė) ieškovams suteikė garantinius dokumentus (valstybės garantiją), pagal kuriuos valstybė įsipareigojo suteikti kitas didesnės vertės gyvenamąsias patalpas, kurių dalis, atitinkanti nuomojamų patalpų vertę, nurodytą valstybės garantijoje, bus neatlygintinai perduota ieškovų nuosavybėn, o likusią dalį ieškovai privalės išsipirkti rinkos kaina Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovai pasirinko vieną iš 6 galimų valstybės garantijos variantų. Vykdant valstybės garantijas, atsakovė Kauno miesto savivaldybė sudarė su ieškovais naujai pastatytame name esančių butų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias, tam tikrą dalį (kurios vertė atitiko iš valstybės nuomojamo būsto rinkos vertę) buto perleido neatlygintinai, o likusi dalis buvo parduota ieškovams už rinkos kainą. Nekilnojamasis turtas yra perduotas ieškovams. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami sumažinti parduoto buto kainą, motyvuodami paslėptais trūkumais – statybos broku. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių kilo ginčas ne dėl teisės pasinaudoti valstybės garantija, bet iš jau sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, t.y. dėl pirkėjo ir pardavėjo teisių bei pareigų. Pirkėjo teises ir atitinkamai pardavėjo atsakomybę dėl parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų reglamentuoja Civilinio kodekso 6.334 straipsnis (CK 6.339 str.), o šalių ginčui spręsti taikytinos civilinės teisės normos. Vien tai, kad ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos vykdant valstybės garantiją pagal LR Kompensacijų įstatymą nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp šalių kilęs ginčas patenka į viešojo administravimo sritį. Ieškiniu yra reikalaujama tik sumažinti įsigyto turto pirkimo-pardavimo kainą, jame nėra reiškiami jokie reikalavimai atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, dėl valstybės garantijų įgyvendinimo procedūrų ir /ar su šia procedūra susijusių individualių administracinių aktų. Be to, pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 13 dalį valstybės garantija savininkui laikoma įvykdyta nuo gyvenamojo namo, jo dalies, buto perdavimo savininkui ir perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Atsakovė perdavė ieškovams nekilnojamąjį turtą, šalys 2009-12-02 ir 2009-04-03 pasirašė perdavimo priėmimo aktus (t. I, b.l. 17, 23). Taigi kompensavimo už valstybės turtą procedūra yra visiškai baigta, šios procedūros teisėtumas ar tinkamumas nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojamas, t.y. nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo plečiamai aiškinti Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 15 dalį ir ieškovus, siekiančius pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalis 2 punkte numatytu pažeistos teisės gynimo būdu, laikyti atleistais nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad tuo atveju, jei ieškovai yra neatleisti nuo žyminio mokesčio, žyminio mokesčio dydis už reiškiamą ieškinį turėtų būti nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t.y. kaip už reikalavimą dėl sutarties modifikavimo. CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) yra mokamas 144 eurų žyminis mokestis. Sutarties modifikavimui bendrąja prasme priskirtinas jos pakeitimas, tačiau fiksuoto dydžio žyminis mokestis taikomas tik tiems reikalavimams dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.), kurie nesukelia turtinio pobūdžio pasekmių, t.y. kai ieškiniu nereikalaujama modifikuoti sutartį taip, kad jos modifikavimu būtų pakeistos šalių tarpusavio turtinės prievolės (būtent tokią šios normos aiškinimo teisminę praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas, pvz. 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-15/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2602/2013). Nagrinėjamu atveju ieškiniu prašoma 55 621,87 Lt ir 47 238,77 Lt sumomis sumažinti įsigyto turto kainą, t.y. ieškinio reikalavimais dėl sutarčių modifikavimo siekiama konkrečių turtinių pasekmių – išvengti šiose sutartyse nustatytos prievolės sumokėti 55 621,87 Lt ir 47 238,77 Lt dydžio butų kainą įvykdymo. Nustačius, kad pagal ieškinio reikalavimą modifikavus sutartį ieškovai išvengs (ar jiems bus panaikinta) konkretaus dydžio turtinė prievolė, toks ieškinio reikalavimas laikomas turtiniu ir už jį mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis ne CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu, o CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti proporcinį žyminį mokestį nuo ieškinio sumos.

Visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog ginčo butai tarp bendraturčių nėra padalinti, o jie nepirko butų dalimis, t.y. – po ¼ dalį. Iš byloje esančių pirkimo –pardavimo sutarčių matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo A. G., A. D., A. G., M. G., butą, esantį (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijo M. L., V. L., V. L., ir V. L. (Sutarčių 1.1 p.). Taigi, keturiems asmenims lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijus vieną nekilnojamojo turto objektą – kiekvienas iš bendraturčių įgijo po ¼ dalį objekto. Tokios bendraturčių nuosavybės dalys yra įregistruotos ir Nekilnojamojo turto registre (t. I, b.l. 9-14). Visi pirkėjai prisiėmė ir solidarią prievolę sumokėti rinkos kainą už parduodamą butą (Sutarčių 2.2 p.) Ieškiniu yra prašoma sumažinti viso buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo kainą. Tuo tarpu, kiti buto savininkai (A. G., A. D., M. G. ir V. L.) byloje yra įtraukti trečiaisiais asmenimis ir nereiškia reikalavimų dėl jiems priklausančio turto pirkimo – pardavimo kainos sumažinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iškėlė klausimą dėl ieškinio reikalavimų ir byloje dalyvaujančių asmenų procesinių padėčių pagal pareikštus reikalavimus neatitikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą šio ieškinio trūkumui pašalinti. CPK 45 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko (CPK 45 str. 2 d.). Be to civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kas reiškia, kad šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys laisvai disponuoja joms priklausančiomis teisėmis, tame tarpe ir kreiptis į teismą dėl galimai jų pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl teismas neturi teisės įpareigoti ieškovą (-us) į bylą įtraukti kitus ieškovus. Paaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas turi teisę tik pasiūlyti ieškovui (-ams) į bylą ieškovais įtraukti kitus asmenis arba patikslinti ieškinio reikalavimus pagal šalių procesinę padėtį. Ieškovams to nepadarius, teismas turėtų bylą nagrinėti pagal pareikštus reikalavimus ir procesinius sprendimu, priimtu išnagrinėjus bylą, pasisakyti ir dėl ieškovų reikalavimo sumažinti visą nekilnojamojo turto kainą pagrįstumo. Tokio trūkumo nepašalinimas nesudarytų pagrindo teismui ieškinį palikti nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties dalis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumui - patikslinti ieškinio reikalavimus arba šalių procesinę padėtį byloje pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, pašalinti naikintina, kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ieškinio trūkumams pašalinti teismas buvo nustatęs 10 dienų terminą nuo skundžiamos teismo nutarties gavimo dienos. Kadangi teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumui – žyminio mokesčio sumokėjimui pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumui - ieškinio reikalavimų arba šalių procesinės padėties byloje pagal pareikštus ieškinio reikalavimus patikslinimui, pašalinti- panaikinti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams terminą iki 2015 m. kovo 2 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumui pašalinti: sumokėti 885 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Kauno apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.