Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1335-596/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-18
Bylos Nr.: eI3-1335-596/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00494-2025-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas: J. V.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-1335-596/2026 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00494-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.5; 12.16.3; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 18 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu priimtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2025 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. RAA-1545 apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad VMI skundžiamu Sprendimu pareiškėjui Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Baudžiamasis įsakymas) pagrindu apskaičiavo mokėti akcizo mokestį. Pareiškėjas pažymi, kad jis Baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199(2) straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 102 MGL dydžio bauda, kuri BK 64(1) straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 68 MGL (3 400 Eur). Atkreipia dėmesį, kad VMI minėtoje baudžiamojoje byloje nereiškė civilinio ieškinio, tačiau 2025 m. vasario 25 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.

Paaiškina, kad pagal baudžiamosios bylos duomenis cigaretės, pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis), buvo neteisėtai įgytos, surastos ir paimtos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų 2024 m. spalio 10 d., t. y. galiojant Sąjungos muitinės kodeksui ir 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvai (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (toliau – ir Direktyva 2020/262). Pagal ankstesnę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimus dėl akcizų mokesčio priteisimo, buvo vadovaujamasi 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (toliau – ir Direktyva 2008/118/EB), nuostatomis ir buvo daroma išvada, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios su akcizais už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Tačiau Direktyva 2008/118/EB yra nebegaliojanti, nes ją pakeitė Direktyva 2020/262, kuri į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkelta 2021 m. gruodžio 31 d. ir įsigaliojo 2023 m. vasario 13 d. Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą (toliau – ir Akcizų įstatymas) šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, be kita ko, ir Direktyva 2020/262. Įgyvendinant šią direktyvą, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuo 2023 m. vasario 13 d. įsigaliojusia nuostata, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktus.

Teigia, kad konkrečioje pareiškėjo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jo neteisėtai įgytos cigaretės, pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, buvo rastos ir paimtos bei perduotos saugoti VSAT 2024 m. spalio 10 d. Pareiškėjo įsitikinimu, susiklosčiusi situacija atitinka vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų (apmokestinamos prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos), todėl, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 2 dalimi, skola valstybei mokėti akcizo mokestį išnyko, todėl skundžiamas Sprendimas yra naikintinas, kadangi jis yra neteisėtas iš esmės. Pareiškėjas šiuo aspektu remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-851/2024, taip pat Kauno apygardos 2024 m lapkričio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-926/2024.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodo, kad VMI nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, grindžiamais Europos Sąjungos muitinės kodekso, patvirtinto 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, ir Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies taikymu.

Paaiškina, kad prievolė mokėti akcizus kyla už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis – nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios Akcizų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Įvertinus VSAT 2024 m. gruodžio 10 d. atsakovei pateiktoje baudžiamojoje byloje esančius ištirtus įrodymus, VMI daro išvadą, kad pareiškėjas neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurioms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (AMLAR), arba už kurias nebuvo sumokėti akcizai, ne akcizais apmokestinamųjų prekių sandėlyje, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išrašytų prekių įsigijimo, gabenimo, akcizų už šias prekes sumokėjimą patvirtinančių dokumentų.

Teigia, kad prievolė mokėti akcizus neišnyko, nes pareiškėjui neatsirado skola muitinei, dėl ko ji būtų išnykusi prekes konfiskavus ir sunaikinus. VMI paaiškina, kad pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais. Skolos muitinei sąvoka įtvirtinta Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 18 punkte, pagal kurį skola muitinei yra asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą. Importo muitas – už prekių importą mokėtinas muitas, o eksporto muitas – už prekių eksportą mokėtinas muitas. Taigi, skola muitinei neapima Lietuvos Respublikoje taikomų akcizų.

Nurodo, kad pagal baudžiamojoje byloje paties pareiškėjo teiktus paaiškinimus ir teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, akivaizdu, jog pareiškėjas prekes ne įvežė į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, o įgijo jas Lietuvos Respublikoje. Dėl šių priežasčių pareiškėjui neatsirado skola muitinei, kuri apimtų ir mokėtinus akcizus, kuri, vėliau sulaikius šias prekes, jas konfiskavus ir / ar sunaikinus, išnyktų kartu su skola muitinei. Taigi, sprendžiant šį ginčą, Sąjungos muitinės kodekso ir Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, o pareiškėjo pareiga sumokėti dėl jo atliktos neteisėtos veikos nesumokėtus akcizus negali būti laikoma išnykusia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2025 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. RAA-1545 apskaičiuoti pareiškėjui mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199(2) straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 102 MGL (5 100 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu, t. y. paskirta 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies a) papunkčiu, 66 straipsniu, pareiškėjui į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, prilygintas 2 MGL dydžio (100 Eur) baudai, todėl iš viso pareiškėjui paskirta 3 300 Eur bauda. Iš Baudžiamojo įsakymo matyti, kad baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog pareiškėjas, pažeisdamas nustatytą tvarką, įgijo, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, aptiko bei perėmė 1 000 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, bet nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos akcizo ženklais, bei juos nešdamas rankomis į Lietuvos Respublikos gilumą pernešė bei paslėpė kitoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), su tikslu, kad šias „prekes“ perims bei toliau gabens Lietuvos Respublikos teritorijoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, tęsdamas nusikalstamą veiką, gavęs į bendravimo programėlę „Signal“ iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens koordinates, esančias (duomenys neskelbtini), kurioje buvo paliktos 1 810 vnt. „NZ Gold“ pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, bet nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos akcizo ženklais, su tikslu šias „prekes“ perimti bei paslėpti kitoje vietoje ir jas perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tolesniam gabenimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau „prekių“ nepaėmė, nes jį važiuojant automobiliu sulaikė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos pareigūnai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 104(1) straipsniu, VMI 2025 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. RAA-1545 apskaičiuoti pareiškėjui mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva.

Sprendime nurodoma, kad pareiškėjui apskaičiuotas akcizų mokestis ir nustatyta mokestinė prievolė pagal Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad už cigarečių „Fest“ 1 000 vnt. pakelių akcizų suma paskaičiuota 2 821 Eur, už cigarečių „NZ Gold“ 1 810 vnt. pakelių akcizų suma paskaičiuota 5 106,01 Eur, iš viso paskaičiuota 7 927 Eur mokėtina akcizų suma. Sprendime pareiškėjas informuotas, kad mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės apskaičiavimas mokesčių administratoriaus iniciatyva neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčių administratoriui mokesčio deklaraciją. Taip pat nurodoma, kad pagal Akcizų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį mokėtina akcizų suma už neteisėtai laikytas cigaretes apskaičiuojama vadovaujantis Kombinuotojo akcizų tarifo už cigaretes apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 280 „Dėl Kombinuotojo akcizų tarifo už cigaretes apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 1K-056 redakcija), pagal 2024 m. spalio 11 d. galiojusius mokesčio tarifus (specifinis elementas – 85,30, vertybinis elementas – 25 proc., vidutinė svertinė mažmeninė cigarečių pardavimo kaina – 4,46 euro už 20 cigarečių).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI Sprendimu, pateikė skundą teismui.

Konstatuotina, kad pagal bendras muitų ir akcizų teisinio reguliavimo nuostatas prievolė mokėti muitus ir akcizus atsiranda ir neteisėtai įvežant atitinkamas prekes į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 79 straipsnio 3 dalį muitinės skolininku tokiu atveju pripažįstamas ne tik tas, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas muitinei, bet ir tas, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta. Pagal 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, bendrą taisyklę, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas laikomas tokių prekių išleidimu vartoti (6 straipsnio 3 dalies d punktas). Tokiu atveju prievolę mokėti apskaičiuotus akcizus turi asmuo, laikantis ar saugantis akcizais apmokestinamas prekes, arba bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis laikant ar saugojant akcizais apmokestinamas prekes, arba šie asmenys bendrai pagal solidariosios atsakomybės principą (7 straipsnio b punktas). Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 13 dalį, kai akcizais apmokestinamos prekės neteisėtai įvežamos, prievolė mokėti akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam neteisėtai įvežant šias prekes, tačiau tiek muitų, tiek akcizų teisinis reguliavimas nustato ir šių bendrų taisyklių išimtis. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta pakoreguota skolos muitinei išnykimo sąlyga: kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Ši taisyklė muitų teisėje pradėta taikyti nuo 2016 m. gegužės 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, įtvirtinančios skolos muitinei atsiradimą ir išnykimą, konkrečiai ir šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas, gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šios kodekso normos įsigaliojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72-489/2020, 2K-30-788/2023). Toks aiškinimas atitinka tiek ESTT, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu (nutartys administracinėse bylose Nr. eA-1256-261/2019, eA-1224-575/2019, eA-4293-968/2019 ir kt.).

Įsiteisėjus Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsniui, nustatančiam skolos muitinei išnykimo sąlygas, Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje taip pat buvo įtvirtinta nauja taisyklė, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais (2016 m. lapkričio 3 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.). Tačiau, nesant atitinkamų nuostatų dėl pareigos mokėti akcizus išnykimo 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvoje 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, teismų praktikoje ir toliau buvo vadovaujamasi nuostata, kad neteisėtai įvežtų prekių sulaikymas ir konfiskavimas nepanaikina pareigos mokėti akcizus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-489/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205-843/2024).

Pažymėtina, kad 2019 m. gruodžio 19 d. priimta Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, o Direktyva 2008/118/EB (su pakeitimais, nurodytais I priedo A dalyje) panaikinama nuo 2023 m. vasario 13 d. Naujai priimtos direktyvos 55 straipsnyje nustatyta, kad „valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 2, 3, 6, 12, 16, 17, 19–22, 25–29, 33–46, 54, 55 ir 57 straipsnių <...>. Atsižvelgiant į 54 straipsnį, tas nuostatas jos taiko nuo 2023 m. vasario 13 d.“. Perkeliant į Lietuvos nacionalinę teisę nuostatas iš 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, 2021 m. gruodžio 16 d. įstatymu Nr. XIV-777 pakeistas Akcizų įstatymas, taip pat priimta ir Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies redakcija, nustatanti išimtį, kai prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda. Šios nuostatos įsigaliojo 2023 m. vasario 13 d.

Pagal 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) Nr. 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas laikomas tokių prekių išleidimu vartoti, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (6 straipsnio 3 dalies d punktas). Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, prievolė mokėti akcizus taip pat atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti iš esmės analogiški prievolės mokėti akcizus muitinei išnykimo atvejai (nustatyti Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose). Taigi, nors, pagal bendras muitų ir akcizų teisinio reguliavimo nuostatas, prievolė mokėti muitus ir akcizus atsiranda ir neteisėtai įvežant atitinkamas prekes į Europos Sąjungos muitų teritoriją, tačiau tiek Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262, tiek ir Akcizų įstatyme nustatytos iš esmės analogiškos išimtys, kai prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda. Tos išimtys detalizuojamos Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio e ir f punktuose, nustatančiuose, kad importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos ir kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę C-489/20, konstatavo, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punkto formuluotėje nedaroma nuoroda į momentą, kai prekės sulaikomos, kaip į skolos muitinei išnykimo pagrindą (sprendimo 30 punktas), ir šis punktas turi būti aiškinamas taip, jog skola muitinei išnyksta, kai prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos, nors jos jau buvo neteisėtai įvežtos į Europos Sąjungos muitų teritoriją (sprendimo 39 punktas). Taigi, šiame sprendime įtvirtintas naujas aiškinimas, kad neteisėtai importuotų prekių sulaikymo momentas (kertant valstybės sieną ar vėliau) neturi reikšmės nustatant, ar skola muitinei išnyko pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą. Tame pačiame sprendime, atsakant į klausimą, ar skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo lemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimą, konstatuota, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos atitinkamos nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Reglamento Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto pagrindo nelemia skolos, susijusios su akcizais už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Tokia išvada padaryta dėl to, kad Direktyvoje 2008/118/EB nebuvo nuostatos, pagal kurią išnyksta prievolė mokėti akcizą, kai išnyksta skola muitinei, susijusi su kontrabandinėmis prekėmis, dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto pagrindo. Iš to matyti, kad, atsiradus prievolei apskaičiuoti akcizą už tokias prekes, akcizas už tokias prekes lieka mokėtinas (sprendimo 42 punktas). Nesant atitinkamų nuostatų dėl pareigos mokėti akcizus išnykimo Direktyvoje 2008/118/EB, teismų praktikoje ir toliau buvo vadovaujamasi nuostata, kad neteisėtai įvežtų prekių sulaikymas ir konfiskavimas nepanaikina pareigos mokėti akcizus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-489/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205-843/2024).

Tačiau naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026, vadovaujantis pirmiau išdėstytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, konstatuota, kad bylose, kuriose nagrinėjamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d., ir kuriose valstybės institucijų pastangomis buvo užkirstas kelias neteisėtai įvežtas akcizines prekes išleisti vartoti jas sulaikius ir vėliau konfiskavus bei sunaikinus, tokios prekės neapmokestinamos akcizais. Taip pat šioje nutartyje išaiškinta, kad aptartos akcizų teisinio reguliavimo nuostatos leidžia padaryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nuteisti asmenys neturi prievolės sumokėti akcizus už neteisėtai į Lietuvos Respubliką atskraidintą ir jų perimtą cigarečių krovinį, taigi turtinės žalos valstybei (dėl nesumokėtų akcizų) nepadarė. Tokią išvadą lemia tai, kad cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, taigi į apyvartą nepateko, o aptarta situacija visiškai atitinka 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 ir Akcizų įstatyme nustatytą neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, siejamą su šių prekių sulaikymu, konfiskavimu ir sunaikinimu.

Nagrinėjamu atveju šioje byloje nustatyta, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo sulaikytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų 2024 m. spalio mėn., o Baudžiamuoju įsakymu sulaikyti cigarečių pakeliai buvo konfiskuoti ir sunaikinti. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir naujausia teismų praktika, darytina išvada, kad pareiškėjui neatsirado prievolė sumokėti akcizus už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tokią išvadą lemia tai, kad cigaretės, paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, buvo sulaikytos, visos apmokestinamos prekės (cigarečių pakeliai) konfiskuotos bei sunaikintos, taigi į apyvartą nepateko. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatyta situacija visiškai atitinka 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 ir Akcizų įstatyme nustatytą neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį (prievolė mokėti akcizus už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių įvežimą neatsiranda, jei šios prekės sulaikomos, konfiskuojamos ir sunaikinamos). Be to, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija yra saistoma ir pirmiau paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026 sukurto precedento.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atmestini VMI nurodyti argumentai, jog pareiškėjas prekes ne įvežė į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, o įgijo jas Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjui neatsirado skola muitinei, kuri apimtų ir mokėtinus akcizus, kuri, vėliau sulaikius šias prekes, jas konfiskavus ir / ar sunaikinus, išnyktų kartu su skola muitinei. Teismas pažymi, kad VMI argumentai nėra teisiškai pagrįsti, kadangi jie nepašalina byloje nustatyto fakto, kad sulaikytos ir vėliau konfiskuotos bei sunaikintos cigaretės nebuvo išleistos vartoti, todėl nepanaikina teisinio pagrindo remtis pirmiau aptartomis akcizų teisinio reguliavimo nuostatomis, įtvirtinančiomis neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, siejamą su jų sulaikymu, konfiskavimu ir sunaikinimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis aukščiau nurodytais argumentais ir naujausia teismų praktika, konstatuotina, kad ginčijamas VMI sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą teismui, kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta, todėl, skundą patenkinus, pareiškėjas įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą ir pareiškėjo naudai priteistina 22,50 Eur suma iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. RAA-1545 „Apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva FR1119“.

Priteisti pareiškėjui J. V. iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė