- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- eI2-7834-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04467-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Ryšardas Burda
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. Z. (toliau ir – pareiškėjas) teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – MD) 2023-03-24 sprendimą Nr. 23534529 (toliau ir– Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau ir – leidimas nuolat gyventi); 2) priteisti iš MD pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Faktinės aplinkybės
2. 2018-03-03 pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. LT7430759, kuris galiojo iki 2023-03-13.
3. 2023-01-26 pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi.
4. MD iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau ir – VSD) gavo 2023-01-16 raštą Nr. 18-520 (toliau ir – VSD Išvada), kuriame nurodyta, kad „VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“.
Motyvuojamoji dalis
Motyvai dėl priimto Sprendimo pagrįstumo
5. Pareiškėjas paaiškina, kad jam išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje buvo išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 53 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kadangi jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka. Šis faktas patvirtinamas ir MD Sprendime, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos būdu.
6. Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 2 d. 3 p. nustatytu pagrindu, t. y. pasibaigus leidimo nuolat gyventi galiojimui. Todėl teisiniu požiūriu jo statusas asmens, turinčio teisę įgyti pilietybę natūralizacijos būdu nepasikeitė.
7. Nurodo, kad VSD Išvados, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrindu buvo viena vienintelė aplinkybė – anketoje pateiktas atsakymas į klausimą: „Kam priklauso Krymas?“. Atsakymas į MD pateiktą klausimą nėra vienareikšmis, kadangi viešojoje erdvėje nėra pateikiama jokios oficialios institucijos vienareikšmis požiūris arba kaip turėtų būti vertinamas vienas ar kitas atsakymas. Pavyzdžiui, 2023-02-28 LRT.lt tinklapyje yra paskelbtas straipsnis „Sulaukęs klausimo, kam priklauso Krymas, Matijošaitis vėl apsižodžiavo su žurnalistais: „Tik ne man. Gal pačiam, aš nežinau“” (https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1925372/sulaukes-klausimo-kam-priklauso-krymas-matijosaitis-velapsizodziavo-su-zurnalistais-tik-ne-man-gal-paciam-as-nezinau). 2023-02-17 DELFI.lt portale yra paskelbtas straipsnis „Jakeliūno interviu Ragelskiui: klausimas, kam priklauso Krymas primena fašistinius ir stalinistinius laikus“ ( https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/jakeliuno-interviu-ragelskiui-klausimas-kam-priklauso-krymas-primenafasistinius-ir-stalinistinius-laikus.d?id=92577777). 2021-10-22 Žinių radijas skelbia laidą „Kodėl Krymas priklauso Ukrainai? ( https://www.ziniuradijas.lt/laidos/ziniu-radijo-contribee/kodel-krymas-priklauso-ukrainai?video=1). 2023-03-22 interneto tinklaraštyje Respublika.lt buvo paskelbtas pranešimas „Danutė Šepetytė: Kam priklauso Krymas“, kuriame buvo kritiškai vertinamas paties klausimo formulavimas (https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/vakaro-ziniu-redakcijos-skiltis/danute-sepetyte-kampriklauso-krymas/) Interneto Laisvoji enciklopedija „Vikipedija“ dėl Krymo pateikia informacija: „Teritoriją nuo 2014 m. faktiškai valdo Rusija (Krymo Respublika ir autonominis Sevastopolio miestas), nors juridiškai jis tebėra laikomas Ukrainos teritorija (Krymo autonominė respublika).“
8. Pareiškėjas darbuotojams dėl pildomos anketos minėjo, kad nenori veltis į politiką, kad klausimas visiškai nėra aiškus ar teisiškai priklausantis, ar faktiškai valdomas, istorinis politinis ar teisinis aspektas yra turimas omenyje, kai užduodamas klausimas.
9. MD Sprendime nurodoma, kad „Pildydamas Migracijos departamento klausimyną ir atsakydamas į 11 klausimą, S. Z. nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis VSD raštu, galima daryti išvadą, kad S. Z. remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad S. Z. yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.“ Tačiau, Sprendime niekaip nėra vertinamas pareiškėjo atsakymas į 10 klausimą, kuris, pareiškėjo manymu, yra reikšmingiausias, vertinant užsieniečio nuostatas Rusijos veiksmų Ukrainoje požiūriu. Tuo tarpu, 11 klausimo vertinimas paremtas prielaidomis ir nėra pagrįstas net tikimybėmis.
10. Pareiškėjas atsakydamas į 10 anketos klausimą: „10. Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ Pažymėjo: Ne. Taigi, anketoje vienareikšmiškai buvo klausiama dėl asmens nuostatos karinės agresijos atžvilgiu. Tuo tarpu, 11 klausimas yra nuomonės klausimas. Jis suformuluotas kaip tikimybinis, nenurodant kriterijų ir konteksto klausimas: „11. Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“. Pareiškėjas atsakė: „Rusijos Federacijai“. Taigi šis atsakymas neprieštaravo visuotinai pateikiamai pozicijai, kad „Krymo teritoriją nuo 2014 m. faktiškai valdo Rusija“. Todėl VSD Išvados ir MD Sprendimas dėl pareiškėjo nuomonės priskyrimo grėsmei nacionaliniam saugumui yra nepagrįsti.
11. Todėl VSD vertinimas dėl pareiškėjo ne lojalumo Lietuvos valstybei, kad „S. Z. remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad S. Z. yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“ yra nepagristi. Pažymi, kad UTPĮ 54 str. 1 d. 1 p. nustato, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tai reiškia, kad nei VSD, nei MD negali remtis prielaidomis ir spėlionėmis apie tai, kai galima interpretuoti asmens galimą požiūrį ar galimus užsienio valstybių tarnybų veiksmus, jeigu jos sužinotų apie asmens požiūrį vienu ar kitų politiniu ar geopolitiniu klausimu.
12. UTPĮ 54 str. 1 d. 1 p. imperatyviai reikalauja iš valstybės tarnybų tikslios ir vienareikšmiškos informacijos apie tai, kad pilietis, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvoje kelia, bet ne prielaida „gali kelti“ informaciją apie grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Todėl MD Sprendimas ir VSD išvada yra neteisėti, nepagristi ir naikintini.
13. Pareiškėjas S. Z. nuo 1982 m. dirba VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ (toliau ir – Įmonė), vykdo Technologijų departamento Techninės priežiūros skyriaus Mechanikos priežiūros poskyrio specialiosios įrangos ir kėlimo mechanizmų baro elektromechaniko pareigas. Charakterizuojamas teigiamai, neturėjo nuobaudų ir drausmės pažeidimų. Jo veikla Įmonėje yra reikšminga ir vertinama teigiamai. 2004 m. iš Įmonės generalinio direktoriaus gavo padėkos raštą. 2021-09-18 gavo Įmonės generalinio direktoriaus sveikinimus nepertraukiamo 35 metų darbo proga. 2011 m. ir 2021 m. jubiliejaus proga gavo Įmonės vadovų sveikinimus.
14. Pareiškėjas gyvena Lietuvoje virš 35 metų su šeima ir vaikais. Jo šeima turi nuosavybėje nekilnojamąjį turtą (būtas, garažas, sodo namelis), kuris buvo įgytas 1993 metais. pareiškėjas išlaiko savo nedirbančią žmoną. Situacijoje, kai jis netenka leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, jis netenka ir darbo, ir šeimos pragyvenimo šaltinio. Taigi visą savo gyvenimą ir likimą pareiškėjas sieja su Lietuvos Respublika, gyvenimu Visagino mieste ir darbu Įmonėje.
15. Pareiškėjas nurodo, kad savo gyvenamąją vietą nuo 1993 m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje adresu: (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad išties gyvena su šeima Lietuvoje nuo 1982 metų, tačiau jo darbo veiklos pobūdis ir bendravimas, naudojant Atominės elektrinės gamybos dokumentaciją, rusų kalba. Dėl to sudėtinga buvo persiorientuoti į lietuvių kalbą.
16. Dėl Lietuvos Respublikos pilietybes įgijimo natūralizacijos tvarka paaiškino, kad iki šiol nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, tačiau nesikreipė ne dėl to, kad „yra nelojalus“ , o paprasčiausiai todėl, kad nesureikšmino būtinybės apsispręsti šiuo klausimu. Jis net negalėjo pagalvoti, kad bus tokie laikai, kai Rusija pradės kariauti su kaimynais ir teks priimti dėl to kažkokį sprendimą. Rusijos Federacijos teritorijoje neturi jokio turto, į Rusijos Federacijos valstybės institucijas kreipėsi tik tada, kai reikėjo keisti pasą.
17. Dėl to, kad jis pildydamas MD pateiktą klausimyną, į klausimus atsakė nevalstybine (rusų) kalba, todėl neva galima daryti išvadą, kad jis valstybines kalbos nemoka <...> ir tai neva jį charakterizuoja kaip asmenį, stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybes institucijai ir Lietuvos Respublikai apskrita, paaiškino, kad išties, jis nepakankamai moka lietuvių kalbą, tačiau visiškai dėl kitų priežasčių - į Lietuvą jis atvyko, kai jam buvo 21 metai, dirbdamas paprastą darbą neturėjo pakankamai bendravimo su lietuviais. Laikant lietuvių kalbos egzaminą, jam pritrūko vieno balo. Dauguma bendradarbių, net tų, kurie gimė Lietuvoje, kaip ir jis, iki šiol nemoka lietuvių kalbos arba ją moka nepakankamai. Be to, jam pateiktas klausimynas buvo surašytas rusų kalba, todėl ir atsakymus rašė rusų kalba.
18. Pagrindinis MD sprendimo motyvas panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje yra tai, kad jis, teigiamai atsakė į klausimyno 11 klausimą (kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai), todėl, kaip rašoma sprendime: S. Z. sąmoninga pozicija, priskiriant neteisėtai okupuotą Ukrainos teritoriją (Krymą) Rusijos Federacijai rodo Rusijos karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, palaikymą. Tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas nesutinka su tokia išvada dėl kelių priežasčių. Jis vienareikšmiškai atsakė į klausimą „Ar jis palaiko Rusijos Federacijos dabartinę politiką“, nurodė, kad nepalaiko. Pažymi, kad jis nėra teisininkas, politologas ar politikas ir aplamai neturi pakankamai žinių tam, kad atsakyti į tokį sudėtingą geopolitinį klausimą, koks yra klausimas dėl Krymo priklausomybės (kaip ir dėl kitų pasaulio teritorijų, pvz. Taivanio, Kosovo ar Šiaurės Airijos). Jo atsakymo logika buvo paprasta, galbūt net primityvi: Rusijos Federacija dabar kontroliuoja Krymo teritoriją, ten, kaip jis žino, veikia Rusijos Federacijos valstybės organai, dislokuota Rusijos Federacijos kariuomenė, Ukrainos valdžia Krymo teritorijos nekontroliuoja. Jo nepaklausė: „ar Krymas yra okupuotas ir kas tai padarė“, tada jis būtų atsakęs „taip okupuotas Rusijos Federacijos“. Todėl savo atsakymu jis neketino „paremti“ Rusijos Federacijos veiksmų, o tik pagal savo supratimą įvertino dabartinę situaciją dėl šios teritorijos kontrolės. Būtent taip jis suprato jam užduotą klausimą. Už užsienio politiką atsakingi Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Užsienio reikalų ministerija. Jis paprastas žmogus, kuris nepasižymi užsienio politikos žiniomis ir išmanymu, tai nėra jo veiklos ar domėjimosi sritis. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad niekas iš MD ar VSD pareigūnų jo nepaklausė, ką jis mano ar turi omenyje, pateikdamas tokį atsakymą. Juo labiau, kad šis atsakymas akivaizdžiai prieštarauja atsakymu į klausimą, ar jis palaiko Rusijos Federacijos politiką, į kurį jis atsakė vienareikšmiškai, kad nepalaiko. Nurodo, kad jis nieko nedeklaravo, kaip teigiama Sprendime, o tik atsakė į užduodamą klausimą taip, kaip jis jį suprato.
19. Pareiškėjas nurodo, kad yra jau senas (šiais metais jam sukako 62 metai), paprastas darbininkas. Visi jo socialiniai ryšiai yra Lietuvoje. Neturi ketinimų bei galimybės gyventi kitur, nei Lietuvoje. MD paskubomis priimtas nepagristas, neproporcingas, formalus Sprendimas turės katastrofiškas pasekmes jo bei jo sutuoktinės gyvenimui, tokiu būdu bus pažeistos jo žmogaus teisės, garantuotos EŽT apsaugos Konvencijos. Tokiame amžiuje ir tokios socialinės padėties žmogui kaip jis, neįmanoma surasti kitos gyvenimo vietos. Visi mano socialiniai ryšiai Rusijos Federacijoje prarasti, jis ten niekam nereikalingas. Turi spec. vidurinį išsilavinimą. Nesidomi politika, niekada nedalyvavo ir neketina dalyvauti jokioje politinėje veikloje, nereiškia savo nuomonės socialiniuose tinkluose, aplamai sunkiai „bendrauja“ su šiuolaikine kompiuterine technika (net šio MD Sprendimo teksto negalėjo peržiūrėti, kol nesikreipė į sūnų pagalbos). Namuose neturi TV aparatūros, neturi jokios sutarties su TV programas transliuojančiais operatoriais, tad TV nežiūri ir sunkiai orientuojuosi dabartinėje politinėje situacijoje. Nesupranta, kaip galima pagalvoti, kad toks žmogus, kaip jis, gali kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, kaip iš viso, nepabendravus su žmogumi, net jo nemačius, neatlikus išsamaus tyrimo, galima priimti tokį gyvybiškai reikšmingą sprendimą. Akivaizdu, kad skundžiamo Sprendimo įgyvendinimas (vykdymas), jo deportacijos iš Lietuvos atveju, sukels jam ir jo sutuoktinei sunkiai atstatomą žalą. Pažymi, kad yra lojalus Lietuvos Respublikai, nepalaiko Rusijos Federacijos valdžios vykdomos politikos.
20. Nurodo, kad jo šeimos nariai žmona E. Z., gim. (duomenys neskelbtini)., gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (galioja iki 2028-02-13), jo sūnus A. Z. taip pat gyvena Lietuvoje ir turi galiojantį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (galioja iki 2025-11-05). Todėl mano, kad MD Sprendimas yra neteisingas ir išskirtų šeimos narius.
21. MD atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
22. Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Nr. LT7430759 buvo išduotas 2018-03-03 UTPĮ 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pasibaigė leidimo nuolat gyventi galiojimas) ir galiojo iki 2023-03-13.
23. 2023-01-16 MD gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
24. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
25. Atsižvelgdamas į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumu ir vadovaudamasis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, MD priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
26. Pareiškėjas nurodo, kad priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į jo individualią situaciją, t. y. gyvena Lietuvoje ne tik jis, bet ir jo šeima, turi įgijęs nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad atsakydamas į klausimą, ar palaiko Rusijos Federacijos politiką, atsakė neigiamai, dėl Krymo nurodė faktinę priklausomybę.
27. MD mano, kad skundo teiginiai nepagrįsti. Pažymi, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą MD vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad MD nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, MD remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSd koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat UTPĮ 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. MD šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
28. 2023-01-16 MD gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ 2022-03-10 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ antroje preambulėje yra pažymėta, jog 2022-02-24 Rusija pradėjo vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę. Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja. VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
29. Lietuvos Respublikos Seimo 2022-12-13 nutarime Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ pažymima, jog dėl 2022-02-24 pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę, vykdomas valstybinis terorizmas, sudarytos palankios sąlygos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir įvairiausio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką. Rusijos Federacija ir toliau laikosi atviros, vis intensyvėjančios grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdama jų egzistavimą, intensyvėja Rusijos Federacijos atakos prieš Ukrainos civilinę ir kritinę infrastruktūrą, Rusijos Federacijos retorikoje vis dažniau minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas Rusijos Federacijos karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Europos Parlamentas 2022-11-23 savo rezoliucija pripažino Rusijos Federaciją terorizmą remiančia valstybe.
30. Skundo teiginiai niekaip nepaneigia pareiškėjo grėsmės Lietuvos saugumui. Pažymi, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog, nors esminis ginčijamo Sprendimo pagrindas ir yra VSD Išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad MD atliko pareiškėjo vertinimą (pvz.: įvertino, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą deklaravęs nuo 1993 m., nuo 1993 m. dirbo, sutuoktinė ir sūnus Rusijos Federacijos piliečiai, pareiškėjas iki šiol neatsisakė Rusijos Federacijos pilietybės, šeiminę padėtį, socialines įmokas ir kt.), todėl negalima teigti, jog MD neatliko jokio savarankiško tyrimo. Nesutinka su skundo argumentais, kad neįrodyta, jog pareiškėjas atliko/atlieka, kokius nors veiksmus, kurie savo pobūdžiu suteiktų pagrindą daryti išvadą apie valstybės saugumui keliamą pavojų iš jo pusės, kadangi, VSD vertinimu, pareiškėjo išreikšta pozicija iš klausimyno atsakymų yra akivaizdžiai nesutampanti su Lietuvos ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taigi pareiškėjui sąmoningai išreiškiant poziciją, kuria neteisėtai okupuotą Ukrainos teritoriją (Krymą) priskyrė Rusijos Federacijai, o tai rodo Rusijos karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, palaikymą.
31. Pažymi, kad šiuo atveju Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. Taigi, įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija, lojalumas Rusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo nuolat gyventi panaikinimo klausimą.
32. Priešingai nei teigia pareiškėjas ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos su juo susijusios aplinkybės (socialiniai ir ekonominiai ryšiai), taip pat ir duomenys apie jo šeiminę padėtį, gyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o panaikinimas leidimo nuolat gyventi yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
34. Mano, kad skundžiamas MD Sprendimas priimtas pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas.
35. Vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kuri reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, 2023-01-16 Išvada MD pateikė vertinimą, kad užsieniečiai, deklaruodami, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai.
36. Pareiškėjas, pildydamas MD pateiktą klausimyną, kuriuo klausiama užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas (nėra klausiama apie faktinę situaciją), nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose - 2022 ir 2023 metų grėsmių vertinimo ataskaitose.
37. Paaiškina, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (14 punkte). Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose: 2022-02-24 rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022-04-12 rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, 2022-09-15 rezoliucijoje Nr. XIV-1416 „Dėl Rusijos Federacijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“.
38. VSD pažymi, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai ir kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
Teismas konstatuoja:
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MD Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo panaikinti MD Sprendimą.
40. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
40.1. 2023-01-26 pareiškėjas, Rusijos Federacijos pilietis S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė MD Prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Nr. 2301-LNGK-0087, kuriame nurodyta, kad prašymą pareiškėjas teikia asmeniškai, bendra tvarka, nori pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes baigiasi jo galiojimas. Nurodyti, be kita ko, šie pareiškėjo asmens duomenys: gimimo valstybė: Rusija, gimimo vietovė: (duomenys neskelbtini), pilietybė Rusijos, šeiminė padėtis: vedęs, santuokos data: 1982-04-24, į klausimą, ar šiuo metu pareiškėjo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvos Respublikoje, atsakyta „Taip“.
40.2. 2023-01-23 pareiškėjas rusų kalba užpildė klausimyną, kuriame yra 11 klausimų. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Rusijos Federacijai“.
40.3. VSD 2023-01-16 rašte Nr. 18-520 „Dėl klausimyno vertinimo“, adresuotame MD, nurodyta:
40.3.1. Užsieniečiai, besikreipiantys dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės ir atitinkantys VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją, pildo MD parengtą klausimyną.
40.3.2. VSD vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
40.3.3. Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“
40.3.4. Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms.
40.3.5. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad visų užsieniečių, deklaruojančių paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
40.3.6. VSD siūlo remtis šiuo vertinimu MD priimant sprendimus dėl užsieniečių, teigiamai atsakiusių į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodžiusių, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, ir nesiųsti papildomai vertinti į VSD (t. y. priimti sprendimą neišduoti leidimo gyventi ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės), taip taupant administracinius, žmogiškuosius resursus bei trumpinant sprendimų priėmimo laiką.
40.3.7. Priėmus sprendimą užsieniečiui neišduoti leidimo gyventi ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės (pagal anksčiau rašte nurodytas aplinkybes, t. y. remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu), jis, vadovaujantis UTPĮ133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, turėtų būti įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui minėto užsieniečio duomenys pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (šiais atvejais UTPĮ 133 strapsnio 10 dalyje nurodytų galimų informacijos neteikimo užsieniečiui aplinkybių nėra).
40.4. MD Sprendime nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad:
40.4.1. Pareiškėjui leidimas nuolat gyventi Nr. LT7430759 buvo išduotas 2018-03-03 UTPĮ 53 str. 2 d. 3 p. nustatytu pagrindu. Išduotas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2023-03-13.
40.4.2. 2023-01-26 pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 2 d. 3 p. nustatytu pagrindu.
40.4.3. MD 2023-01-16 gavo VSD raštą Nr. 18-520, kuriame nurodyta, kad VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
40.4.4. Pildydamas MD klausimyną ir atsakydamas į 11 klausimą, pareiškėjas nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis VSD raštu, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėjas yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
40.4.5. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tame tarpe ir Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertina, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
40.4.6. MD duomenimis, pareiškėjas savo gyvenamąją vietą nuo 1993 m. deklaruoja Lietuvos Respublikoje adresu: (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 1993 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas. Nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi. E. Z. gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sūnus A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra Rusijos Federacijos pilietis, kuriam 2022-08-11 MD priėmė sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 54 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu. S. Z. sūnus A. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi, kurio gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). Yra duomenų apie tai, kad S. Z. nuo 1993 m. dirba Lietuvos Respublikoje ir jam buvo ir yra mokamos draudžiamosios pajamos.
40.4.7. MD vertinimu, tai, kad pareiškėjas nuo 1993 m. nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikoje, nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, suponuoja prielaidą, kad pareiškėjas nėra lojalus valstybei, kurioje ilgus metus gyvena. Be to, pildydamas MD pateiktą klausimyną į klausimus pareiškėjas atsakė nevalstybine (rusų) kalba, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, kad gebėtų užpildyti dokumentą, o tai charakterizuoja pareiškėją, kaip asmenį stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai apskritai. Pareiškėjas sąmoninga pozicija, priskiriant neteisėtai okupuotą Ukrainos teritoriją (Krymą) Rusijos Federacijai rodo Rusijos karinių veiksmų, apimančių ypač žiaurius karo nusikaltimus žmogiškumui prieš Ukrainos žmones, pripažintinus Ukrainos tautos genocidu, palaikymą. Tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos visuomenės rimčiai bei Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
40.4.8. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaujantis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi yra panaikinamas.
40.5. Pareiškėja į bylą pateikė VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2023-03-28 Charakteristikos Nr. Ch-3(11.12) kopiją, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas 1981-02-25 baigė Saratovo elektroninių prietaisų technikumą, įgijo techniko elektriko profesinę kvalifikaciją, specialybė – įmonių ir civilinių pastatų elektros įrangos montavimas ir eksploatavimas. Pareiškėjas nuo 1986-09-18 dirba VĮ Ignalinos atominė elektrinė pagal neterminuotą darbo sutartį. Nuo 2022-07-02 iki šiol užima Technologijų departamento Techninės priežiūros skyriaus Mechanikos priežiūros poskyrio specialiosios įrangos ir kėlimo mechanizmų baro elektromechaniko pareigas. Per visą darbo laikotarpį pareiškėjas užsirekomendavo kaip komunikabilus, sąžiningas, principingas ir kompetentingas darbuotojas, laiku ir tinkamai vykdantis pavestą darbą. Geba dirbti komandoje. Su kolegomis palaiko geranoriškus santykius, yra gerbiamas. Galiojančių nuobaudų dėl darbo pareigų pažeidimo neturi. Atsižvelgiant į pareiškėjo veiklą įmonėje, jo asmeninės ir dalykinės savybės vertinamos teigiamai. Taip pat pareiškėjas į bylą pateikė savo VĮ Ignalinos atominė elektrinė pareiškėjui įteiktus sveikinimų ir padėkos raštus.
40.6. Pareiškėjas į bylą pateikė VĮ Registrų centras 2023-03-27 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopiją, kurioje nurodyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1995-01-23 nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, garažas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1992-06-23 priklauso pareiškėjui, VĮ Registrų centras 2023-02-08 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopiją, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2023-01-20 priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; sodo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022-12-29 nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.
40.7. Pareiškėjas į bylą pateikė pareiškėjui išduoto Rusijos Federacijos paso Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančio iki 2023-05-29, kopiją, pareiškėjui išduoto Leidimo gyventi Nr. LT7430759, galiojančio iki 2023-03-13, kopiją, pareiškėjo sutuoktinei E. Z. išduoto Leidimo gyventi Nr. 760224677, galiojančio iki 2028-02-13, kopiją, pareiškėjo sūnui A. Z. išduoto Leidimo gyventi Nr. 760007025, galiojančio iki 2025-11-05, kopiją.
41.1. Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (4 straipsnio 1 dalis); užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 3 dalis); MD, gavęs užsieniečio prašymą pakeisti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (4 straipsnio 4 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 5 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 6 dalis).
41.2. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41.3. Leidimas nuolat gyventi gali būti keičiamas užsieniečiui, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas (53 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
41.4. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (54 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
42. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje konstatuota:
43.1. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
43.2. Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).
43.3. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).
43.4. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
43.5. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
43.6. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl UTPĮ vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
44. Pareiškėjas skunde nurodo, kad išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui padaryta iš vienintelio pareiškėjo pateikto atsakymo į MD suformuluotą 11 klausimą, nepabendravus su juo, nemačius jo, neatlikus išsamaus tyrimo.
45. Sprendime nurodyta, kad, atsižvelgus į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaujantis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi yra panaikinamas. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, iš esmės yra grindžiama VSD Išvada.
46. Kaip minėta, VSD Išvadoje nurodė, kad, užsieniečiai, besikreipiantys dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelės ir atitinkantys VSD patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją, pildo MD parengtą klausimyną. VSD vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Atsižvelgdamas į visą anksčiau išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad visų užsieniečių, deklaruojančių paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
47. Teismas atkreipia dėmesį, kad klausimyne pareiškėjui buvo pateikti du klausimai (10 ir 11), kurie, teismo vertinimu, pagal jų pobūdį gali būti vertinami kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. Kaip minėta, klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą buvo pateikti du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą buvo du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Asmuo, pildydamas klausimyną, turi pasirinkti vieną iš dviejų pateiktų atsakymų variantų; klausimyne nenumatyta galimybė asmenims, pildantiems klausimyną, įrašyti kokį nors papildomą tekstą, pastabą, komentarą.
48. Kaip minėta, pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Rusijos Federacijai“. Taigi pareiškėjas, pildydamas klausimyną, atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau, mano, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o ne Ukrainai.
49. Atsižvelgiant į išdėstytą, į VSD Išvados turinį, lieka neaišku, ar, rengiant VSD Išvadą, buvo vertinamas ir pareiškėjo atsakymas į klausimyno 10 klausimą; jeigu nebuvo vertinamas, kodėl, nes, kaip minėta, klausimyno 10 ir 11 klausimai pagal savo pobūdį vertintini kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. VSD Išvados turinys, kita byloje esanti medžiaga, suponuoja išvadą, kad VSD Išvadoje pareiškėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo pagrįstas išimtinai vienu pareiškėjo atsakymu į vieną klausimą – klausimyno 11 klausimą. Taigi sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui padaryta remiantis pareiškėjo pateiktu atsakymu į vieną klausimyno klausimą – 11 klausimą, kurio vertinimas paremtas prielaidomis.
50. Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakymas į MD klausimyne pateiktą 11 klausimą nėra vienareikšmis. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, nurodė faktinę situaciją, jog Krymo teritorija šiuo metu yra faktiškai valdoma Rusijos Federacijos. Pareiškėjas remiasi ir internetiniuose tinklalapiuose pateikta informacija, dėl to, kaip traktuojama, dėl to, kokia valstybė de facto, o kuri valstybė de jure valdo Krymą. Klausimas „Kam priklauso Krymas“ gali sukelti pagrįstas abejones bet kuriam asmeniui, nes įvairūs šaltiniai teikia nevienareikšmius išaiškinimus, kadangi klausimas nėra atviras, atsakant galima klysti interpretuojant klausimą faktinėje ar istorinėje retrospektyvoje. Pareiškėjas skunde remiasi internetinių tinklapių (lrt.lt, delfi.lt, ziniuradijas.lt, respublika.lt, „Wikipedia“) turiniu.
51. Teismas, vertindamas klausimyno 11 klausimo formuluotę, pažymi, kad asmuo, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, turi pateikti savo nuomonę dėl to, kam priklauso Krymas. Tai, kokia yra asmens nuomonė tam tikru klausimu, gali priklausyti nuo įvairių veiksnių. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą paaiškino, kad klausimyne klausiant užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas, nėra klausiama apie faktinę situaciją.
52. Teismas, sutinka, kad klausiant asmens nuomonės tam tikru klausimu ar klausimais, asmens atsakymai parodo asmens asmeninę poziciją tokiais klausimais. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjui yra žinoma, jog Rusijos Federacija dabar kontroliuoja Krymo teritoriją, ten, kaip jis žino, veikia Rusijos Federacijos valstybės organai, dislokuota Rusijos Federacijos kariuomenė, Ukrainos valdžia Krymo teritorijos nekontroliuoja, todėl savo atsakymu jis neketino „paremti“ Rusijos Federacijos veiksmų, o tik pagal savo supratimą įvertino dabartinę situaciją dėl šios teritorijos kontrolės.
53. Teismas, vertindamas klausimyno 11 klausimo formuluotę, neturi pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad, klausiant užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas, nėra klausiama apie faktinę situaciją. Teismas šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kad klausiama ne apie faktinę situaciją. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, atsakymas į šį klausimą pasirenkant variantą „Rusijos Federacijai“, pats savaime nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti asmens grėsmę valstybės saugumui.
54. MD Sprendime taip pat nurodyta, kad, MD vertinimu, tai, kad pareiškėjas nuo 1993 m. nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikoje, nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo natūralizacijos tvarka, suponuoja prielaidą, kad S. Z. nėra lojalus valstybei, kurioje ilgus metus gyvena. Pareiškėjas skunde dėl šio MD argumento paaiškino, kad išties gyvena su šeima Lietuvoje nuo 1982 metų, tačiau dėl jo darbo veiklos pobūdžio ir bendravimo darbe rusų kalba, jam sudėtinga buvo persiorientuoti į lietuvių kalbą. Taip pat paaiškino, kad iš tikrųjų iki šiol nesikreipė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo, tačiau nesikreipė ne dėl to, kad „yra nelojalus“, o paprasčiausiai todėl, kad nesureikšmino būtinybės apsispręsti šiuo klausimu. Jis net negalėjo pagalvoti, kad bus tokie laikai, kai Rusija pradės kariauti su kaimynais ir teks priimti dėl to kažkokį sprendimą. Rusijos Federacijos teritorijoje neturi jokio turto, į Rusijos Federacijos valstybės institucijas kreipėsi tik tada, kai reikėjo keisti pasą. MD Sprendime taip pat nurodyta, kad, pildydamas MD pateiktą klausimyną, į dalį klausimų pareiškėjas atsakė nevalstybine (rusų) kalba, todėl galima daryti išvadą, kad jis valstybinės kalbos nemoka arba moka ją nepakankamai gerai, kad gebėtų užpildyti dokumentą, o tai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, stokojantį pagarbos valstybinei kalbai, valstybės institucijai ir Lietuvos Respublikai apskritai. Pareiškėjas dėl šio MD argumento skunde paaiškina, kad išties nepakankamai moka lietuvių kalbą, tačiau visiškai dėl kitų priežasčių, nes į Lietuvą atvyko, kai jam buvo 21 metai, dirbdamas paprastą darbą, neturėjo pakankamai bendravimo su lietuviais, laikant lietuvių kalbos egzaminą, jam pritruko vieno balo. Dauguma bendradarbių, net tų, kurie gimė Lietuvoje, kaip ir jis, iki šiol nemoka lietuvių kalbos, arba ją moka nepakankamai. Be to, jam pateiktas klausimynas buvo surašytas rusų kalba, todėl ir atsakymus rašė rusų kalba.
55. Teismo vertinimu šie MD Sprendime nurodyti motyvai iš esmės nebuvo pagrindas MD daryti išvadą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, nes, kaip matyti iš Sprendimo turinio, MD, priimdamas Sprendimą iš esmės rėmėsi VSD Išvada, joje pateiktu vertinimu dėl to, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir dėl to pareiškėjo leidimas nuolat gyventi turi būti panaikintas.
56. Teismo vertinimu, šioje byloje yra svarbios aplinkybės, kad pareiškėjas nuo 1982 m. gyvena Lietuvoje, nuo 1993 m. savo gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje adresu: (duomenys neskelbtini). bylos duomenimis, su šeima (sutuoktine ir sūnumi), kad pareiškėjas nuo 1986-09-18 dirba Lietuvoje Ignalinos atominėje elektrinėje, Visagino mieste turi nekilnojamojo turto (butas, kolektyvinis sodas, garažas).
57. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, Sprendimas naikintinas.
58. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
59. Pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, todėl sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
60. Pareiškėjas prašo priteisti iš MD pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra 2023-03-31 mokėjimo nurodymas Nr. 54, iš kurio matyti, kad pareiškėją atstovaujantis advokatas Ryšardas Burda per Swedbank sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio.
61. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis).
62. Atsižvelgiant į išdėstytą, į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 ir 3 dalis, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėjui iš MD priteistinas pareiškėjo sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis, o 7,50 Eur grąžintina žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui.
63. Pažymėtina, kad pareiškėjo S. Z. atžvilgiu teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, vykdymas. Teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje nustatyta, kad minėta reikalavimo užtikrinimo priemonė pareiškėjo atžvilgiu taikoma iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. Z. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 23S34529, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.
Priteisti pareiškėjui S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188610666, 22,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 54 per banką Swedbank (žyminio mokesčio mokėtojas Ryšardas Burdas).
Grąžinti pareiškėjui S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), 7,50 Eur (septynis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 54 per banką Swedbank (žyminio mokesčio mokėtojas Ryšardas Burda), permoką.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.