- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2-13/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Versa“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Versa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos, civilinėje byloje Nr. 2-5108-258/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Garant Schuh + Mode“ 2010-02-24 įgaliojo fizinį asmenį K. P. atstovauti bendrovei dėl skolos priteisimo. K. P. 2010-04-12 su advokatu D. Aleksandrovu sudarė atstovavimo sutartį ir pavedė jam atstovauti šią bendrovę civilinėje byloje Nr. 2-5108-258/2010.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Garant Schuh + Mode“, atstovaujamas advokato D. Aleksandrovo, kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų UAB „Keltonas“, UAB „Baltic Versa“, R. P. – Paulikaitės, A. P., R. G., D. G., Ž. V., A. B., R. B. 104 956,36 EUR skolą, 9 632,98 EUR palūkanų nuo 2009-07-09 iki 2010-06-09, 10 procentų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą. Nurodė, kad atsakovai jau ilgą laiką negrąžina skolos dalies, kuri yra laikytina labai didele.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 17 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir areštavo atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą bendrai 114 589,34 EUR sumai, uždraudžiant jį perleisti ir įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis, o tokio turto nesant ar jo nepakankant – lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad pareikštas 114 589,34 EUR dydžio ieškininis reikalavimas laikytinas dideliu, todėl sprendė, jog būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Baltic Versa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir prašymą atmesti. Skunde rašoma, kad:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal teismų formuojamą praktiką, vien tik didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar ji yra didelė, turi būti atsižvelgiama į atsakovo finansines galimybes. Tokių aplinkybių teismas nevertino, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimų suma laikytina didele. Atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro 747 557 Lt, todėl nėra grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškininis reikalavimas apreikštas net 9 solidariems atsakovams, o tai savaime pašalina grėsmę, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
3. Teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu, privalėjo palikti nenagrinėtą ieškinį, o kartu ir prašymą taikyti minėtas priemones, kaip paduotą neįgalioto asmens. Pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turi būti patvirtintas notaro, o pagal CK 2.178 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens darbuotojui ar fiziniam asmeniui išduota prokūra turi būti įregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau K. P. nėra ieškovo darbuotojas, prokūra taip pat nėra įregistruota, todėl jis neturi teisės atstovauti bendrovei. Be to, juridinių asmenų atstovais teisme gali būti jų darbuotojai arba advokatai (CPK 55 str. 2 d.), o įgaliotinis neturi teisės perįgalioti kitą asmenį suteikdamas jam daugiau teisių nei turi pats įgaliotinis, todėl K. P. neturėjo teisės sudaryti atstovavimo sutarties su advokatu ir įgalioti jį atstovauti bendrovei teisme.
4. Teismas nemotyvavo, kodėl buvo būtina šias priemones taikyti nepranešus atsakovui.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Garant Schuh + Mode“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog visas apelianto turimas turtas yra įkeistas kitiems kreditoriams, todėl atsakovui turint tik tokio turto, 395 654,07 Lt atsakovui yra laikytina didele. Pagal teismų formuojamą praktiką, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, todėl teismas, esant dideliai ieškinio sumai, turėjo pagrindą taikyti minėtas priemones nepranešęs atsakovui. Ieškovo manymu, didelis skolininkų skaičius neturi įtakos turto arešto taikymui, nes byloje nėra duomenų, jog jų turimo turto vertė yra žymiai didesnė už pareikšto reikalavimo dydį. Ieškovas nurodo, jog įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, taisė (CK 1.40 str. 1 d.). 2010-02-24 įgaliojimas buvo išduotas Vokietijoje, kurios įstatymai nenumato reikalavimo patvirtinti jį notarine tvarka. Šiame įgaliojime nurodyta, jog K. P. turi teisę reikšti ieškinį, perįgalioti ir atlikti kitus veiksmus, tame tarpe ir teikti prašymus dėl turto arešto taikymo. Teisme juridiniams asmenims gali atstovauti ir kiti asmenys, nesantys darbuotojais, kartu su advokatu (CPK 56 str. 2 d.). Todėl apelianto argumentai, susiję su netinkamais atstovų įgaliojimais, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo (skolininko) veiksmų ar neveikimo būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Teismų praktikoje būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar jo negalimumo įvykdyti tikimybė preziumuojama tuomet, kai yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 2-304/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis byloje Nr. 2-404/2008 ir kt.). Tačiau apeliantas teisus teigdamas, jog ši prezumpcija nėra absoliuti, nes ją taikant teismas reikalavimo dydį turi vertinti ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes.
Paminėta, jog ieškovo pareikštų reikalavimų suma siekia 114 589,34 EUR. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog teismas minėtų priemonių taikymo atsakovui pagrįstumą siejo su didele pareikštų reikalavimų suma. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, teismas pagrįstai nusprendė, kad tokia ieškinio suma žinomų faktinių aplinkybių kontekste laikytina pakankamai didele ir padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 185 str.).
Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo teiginius, jog pareikštų reikalavimų suma jam nėra didelė, kartu su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą. Tačiau iš šių duomenų negalima nustatyti realios ir dabartinės šio turto vertės, nes jame nurodytos vidutinės rinkos vertės buvo nustatytos dar 2008 ar 2009 metais, be to, šis turtas yra įkeistas. Be to, apeliantas nepateikė jokių duomenų apie įmonės finansinę būklę (pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso, todėl teisėjų kolegija pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu neturi galimybės konstatuoti, kokia yra bendrovės ūkinė finansinė būklė šio klausimo nagrinėjimo metu ir spręsti apie pareikšto reikalavimo reikšmingumą apeliantui. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad yra paneigtas objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas ir teismui nebuvo pagrindo taikyti šias priemones (CPK 178, 185 str.).
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas privalėjo palikti nenagrinėtą ieškinį, o kartu ir prašymą taikyti minėtas priemones kaip paduotą neįgalioto asmens.
Kaip žinoma, įgaliojimu yra laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimu yra apibrėžiama įgaliotiniui duodamų (suteikiamų) teisių apimtis ir turinys. Taigi įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia.
Apeliantas teisingai teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, turi būti patvirtintas notaro. Tačiau pagal šio CK 1.40 straipsnio 1 dalį įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė. Nagrinėjamu atveju 2010-02-24 įgaliojimas buvo išduotas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įgaliotiniui K. P. 2010-02-24 įgaliojimu buvo suteikta teisė atstovauti AB „Garant Schuh + Mode“ visuose Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose, įgaliotojo vardu reikšti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ar kitokį procesinį dokumentą, atsisakyti šių procesinių dokumentų ir juos pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, gauti priteistą turtą, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikti kasacinį skundą bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu. Iš ieškovo pateikto Vokietijos prekybos kodekso 54 straipsnio 2 punkto vertimo matyti, kad juridiniam asmeniui teisme gali atstovauti fizinis asmuo, jeigu toks įgaliojimas jam yra suteiktas. Tuo tarpu Vokietijos teisė nenumato reikalavimo įgaliojimą patvirtinti notarine tvarka. Minėtame įgaliojime nurodyta, jog K. P. turi teisę reikšti ieškinį, perįgalioti ir atlikti kitus veiksmus, tame tarpe ir teikti prašymus dėl turto arešto taikymo. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepaneigė K. P. teisės atstovauti bendrovei bei sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ir atitinkamai inicijuoti šį teisminį procesą bei atlikti procesinius veiksmus nagrinėjamoje byloje paminėtos įmonės vardu (CPK 178, 185 str.).
Atsižvelgiant į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti minėtas priemones, konstatuotina, kad vien tik nepranešimas atsakovui apie minėto prašymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Kiti apelianto nurodyti teiginiai, susiję su šio klausimo nagrinėjimu, neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamais klausimais, todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 338 str., 263 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.