Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kartu su bausme, M. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 (ketverių) metų laikotarpiui;

- turto konfiskavimas, į valstybės biudžetą iš M. R. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1320,00 Eur.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. R. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 3 d. apie 22.08 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo E. R. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0249, patikros sertifikato Nr. 1751577, buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės, tai yra 2,24 promilių girtumas.

2. Kauno apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad M. R. pareikšti kaltinimai yra įrodyti ir jo veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teismas skirdamas M. R. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į charakterizuojančius duomenis, į tai, kad yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas sprendė, jog M. R. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant šiek tiek mažesnį už sankcijos vidurkį.

5. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka, teismo posėdyje nuteistasis M. R. ir jo gynėjas advokatas Aleksandras Pocius prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. neginčija kaltės nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti M. R. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės paskyrimo bei teigiama, jog apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, M. R. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu, apylinkės teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą M. R. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų, baigtą, tyčinį nusikaltimą, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad praeityje teistas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

9. Apeliantas savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas paskyrė ženkliai per griežtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei skundžiamo nuosprendžio turinį, šiuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis M. R. padarė vieną BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto anksčiau būdamas teistas net dešimt kartų (b. l. 67–79), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, kas pagal BK 27 straipsnį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus kiek daugiau negu trims mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o tai rodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, jog M. R. praeityje buvo teistas dešimt kartų, iš kurių kartą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje padarymą, t. y. sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog M. R. turi neišnykusį teistumą, nuteistąjį nubaudė ir už nusikaltimus, už kuriuos jau bausmę yra atlikęs. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos yra M. R. charakterizuojanti medžiaga, į kurią atsižvelgiama individualizuojant bausmę. Be to, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, M. R. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, t. y. būdamas recidyvistu. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo M. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y., jog veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, jog teismas skirdamas bausmę, be kitų aplinkybių, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ir nuteistojo praeityje padarytas nusikalstamas veikas. Tai, kad apylinkės teismas skirdamas bei individualizuodamas bausmę vertino ir apelianto turimus teistumus, nelaikytina, jog M. R. yra baudžiamas antrą kartą už padarytus nusikaltimus. Priešingai nei nurodo apeliantas, šie duomenys yra itin svarbūs siekiant parinkti M. R. teisingą bausmę.

10. Įvertinus nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nėra jokio pagrindo nuteistajam M. R., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti švelnesnę nei su laisvės atėmimu susijusią bausmę, kadangi paskyrus švelnesnes bausmes, akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam M. R. skyrė griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantas savo skunde nurodo, jog nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog jam bausmės dydis turėtų būti skiriamas mažesnis už sankcijos vidurkį, tačiau teismas nepaisydamas šių savo išvadų, jam paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, kaip jau anksčiau nustatyta, teismas įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, veikos padarymo aplinkybes, kaltės formą, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1), M. R. bausmės dydį parinko šiek tiek mažesnį nei sankcijos vidurkis. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus (šiuo atveju trys mėnesiai) ir maksimalus (šiuo atveju vieneri metai) straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau (BK 61 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo parinktas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis (6 mėnesiai) yra šiek tiek mažesnis už sankcijos vidurkį, kuris yra 7 mėnesiai ir 15 d. Be to, už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl darytina išvada, jog M. R. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta ar neteisinga.

11. Nuteistasis M. R. savo apeliaciniame skunde taip pat prašo jam paskirtos bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėti ir įpareigoti jį gydytis priklausomybės ligas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Visgi, pažymėtina, jog BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

12. Tai, kad be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisėjų kolegijai kelia abejonių nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis praeityje teistas net dešimt kartų, iš kurių jam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas ar terminuotas laisvės atėmimas atidedant bausmės vykdymą, tačiau kaip matyti, tai nuteistojo nesulaikė nuo sistemingo nusikalstamų veikų darymo. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, nuteistojo elgesio teigiama linkme neįtakojo. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog M. R. ne pirmą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus. Be to, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys patvirtina, jog M. R. paskutinį kartą teistas 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį terminuota laisvės atėmimo bausme, o iš pataisos įstaigos paleistas 2022 m. rugpjūčio 18 d. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog nagrinėjamu atveju, nusikalstama veika padaryta 2022 m. gruodžio 3 d., taigi, M. R. nesugebėjo ilgesnį laiką išlaikyti tinkamą savo elgesį, kas pagrįstai leidžia manyti, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, o šių duomenų visuma atspindi, jog M. R. yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

13. Apeliaciniame skunde nurodyti nuteistojo teiginiai, jog jis pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui yra pasiryžęs gydytis priklausomybes ligas, vertinama kaip jo pavėluota reakcija keisti priešingą teisei elgesį. Nuteistasis skunde teigia, jog pavartojęs alkoholio nekontroliuoja savo elgesio, o tai leidžia spręsti, jog M. R. išties pripažįsta turintis priklausomybę, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nuteistasis pats nesiėmė jokių veiksmų sprendžiant šią problemą. M. R. nėra registruotas Priklausomybės ligų centre, byloje nėra duomenų, jog būtų kreipęsis pagalbos į specialistus, nors M. R. turėjo visas tam reikiamas galimybes. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog ir atlikdamas bausmę nuteistasis turės galimybę gydytis turimas priklausomybes, kadangi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims tokia galimybė turi būti sudaryta.

14. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto nurodytais teiginiais, jog jo atžvilgiu turėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kadangi nuteistasis atlikdamas 4 mėnesių realią laisvės atėmimo bausmę praras darbą, šeimą bei gyvenamąją vietą. Tokie nuteistojo teiginiai laikytini kaip deklaratyvūs, kurie nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Išties, nuteistasis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pateikė teismui individualios veiklos vykdymo pažymą (b. l. 125). Visgi atkreiptinas dėmesys, jog iš pažymoje esančių duomenų matyti, jog M. R. individualią veiklą vykdo tik nuo 2023 m. sausio 31 d., t. y. ši pažyma jam išduota jau tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog M. R. realiai vykdo darbinę veiklą, t. y. nėra jokių duomenų apie atliekamas paslaugas bei gaunamas pajamas. Be to, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę ir būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, ir toliau negalės vykdyti darbinės veiklos.

15. Nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentu, jog atlikinėdamas realią laisvės atėmimo bausmę šis praras gyvenamąją vietą ar ryšį su šeima. Visų pirma, pažymėtina, jog nuteistajam paskirta galutinė bausmė yra 4 mėnesiai, kas iš esmės nėra didelis laiko tarpas, per kurį galėtų nutrūkti artimi ryšiai su šeima. Be to, nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turės galimybę bendrauti su savo artimaisiais. O tai, kad nuteistasis pateikė teismui sprendimą dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, nelaikytina pagrįsta priežastimi šiuo pagrindu nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog visos šios aplinkybės, nuteistajam buvo žinomos dar prieš darant nusikalstamą veiką, juolab įvertinus tai, jog M. R. ne kartą yra atlikinėjęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę, todėl jam buvo suprantamos visos jo neteisėtų veiksmų kilsiančios pasekmės.

16. Įvertinus visus aptartus duomenis, Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo M. R. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nusikalstamą veiką padarė tyčia, veikė tikslingai ir sąmoningai. Spręstina, jog tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. R. nuo nusikalstamų veikų darymo tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apelianto nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

17. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

18. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant M. R. sudaro 86,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam M. R. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. nors ir yra pateikęs individualios veiklos pažymą, tačiau nėra jokių duomenų apie gaunamas nuteistojo oficialias pajamas. Taip pat byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Be to, nuteistasis yra pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą „Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo“, kas patvirtina apie jo turimus įsiskolinimus. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1320,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus M. R. turtinę padėtį, įvertinus jo turimus įsiskolinimus, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. R. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš M. R. valstybės naudai 86,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.