- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-315-211-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00509-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- T. Z.
- Nukentėjusysis
- V. Ž.
Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-315/2014 m.
Teisėja Nijolė Zaleckienė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00509-2011-5
2014 m. gegužės 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Z. bei nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. Z. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose.
Iš T. Z. priteista 5537,37 Lt turtinės žalos ir 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. Ž. bei 4257,67 Lt V. Ž. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
T. Z. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent:
2011 m. liepos 16 d. apie 21 val. 45 min. viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), šalia kelio buvusioje autobusų stotelėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. stovėdamas prie autobusų stotelės ir mosikuodamas rankomis sustabdė keliu važiavusį automobilį Mitsubishi Pajero, valts. Nr.(duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Ž.. Automobiliui sustojus, V. Z. priėjo prie išlipusio iš automobilio V. Ž. ir, iškėlęs menkavertę dingstį – pareiškęs pretenzijas dėl jo manymu V. Ž. per greito važinėjimo kaimo keliu, pradėjo įžeidinėti nukentėjusįjį, išvadinęs jį „debilu“ ir „pederastu“, vartodamas necenzūrinius žodžius tyčia ranka sudavė V. Ž. 6 smūgius į įvairias kūno dalis: dešinį petį, dešinę akį, veidą, sukeldamas V. Ž. fizinį skausmą. Nuo smūgių V. Ž. užsidengus veidą rankomis, T. Z. įsibėgėjęs spyrė dešine koja V. Ž. į pažastį. Po to T. Z. sugriebė rankomis V. Ž. už marškinių ir kojos keliu sudavė jam smūgį į krūtinę. Abiem susikibus ir nusiritus nuo šlaito, V. Z. dešine koja spyrė V. Ž. į kairį šoną, nuo ko abu pargriuvo. V. Ž., laikydamas V. Z. prašė, kad šis apsiramintų, tačiau T. Z., tęsdamas nusikalstamą veiką, atsistojo ir kumščiu sudavė smūgius V. Ž. į nosį ir lūpas, koja spyrė į krūtinę, – šiais savo veiksmais padarydamas V. Ž. dešinės akiduobės srities sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose, odos nubrozdinimus ties išoriniu akies kampu ir kraujosruvą dešinės akies odenoje, odos nubrozdinimus nosyje, kaktoje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, poodinės kraujosruvas kairėje veido pusėje, pakaušyje, krūtinėje, dešiniame žaste, pilve, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, galvos smegenų sukrėtimą, dešinės plaštakos 1-o piršto sumušimą, pasireiškusi patinimu, kraujosruvą viršutinės lupos gleivinėje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu T. Z., padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, sugadindamas V. Ž. turtą (suplėšydamas marškinius ir kelnes) šiais įžūliais veiksmais viešoje vietoje rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Nuteistasis T. Z. apeliaciniu skundu prašo patikrinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. Nurodo, kad teismui priimant skundžiamą nuosprendį, nebuvo atsižvelgta į nuteistąjį ginančių liudytojų parodymus bei jo paties parodymus, taip pat į nukentėjusiojo parodymus. Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į nuteistojo nuopelnus Lietuvos Respublikai, jos piliečiams, į nuteistojo pajamas ir išlaidas, į tai, kad jis vienas augina du nepilnamečius vaikus. Prie skundo prideda įvairius tą patvirtinančius priedus.
Nukentėjusysis V. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nuosprendį ir iš nuteistojo T. Z. priteisti 5537,37 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat prašo nukentėjusiojo naudai priteisti 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pernelyg mažą neturtinės žalos dydį, jį įvertindamas 2000 Lt, visiškai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip dėl 10 trauminių poveikių, didelė dalis sužalojimų padaryti galvos srityje, nukentėjusysis buvo laikinai 1 mėnesį nedarbingas bei gydomas stacionare. Skunde nurodoma ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta ne tik į nukentėjusiojo sveikatą, bet pastarasis dar buvo ir įžeistas, nes nuteistasis jį išvadino necenzūriniais žodžiais. Taigi, nukentėjusysis nurodo, kad buvo sumuštas ir įžeistas savo žmonos ir mažametės dukros akivaizdoje, dėl šių aplinkybių jautėsi ypatingai pažemintas, o ir asmeniui veikiant tyčia padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju. Nukentėjusiojo teigimu, svarbi aplinkybė yra ir ta, kad pastarojo sužalojimo motyvai buvo chuliganiški, nuteistasis stabdė jo automobilį sudarydamas įspūdį neva atsitiko nelaimė ar yra kitos svarbios priežastys, dėl kurių būtina sustoti, o nukentėjusiajam sustojus pradėjo jį įžeidinėti ir sumušė.
Nukentėjusysis taip pat nurodo patyręs 2500 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms, pateikęs tą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė šias išlaidas priteisi iš nuteistojo, taip pažeisdamas LR BPK 106 str. 2 d., 307 str. 6 d. 3 p. ir kitus teisės aktus bei nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Nukentėjusiojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nenustatė ir neįvertino LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytos kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t.y. nuteistojo girtumo. Nurodo, kad byloje pareigūnai tą nustatė, o ir liudytoja L. R. nurodžiusi, kad nuteistasis prieš įvykį gėrė alų.
Atsikirtimuose į nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą nukentėjusysis V. Ž. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad vienas augina 2 nepilnamečius vaikus, be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra apdovanotas valstybiniais apdovanojimais.
Nukentėjusiojo teigimu, nuteistasis nepateikė jokių konkrečių argumentų, kad teismo proceso metu nebuvo atsižvelgta į jį ginančių liudytojų parodymus, o taip pat į jo paties parodymus. Be to, nurodo, kad iš nuteistojo skundo jam apskritai nėra aišku, ko jis nori.
Teismo posėdyje nuteistasis T. Z. ir jo gynėjas nuteistojo apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti ir nuteistąjį išteisinti, nukentėjusiojo skundą prašė atmesti.
Prokurorė tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo apeliacinius skundus prašė atmesti.
Nuteistojo T. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteistas T. Z., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados grindžiamos patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratą, reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai ištirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.
Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad apeliantas T. Z. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, teigė V. Ž. važiuojančio keliu nestabdęs, jokių smūgių jam nesudavęs, o atvirkščiai – nukentėjusysis jį sumušė, jam buvo išnarintas žandikaulis, stipriai sužalota ausis bei sudraskytas ir sumuštas kūnas, tačiau tokią apelianto versiją nuneigia byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo pareiškimas, liudytojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialisto išvados, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, daiktų pateikimo protokolas bei kita bylos medžiaga. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiais įrodymais vadovavosi priimdamas sprendimą.
Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad važiavo keliu „Onuškis-Trakai“ Trakų kryptimi, (duomenys neskelbtini) kaime stotelėje pastebėjo stovintį žmogų, kuris rankomis ir kojomis mosikavosi ir V. Ž. sustojo, nes manė, kad T. Z. reikalinga kokia nors pagalba. V. Ž. išlipo iš mašinos ir paklausė T. Z. kuo gali padėti? Tada kaltinamasis pasakė, kad „noriu duoti tau į snukį“, priekaištavo dėl greičio, pavadino įžeidžiančiai nukentėjusįjį. Po tokių žodžių, V. Ž. atsisveikino su kaltinamuoju ir apsisukęs norėjo eiti link mašinos, tačiau pajuto smūgi į petį, o V. Ž. atsisukus – pajuto smūgius į veidą. T. Z. sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, pataikė į dešinę akį. Vėliau abu susikibę nukrito nuo skardžio, T. Z. sudavė smūgius. Kaltinamojo žmona G. Z. pribėgusi smogė nukentėjusiajam į galvos sritį (b. t. 3, b. l. 30-32).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. Ž. parodė įvykio vietą ir paaiškino analogiškas įvykio aplinkybes (b. t. 1, b. l. 25-42).
Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir kartu su juo važiavusios bei tiesiogiai įvykį mačiusios žmona G. Ž. ir dukra G. Ž..
Liudytoja apklausta G. Ž. paaiškino, kad pravažiuojant pamatė, kaip T. Z. iškėlęs ranką, žengė link kelio, tuomet vyras pavažiavo atgal, išlipo iš automobilio, o nuteistasis pradėjo priekaištauti, sakydamas, kiek kartų per dieną galima važinėti, sakė, kad jis visus čia išauklės, sakė, kad „aš tau noriu duoti į snukį“. Tai išgirdusi, G. Ž. pakvietė vyrą važiuoti, pastarasis pasisuko, o T. Z. jam tuo metu trenkė į veidą, vėliau kaltinamasis pradėjo spardyti vyrą, suduodamas smūgius kojomis į įvairias kūno dalis. Besistumdydami abu vyrai nusirito nuo šlaito. Tuo metu G. Ž. išlipo iš mašinos ir priėjusi prie šlaito krašto matė, kad T. Z. sėdi ant vyro, o pastarasis guli ant nugaros, nuteistasis smūgiavo vyrui į veidą, į krūtinę, mušė su koja, vyro veidas buvo kruvinas (b. t. 3, b. l. 38-39).
Liudytoja apklausta nukentėjusiojo dukra G. Ž., mačiusi įvykį tiesiogiai, taip pat patvirtino, kad važiuojant pro kaimą, autobusų stotelėje pamatė stovintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo apeliantas T. Z., jis pradėjo juos stabdyti rankomis. Tėtis sustojo, grįžo atbuline eiga atgal ir išlipęs prie nuėjo prie apelianto, paklausė, kas atsitiko. Liudytoja girdėjo, kaip nepažįstamas vyras pasakė „aš noriu duoti tau į snukį“, vėliau matė, kaip nuteistasis pirmas tėčiui, dar norėjo spirti tėčiui į pilvą, bet tėtis sugriebė už kojos ir jie abu nusirideno nuo šlaito žemyn. Matė, kad nuteistasis užsigulęs ant tėčio ir mušė tėtį, suduodamas smūgius į veidą, kojomis spardė į pilvą, mušė rankomis ir kojomis. Tėtis tik gynėsi (b. t. 3, b. l. 37).
Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas netikėti minėtų liudytojų parodymais, juolab, kad sužalojimus, padarytus V. Ž. patvirtina byloje esančios 2011-08-16 ir 2011-10-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus išvados Nr.G2238/11 (01) ir G 3273/11(01), kuriose nurodyta, kad V. Ž. padaryti sužalojimai: dešinės akiduobės srities sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose, odos nubrozdinimai ties išoriniu akies kampu ir kraujosruva dešinės akies odenoje, odos nubrozdinimai nosyje, kaktoje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, poodinės kraujosruvos kairėje veido pusėje, pakaušyje, krūtinėje, dešiniame žaste, pilve, kairio kelio sąnario srityje, dešinėje plaštakoje, kliniškai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, dešinės plaštakos 1-o piršto sumušimas, pasireiškęs patinimu, kraujosruva viršutinės lupos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-07-16). Sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių pasekoje (b. t. 1, b. l. 47-49, 59-60).
Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnas J. B. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuomet paaiškino, kad jam atvykus į įvykio vietą, V. Ž. paaiškino, kad jam važiuojant automobiliu, mosikuodamas rankomis ir kojomis jį stabdė kaltinamasis T. Z., o V. Ž. sustojus, T. Z. pradėjo rėkauti ir puolė muštis. Tuo tarpu kaltinamasis šūkavo, sakydamas, kad būtent V. Ž. sudavė jam smūgį į veidą. Pareigūnas taip pat paaiškino, kad jokių sumušimo žymių ant T. Z. veido nebuvo matyti (b. t. 3, b. l. 35).
Liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos patrulis pareigūnas A. J. taip pat prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas. Į įvykio vietą vyko kartu su J. B., atvykę rado grupę žmonių, iš kurių paėmė paaiškinimus bei pareiškimus. Girtumas buvo nustatinėjamas konflikto dalyviams (b. t. 3, b. l. 45).
Iš byloje esančio nukentėjusiojo V. Ž. pareiškimo matyti, kad 2011-07-16, apie 20 val. 45 min. jam važiuojant su žmona ir dukra (duomenys neskelbtini), ties parduotuve į kelią išėjęs vyriškis rodė ženklą sustoti. V. Ž. sustojus, vyriškis iš pradžių pradėjo konfliktuoti, o po to pradėjo vartoti smurtą V. Ž. atžvilgiu (b. t. 1, b. l. 13).
Byloje esanti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato informacija patvirtina, kad 2011-07-16, 21 val. 13 min. gautas telefoninis pranešimas (telefono numeris Nr. 37061515723, priklausantis V. Ž.), kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė vyras, kuris stabdė jo automašiną ir kad tas vyras vietinis gyventojas. Pranešėjas lauks įvykio vietoje (b. t. 1, b. l. 16).
Iš byloje esančio 2011-09-01 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusiojo V. Ž. žmona G. Ž. pateikė savo vyro drabužius: juodos spalvos marškinėlius ir tamsiai pilkops spalvos vyriškas kelnes, kuriais jis buvo apsirengęs 2011-07-16 įvykio metu (b. t. 1, b. l. 100). Apžiūrėjus drabužius nustatyta, kad dešinė marškinėlių pusė per siūlę plyšusi, suplėšyta dešinė rankovė nuo apykaklės per visą petį ,kairė rankovė suplyšusi nuo apykaklės iki peties. Marškinėliai su purvo žymėmis iš priekio ir galo. Ant kelnių kairės kišenės matyti tamsiai rudos spalvos dėmė, panaši į kraują. Kairėje kelnių klešnėje, vidinėje pusėje yra 23 cm. plyšimas. Kelnės iš priekio ir nugaros su purvo žymėmis (b. t. 1, b. l. 101-105).
Byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio vyr. postinio D. K. 2011-07-17 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2011-07-17, 15 val. 10 min. gautas VGPUL priimamojo slaugytojos pranešimas, kad į VGPUL ligoninę kreipėsi V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam diagnozuotas dešinės akies hematoma, nubrozdinimas, nosies sumušimas, galvos smegenų sutrenkimas. Po med. apžiūros pil. V. Ž. paguldytas į neurologijos skyrių (b. t. 1, b. l. 15).
Nors byloje apklausti liudytojai G. Z., S. Z., N. Z., A. R., L. R., K. T. paaiškino, kad pirmasis smūgius sudavė būtent nukentėjusysis V. Ž., nuo ko ir prasidėjo konfliktas, tačiau, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad minėtų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi nei vienas iš jų įvykio metu nebuvo įvykio vietoje. Kaip teisme paaiškino liudytoja apklausta pati G. Z., įvykio dieną ji sėdėjo savo namų verandoje su svečiais A. R. ir L. R. (b. t. 3, b. l. 39-40), liudytoju apklaustas K. T. taip pat paaiškino, kad įvykio dieną buvo prie savo sodybos, buvo atvažiavę svečiai, kepė šašlykus, namas randasi apie 200 metrų atstumu nuo įvykio vietos (b. t. 3, b. l. 41-43). Liudytojai S. Z. ir N. Z. teigė, jog buvo pabėgęs šuo ir jie jo ieškojo (b. t. 3, b. l. 37, 38).
Liudytoja apklausta nukentėjusiojo žmona G. Ž. paaiškino, kad mušantis T. Z. ir V. Ž., įvykio vietoje aplinkui daugiau nieko nebuvo, išskyrus liudytoją ir jos dukrą. Pirmoji į įvykio vietą atbėgo nuteistojo T. Z. žmona G. Z., o po jos liudytojas K. T..
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek nukentėjusiojo V. Ž., tiek ir jo žmonos G. Ž. bei dukros G. Ž. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu.
Nors nuteistasis T. Z., duodamas parodymus teisme paaiškino, kad jam taip pat buvo padaryti tam tikri sužalojimai, buvo išnarintas žandikaulis, tačiau tai nepagrįsta jokiais įrodymais, byloje nėra duomenų, kad apeliantui buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai, į gydytojus jis nesikreipė, o ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas teigė nepastebėjęs kokių nors sužalojimų apelianto kūne.
Esant tokiems įrodymams, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi ir tinkamai įvertino. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo dėl ko abejoti, kad nukentėjusiojo V. Ž. ir jo pusės liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi.
Kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nereiškia, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas įstatymu nustatytas taisykles, o apelianto teiginys, kad tam tikros aplinkybės liko neįvertintos, laikytinas jo subjektyvia nuomone. Nepagrįstai apeliantas nurodo skunde ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nuopelnus Lietuvai, į turimus apdovanojimus, kad augina du vaikus, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad į šias aplinkybes teismas atsižvelgė (b. t. 3, b. l. 60-61).
Nuteistasis T. Z. teisiamojo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu papildomai prašė gražinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal LR BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis T. Z. apeliaciniame skunde prašymo grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui nebuvo, pateikęs, todėl šis jo prašymas nenagrinėtinas.
Nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nors skundu nukentėjusysis prašo priteisti iš nuteistojo T. Z. 5537,37 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir nukentėjusiajam iš apelianto priteisė 5537,37 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis taip pat nurodo nesutinkąs su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, prašo iš apelianto T. Z. priteisti 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose.
Pažymima, kad pagal LR CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys: Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-551/2010).
Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nukentėjusysis V. Ž., matyti, kad teismas atsižvelgė į apelianto padarytos žalos sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, kurios kvalifikuotos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, buvo įvertinta ir tai, kad nukentėjusysis dėl sukeltų pasekmių sveikatai patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir įprasto gyvenimo būdo nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, kurį laiką jautėsi pažemintas, fizines ir dvasines kančias, nervinę įtampą, baimę dėl sveikatos būklės ateityje, kad buvo gydomas ligoninėje.
Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat įvertinęs sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pirmosios instancijos teismas nustatė mažesnį nei nukentėjusiojo V. Ž. prašytas neturtinės žalos atlyginimas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nustatyti būtent tokio dydžio nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką: civiliniams ieškovams dėl jų nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 1000 Lt iki 5000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-680/2013, 2K-401/2012, 2K-518/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju teismo nustatomas individualiai. Didinti priteistos neturinės žalos dydį nukentėjusiojo V. Ž. atžvilgiu nėra pagrindo.
Nukentėjusysis V. Ž. skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas, kurių pirmosios instancijos teismas, pasak jo, pažeisdamas įstatymą, nepagrįstai nepriteisė iš nuteistojo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas E. S. nurodė, jog buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, prašė iš nuteistojo T. Z. jas priteisti, tačiau šis klausimas nebuvo sprendžiamas priimant skundžiamą nuosprendį.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (LR BPK 106 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Baudžiamojoje byloje pateikta atstovavimo sutartis (b. t. 2, b. l. 135) ir pinigų priėmimo kvitas (b. t. 2, b. l. 162) patvirtina, kad už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas nukentėjusysis V. Ž. atstovui advokato padėjėjui E. S. sumokėjo 2500 Lt. Taigi, vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., nukentėjusiojo V. Ž. atstovo pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, tenkintinas. Įvertinusi baudžiamosios bylos teisminio proceso eigą, teismų praktiką, protingumo ir teisingumo principus, byloje esančius dokumentus, bylos sudėtingumą, nukentėjusiajam V. Ž. priteistina 1000 Lt jo turėtų advokato išlaidų.
Nukentėjusiojo skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nenustatydamas sunkinančios nuteistojo T. Z. atsakomybę aplinkybės – pastarojo girtumo.
Nors baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistajam T. Z. buvo nustatytas 0,38 promilių girtumas (b. t. 1. b. l. 17), tačiau kolegijos nuomone, pagrįstai pirmosios instancijos teismas tai nevertino apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi akivaizdu, jog surinkti bylos duomenys nepatvirtina, kad T. Z. neblaivumas neginčijamai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nuosprendis keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., nutarė :
Nuteistojo T. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiojo V. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nuosprendį pakeisti iš dalies: iš nuteistojo T. Z. priteisti V. Ž. naudai 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.