Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-1415-241/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
2-1415-241/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Suinteresuotas asmuo
S. V., R. B., D. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1415-241/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00076-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-114-218/2018 pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ bankroto administratoriaus G. M., atstovaujamo advokatės L. S., prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – R. B., D. K. ir S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovės BUAB „SDR dujos“ bankroto administratorius G. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti BUAB „SDR dujos“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.

2. Nurodė, kad įmonės bankrotą nulėmė sąmoningas ir nesąžiningas bei neteisėtas įmonės vadovo ir akcininkų elgesys (neveikimas). Nors įmonė jau 2008 m. pabaigoje buvo nemoki, tačiau jos valdymo organai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau sistemingai vedė įmonę prie bankroto, didino įsipareigojimus kreditoriams. Be to, vadovas nevykdė jam įstatyme numatytų pareigų ir nerengė finansinių ataskaitų, buhalterinės apskaitos dokumentai administratoriui pateikti fragmentiškai, nebuvo perduoti duomenys apie įmonės debitorius, kasos dokumentai, dėl to nėra įmanoma nustatyti tikrosios įmonės padėties, gautinų sumų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės BUAB „SDR dujos“ bankrotą pripažino tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.

4. Teismas nurodė, kad pagal 2008 m. spalio 31 d. UAB „SDR dujos“ balanso duomenis įmonė tiek 2007 m., tiek 2008 m. buvo nemoki, tačiau nepaisant įmonės finansinės padėties, jos vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės UAB „Vakoil“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB ,,SDR dujos” buvo gautas 2014 m. sausio 28 d., todėl darytina išvada, kad įmonės vadovas, nevykdydamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos bei tęsdamas įmonės nuostolingą veiklą, prisidėjo prie nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, o tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto tyčinio bankroto požymį.

5. Teismas nurodė, kad UAB ,,SDR dujos” vadovas privalėjo perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratoriui per teismo nutartyje nustatytą terminą, tačiau šios įstatyme nustatytos pareigos neįvykdė. Nors 2009 m. įmonė veiklą vykdė, tačiau įmonės vadovas neatliko pareigos sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Bankroto administratoriui pateikta tik dalis buhalterinės apskaitos dokumentų, šiuo metu nepateikti duomenys apie įmonės debitorius bei kasos dokumentai.

6. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 pagal ieškovės BUAB „SDR dujos“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui S. V. konstatuota, kad UAB „SDR dujos“ valdymo organai – atsakovas S. V., pažeidė jam teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, neišsaugojo įmonės turto ir dokumentų bei jų neperdavė bankroto administratoriui, dėl to iškėlus įmonei bankroto bylą, nebuvo tenkinti ieškovės kreditorių reikalavimų ir tai reiškia, kad susidarė sąlygos žalai atsirasti.

7. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog UAB ,,SDR dujos” buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o tai atitinka tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo S. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – BUAB „SDR dujos“ bankroto administratoriaus prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Teismas konstatavo, kad BUAB „SDR dujos“ finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras neteikia nuo 2009 m., tačiau nenurodė kaip dokumentų nepateikimas padarė įtaką įmonės nemokumui. Be to, S. V. 2009 m. teikė įmonės finansinę atskaitomybę, tačiau VĮ Registrų centras jos nepriėmė dėl formos trūkumų.

8.2. Teismas nurodė, kad UAB „SDR dujos“ tiek 2007 m., tiek 2008 m. buvo nemoki, tačiau nevertino aplinkybės, kad 2008 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo skolų už 96 588,00 Eur. Tuo tarpu bankroto byloje buvo patvirtintas daugiau nei du kartus mažesnis finansinis reikalavimas – 45 573,58 Eur. Tai reiškia, jog vadovas, net esant įmonei nemokiai, dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriais, t. y. gautos lėšos už parduotą turtą bei prekes buvo naudojamos UAB „SDR dujos“ skoloms mažinti.

8.3. Bankroto administratorius pripažino, jog įmonės dokumentai buvo perduoti, tačiau apsiribojo teiginiu, kad dokumentai pateikti tik fragmentiškai, nedetalizuodamas kokie konkrečiai dokumentai, be kasos dokumentų, kurie įmonėje neprivalomi, yra neperduoti. Taigi šiuo atveju susidarė situacija kai administratorius, priėmęs dokumentus ir nepasirašęs perdavimo akto, šia aplinkybe naudojasi klaidindamas teismą.

8.4. Teismas neatskleidė bylos esmės, o išvadų nepagrindė įrodymais. Teismas apsiribojo tik administratoriaus prieštaringais teiginiais. Be to, tarp apskaitos tvarkymo ir įmonės nemokumo ar nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo nėra priežastinio ryšio.

Atsiliepimas

9. Atsakovės BUAB „SDR dujos“ bankroto administratorius G. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. S. V. kaip įmonės vadovas tinkamai nevykdė pareigų rūpintis duomenų teikimu registrui, elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu, taip pat pareigų tinkamai vesti turto apskaitą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas. Esant tokiai situacijai, šiai dienai nėra galimybės tinkamai įvertinti BUAB „SDR dujos“ turto ir įsipareigojimų santykio, taip pat pareikšti reikalavimus debitoriams, jei tokių įmonė turėjo, bei atlikti kitus veiksmus, siekiant patenkinti bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimus.

9.2. Bankroto administratoriui nėra ir negali būti žinoma kiek ir kokių dokumentų neperdavė suinteresuotas asmuo, tačiau akivaizdu, kad nebuvo perduoti duomenys už paskutinį įmonės veiklos laikotarpį. UAB „SDR dujos“ nuostolingą veiklą vykdė 2009 m. ir 2010 m. pradžioje, tačiau jokie veiklą pagrindžiantys nuoseklūs duomenys administratoriui nėra pateikti. Į nagrinėjamas civilines bylas yra fragmentiškai teikiami finansiniai dokumentai, todėl akivaizdu, jog S. V. jais vis dar disponuoja.

9.3. Suinteresuotas asmuo S. V. patvirtino, jog priimdavo grynuosius pinigus iš įmonės debitorių, tačiau jų neapskaitė įmonės buhalterijoje. Tokiu būdu buvo pažeista ne tik vadovui keliama pareiga dėl apskaitos tvarkymo, tačiau padaryta ir žala įmonės kreditoriams – iškreipti įmonės apskaitos duomenys apie atsiskaitymų pobūdį ir tvarką.

9.4. Skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad pardavus įmonės turtą buvo atsiskaityta su kreditoriais, kadangi byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovės BUAB „SDR dujos“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

12. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitos išrašus, pirkimo-pardavimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą, raštus, pinigų priėmimo kvitą, kreditorių susirinkimo protokolą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus naujus įrodymus, kadangi šiuos dokumentus, pagal jų sudarymo datą, apeliantas turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo, be to nenurodė jokių svarbių priežasčių kodėl dokumentai teikiami pavėluotai.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

13. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tą paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.

14. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

15. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokiu požymiu laikė įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad įmonės vadovas, nevykdydamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos bei tęsdamas įmonės nuostolingą veiklą, prisidėjo prie nemokios UAB „SDR dujos“ padėties esminio pabloginimo.

16. Pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama taip, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai nustatė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad buvęs įmonės vadovas S. V., nesikreipdamas laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „SDR dujos“, sąmoningai blogino įmonės turtinę padėtį, t. y. sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius.

18. Bankroto administratoriaus nurodytame Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-855-436/2016 nustatytos faktinės aplinkybės šio tyčinio bankroto požymio atžvilgiu nelaikytinos prejudicinėmis. Minėtame sprendime konstatuota, kad AB „SDR dujos“ vadovas pažeidė jam teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, neišsaugojo įmonės turto (nenustatytas panaudojimas) ir dokumentų, pagrindžiančių trumpalaikio turto realizavimą bei jų neperdavė bankroto administratoriui, dėl to iškėlus įmonei bankroto bylą, nebuvo tenkinti ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Taigi nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorių teisės ir interesai buvo pažeisti ne dėl įmonės vadovo sudarytų nenaudingų sandorių, o dėl neišsaugoto įmonės turto.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius tiek pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad įmonė buvo sistemingai vedama prie bankroto, įmonės vadovui, laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo didinami įsipareigojimai kreditoriai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, iš UAB „SDR dujos“ 2009 m. balanso, pagal kurį pirmosios instancijos teismas konstatavo faktinį įmonės nemokumą, matyti, kad 2008 m. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 96 588,86 Eur. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d nutartimi iškėlus UAB „SDR dujos“ bankroto bylą, buvo patvirtinta ženkliai mažesnė bendra įmonės kreditorių reikalavimų suma, t. y. 45 573,58 Eur. Taigi nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad UAB „SDR dujos“ veikla nuo jos faktinio nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio

20. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

21. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

22. Pažymėtina, kad nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.). Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

23. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad buvęs UAB „SDR dujos“ vadovas nevykdė įstatyme numatytos pareigos saugoti bei laiku perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimu konstatuota, kad S. V. ne tik neišsaugojo įmonės turto, bet ir dokumentų, pagrindžiančių trumpalaikio turto realizavimą bei jų neperdavė bankroto administratoriui. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jame konstatuotos aplinkybės neginčytinos, be to apeliantas nepateikė duomenų, kurie šias aplinkybes paneigtų. Tačiau vien dokumentų neišsaugojimo ar neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų siekį tyčią privesti įmonę prie bankroto ar nuslėpti įmonės turto iššvaistymą, žalą įmonės kreditoriams, pats savaime nėra pakankamas įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Be to. pareigos išsaugoti dokumentus pažeidimas iš dalies buvo įvertintas taikant įmonės vadovui civilinę atsakomybę – nepateiktus įmonės dokumentų atitinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota teismų praktika aktualiais byloje sprendžiamais klausimais, ir dėl to padarė neteisingą išvadą apie pagrindo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu egzistavimą (CPK 185 straipsnis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Atskirąjį skundą patenkinus, atsakovė BUAB „SDR dujos“ teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SDR dujos“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Teisėja Danutė Gasiūnienė