- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e2-2635-393/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00265-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl sudarytos preliminarios namo su pastatais pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. M. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo, P. M., ir atsakovo M. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį dėl ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kito statinio – šulnio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria ieškovas įsigijo nekilnojamąjį turtą, o atsakovas pardavė.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad jis su atsakovu M. M. (duomenys neskelbtini) sudarė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį dėl ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kito statinio – šulnio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Jie susitarė, kad ½ namo su priklausiniais kaina yra 2500,00 Eur, šią sumą jis sumokėjo atsakovui sutarties pasirašymo metu, tai patvirtina sutartyje numatyta sąlyga dėl pinigų gavimo. Pagal sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki (duomenys neskelbtini). Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl jam nežinomų priežasčių, atsakovas motyvuodavo vengimą pasirašyti pagrindinę sutartį dėl jo užimtumo, sudėtingo darbo grafiko. Iki sutarties pasirašymo su juo, atsakovas atlaisvino namą, išsivežė baldus ir asmeninius daiktus iš namo ir ūkinių pastatų. Pasirašant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas perdavė ieškovui namo raktus, leido naudotis turtu, todėl buvo atlikti veiksmai būdingi pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai. Atsakovui priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo su pastatais jam buvo perduota valdyti. Atsakovas nereiškia jam pretenzijų dėl jo faktinio naudojimosi preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties objektu, kas patvirtina, kad preliminarioji sutarties yra pagrindinė. Iš esmės, jo ir atsakovo pasirašyta sutartis laikytina pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi, ieškovas sumokėjo visą kainą už pastatus, o pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta dėl objektyvių priežasčių, atsakovas turėjo nepadengtų skolų pas antstolius, iš kurių antstolis V. Z., antstolė A. K. ir antstolis G. S. buvo uždėję turto areštus parduodamoms namo su priklausiniais dalims priklausiusioms atsakovui. Todėl ieškovas su atsakovu sutarė, kad namas su priklausiniais parduodamas pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, o vėliau atsakovui iš ieškovo už namo dalį su statiniais gautais pinigais padengus pradelstas skolas ir panaikinus turto areštus, nedelsiant pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą. Prie šalių pasirašytos sutarties, atsakovas pridėjo VĮ Registrų centro išrašą kuriame matyti esantys turto areštai namui ir jo priklausiniams. Ši aplinkybė, patvirtina ieškovo teiginius, kad iš esmės su atsakovu buvo pasirašyta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kuri atitiko šalių valią ir norus. Pagrindinės sutarties šalys negalėjo sudaryti dėl objektyvių priežasčių, buvusių turto areštų parduodamam turtui. Šalys iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pagrindinės sutarties nesudarė dėl atsakovo kaltės. Jis ne kartą ragino atsakovą susitikti ir pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau dėl neaiškių priežasčių atsakovas vengė įgyvendinti pagrindinę preliminariosios ½ dalies namo su priklausiniais pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, nors nebuvo jokių kliūčių šalims pasirašyti sutartį pas notarą. Be viso to, ieškovas siekdamas kuo greičiau sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, siekiant pagerinti atsakovo skolas pas antstolius ir taip panaikinti esamus turto areštus ginčijamam turtui, papildomai atsakovui paskolino: pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį 1500 Eur sumai iki 2021-12-31; pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį 2500 Eur sumai iki 2021-10-01; pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį 2500 Eur sumai iki 2021-01-01. Iš dabartinės situacijos darosi aišku, kad atsakovas dalį pinigų skolinosi meluodamas apie esančius turto areštus, nors tuo metu areštų turtui net nebuvo. Tikėtina, kad dalį pinigų tiesiog naudojo savo reikmėms, o skolos ar jos dalies atsakovas ieškovui nėra gražinęs iki šiol. Jis atsakovui sumokėjo 2500 Eur už namo dalį su priklausiniais, papildomai paskolino atsakovui 6500 Eur jo asmeninių skolų dengimams, kitoms jo reikmėms, tačiau iki šiol nėra oficialiai registruotas kaip atsakovui priklausančių pastatų dalių turto savininkas, taip pat nėra atgavęs ir paskolintų 6500 Eur iš atsakovo, kuriuos skolino su tikslu atsakovui padėti išspręsti susidariusias finansines problemas taip panaikinant ir esamus turto areštus. Pagal ieškovo 2022 m. lapkričio 6 d. gautą nuasmenintą nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą matyti, kad atsakovo turto daliai šiuo metu yra pritaikyti turto areštai disponavimo teisei, t. y., antstolės A. A., kuris įregistruotas 2019 m. gegužės 7 d., antstolis V. Z., kuris įregistruotas 2019 m. rugsėjo 17 d., antstolė D. K., kuris įregistruotas 2019 m. spalio 8 d. Pirmasis areštas taikytas antstolės A. A. praėjus 375 dienom (1 metai ir 1 sav.) po preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo arba 252 dienom (8 mėn. 1 sav.) nuo ieškovo (P. M.) iniciatyva registruotos preliminarios pirkimo -pardavimo sutarties VĮ Registrų centre. Iš išrašo matyti, kad iki 2019 m. gegužės 7 d. taikyto turto arešto atsakovas neturėjo ir galėjo oficialias turtines teises į ginčijamą daiktą perleisti ne tik faktiškai, kaip padarė šiuo atveju, bet ir oficialiai perleisti ieškovui pagal notaro tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal ieškovo ir atsakovo pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 13.1. p. jeigu pirkimo - pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas gražina jam sumokėtus 2500 Eur ir sumoka pirkėjui 2500 Eur baudą. Tačiau toks teisių gynimo būdas ieškovo netenkina, nes ieškovas vis dar oficialiai atsakovui priklausančią turto dalį laiko savo nuosavybe. O ir toks teisių gynimo būdas apsunkintų atsakovo finansinę situaciją dar labiau, nes teismui nepatenkinus šio ieškinio, ieškovas kreiptųsi į teismą nauju ieškiniu dėl 2500 Eur sumos priteisimo kuri buvo sumokėta atsakovui pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį už parduotą namą, bei dėl 2500 Eur dydžio baudos priteisimo iš atsakovo. Ieškovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad nuo sutarties pasirašymo praėjo daug laiko, todėl pats tiksliai nepamena, kodėl namo neperrašė pas notarą, nors M. jį pardavė. Bet tam turėjo įtakos jo darbas dirbant bare. Dažnai dirbo naktinėse pamainose, po 7 dienas per savaitę, ir kitokiomis pamainomis, todėl neturėjo laiko važiuoti su P. pas notarę, nes nebūtų kam pakeisti manęs darbe. O vėliau, po sutarties pasirašymo su P. jau net negalėjau perrašyti namo su pastatais pas notarę ko jis nuolat reikalavo, nes jam atrodo, kad vėliau atsirado turto areštai namui su pastatams. Namas jam seniai yra nereikalingas, jam jis tik nešė nuostolius, turėjo mokėti komunalinius mokesčius, rūpintis kas pjautų sklype žolę, nors juo nesinaudojau, todėl jį M. ir pardavė, pasirašius sutartį ir gavęs pinigus iškarto atidavė namo raktą ir liepė su namu daryti ką jis nori, baldus išdalino kaimynams, kitus išsivežė į miestą kur tuo metu gyveno su brolio šeima. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas (duomenys neskelbtini) sudarytą preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto pripažinti pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi. Nurodo, kad atsakovas vengė sudaryti preliminarią sutartį, tačiau yra visos sąlygos pripažinti preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį pagrinde sutartimi. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimo byloje nepateikė.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto. Preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre (duomenys neskelbtini). Šalių pasirašytoje preliminariojoje sutartyje numatyta, kad sutarties objektas yra pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. balandžio 20 dienos. Šalys susitarė, kad visa nekilnojamojo turto kaina – 2500,00 Eur sumokama preliminariosios sutarties sudarymo metu, atsakovas parašu patvirtino, kad pinigus yra gavęs. Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 5 punkte numatyta, kad pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos apmokėti skolas bei kitus mokesčius. Šalys nesudarė pagrindinės sutarties iki nustatyto termino. Ieškovas nurodė, kad pagrindinės sutarties nesudarymo priežastys yra šios: atsakovas neatvykdavo pasirašyti pagrindinės sutarties dėl jo užimtumo ir darbo, atsakovo turtas buvo areštuotas. Atsakovas pateikdamas atsiliepimą neprieštaravo aplinkybėms, kad jis vengė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. CK 6.165 straipsnyje įtvirtinta preliminariosios sutarties samprata, iš šios preliminariosios sutarties sampratos darytina išvada, kad iš sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, o pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Atitinkamai jeigu sutartyje yra sąlygos, kurios nėra organizacinės, bet susijusios su įsipareigojimais sukurti daiktą ar jo dalį, pertvarkyti jį ar atlikti kitokius neorganizacinio pobūdžio veiksmus, tai jos gali būti kvalifikuojamos savarankiškai ir pagal jas sprendžiama dėl pažeistų teisių gynimo, jeigu sutartis pažeidžiama ar atsisakoma ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 44 punktas).
Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika (pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; kt.). Kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta sutartis, ar jau buvo iki galo suformuotas objektas, dėl kurio sudaryta sutartis, ar dar turėjo būti atliekami darbai, ar sutarties sąlygos aiškios ir apibrėžė tik organizacinius ar ir faktiškus tvarkomojo pobūdžio veiksmus, kokius veiksmus įsipareigojo atlikti sutarties šalys ir kas faktiškai buvo atlikta. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas nurodo, kad vis dėl to, tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi atsakovas ieškovui perdavė raktus, leido naudotis turtu, turtas buvo perduotas valdyti ieškovui, buvo sumokėta pinigų suma už nekilnojamąjį turtą, t. y., šalys atlikto veiksmus būdingus pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai. Iš esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas pinigus sumokėjo pasirašant šalims preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovas turtą pradėjo valdyti pasirašius preliminarią sutartį, t. y., nekilnojamasis turtas buvo perduotas naudoti ir valdyti po preliminariosios sutarties pasirašymo, tą patvirtina tiek ieškovo nurodytos aplinkybės, tiek atsakovo nurodytos aplinkybės atsiliepime. Nors šalys preliminariojoje sutartyje nurodė sutarties objektą kaip pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir sutartis turi būdingų bruožų preliminariai sutarčiai (susitarta dėl pagrindinės sutarties pasirašymo ateityje, nustatytas terminas iki kada turi būti pasirašyta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis), tačiau akivaizdu, kad šalių tikrieji ketinimai buvo susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, ieškovui sumokėti sutartą pinigų sumą už nekilnojamąjį turtą, o atsakovui perduoti nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenys patvirtina, kad preliminariojoje sutartyje buvo susitarta iš esmės dėl visų esminių nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sąlygų, ieškovas yra visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus, ragino atsakovą kuo greičiau pas notarą įstatyme nustatyta tvarka įforminti pirkimo – pardavimo sutartį, o atsakovas leido ieškovui naudotis nekilnojamuoju turtu. Pastebėtina, kad ieškovas siekdamas išsaugoti nekilnojamąjį turtą skolino atsakovui pinigus skoloms padengti, šių aplinkybių atsakovas atsiliepime neginčijo.
CK 6.309 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad daikto pirkimu ir pardavimu laikomas įsipareigojimas parduoti daiktą, jeigu jis kartu perduodamas būsimam pirkėjui valdyti. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai viena šalis perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, o ši sumoka daikto kainą ar jos dalį, tai paprastai leidžia teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai, tačiau tai nereiškia, jog visais atvejais buvo sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012; 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015 ir kt.). Įstatymai ir teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi būti perduodama nuosavybės teisė. Ginant pažeistas teises pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar buvo perduotas daikto valdymas, o ne nuosavybės teisė. Tai neprieštarauja CK 6.305 straipsnio nuostatai ir teismų praktikoje pateiktam išaiškinimui, kad nuosavybės perdavimas yra pirkimo–pardavimo sutarties požymis. Iš tikrųjų, pirkimo–pardavimo sutartimi iš pardavėjo už atlyginimą (kainą) yra perduodama nuosavybė pirkėjui, tačiau esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimą parduoti ar pirkti daiktą (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimą parduoti daiktą, t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimą (kainą) nuosavybės teisę, ir daiktą perleido valdyti, t. y. leido daryti jam ūkinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Šių sąlygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iš pardavėjo pirkėjui ir įformina pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 58 punktas).
Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių nustatyta, kad šalys iš esmės įvykdė sandorį, tačiau jis nėra įformintas notarine tvarka. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, tačiau tuo pačiu įstatymas numato išimtį - CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. Tam, kad būtų galima taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį (nurodytą išimtį), būtinos tokios sąlygos: sandoris yra dvišalis; viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.
Sutartis yra dvišalė, be to aukščiau teismo sprendime nurodytų ir aptartų aplinkybių kontekste akivaizdu, kad sandorio šalys visiškai įvykdė sandorį, ieškovas sumokėjo atsakovui sutartą pinigų sumą už nekilnojamąjį turtą, o atsakovas perdavė nekilnojamąjį turtą ieškovui, tai patvirtina jų paaiškinimai – atsakovas susirinko savo daiktus iš sodybos su ūkiniais pastatais, ieškovas valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą, t. y., yra įvykdytas pirkimo – pardavimo sandoris.
Taip pat šios bylos ginčo kontekste svarbu nustatyti, ar atsakovas vengė įforminti sandorį notarine tvarka. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad atsakovas vengė sudaryti sutartį, buvo raginimas (pridėtas siųstas raštas). Iš Nekilnojamojo turto bazės išrašų (tiek pateiktų ieškovo, tiek teismo iniciatyva gautų duomenų), kad atsakovas nekilnojamąjį turtą įgijo (duomenys neskelbtini) pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Atsakovui priklausantis turtas yra areštuotas antstolės D. K. nuo 2019 m. spalio 8 d., antstolio V. Z. nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. ir antstolės A. A. nuo 2019 m. gegužės 7 d. Kiti turto areštai buvo taikyti nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. spalio 24 d., nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. bei dar iki preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Nėra duomenų, kad turto areštas taikytas atsakovo nekilnojamajam turtui sudarant preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį ar ją įregistruojant. Atsakovo turtui nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. areštas nebuvo taikytas. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo turtas nebuvo areštuotas sudarant (duomenys neskelbtini) preliminarią sutartį bei įregistruojant sutartį VĮ Registrų centre. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, iš esmės preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu ir esant terminui sudaryti pagrindinę sutartį turto areštas nebuvo pritaikytas, atsakovas elgėsi pasyviai ir nesudarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, kol nebuvo kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas pateiktame atsiliepime neginčijo aplinkybių, kad vengė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta iki šiol dėl atsakovo kaltės. Atsakovas ilgą laiką nevykdo pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, taip pažeisdamas ieškovo teises, po ieškovo daugkartinių reikalavimų sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovo turtas yra areštuotas dėl jo kaltės, kas yra laikytina nesąžiningu atsakovo elgesiu. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovui yra perduotas nekilnojamasis turtas, kad jis nekilnojamąjį turtą valdo, yra už jį sumokėjęs visą kainą, todėl yra pagrindas šalių sudarytą (duomenys neskelbtini) preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį dėl ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kito statinio – šulnio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinti pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 107,00 Eur žyminio mokesčio, kuris yra priteisiamas iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį dėl ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kito statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi.
Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 107,00 Eur žyminio mokesčio ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.