Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Austėjos Janulevičiūtės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje T. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., perduota prokurorui, kadangi baudžiamojoje byloje buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir buvo pažeista kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą, nustatant 2 mėnesių terminą, jo pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, Lietuvos Respublikos BPK pažeidimams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. liepos 9 d. su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje T. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Šioje baudžiamojoje byloje T. V. kaltinama tuo, kad jis 2014-03-14, apie 12 val., Vilniuje, Kauno g. 34, Vilniaus dizaino kolegijos esančioje bibliotekoje iš nukentėjusiajai N. K. K. priklausančio rankinuko, gulėjusio ant kėdės, ištraukė nukentėjusiajai N. K. K. priklausantį nešiojamą 2000 litų vertės kompiuterį APPLE MACBook ir pasišalino, tokiais savo veiksmais pagrobdamas svetimą 2000 litų vertės N. K. K. priklausantį turtą.

Šiais savo veiksmais T. V. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi baudžiamojoje byloje buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir buvo pažeista kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą, nustatant 2 mėnesių terminą, jo pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, Lietuvos Respublikos BPK pažeidimams pašalinti. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, taip pat yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir perduoti nagrinėti bylą teisme. Prokurorė nurodo, kad teismo nutartis perduoti bylą prokurorui yra nepagrįsta ir naikintina, o baudžiamoji byla perduotina Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Prokurorė mano, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo akto turinys ir forma atitinka BPK 219 str. reikalavimus, jame nurodyti visi privalomi duomenys, kurių sąrašas įstatyme yra baigtinis. Pasak prokurorės, T. V. pateiktas kaltinimas yra konkretus, nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės; asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kiti būtini duomenys. Prokurorė pažymi, kad BPK 425 str. numatyta, jog teisėjo iniciatyva surengtas nagrinėjimas teisme vyksta pagal BPK V dalyje numatytas taisykles. Bylos nagrinėjimo metu prokurorui suteikta teisė teisme pakeisti kaltinimą, jį papildyti, patikslinti ir pan., kaip tai numato BPK 256 str. 1 ir 2 d., jeigu įrodymų tyrimo teisme metu ar juos ištyrus, atsiranda tam būtinybė. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju prokuroras perdavė bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame T. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., padarymu, tačiau teismas mano, kad T. V. veiksmuose yra kvalifikuota vagystės sudėtis, numatyta BK 178 str. 2 d. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog pagal kvalifikuojantį požymį - kišenvagyste kvalifikuojamas tik toks nusikaltimas, kai jis padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo betarpiškai turi. Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad vagystės metu rankinė, iš kurios buvo pagrobtas kompiuteris, buvo padėta ant kėdės, o nukentėjusioji - N. K. K. stovėjo atokiau, maždaug už dviejų metrų, ir buvo nusisukusi. Pasak prokurorės, vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo T. V. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. Prokurorė mano, jog, nors kompiuteris buvo pagrobtas viešoje vietoje, tačiau rankinė buvo padėta toliau nuo nukentėjusiosios, nukentėjusioji ir kiti asmenys įvykio nematė, todėl veika negali būti kvalifikuojama kaip kišenvagystė ar kaip atvira vagystė. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu T. V. veika kvalifikuota tinkamai, o daugiau jokių trūkumų ar baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą teisme, nenustatyta.

Pasak prokurorės, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad kaltinamasis aktas iš esmės atitinka BPK 219 str. įtvirtintus reikalavimus, taip pat nėra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą teisme, todėl nutartis perduoti bylą prokurorui naikintina ir byla perduotina nagrinėti teisme.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintinas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 str. Pagal BPK 234 str. 2 d., byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Vadinasi, teismo iniciatyva dėl kaltinamojo akto trūkumų byla prokurorui perduodama esant 2 sąlygoms: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas (netinkamas kaltinamojo akto turinys) trukdo nagrinėti bylą teisme. Pažymima, jog nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2005). Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-449/2008, „Teismų praktika“ Nr. 30, p. 328). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. - BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011).

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, perduodant bylą prokurorui būtina, kad nustatyti kaltinamojo akto trūkumai būtų tokie, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir jie turi trukdyti teismui nagrinėti bylą, tačiau skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl teismo nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme ir kaip jie trukdo teismui nagrinėti bylą. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, remiantis ankstesne šio teismo jurisprudencija, pažymėta, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams; atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš T. V. kaltinamuoju aktu inkriminuojamo kaltinimo turinio akivaizdu, kad Vilniaus dizaino kolegijos biblioteka yra viešoji vieta, kurioje turi teisę lankytis daug kitų žmonių, nukentėjusiajai priklausantį kompiuterį kaltinamasis ištraukė (pagrobė) iš nukentėjusiosios rankinės, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip padaryta esant nusikalstamą veiką kvalifikuojantiems požymiais. Teismas taip pat nurodė, kad aiškiai klaidingas baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką nurodymas kaltinamajame akte, suvaržė BPK 21 straipsnyje numatytą įtariamojo (kaltinamojo) teisę žinoti, kuo jis yra įtariamas (kaltinamas), ir tuo pažeidė jo teisę į tinkamą gynybą tiek baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo proceso metu. Be to, kaltinamajame akte nurodžius netinkamą baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už padarytą veiką, tampa neaiškios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribos.

Skundą nagrinėjantis teismas, sutikdamas su prokurorės skundo motyvais, pažymi, kad BPK 255 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė pakeisti faktines aplinkybes ir veikos kvalifikavimą teisme. Vadovaujantis BPK 256 str. l d. nagrinėjant bylą teisme, prokuroras turi teisę rašytiniu prašymu pakeisti nagrinėjamą kaltinimą teisme iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos ir todėl negalima atmesti tokios galimybės ir šioje byloje. Skunde pagrįstai nurodoma, kad T. V. pateiktas kaltinimas yra konkretus, nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės; asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kiti būtini duomenys. Taigi pareikštas kaltinimas yra aiškus ir nepažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Kaip minėta, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Todėl ir šiuo aspektu skundžiama teismo nutartis nėra pagrįsta, kadangi teismas bylos nagrinėjimo metu galės imtis priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti. Pažymėtina, kad apylinkės teismo nutartyje nėra pasisakyta, kodėl nustatytų kaltinamojo akto trūkumų nebūtų galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme.

Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skundas tenkinamas ir panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

patenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą, kurioje T. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.