Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Ernesto Rimšelio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis – 2 (du) mėnesiai laisvės apribojimo bausmės, neatliktos pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 28 d. baudžiamąjį įsakymą, dvi dienas laisvės apribojimo bausmės prilyginant vienai dienai laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 2 (dviem) mėnesiams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo dienos – 2023 m. birželio 25 d.

Iš A. G. nukentėjusiajai I. B. priteista 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

Iš A. G. nukentėjusiajai L. I. priteista 2 204 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. birželio 23 d., laikotarpyje nuo 15:00 val. iki 18:20 val., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios D. A. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, peiliu dūrė 8 kartus nukentėjusiajai D. A. į pilvą, krūtinę, abiejų rankų dilbius bei plaštaką, taip padarė jai kiauryminį durtinį – pjautinį pilvo kairės pusės sužalojimą su širdiplėvės, širdies ir kairiojo plaučio pažeidimais, 3 durtines – pjautines žaizdas kairės krūtinės srityje, 2 durtines – pjautines žaizdas kairiame dilbyje, 1 durtinę – pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, 1 durtinę – pjautinę žaizdą dešiniame dilbyje, dėl ko nuo kiauryminio durtinio – pjautinio pilvo kairės pusės sužalojimo su širdiplėvės, širdies ir kairiojo plaučio pažeidimais, įvykus ūminiam vidiniam nukraujavimui, nukentėjusioji mirė, taip tyčia nužudė nukentėjusiąją D. A.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. G. gynėjo advokato S. Kibildos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį, išklausiusi proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas BK Bendrosios dalies straipsniuose reglamentuotų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė – tinkamai įvertino visas BK 54 straipsnyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skirdamas nuteistajam bausmę vadovavosi BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais ir laikėsi BK 61 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo taisyklių. Visgi, skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas neteisingai subendrino nuteistajam nuosprendžiu šioje byloje paskirtą bausmę su neatlikta bausmės dalimi pagal anksčiau priimtą baudžiamąjį įsakymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas taip pat turi atsižvelgti į bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41 ir 61 straipsniuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam, nepadarė.

8. Pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

9. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis A. G. pripažintas kaltu padaręs BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė. Pirmosios instancijos teismas A. G. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė vieneriais metais už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį didesnę bausmę – dvylika metų laisvės atėmimo.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę nuteistajam A. G., atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad A. G., neišnykus teistumui, veikdamas netiesiogine tyčia, padarė naują tyčinį labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – jog jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. G., tinkamai įvertino, išsamiai aptarė ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenimis, nuteistasis praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus prieš nukentėjusiąją D. A., anksčiau buvo teistas ir už sunkų sveikatos sutrikdymą, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis turi galiojančių administracinių nuobodų, baudų nemoka, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistasis darėsi vis pavojingesnis, ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė ir nustatytos pareigos neturėjo esminės įtakos jo elgesiui, nepaisydamas jų jis padarė naują labai sunkų nusikaltimą.

11. Apelianto nuomone, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo A. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nepagrįstai laikė nuteistąjį pavojingu recidyvistu bei skyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

12. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tik tuomet, jei teismas nustato bent vieną iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Ji parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, išgyvenimus dėl padarytų veiksmų, pastangas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Teismų praktikoje nurodoma, kad deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis A. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau neišpildė kitų būtinųjų sąlygų, reikalingų nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo elgesys proceso metu rodo, kad savo poelgio jis nevertina kritiškai ir nuoširdžiai dėl jo nesigaili. Išvadą, kad nuteistojo A. G. išreikštas gailestis dėl padaryto nusikaltimo nėra nuoširdus, patvirtina tai, jog nuteistojo parodymuose buvo nustatyti reikšmingi nesutapimai su kitais byloje surinktais įrodymais ir šie nesutapimai yra susiję su jo noru sušvelninti savo atsakomybę bei siekiu viso proceso metu dalį atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo perkelti nukentėjusiajai. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo teiginiai, kad iškart po įvykio jis nesuprato, jog nužudė nukentėjusiąją, o kai suprato – nesislėpė, pripažino kaltę bei byloje pareikštus civilinius ieškinius. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino ir pagrįstai jas atmetė kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę.

15. Pažymėtina, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios elgesiu prieš nuteistajam padarant nusikalstamą veiką. Nuteistasis A. G. teigė, kad nukentėjusioji jį užpuolė pirma, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistojo parodymai apie jam neva nukentėjusiosios padarytų sužalojimų kiekį ir pobūdį neatitiko teismo medicinos specialisto išvados (t. 3, b. l. 92–93), vaizdo įraše iš parduotuvės „M.“ užfiksuotų aplinkybių (t. 2, b. l. 116–172), liudytojos S. G. parodymų (t. 6, b. l. 117), parodymai apie tai, kad jis buvo sužalotas tuo pačiu peiliu kaip ir nukentėjusioji, nesutapo su DNR tyrimo rezultatais (t. 4, b. l. 77–94). Apygardos teismas taip pat pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusioji buvo linkusi į smurtą, o nuteistojo versija dėl bandymo apsiginti neatsitiktinai tokia pati, kokią buvo nurodęs ir ankstesnėje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamas ir vėliau nuteistas už sunkų savo draugės sveikatos sutrikdymą, padarytą peiliu (t. 4, b. l. 175–182). Taigi teismas padarė išvadą, kad duodamas netikslius parodymus nuteistasis siekė sušvelninti savo atsakomybę ir todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padėjo atskleisti padarytą nusikaltimą arba jį padariusius asmenis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad aptikęs nukentėjusiąją D. A. nuteistasis iškvietė policiją, po įvykio nesislapstė, neslėpė nusikaltimo įrankio, kitų pėdsakų, mirusiosios kūno, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš karto. Visgi vertinant šiuos nuteistojo veiksmus bendrame visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tai jis darė tik suvokdamas gresiančios atsakomybės už padarytą nusikaltimą neišvengiamumą. Nuteistasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tolimesni jo veiksmai prie nusikaltimo padarymo aplinkybių atskleidimo reikšmingai neprisidėjo – nuteistasis keitė parodymus dėl savo santykių su nukentėjusiąja statuso (iš pradžių tvirtino, kad su nukentėjusiąja D. A. buvo faktinė šeima, kartu leido pinigus, vienas kitu rūpinosi (t. 5, b. l. 124–127), vėliau šiuos savo parodymus pakeitė teigdamas, kad su nukentėjusiąja nebuvo sugyventiniai, nevedė bendro ūkio (t. 6, b. l. 100–103), klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei teismą teigdamas, kad nukentėjusioji jam padarė tokius sužalojimus, dėl kurių jis buvo apalpęs, neteko kraujo (t. 6, b. l. 100–103), nors tokias aplinkybes paneigė teismo medicinos specialisto išvados ir specialisto G. Serbentos paaiškinimai (t. 3, b. l. 92–93, 98–101), viso proceso metu aktyviai tvirtino gynęsis nuo nukentėjusiosios, todėl teko šalinti byloje tarp skirtingų įrodymų susidariusius prieštaravimus. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skyrė A. G. per griežtą bausmę, nes laikė jį pavojingu recidyvistu. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė, jog nuteistasis A. G. yra pavojingas recidyvistas. Teismas nustatė nuteistojo A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir griežtesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę skyrė remdamasis BK 54 straipsnio (bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir BK 61 straipsnio nuostatomis (bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių), o ne BK 56 straipsnio nuostatomis (bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą).

18. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. G. yra recidyvistas, ir nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.

19. Skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad paskutinį kartą A. G. buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo nuteistajam buvo paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nuteistasis, neatlikęs jam paskirtos bausmės ir nesilaikęs teismo baudžiamajame įsakyme jam nustatytų pareigų, po keleto mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Nuteistasis A. G. naują nusikaltimą padarė neatlikęs jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir atitinkamai, neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

20. Remiantis pirmosios instancijos teismo ir šiame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo išvadai, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta neteisinga ar neproporcinga bausmė. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su nuteistojo veiksmais ir parodymais iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, ir pagrįstai jas atmetė kaip nesudarančias pagrindo nustatyti nuteistajam atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tinkamai pritaikius baudžiamojo įstatymo nuostatas, nuteistajam A. G. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota, atsižvelgta į visas svarbias faktines aplinkybes (BK 41, 54 ir 61 straipsniai). Pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam A. G. skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme, taip pat nenustatyta. Taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jų pagrindu sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę neprašoma ir nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sąlygų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nenustatyta, o pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Vieneriais metais griežtesnė už BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bausmės vidurkį bausmė nuteistajam paskirta pagrįstai, atsižvelgus į tai, kad buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 straipsnio 2 dalis). Esant išdėstytų aplinkybių visumai konstatuotina, jog nuteistajam A. G. paskirta bausmė atitinka bausmės tikslus, yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui, todėl yra teisinga ir nekeistina.

21. Tačiau žemesnės instancijos teismas nuosprendžiu paskirtą bausmę neteisingai subendrino su nuteistojo A. G. neatlikta bausmės dalimi pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 28 d. baudžiamąjį įsakymą. Remiantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

22. Nuteistasis A. G. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 3 d., nuteistasis į Probuojamųjų asmens duomenų registrą įtrauktas 2023 m. gegužės 5 d. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis A. G. buvo sulaikytas vos po daugiau kaip mėnesio nuo minėto baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo – 2023 m. birželio 25 d., taigi laisvės apribojimo bausmės atlikimas sustojo. Kadangi nuteistajam A. G. buvo likę atlikti daugiau kaip trys mėnesiai laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2023 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu, žemesnės instancijos teismas, prie nuosprendžiu paskirtos 12 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas du, o ne tris mėnesius neatliktos ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, kaip tai numatoma BK 64 straipsnio 3 dalyje, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Žemesnės instancijos teismas taip pat nesilaikė laisvės apribojimo bausmės keitimo laisvės atėmimo bausme taisyklių, numatytų BK 65 straipsnyje. Nors nuosprendyje ir nurodoma, kad dvi pridedamos laisvės apribojimo bausmės dienos prilyginamos vienai laisvės atėmimo dienai, iš galutinės nuteistajam paskirtos bausmės matyti, kad viena laisvės apribojimo bausmės diena buvo prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai.

23. Pažymėtina, jog pagrindinė proceso apeliacinės instancijos teisme paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio žemesnės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti teismo padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas, taisydamas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, privalo ne tik užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir nepažeisti svarbaus proceso principo, pagal kurį jis negali pabloginti nuteistojo padėties labiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju, byloje yra paduotas tik nuteistojo A. G. gynėjo apeliacinis skundas, kuriame prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, todėl teismas, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, turi užtikrinti, kad nuteistajam skiriama bausmė būtų teisinga ir proporcinga, o klaidų ištaisymas nesukeltų papildomo nuteistojo padėties pabloginimo.

24. Siekiant ištaisyti žemesnės instancijos teismo padarytas bausmės bendrinimo klaidas, reikalinga nuteistajam A. G. prie jam šioje byloje paskirtos bausmės pridėti minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį, t. y. tris, o ne du mėnesius jo neatliktos bausmės, kaip tai numatyta BK 64 straipsnio 3 dalyje, ir teisingai pritaikius bausmės keitimo taisykles perskaičiuoti nuteistajam skiriamą galutinę subendrintą bausmę. Nors naujai pridedama neatliktos bausmės dalis iš pirmo žvilgsnio suponuoja nuteistojo padėties bloginimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad dėl teisingai pritaikytų bausmės keitimo taisyklių nuteistajam skiriama galutinė subendrinta bausmė, palyginus su pirmosios instancijos teismo paskirta galutine subendrinta bausme, šiek tiek sumažės. Pažymėtina, kad teismas turi pareigą užtikrinti, kad teismo nutartys ar nuosprendžiai būtų pagrįsti tik teisingai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu ir nėra įpareigotas lengvinti nuteistojo padėties labiau nei tai yra būtina, o šiuo atveju – neištaisytų žemesnės instancijos teismo klaidų sąskaita. Kadangi anksčiau nurodytu būdu ištaisant žemesnės instancijos teismo padarytas bausmių bendrinimo klaidas nuteistojo A. G. padėtis bus pašvelninama, toks įstatymo taikymo klaidų ištaisymas nelaikytinas nuteistojo teisės į gynybą suvaržymu, jo teisinės padėties pabloginimu ar apeliacinio skundo ribų peržengimu. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės subendrinimo su neatlikta bausme pagal anksčiau priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą keičiama.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu A. G. paskirtos 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius, dvi dienas laisvės apribojimo bausmės prilyginus vienai dienai laisvės atėmimo bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų 1 (vienam) mėnesiui ir 15 (penkiolikai) dienų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. G. gynėjo advokato Sauliaus Kibildos apeliacinį skundą atmesti.