- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- I1-4611-422/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02508-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. R. su skundu (b. l. 1–3) ir skundo patikslinimais (reg. Nr. DOK-29028, DOK-31813) (b. l. 7, 12) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neužtikrintų saugių kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. spalio 17 d. ir priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos dėl pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) nagrinėjimu; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neužtikrintų saugių kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. spalio 17 d. ir priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) nagrinėjimu.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-396-422/2022 pareiškėjo J. R. skundo reikalavimai, kuriais prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) nagrinėjimu, ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) nagrinėjimu, išskirta į šią administracinę bylą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde ir skundo patikslinime (b. l. 46) nurodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, nes negalėjo patekti pas psichologę, kurios pagalba jam buvo reikalinga. Jo skundas buvo persiųstas nagrinėti Marijampolės PN direktoriui. Taip pat nurodė, jog jis ir pats 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių. 2019 m. gruodžio 2 d. Marijampolės PN administracija pateikė atsakymą. Tvirtina, kad jis negalėjo žinoti, kada galės patekti pas psichologę.
Nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu išsiaiškinti, kodėl jis buvo laikomas patalpose, kuriose vyksta ilgalaikiai pasimatymai, nes tuo metu sirgo COVID-19. Atsakymą skundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2021 m. balandžio 27 d. pateikė atsakymą, kuris pareiškėjo netenkino.
Teigė, kad 2020 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą išduoti pažymą, kiek su pareiškėju surengta individualių pokalbių. 2020 m. gegužės 5 d. Marijampolės PN pateikė atsakymą, kuris neatitiko jokių pareiškėjo prašyme suformuluotų klausimų. 2020 m. liepos 1 d. pateikė prašymą pataisos namų administracijai išduoti dokumentų, Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašų kopijas. Tvirtino, kad 2020 m. liepos 14 d. Marijampolės PN atsisakė išduoti prašytas kopijas. Kalėjimų departamentas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą, todėl prašytų dokumentų kopijų taip ir negavo.
Tvirtino, jog visi klausimai ir dokumentai, kuriuos prašė išduoti, jam buvo svarbūs, o Marijampolės PN administracija sistemingai pažeidinėjo jo teises.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, jog visi nuteistųjų skundai yra registruojami, todėl jei nuteistieji yra kreipęsi į Marijampolės PN administraciją, visada gauna atsakymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normomis.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas yra įsitikinęs, jog pareiškėjo teiginiai dėl tariamai netinkamai nagrinėtų prašymų / skundų yra nepagrįsti. Nurodė, jog nuteistiesiems į prašymus ir skundus atsakoma išsamiai ir motyvuotai, nurodant konkrečius atsisakymo pateikti tam tikrus duomenis motyvus. Remiantis pažyma dėl nuteistojo J. R. lankymosi pas psichologę Nr. 55/04-285, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. spalio 17 d. dėl pablogėjusios emocinės, psichologinės būsenos į įstaigos psichologus nesikreipė. Atsakovės atstovo įsitikinimu, vien priežastis, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN tinkamai laikosi visų numatytų teisės aktų reikalavimų, jų nepažeidžia, tinkamai juos įgyvendina, todėl nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad įstaigoje buvo gauti pareiškėjo 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. kovo 12 d. skundai, kurie surinkus visą su jais susijusią dokumentinę medžiagą buvo išsamiai išnagrinėti, pareiškėjui pateikti atsiliepime minimi atsakymai nepraleidus įstatyme numatytų terminų ir vadovaujantis teisės aktuose numatytais reikalavimais. Nors pareiškėjas teismo neprašo panaikinti Kalėjimų departamento atsakymų, tačiau pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėjo minėti atsakymai netenkina, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti netinkamai, nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais bei surinkta dokumentine medžiaga. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atlyginimo neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento netinkamo jo skundų nagrinėjimo, jo prašomos informacijos nesuteikimo.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, nes negalėjo patekti pas psichologę, kurios pagalba jam buvo reikalinga. Jo skundas buvo persiųstas nagrinėti Marijampolės PN direktoriui. Taip pat nurodė, jog jis ir pats 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių. 2019 m. gruodžio 2 d. Marijampolės PN administracija pateikė atsakymą. Tvirtina, kad jis negalėjo žinoti, kada galės patekti pas psichologę.
Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su 2019 m. spalio 14 d. skundu, kuriame prašė atsakyti, kodėl nebuvo priimtas psichologės. Marijampolės PN pareiškėjui atsakė, kad psichologė paaiškino, jog kvietėsi individualaus pokalbio 2019 m. lapkričio 4 d., tačiau pareiškėjas atvykti atsisakė. Šio rašto pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė.
Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių klausdamas, kokias funkcijas atlieka Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus psichologai (b. l. 75). Marijampolės pataisos namai 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 419-1137 pareiškėjui paaiškino, kad prašoma pateikti informacija nėra susijusi su laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis (b. l. 76). Taip pat nurodė, kad jeigu pareiškėjas pageidauja atvykti pas psichologę konsultacijos, turi kreiptis į Resocializacijos skyriaus specialistą. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl aptariamo Marijampolės PN rašto, nustatė, kad raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl nėra naikintinas. Kalėjimų departamentas nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 16 d. 9.00 val. ir 13.30 val. pas psichologę kviečiamas neatvyko (b. l. 77, 78). Papildomai Kalėjimų departamentas pareiškėjui paaiškino dėl psichologės darbo pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Teismas atkreipia dėmesį, kad Bausmių vykdymo kodeksas riboja nuteistiesiems teikiamos informacijos kiekį, todėl nei Marijampolės PN atsakymas, nei Kalėjimų departamento 2020 m. sausio 24 d. sprendimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir VAĮ 8 straipsnio nuostatoms. Byloje esančioje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. balandžio 9 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-41 (b. l. 30–35) rekomenduota pakartotinai išnagrinėti J. R. 2019 m. lapkričio 5 d. prašymą. Tačiau teismas nagrinėjamu atveju pažymi, kad pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus išvada vertintina kaip rekomendacija joje nurodytam subjektui, tačiau ji niekaip nesaisto ir neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3071/2011, 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-499-552/2020). Seimo kontrolieriaus pažyma laikytina vienu iš įrodymų, kuris vertintinas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, todėl teismas konstatuoja, kad Marijampolės PN 2019 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. 419-1137 ir Kalėjimų departamento 2020 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 2S-300 yra teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad 2020 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą išduoti pažymą, kiek su pareiškėju surengta individualių pokalbių. 2020 m. gegužės 5 d. Marijampolės PN pateikė atsakymą, kuris, pareiškėjo nuomone, neatitiko jokių pareiškėjo prašyme suformuluotų klausimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 7 d. pateikė Marijampolės PN prašymą išduoti pažymą, kiek ir kada pravesta su pareiškėju pokalbių, kurie įrašyti į jo knygelę ir patvirtinti pareiškėjo parašu (b. l. 80). Marijampolės PN pareiškėjui 2020 m. gegužės 5 d. pateikė atsakymą Nr. 20/07-673, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-133 „Dėl Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės formos ir individualaus darbo su nuteistuoju knygelės pildymo metodinių nurodymų patvirtinimo“ 10 punktu, Resocializacijos skyriaus specialistas turi ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį fiksuoti nuteistojo pataisos plano vykdymo rezultatus. Nurodė, kad pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra 71 įrašas apie pravestus pokalbius (b. l. 81). Teismas, įvertinęs 2020 m. gegužės 5 d. atsakymo Nr. 20/07-673 turinį, neturi pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovo atsakyme pareiškėjui pateikta informacija neatitiko prašyme suformuluotų klausimų. Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – TGIĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, institucija atsisako pareiškėjui pateikti dokumentus, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Teismo vertinimu, tikslus kiekvieno pokalbio aprašymas būtų neproporcingas teikiamo prašymo apimčiai, nes pareiškėjas nedetalizavo, kodėl jis reikalauja tokios informacijos.
Pareiškėjas 2020 m. liepos 1 d. pateikė Marijampolės PN direktoriui prašymą dėl Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenų apie Resocializacijos skyriaus specialisto pravestus pokalbius su pareiškėju kopijų (b. l. 83). Atsakovės atstovas 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. 20/07-1000 atsisakė išduoti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijas ir informavo pareiškėją, kad Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje esantys įrašai ir informacija yra skirta pataisos įstaigos tarnybų darbuotojams. Šios knygelės įrašų kopijos gali būti pateiktos tik Kalėjimų departamento darbuotojams ir teismui (b. l. 84). Pareiškėjas šį Marijampolės PN atsakymą 2020 m. liepos 20 d. skundė Kalėjimų departamentui, kuris 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 2S-3043 pareiškėjo skundo dalį atmetė, dalies nenagrinėjo, kadangi pareiškėjas neskundė Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Resocializacijos skyriaus darbuotojų veiksmų Marijampolės PN direktoriui ir pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio nuostatas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (b. l. 85–87).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje yra pateikta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-1168, kurioje rekomenduojama pakartotinai išnagrinėti J. R. 2020 m. balandžio 7 d. ir 2020 m. liepos 1 d. prašymus ir pateikti pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančius atsakymus (b. l. 46–53). Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais motyvais, nesutinka su Seimo kontrolieriaus rekomendacijomis dėl 2020 m. balandžio 7 d. rašto, tačiau visiškai pritaria, jog Marijampolės pataisos namų 2020 m. liepos 14 d. raštu Nr. 20/07-1000 pateiktas atsisakymas išduoti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijas yra neteisėtas, nes nebuvo TGIĮ 15 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti išduoti prašomas kopijas. Taip pat, teismo vertinimu, Marijampolės PN administracija, atsisakydama išduoti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijas, nesivadovavo Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas. Taip pat pažymėtina, kad Kalėjimų departamento 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakymas Nr. 2S-3043 yra neišsamus, jame deklaratyviai teigiama, jog Marijampolės PN 2020 m. liepos 14 d. raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra pagrįstas objektyviais duomenimis. Priešingai, teismo vertinimu, 2020 m. liepos 14 d. Marijampolės PN atsakymas nepagrįstas nei teisės aktais, nei objektyviais duomenimis ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (nuo 2020-01-01 galiojusi redakcija) 8 straipsnio reikalavimų. Teismo vertinimu, Marijampolės PN nepagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu išsiaiškinti, kodėl jis buvo laikomas patalpose, kuriose vyksta ilgalaikiai pasimatymai, nes tuo metu sirgo COVID-19. Marijampolės PN atsakymą skundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2021 m. balandžio 27 d. pateikė atsakymą, kuris pareiškėjo netenkino.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2021 m. sausio 19 d. kreipėsi į Marijampolės PN direktorių prašydamas išduoti pažymą, nuo kada iki kada buvo iškeltas iš 5 būrio į ilgalaikių pasimatymų patalpas ir dėl kokių priežasčių (b. l. 111). Taip pat nustatyta, kad tą pačią dieną, 2021 m. sausio 19 d., pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas įpareigoti Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Resocializacijos skyriaus pareigūnus registruoti visus jo pateiktus prašymus ir skundus (reg. Nr. 2G-542) (b. l. 109, 110). Tačiau pareiškėjas abu prašymus išsiuntė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2021 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 2S-462 šiuos pareiškėjo prašymus persiuntė Marijampolės PN nagrinėti pagal kompetenciją (b. l. 106). Marijampolės PN pareiškėjo prašymą Nr. 2G-542 išnagrinėjo (b. l. 102) ir paaiškino, jog Resocializacijos skyriuje visi prašymai yra registruojami. Taip pat nurodė, jog Resocializacijos skyriaus specialistė dėl pareiškėjo netinkamo elgesio 2021 m. sausio 19 d. surašė tarnybinį pranešimą (b. l. 114). Atsakymą pareiškėjas skundė Kalėjimų departamentui, kuris 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 2S-1631 konstatavo, jog Marijampolės PN atsakymas yra išsamus ir pagrįstas, ir pareiškėjo skundo netenkino.
Pažymėtina, kad dėl šio 2021 m. sausio 19 d. prašymo reg. Nr. 2G-524 pareiškėjas skunde ginčo nekelia. Tačiau nurodo, kad į 2021 m. sausio 19 d. prašymą išduoti pažymą, nuo kada iki kada buvo laikomas ilgalaikių pasimatymų patalpose ir dėl kokių priežasčių, atsakymo nesulaukė. Byloje nėra duomenų, jog į minimą pareiškėjo prašymą buvo atsakyta. Byloje esančioje Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. liepos 20 d. pažymoje Nr. 4D-2021/1-708 konstatuota, kad skundo tyrimo metu nustatyta, kad Marijampolės PN išnagrinėjo tik vieną pareiškėjo 2021 m. sausio 19 d. prašymą, o kitas prašymas liko nenagrinėtas ir prašoma informacija nebuvo suteikta (b. l. 41). Seimo kontrolierius rekomendavo Marijampolės PN išnagrinėti J. R. 2021 m. sausio 19 d. prašymą dėl laikymo ilgalaikių pasimatymų patalpoje (b. l. 44). Taigi darytina išvada, kad Marijampolės PN pareigūnai neatsakydami į pareiškėjo 2021 m. sausio 19 d. prašymą dėl jo laikymo ilgalaikių pasimatymų patalpose neveikė taip, kaip numato teisės aktai, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020-11-01) 10 straipsnio 4 dalį ir TGIĮ 14 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas prašė priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų ir 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, skausmą, reputacijos pablogėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Byloje nustatyta, kad pagal byloje esančią 2021 m. gruodžio 28 d. Resocializacijos skyriaus psichologės pažymą pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir psichologinio diskomforto, dvasinių sukrėtimų nesikreipė. Pripažintina, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui neatsirado tokio masto pasekmės, kad būtų pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais (žr., pvz., LVAT 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020). Teismo vertinimu, nepateikta pareiškėjui informacija ir dokumentai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. R. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista J. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą teisę gauti informaciją ir dokumentus iš Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.