- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- I1-396-422/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02508-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas J. R. su skundu (b. l. 1–3) ir skundo patikslinimais (reg. Nr. DOK-29028, DOK-31813) (b. l. 7, 12) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neužtikrintų saugių kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. ir priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos dėl pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) nagrinėjimu; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neužtikrintų saugių kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. spalio 17 d. ir priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) nagrinėjimu.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde, jo patikslinimuose, taip pat atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 50) nurodė, kad atliekant bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. nebuvo sudarytos saugios kalinimo sąlygos. Atliekant bausmę 1 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 123 ir 5 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 511 buvo netvarkinga elektros instaliacija, kyšojo atviri laidai, nebuvo priešgaisrinio signalinio įrenginio nei koridoriuje, nei gyvenamosiose patalpose. Nurodė, jog 5 būrio prausykloje taip pat buvo atviri elektros laidai, per kuriuos tekėdavo vanduo. 5 būrio avarinis išėjimas buvo uždarytas, todėl, kilus gaisrui, nebūtų įmanoma išeiti iš patalpų. Tvirtino, jog dėl to grėsė pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Dėl kalinimo pavojingomis sąlygomis kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau į tai nebuvo sureaguota.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra rašęs ne vieną skundą ar prašymą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau Marijampolės PN nesuteikdavo jam reikalingos informacijos, prašomų dokumentų ir pažymų. Marijampolės PN neteisėtus atsakymus jis skųsdavo Kalėjimų departamentui, tačiau minėta institucija palikdavo juos nepakeistus, priimdama neteisėtus sprendimus, todėl buvo priverstas kreiptis į Seimo kontrolierių, kuris konstatavo pareiškėjo skundų pagrįstumą ir Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento pareigų nevykdymą.
Tvirtino, jog dėl pavojingų kalinimo sąlygų, dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) netinkamu nagrinėjimu, patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, dvasinę skriaudą, emocinę depresiją, papildomą diskomfortą. Dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala, kurią jis prašo atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 16–19) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad gaisro atveju visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai. Tai įrodo bendrabučio evakuacijos planai. Duomenų, kad minėtose patalpose būtų buvusi netvarkinga elektros instaliacija, atsakovės atstovas neturi. Pažymėjo, jog kiekviename bendrabučio aukšte yra po du gaisrinius čiaupus, kurie buvo sukomplektuoti, bet nuteistieji nupjovė gaisrines žarnas. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas sukomplektuotas gaisrines žarnas laikyti prie III posto. Taip pat nurodo, kad laikyti gesintuvų aukštuose negalima, kadangi nuteistieji gali pasinaudoti jais kaip ginklais kilus riaušėms.
Nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Patalpų atitiktis higienos normoms, saugos reikalavimams pataisos namuose nuolatos tikrinama. Pareiškėjas, pastebėjęs teisės aktų reikalavimų pažeidimų, galėjo kreiptis į atitinkamų institucijų tikrintojus, tačiau to nedarė.
Teigė, jog visi nuteistųjų skundai yra registruojami, todėl jei nuteistieji yra kreipęsi į Marijampolės PN administraciją, visada gauna atsakymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normomis. Patikrinus Marijampolės PN esančią pareiškėjo asmens bylą matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas dėl ginčo dalyko į Marijampolės PN administraciją kreipėsi tik vieną kartą. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas civilinės atsakomybės sąlygų dėl neturtinės žalos atlyginimo neįrodė.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–42), nurodė, kad pareiškėjas dėl skunde minimų aplinkybių dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. spalio 17 d. nėra kreipęsis į Kalėjimų departamentą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka ir Kalėjimų departamentas neturi informacijos apie nesaugias pareiškėjo kalinimo sąlygas Marijampolės PN.
Tvirtino, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei, – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, todėl jo skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis nesaugiomis (jo teigimu, pavojingomis) sąlygomis, taip pat dėl Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento netinkamo jo skundų nagrinėjimo, jo prašomos informacijos nesuteikimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas nurodė, jog atliekant bausmę Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. 1 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 123 ir 5 būrio gyvenamosiose patalpose Nr. 511 buvo netvarkinga elektros instaliacija, kyšojo atviri laidai. Koridoriuje ir gyvenamosiose patalpose nebuvo priešgaisrinio signalinio įrenginio. Tvirtino, jog atviri elektros laidai taip pat buvo 5 būrio prausykloje, 5 būrio avarinis išėjimas buvo uždarytas, todėl, kilus gaisrui, grėsė pavojus jo gyvybei.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas atliko bausmę Marijampolės PN 1 ir 5 būrių gyvenamosiose patalpose.
Į bylą pateiktas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. 9.4-1257 (b. l. 51) patvirtina, jog Marijampolės pataisos namų Kybartų skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal kito nuteistojo skundą buvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – ir BGST) reikalavimų pažeidimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrabučio kambariuose yra įrengta aktyvioji gaisrų aptikimo sistema. Patikrinimo metu konstatuota, jog bendrabutyje netvarkingos elektros paskirstymo dėžutės ir kištukiniai lizdai, penktame aukšte koridoriuje netvarkingas dūmų detektorius, neatlikta statinio aktyviųjų gaisrinių saugos priemonių patikra. Dalyvaujant pataisos namų atstovui surašytas Nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ dėl BGST 144.2, 144.5, 144.6, 144.9, 405 ir 408 punktų reikalavimų neatitikčių, kurias pataisos namai turi pašalinti iki 2022 m. vasario 26 d., ir nurodyta, jog dėl esamų pažeidimų bus surašytas administracinis nusižengimo protokolas.
Minėtas dokumentas, teismo vertinimu, patvirtina gaisrinės saugos reikalavimų trūkumus (netvarkingos elektros instaliacijos, priešgaisrinio signalinio įrenginio bendrabučio penktame aukšte, priešgaisrinės saugos priemonių patikros), konstatuotus 2021 m. rugpjūčio mėnesį kompetentingos institucijos Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos patikrinimo metu ir atitinkamai įrodo HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimą dėl techniškai netvarkingos elektros įrangos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 5 būrio avarinis išėjimas buvo uždarytas, todėl, kilus gaisrui, nebūtų įmanoma išeiti iš patalpų. Teismas pažymi, jog pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra abstraktaus, bendro pobūdžio. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad gaisro atveju visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai. Į bylą pateikė duomenis, kad įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakuacijos planai (b. l. 32–35), kuriuose pažymėti pagrindiniai ir atsarginiai evakuacijos keliai, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl 5 būrio avarinio išėjimo uždarymo pripažintinos nepagrįstomis. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dėl to kreipęsis į pataisos namus, todėl nėra pagrindo tvirtinti šiuo aspektu realaus pavojaus jo sveikatai (gyvybei).
Teismas pažymi, jog pagal bylos duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas dėl priešgaisrinės apsaugos pažeidimų į Marijampolės PN administraciją kreipėsi tik vieną kartą su 2020 m. gegužės 27 d. prašymu, kuriuo buvo prašoma pataisos namų administraciją sutvarkyti rozetes, kurios, jo teigimu, yra netvarkingos (b. l. 36). Pažeidimai buvo nustatyti pagal kito nuteistojo skundą kompetentingai institucijai. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas pats dėl to būtų kreipęsis į kompetentingą instituciją, byloje nėra.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neužtikrintų saugių kalinimo sąlygų atlyginimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, įžeidimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad nustatyti netvarkingos elektros instaliacijos, priešgaisrinio signalinio įrenginio bendrabučio penktame aukšte, saugos priemonių patikros trūkumai ir atitinkamai HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas tokių pasekmių taip pat nenurodė, skunde ir jo patikslinimuose išdėstė tik abstrakčius argumentus ir bendro pobūdžio teiginius dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, neįvardydamas, kaip konkrečiai kiekvienas iš nustatytų pažeidimų sukėlė pareiškėjui nepatogumų. Teismui pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai 2021 m. gruodžio 28 d. pažyma (b. l. 21) įrodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sąlygų (netvarkingos instaliacijos, nebuvimo priešgaisrinio signalinio įrenginio gyvenamosiose patalpose) ir dėl to kilusios grėsmės sveikatai į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos medikus nesikreipė. Pataisos namų Antrojo resocializacijos skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. pažymoje dėl nuteistojo J. R. lankymosi pas psichologę Nr. 55/04-208 nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. dėl pablogėjusios emocinės, psichologinės būsenos, kurią sukėlė netinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjas į įstaigos psichologus taip pat nesikreipė.
Todėl spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl pažeidimų pobūdžio ir masto, daro išvadą, kad pareiškėjas dėl minėtų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-575/2021), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.). Tokį gynimo būdą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taikė iš esmės panašaus ginčo pobūdžio 2021 m. sausio 13 d. administracinėje byloje Nr. TA-49-575/2021.
Pareiškėjas skundu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neužtikrintų kalinimo sąlygų dėl priešgaisrinės apsaugos laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. spalio 17 d., tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl skunde nurodytų minėtų kalinimo sąlygų šiuo laikotarpiu būtų kreipęsis į Kalėjimų departamentą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėtos aplinkybės skunde išdėstytos abstrakčiai, iš jų neaišku, kaip pasireiškė Kalėjimų departamento veiksmai ar neveikimas dėl neužtikrintų kalinimo sąlygų priešgaisrinės apsaugos požiūriu, todėl, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neužtikrintų kalinimo sąlygų dėl priešgaisrinės apsaugos laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. spalio 17 d. atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ir 1 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) netinkamu nagrinėjimu, informacijos nesuteikimu. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas skunde nurodė, kad yra rašęs ne vieną skundą ar prašymą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakymus skųsdavo Kalėjimų departamentui. Marijampolės PN nesuteikdavo jam reikalingos informacijos, prašomų dokumentų ir pažymų. Marijampolės PN neteisėtus atsakymus jis skųsdavo Kalėjimų departamentui, tačiau minėta institucija palikdavo juos nepakeistus, priimdama neteisėtus sprendimus, todėl buvo priverstas kreiptis į Seimo kontrolierių, kuris konstatavo pareiškėjo skundų pagrįstumą ir Marijampolės PN bei Kalėjimų departamento pareigų nevykdymą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 2 dalis nustato, kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą.
Nors pareiškėjas šioje byloje prašo atlyginti neturtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) nagrinėjimu, iš valstybės, kuriai atstovauja tie patys atstovai, t. y. Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas, tačiau skundo pagrindas reikšmingai skiriasi tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal teisinį reglamentavimą nuo skundo aplinkybių dėl priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimų, be to, iš skundo pagrindo ir pareikštų reikalavimų, siejamų su netinkamu pareiškėjo skundų nagrinėjimu Marijampolės PN ir Kalėjimų departamente, akivaizdu, jog skundas šia apimtimi teisme buvo priimtas su esminiais trūkumais, kurie trukdo šia apimtimi bylą išnagrinėti iš esmės priimant galutinį procesinį sprendimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą, tikslinga pareiškėjo skundo reikalavimus dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su pareiškėjo prašymų (skundų) nagrinėjimu dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, ir 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) nagrinėjimu, išskirti į atskirą administracinę bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 2 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista J. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas dėl priešgaisrinės apsaugos Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais dėl priešgaisrinės apsaugos Marijampolės pataisos namuose atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo J. R. skundo reikalavimus, kuriais prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) nagrinėjimu, ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymų (skundų) nagrinėjimu, išskirti į atskirą administracinę bylą.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.