Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. A. D. ir C. L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

5. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę.

6. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tik kai: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).

7. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso šios kategorijos bylose ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016, 32 punktas).

9. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaidos būtų motyvuotos, t. y. kad būtų pagrįstos byloje esančiais įrodymais ir priešingų išvadų tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, 29 punktas).

10. Pareiškėjos kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamos atkurti joms Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 8 d. priimtais sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis; nustatė, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog S. B. (S. K.; B.), gim. 1925 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. (motinai P. B. 1921 m. liepos 4 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas), tačiau nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos motina yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

11. Pareiškėjos T. A. D. ir C. L. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų mama ir senelė S. B. (S. K.; B.; B.) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

12. Teismas pažymi, kad vardai S. ir S. iš esmės yra to pačio moteriško vardo variantai bei pavardės B., K., B. (B.) yra skirtingais laikotarpiais pareiškėjų mamos ir senelės turėtos pavardės prieš ir po sudarytų santuokų. Be to, pareiškėjų mamos ir senelės nurodomi gimimo metai (amžius) bei mamos vardas visuose dokumentuose sutampa.

13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. B. (S. K.; B.; B.) yra T. A. D. (iki 1982 m. sausio 29 d. santuokos, santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo T. A. K.) mama. Gyvo gimusio vaiko gimimo liudijimas patvirtina, kad C. L. D. yra T. A. D. dukra. Taigi konstatuotina, kad pareiškėja T. A. D. yra S. B. (K., B.) duktė, pareiškėja C. L. D. yra S. B. (K., B.) anūkė.

14. Prašymui pagrįsti pareiškėjos pateikė šiuos įrodymus: 2020 m. lapkričio 11 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo – Archyvo pažymą apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) – kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad 1925 m. liepos 27 d. pakrikštyta P. B. duktė vardu S., gimusi 1925 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) kaime; 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo – Pažymą apie P. B. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) – kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko archyviniame fonde, žinių apie (duomenys neskelbtini) valsčiaus valdybos išduotus vidaus pasus 1921 m. byloje, duotųjų pasų žinių lape įrašyta B. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime, 1921 m. liepos 4 d. gavusi pasą Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. gegužės 10 d. dokumentą patvirtinantį ištuoką arba santuokos negaliojimą, kuriame nurodyta, kad S. K., pavardė iki santuokos B. 1947 m. rugpjūčio 2 d. Anglijoje, (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su J. K., 1977 m. sausio 21 d. su juo pradėjo gyventi skyriumi ir 1978 m. sausio 3 d. jų santuoka buvo oficialiai nutraukta; 1957 m. gegužės 21 d. JAV natūralizacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad S. K. ketina nuolat gyventi JAV ir tuo pagrindu ji buvo pripažinta JAV piliete; S. B. (S. K.; B.; B.) mirties liudijimą registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad ji gimė 1925 m. vasario 7 d., Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), mirė 2011 m. kovo 13 d. Kanadoje, (duomenys neskelbtini), jos motina P. B..

15. Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką nustato ir kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – Pilietybės įstatymas) (Pilietybės įstatymo 1 straipsnis).

16. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (10 dalis); teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę šio įstatymo nustatyta tvarka (17 dalis); Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (7 dalis).

17. Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvoka. Pagal minėtą įstatymo nuostatą, asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Pilietybės įstatymas nenumato pareigos konstatuoti konkrečią išvykimo datą, tačiau numato pareigą įrodyti, kad asmuo yra išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ir turi būti įrodytas gyvenimo užsienio šalyje nuolatinumas bei valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija.

18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog aplinkybės, reikšmingos sprendžiant, ar yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir kartu susijusios su šio asmens palikuonio teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 punktus, 9 straipsnio 2 dalį įgyvendinimu, yra šios: 1) ar asmuo išvyko (buvo ištremtas) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) ar asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.; 3) ar pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šis asmuo nebuvo jos netekęs dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

19. Byloje nėra ginčo, kad S. B. (S. K.; B.; B.) yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo, šios duomenis patvirtina 2020 m. lapkričio 11 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie P. B. pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad S. B. (S. K.; B.; B.) būtų praradusi pilietybę dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjos yra S. B. (S. K.; B.; B.) palikuonės (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar S. B. (S. K.; B.; B.) iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, išskyrus į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

20. Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad S. B. (S. K.; B.; B.) 1944 m., atvyko į Vokietiją, Berlyną, tuomet kurį laiką dirbo Hamburge, iš 2024 m. liepos 11 d. Tarptautinio nacių persekiotų asmenų centro Arolseno archyvo rašto matyti, kad šias faktines aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra. Aplinkybė, kad 1944 m. pabaigoje S. B. atvyko į Vokietiją, Berlyną, grindžiamos S. B. prisiminimais, išspausdintais 1987 m. spalio 13 d. Čikagos lietuvių laikraštyje „DRAUGAS“, straipsnyje „Dr. Š. gyvybė buvo mano rankose“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad 1925 m. liepos 27 d. pakrikštyta P. B. duktė vardu S., gimusi 1925 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) kaime; S. B. (S. K.; B.; B.) 1947 m. rugpjūčio 2 d. Anglijoje, (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su J. K.; JAV natūralizacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir JAV natūralizacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatas patvirtina, kad S. B. (S. K.; B.; B.) 1957 m. gegužės 21 d. ketino nuolat gyventi JAV ir buvo pripažinta JAV piliete. Taigi šių duomenų ir dokumentų visuma patvirtina, kad pareiškėjų mama ir senelė gimė, gyveno Lietuvoje, ir išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Vokietiją (1944 m. pabaigoje), vėliau į Angliją (ne vėliau nei 1947 m. rugpjūčio 2 d.) bei į Ameriką (ne vėliau nei 1957 m. gegužės 21 d.), t. y. iki 1990 m. kovo 11 d. jos gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Apibendrinant, byloje esančių įrodymų visuma teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjų mama ir senelė išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

21. Įvertinęs pareiškėjų rašytinius paaiškinimus pareiškime, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą esant pagrindui tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų mama ir senelė S. B. (S. K.; B.; B.), gimimusi 1925 m. vasario 7 d., yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

22. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjoms yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų T. A. D., gimusios 1954 m. birželio 9 d., ir C. L. D., gimusios 1983 m. lapkričio 28 d., mama ir senelė S. B. (S. K.; B.; B.), gimimusi 1925 m. vasario 7 d., yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinis faktas pareiškėjoms nustatomas siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.