- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2-4274-883/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03232-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- H. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo; trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas H. M. ieškiniu prašo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovės R. M. vardu asmeninės nuosavybės teise įgytas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, garažas, stoginė ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) yra sutuoktinių H. M. ir R. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir padalinti šį turtą šalims, pripažįstant kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakove R. M. susituokė (duomenys neskelbtini), gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Gyvendami santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) Nekilnojamajam turtui pirkti panaudota 18 000 Lt santuokinių lėšų ir 42 000 Lt kredito lėšų pagal 2002-10-18 kredito sutartį. 42 000 Lt paskola išmokėta gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį ir bendrais santuokoje įgytais pinigais. Kreditas išmokėtas 2012-09-17. Nupirktas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas bei suremontuotas bendromis sutuoktinių lėšomis ir asmeniniu ieškovo darbu. Paskolos dengimui ir namo pagerinimo darbams buvo panaudotas sutuoktinių darbo užmokestis, lėšos, gautos pardavus sutuoktiniams bendra jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą su rūsiu, taip pat ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus. Nors (duomenys neskelbtini) sutartimi nupirktas nekilnojamasis turtas įregistruotas atsakovės R. M. vardu, tačiau jis yra įgytas bendromis santuokoje įgytomis lėšomis, todėl tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kiekvienam sutuoktiniui priklauso po ½ turto dalį.
Posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad šalims susituokus ir gimus vaikams, atsakovė augino vaikus, o ieškovas dirbo vairuotoju. Vaikams paūgėjus, šeima nutarė pirkti namą mieste. 18000 Lt buvo sukaupta iš atlyginimo, iš gyvulių auginimo. Žmona jokių savo asmeninių lėšų neturėjo. Dirbo nuo 2002 metų per vis kredito grąžinimo laikotarpį, tvorą tvėrė, sutvarkė sklypo aplinką, dirbo savomis jėgomis. Visą turtą tvarkė kaip savininkas, tik pritaikius areštą, susivokė, kad neturi teisių į namus.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl nelabai skiria tokias sąvokas, kaip bendroji jungtinė nuosavybė ir asmeninė nuosavybė; sudarant pirkimo sandorį į tai nekreipė dėmesio, o notaras, matyt, nepilnai išaiškino šio sandorio esmę ir pasekmes arba tiesiog suklydo; nekilnojamasis turtas visiškai nepagrįstai įregistruotas kaip jos asmeninė nuosavybė; turtas įgytas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ieškovas visą laiką rūpinosi turtu, savo darbu turtą pagerino. Ginčo turtas yra areštuotas siekiant užtikrinti banko civilinį ieškinį, tačiau su baudžiamąją byla neturi nieko bendro, nes jis nebuvo įgytas už neteisėtai gautas pajamas (99-102 b. l.).
Posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad nekilnojamąjį turtą pirko pirmą kartą, pasitikėjo notare ir manė, kad ji dokumentus paruoš geriausiai; neįžvelgė skirtumo, kad sutartyje nenurodyti abu sutuoktiniai, žinojo, kad įsigytas turtas yra bendras turtas; H. M. turėjo individualią įmonę, norėjo atskirti individualios įmonės turtą ir notarė dokumentus paruošė atsižvelgdama į šeimos situaciją. Pirkdama turtą, jokių asmeninių lėšų neturėjo, ji augino vaikus ir beveik 10 metų dirbo tik ieškovas, gyveno ūkiškai, viską dirbo kartu. Paskolą ėmė savo vardu, nes ieškovas dažnai išvykdavo, visus dokumentus tvarkė atsakovė. Ieškovui apie turto areštą nesakė, nes pati buvusi labai sukrėsta. 18 000 Lt buvo bendros lėšos, sukauptos nuo santuokos pradžios, namas įsigytas šeimos reikmėms, kėlėsi į Kuršėnus, arčiau vaikų mokyklos ir atsakovės darbovietės. Namą pirko abu sutuoktiniai, net klausimo nekilo, kad tai būtų vieno kurio turtas, name gyveno kartu su vaikais. Ieškovas turėjo nuolatinį darbą, kai atsakovė neteko darbo, buvo parduoti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausę žemės sklypai, pinigai buvo panaudoti paskolos grąžinimui. Namas buvo suremontuotas, sutvarkytas žemės sklypas, aplinka. Jei ieškovas būtų manęs, kad turtas jam nepriklauso, jis nebūtų nieko tvarkęs.
Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įsigytas R. M. vardu jos asmeninėn nuosavybėn, viešame registre įregistruotas kaip asmeninė nuosavybė; ieškovui siekiant pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine nuosavybe, ši sutartis turėtų būti dalinai pakeista arba pripažintina negaliojančia. Turto padalijimas sutuoktiniams po ½ dalį pažeistų kreditoriaus Šiaulių bankas interesus, nes Šiaulių bankui iš atsakovės yra priteistas 710 009,50 Lt žalos atlyginimas; teismui padalinus turtą, turėtų būti nustatyta naudojimosi turtu tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovo H. M. ir atsakovės R. M. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (10 b. l.). (duomenys neskelbtini) atsakovė R. M. asmeninės nuosavybės teise nupirko gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) (11-13 b. l.). Nekilnojamojo turto areštas įregistruotas (duomenys neskelbtini) (24–28 b. l.). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kurie teismo gali būti naudojami kaip įrodymai byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2011-05-10 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-309/2011 AB Šiaulių bankas naudai iš atsakovės R. M. priteista 710009,05 Lt turtinei žalai atlyginti; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36/2014 Šiaulių apygardos teismo 2011-05-10 nuosprendžio dalis dėl 710 009,05 Lt priteisimo panaikinta ir civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas R. M. kasacinis skundas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo tarp sutuoktinių dėl turto teisinio statuso nėra - pareikštu ieškiniu, kurį atsakovė pripažįsta, ieškovas iš esmės siekia, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės nupirktas ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas (šį turto teisinį statusą išviešinant Nekilnojamojo turto registre), būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taip apsunkinant išieškojimą iš atsakovės galimiems trečiojo asmens AB Šiaulių bankas reikalavimams patenkinti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis.
Šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas santuokos metu panaudojant ieškovo ir atsakovės bendras pinigines lėšas, nekilnojamasis turtas buvo perkamas šeimos poreikiams tenkinti. Posėdžio metu ieškovas ir atsakovė paaiškino, kad paaugus vaikams, šeima nusprendė keltis gyventi į Kuršėnus, arčiau mokyklos ir atsakovės darbo. Sutuoktiniai už bendras lėšas pirko nekilnojamąjį turtą ir su tuo metu nepilnamečiais vaikais apsigyveno ginčo name, namą suremontavo, sutvarkė aplinką ir šiuo metu ten gyvena. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai I. S., R. B. ir E. M., kurie nurodė, kad sutuoktiniai kartu įsikėlė į namą, jį tvarkė ir jame gyvena.
Ieškovas ir atsakovė teigė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu pardavėjams G. M. ir I. M. sumokėjo 18 000 Lt; nurodo, kad tai buvo bendros sutuoktinių lėšų, nes jokių asmeninių lėšų atsakovė neturėjo.
Bylos duomenys tvirtina, jog gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip asmeninė R. M. nuosavybė. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog ginčo gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir žemės sklypas bus registruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė. Prie sutarties yra ieškovo (duomenys neskelbtini) pasirašytas sutikimas, kuriame nurodyta, jog jis sutinka, kad jo sutuoktinė R. M. žemės sklypą ir pastatus pirktų asmeninės nuosavybės teise, nes perka už asmenines lėšas (168 b. l.). Abu dokumentai patvirtinti notarės. Posėdžio metu ieškovas aiškino, kad nors dalyvavo sudarant ginčo turto pirkimo –pardavimo sutartį, tačiau sutikimą pasirašė jo neskaitęs ir negali pasakyti, kodėl tokį sutikimą davė. Atsakovė nurodė, kad pirkimo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo individualią įmonę, todėl norėta atskirti individualios įmonės turtą ir pirkimo - pardavimo sutartį sudarė „kaip geriausia“, atsižvelgiant į tuometinę šeimos situaciją.
Byloje esantis sutikimas yra ieškovo pasirašytas laisva valia, parašas patvirtintas notaro, jame aiškiai išdėstytas sutikimo turinys. Tokio sutikimo pasekmės negalėjo būti nesuprantamos ieškovui, kadangi jos akivaizdžios vien iš nuosavybės teisės pavadinimo – ieškovas sutiko, kad atsakovė turtą įsigytų asmeninėn nuosavybėn, pripažindamas, kad turtas įgyjamas už asmenines atsakovės lėšas. Tokio sutikimo, suprantant jo pasekmes, notaro akivaizdoje, prieš perkant šeimos būstą, apdairus žmogus be jokio pagrindo neduotų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir jis tyčia buvo suklaidintas, atsakovės sudarytą sandorį ilgą laiką pripažino, ir proceso metu neprašė pripažinti sutikimą negaliojančiu, todėl teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) sutikimas patvirtina faktinę situaciją, kad tikroji šalių valia sandorio sudarymo metu buvo įgyti turtą atsakovės asmeninės nuosavybės teise.
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas reiškia reikalavimą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio nuostatomis.
Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, gali būti teismo pripažįstamas bendrąja nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis ar darbu arba jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu jos viršija panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal formuojamą LAT praktiką ieškovas privalo įrodyti, kad nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės; šis pagerinimas buvo atliktas santuokos metu; turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
Kaip jau minėta, sutarties sudarymo metu buvo sumokėta 18 000 Lt, likusi 42000 Lt suma turėjo būti pervesta į pardavėjos sąskaitą, atsakovei gavus kreditą iš AB Lietuvos žemės ūkio bankas. Kreditas pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. 806 buvo suteiktas R. M., o ieškovas (duomenys neskelbtini) laidavimo sutartimi įsipareigojo bankui kaip solidarusis skolininkas. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2012-09-15. Ieškovas nurodė, kad kreditas išmokėtas iš bendrų sutuoktinių lėšų, kredito dengimui panaudotos lėšos, gautos pardavus sutuoktinių butą ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus: (duomenys neskelbtini) buto pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini) ieškovui H. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimo sutartis (31–43 b. l.), atsakovės banko sąskaitos išrašą (53–77 b. l.). Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kad nekilnojamasis turtas buvo pagerintas santuokinėmis lėšomis ir asmeniniu ieškovo darbu: reikėjo nupirkti pečių (2000 Lt), reikėjo perdaryti kaminą, išmūryti išdaužytą pamatą, pertvarkyti visą sistemą (medžiagų kaina 4000 Lt); įdėtos naujos garažo durys (700 Lt), lentynos garaže (200 Lt); dailylentėmis iškaltas koridorius (1200 Lt); įrengtos sieninės spintos palėpėje, lubos padengtos plastikinėmis lentelėmis (2300 Lt); įrengtas tualetas (800 Lt); sudėti stiklo paketai trijuose languose (300 Lt); perdažyta tvora (600 Lt); į sklypą atvežta žemių (750 Lt); pasodinti nauji vaismedžiai ir vaiskrūmiai, įrengta komposto duobė, išmūryta krosnis ūkiniame pastate, įrenginėjama pirtį. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad dalies kredito už nekilnojamąjį turtą grąžinimas ir padaryti einamojo remonto bei sodininkystės darbai negali būti laikytini esminiu turto pagerinimu. Todėl ieškinys yra neįrodytas ir CK 3.90 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikytinos (CPK 185 str.).
Teismo vertinimu, ieškinys pareikštas pasirinkus netinkamą ieškinio pagrindą ir taikant netinkamą materialinės teisės normą. Teismo nuomone, kredito įmokų už nekilnojamąjį butą mokėjimo faktas ir jų dydis galėtų būti pagrindu ieškovui reikšti reikalavimą dėl dalinės nuosavybės į ginčo turtą nustatymo, ar reikalauti grąžinti tą turtą, bet tai nesuteikia pagrindo prašyti pakeisti nekilnojamojo turto teisinį režimą. 2014-08-05 teismo posėdžio metu ieškovui buvo suteikta galimybė patikslinti ieškinio reikalavimą (181–182 b. l.), tačiau ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo. Dėl šių aplinkybių ieškinys laikytinas ir nepagrįstu.
Pažymėtina, kad draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. draudžiama jas įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja šeimos teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 3.5 str. 3 d.). Ieškovui reiškiant ieškinį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o atsakovei tuo pačiu pripažįstant ieškinį, siekiama apsunkinti galimo kreditoriaus AB Šiaulių bankas padėtį. Todėl teismas nepriima tokio atsakovės ieškinio pripažinimo (CPK 42 str. 2 d.), ir priima sprendimą vertindamas visumą įrodymų bei aplinkybių, nes mano, kad ieškinio pareiškimas ir jo pripažinimas pažeidžia CK 1.137 straipsnio 3 ir 5 dalyse ir CK 3.5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisės normas.
Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014-05-06 nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 149 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjant bylą susidarė 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai kad ieškinys atmestas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str.; 92 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 263 str., 270 str., teismas,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 32 Lt (trisdešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.