Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo akcines bendroves (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) rajone, lietuve, Lietuvos Respublikos piliete, ištekejusi, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbanti G. K. individualioje imoneje buhalteres pareigose, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 184 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

1. (epizodas). R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 AB (duomenys neskelbtini) valdybos posedžio protokolu Nr.13, reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje; 37 punkte, kad „igaliotas asmuo, remdamasis turimais duomenimis, kredito darbuotojo išvadomis bei pasiulymais, priima sprendima del kredito suteikimo ir jo salygu, ji atitinkamai iformindamas Ataskaitoje sprendimui priimti-skirsnyje „Igalioto asmens sprendimas"; 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2006-09-14 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. L., ir suteike 25. 000 EUR , t. y. 86 320 Lt išraiškos kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo ikeistas, ir dali kredito, t. y. 68 803.95 Lt, kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 1189.97 Lt palukanu bei 44.05 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-10-31 paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 29, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 70 037.97 Lt turtine žala.

2. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir gražinimo taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 AB (duomenys neskelbtini) valdybos posedžio protokolu Nr. 13, reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje"; 37 punkte, kad „igaliotas asmuo, remdamasis turimais duomenimis, kredito darbuotojo išvadomis bei pasiulymais, priima sprendima del kredito suteikimo ir jo salygu, ji atitinkamai iformindamas Ataskaitoje sprendimui priimti-skirsnyje „Igalioto asmens sprendimas", 40 punkte, kad „kreditavimo sutarti turi pasirašyti klienta atstovaujantys asmenys, o iš banko puses-sutarti ruošes kredito darbuotojas ir igaliotas asmuo, bei, kad ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2007-02-06 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. L., ir suteike 30.000 litu kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo ikeistas, ir dali kredito, t. y. 15805.82 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 382.43 Lt palukanu bei 13.96 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-10-31 paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 29, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini)16 202.21 Lt turtine žala.

4. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-17 reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje), 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2006-04-28 Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su J. G. firma (duomenys neskelbtini), atstovaujama savininko J. G., ir suteike 90.000 litu kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo ikeistas, ir dali kredito, t. y. 64 432,72 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 2 919,30 Lt palukanu bei 1986.46 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-07 30 paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 22, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 69 338.48 Lt turtine žala.

5. (epizodas). Be to R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama VISA IR EC/MC mokamuju korteliu išdavimo ir administravimo taisykliu, patvirtintu 2005-08-19 valdybos posedžio protokolu Nr. 20 reikalavimu, numatytu 12 punkte, kad „sprendimas išduoti kreditine kortele verslo klientams priimamas remiantis tuo metu galiojancia „Galutines finansines bukles ivertinimo skaiciuokle. Ir, kad Kreditine kortele verslo klientui galima išduoti, kai nustatyta finansine bukle yra ne blogesne, nei gera"), 16 punkte, kad kredito limitas EC/MC ar VISA BUSINESS mokamosios korteles saskaitai gali buti suteikiamas, vadovaujantis galiojancia banko valdybos patvirtinta skolininko finansines bukles ivertinimo procedura", pasiraše 2007-12-27 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su J. G. firma (duomenys neskelbtini), atstovaujama savininko J. G., ir suteike 10 000 Lt kredito limita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, ir kreditoriui pasinaudojus visu suteiktos paskolos limitu ir jo visiškai t. y. 10 000 Lt negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 661.30 Lt palukanu, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 10 661.30 Lt turtine žala.

6. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama Asmenu kreditavimo taisykliu, patvirtintu 2007-09-25 valdybos posedžio protokolu Nr. 29 reikalavimu, numatytu 31 punkte , kad „kreditu ir užtikrinimo priemoniu santykis turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendiniu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", neatsižvelgdama i kreditoriaus ikeiciama mažesne, t. y. nepakankama nekilnojamojo turto verte, pasiraše 2007-12-28 Fizinio asmens Meditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su J. G. ir suteike 90 000 Lt kredita be tinkamo užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, nes faktiškai kreditoriaus ikeistas turtas mažesnis nei jo sutartiniai isipareigojimai, ir dali kredito, t. y. 89 997,67 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus, ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 4 203,15 Lt palukanu bei 1 815,44 Lt delspinigiu, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 96 016.26 Lt turtine žala.

7. (epizodas). Be to R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 valdybos posedžio protokolu Nr. 13, reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2006-11-06 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. P., ir suteike 25 000 EUR kredita , t. y. 86 320 Lt išraiškos kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo ikeistas, ir dali kredito, t. y. 55 044.54 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 442.79 Lt palukanu bei 225.20 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 34, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 55 712.83 Lt turtine žala.

8. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2007-08-30 valdybos posedžio protokolu Nr. 27 reikalavimu, numatytu 20 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 44 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2008-01-18 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. P., ir suteike 100 000 Lt kredita, bei pasiraše 2008-11-04 sutarti Nr. 1 su UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama A. P., kuria pakeite kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai suteikdama 50 000 Lt kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei „sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, ir dali kredito, t. y. 94285.12 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 3 655.59 Lt palukanu bei 1 113.78 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 Paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 34., tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 99 054.49 Lt turtine žala.

9. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo – direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 valdybos posedžio protokolu Nr. 13 reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „ kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose, pasiraše 2007-01-29 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. J., ir suteike 86320 Lt kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, ir dali kredito, t. y. 58 180.19 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 270.80 Lt palukanu bei 276.81 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 Paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 34, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 58 727.80 Lt turtine žala.

10. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama, patvirtintu 2005-08-19 valdybos posedžio protokolu Nr. 20 reikalavimu, numatytu 12 punkte, kad „sprendimas išduoti kreditine kortele verslo klientams priimamas remiantis tuo metu galiojancia „Galutines finansines bukles ivertinimo skaiciuokle. Kreditine kortele verslo klientui galima išduoti, kai nustatyta finansine bukle yra ne blogesne, nei gera", 16 punkte, kad „kredito limitas EC/MC ar VISA BUSINESS mokamosios korteles saskaitai gali buti suteikiamas, vadovaujantis galiojancia banko valdybos patvirtinta skolininko finansines bukles ivertinimo procedura", pasiraše 2008-03-21 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. B., ir suteike 20 000 Lt kredito limita „VISA BUSINESS" korteleje be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, ir kurio 20 000 Lt kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 434.99 Lt palukanu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 Paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 34, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 20 434,99 Lt turtine žala.

11. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 valdybos posedžio protokolu Nr. 13, reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2006-03-02 Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su II (duomenys neskelbtini) atstovaujanciu V. Š., ir suteike 80 000 Lt kredita ir dali kredito, t. y. 40 700 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 120.40 Lt delspinigiu, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, tuo AB (duomenys neskelbtini) padarydama 40 820.40 Lt turtine žala.

12. (epizodas). Be to R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 valdybos posedžio protokolu Nr. 13, reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2006-08-04 Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su II (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. Š., ir suteike 22 000 Lt kredita ir dali kredito, t. y. 12 510 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 112.59 Lt palukanu bei 187.91 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-10-30 paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 29, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 12 810.05 Lt turtine žala.

13. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama VISA IR EC/MC mokamuju korteliu išdavimo ir administravimo taisykliu, patvirtintu 2005-08-19 valdybos posedžio protokolu Nr. 20 reikalavimu, numatytu 12 punkte, kad „sprendimas išduoti kreditine kortele verslo klientams priimamas remiantis tuo metu galiojancia „Galutines finansines bukles ivertinimo skaiciuokle ir, kad kreditine kortele verslo klientui galima išduoti, kai nustatyta finansine bukle yra ne blogesne, nei gera", 16 punkte, kad „kredito limitas EC/MC ar VISA BUSINESS mokamosios korteles saskaitai gali buti suteikiamas, vadovaujantis galiojancia banko valdybos patvirtinta skolininko finansines bukles ivertinimo procedura", pasiraše 2006-07-12 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su II (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. S., ir suteike 20 000 Lt kredito limita „VISA BUSINESS" korteleje ir dali kredito, t. y. 19 984.38 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 915.38 Lt palukanu, tokiu budu iššvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 20 899,76 Lt turtine žala.

14. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima nevykdydama Visa ir EC/MC mokamuju korteliu išdavimo ir administravimo taisykliu, patvirtintu 2005-08-19 valdybos posedžio protokolu Nr. 20 reikalavimu, numatytu 12 punkte, kad „sprendima išduoti kreditine kortele priima igaliotas asmuo pagal paraiškoje pateikta ir patikrinta informacija ir pasirašo grafoje - igalioto asmens vardas, pavarde , parašas ir kad Sprendimas išduoti kreditines korteles privatiems klientams priimamas remiantis „kliento patikimumo ivertinimo skaiciuokle", bei 15 punkte, kad „kredito limitas Visa Gold korteles saskaitai suteikiamas remiantis - kliento (šeimos) mokumo ivertinimo skaiciuokle", pasiraše 2006-07-18 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su V. Š. ir suteike 4000 Lt kredito limita, kuri 2006-10-17_sutartimi pakeite ir suteike 20 000 Lt kredito limita bei 2007-01-11 sutartimi pakeite ir suteike 30 000 Lt limito kredita, kurio 31 402 Lt kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 1 754.64 Lt palukanu, tokiu budu iššvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, tuo padarydama AB (duomenys neskelbtini) 33 156.78 Lt turtine žala.

15. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima nevykdydama Vartojimo kreditu teikimo tvarkos, patvirtintos 2004-12-31 valdybos posedžio protokolu Nr. 28 reikalavimu, numatytu 23 punkte, kad „kliento (arba ir jo šeimos nariu, gaunanciu pajamas) pastovios pajamos turi buti pakankamos vartojimo kredito menesio imokoms moketi, t. y. vartojimo kredito dydis negali buti didesnis už maksimalu kredito dydi, o vartojimo kredito terminas - už maksimalu kredito termina", 24 punkte, kad „iš kliento pateiktu dokumentu (pvz.: pastovias pajamas patvirtinanciu dokumentu, periodinio mokejimo sutarties, kliento darbdavio rašto-sutikimo del atlyginimo pervedimo i banko saskaita ar pan.) galima užsitikrinti, kad sutartyje nustatytais terminais banko saskaitoje bus pakankamai lešu vartojimo kredito menesio imokai moketi", 30 punkte, kad jeigu tipines vartojimo kredito suteikimo salygos, nurodytos 23-29 punktuose netenkinamos, igaliotas asmuo savo sprendimo igyvendinimui privalo gauti banko paskolu komiteto pritarima", pasiraše 2007-01-11 Vartojimo kredito sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su V. Š. ir suteike 40000 Lt kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, ir dali kredito, t. y. 23 592.47 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu, tokiu budu iššvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 23592.47 Lt turtine žala.

16. (epizodas). Be to, R. M. nuo 2004-05-18 iki 2009-03-06 dirbdama AB (duomenys neskelbtini) filialo direktores pareigose ir turedama teise priimti sprendimus suteikti paskolas ir Banko vardu sudaryti kreditavimo sandorius bei isipareigojusi pagal Pilnutines materialines atsakomybes sutarti su AB (duomenys neskelbtini) visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima, nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 valdybos posedžio protokolu Nr. 13, reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad "kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2007-05-28 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama Ž. J., ir suteike 90000 Lt ir dali kredito, t. y. 77 000 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 3805.27 Lt palukanu bei 402,48 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-10-30 paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 29, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 81 225.75 Lt turtine žala.

Kaltinamoji R. M. kalte pripažino iš dalies ir parode, kad 2003-04-07 buvo paskirta (duomenys neskelbtini) filialo direktore, šias pareigas ejo iki 2009-03-06. Kaip (duomenys neskelbtini) filialo direktore buvo atsakinga už visa filialo veikla - už darba su klientais, pagal nerašytas taisykles atsakinga už kreditu suteikima ir sprendimu priemima, atsakinga už visa banko ukine veikla, darbo sauga, kadrus, t. y. atsakinga buvo už viska. Tvarka del kreditu išdavimu nuolat keitesi. Bankas nuolat kurdavo naujus produktus, taisykles. Vartojimo kreditai buvo suteikiami be užstato. Atsirado kreditai kreditinese kortelese. Imonems, išskyrus overdraftus, buvo teikiami kreditai su užstatais. Tiksliai neprisimena, taciau atrodo, kad užstatas buvo reikalingas imant didesni nei 1000 Lt kredita. Užstatas del kredito suteikimo buvo forminamas taip: pasirašius sutarti su klientu buvo pildomi hipotekos arba ikeitimo lakštai, kurie vežami pas notara tvirtinti ir registruojami hipotekos skyriuje. Buvo pildomi turto ikeitimo lakštai. Užstatas galejo buti ir kilnojamas ir nekilnojamas turtas, akcijos, lešos, istatinis kapitalas, buvo galima ikeisti pirkeju skolas. Prieš pildant hipotekos arba ikeitimo lakštus turejo buti turto vertinimas. Nežino, ar tai buvo reglamentuota, ar ne, taciau turto vertinimas turedavo buti. Kiek prisimena, iš pradžiu galiojo nepriklausomo turto vertinimo ataskaita, taciau ir centrinis bankas turejo savo turto vertintoja ir kai kuriais atvejais juos kviesdavosi. Buvo ir direktoriams suteikiami limitai iki kurios sumos turta vertinti patiems. Ji važiuodavo ir ivertindavo turta, nes jai buvo suteikti igaliojimai. Tas vertinimo limitas buvo suteiktas direktoriui. Buvo tie metai, kai kasdien išduodavo po viena kredita per diena. Darbo kruvis buvo labai didelis ir todel teko pasitiketi savo darbuotojais, nes sukontroliuoti nebuvo imanoma. Del turto ikeitimo tvarkyti dokumentus pas notara galejo ji ir N. S.. Esmine salyga, kad suteiktas kreditas butu gražintas, turi buti daromas turto ikeitimas. Kreditas buvo išduodamas ivairiai, budavo atidetu ikeitimu. Pavyzdžiui didžioji dalis „transportininku“ ikeitimai buvo atidedami 30 dienu, kad klientas galetu nupirkti, sutvarkyti dokumentus, gauti technini pasa, gauti registracijos dokumentus ir tada turedavo iš Regitros atnešti ikeitimo pažymas. Ta darba, t. y. kontroliuoti, kad butu ikeistas turtas, ji buvo patikejusi vadybininkei ir pasitikejo ja, nes pati visko nespejo. Kad vadybininke nepraleistu turto ikeitimo termino, su ja kalbedavosi, ar ji spes sutvarkyti dokumentus, jei nespedavo tada abi dirbdavo po darbo. Pagal pareigas kontroliuoti, administruoti kredito bylas priklause vadybininkei. Jeigu rasdavo byloje, kad nera ikeitimo lakštu, tada nurodydavo tai paciai vadybininkei sutvarkyti ta byla. Liepdavo kviesti klienta, padaryti ikeitima. Buvo viena kredito byla, tai UAB (duomenys neskelbtini), kuria naujieji darbuotojai paeme ir rado, kad nera turto ikeitimo lakštu. 2008 m. ji naujuju darbuotoju praše, kad jie imtu visas bylas ir patikrintu ar viskas yra. Jie jai atnešdavo ir sakydavo, kad toje byloje to truksta, tai to truksta. Tai buvo N. S. nepadaryti darbai. Tai viena iš tu bylu buvo UAB (duomenys neskelbtini) byla, kurioje nebuvo turto ikeitimo lakštu. Tada pasikviete Š., praše ju ikeisti nama. Tuo laikotarpiu kai buvo ruošiami lakštai ji susirgo, o igaliojima turejo tik viena N. S., ji jos papraše, kad nuvažiuotu i notarine ir sutvarkytu ta ikeitima. Deja, notarineje tas ikeitimas nebuvo padarytas del jai neaiškiu priežasciu. Jokiu duomenu darbuotoju vardu i banko informacine sistema nesuvedinejo, nes tam neturejo laiko. Darbuotoju slaptažodžiu neturejo, tik buvo maciusi N. S. slaptažodi, kai viena karta kažka suvedinejo. Mano, jog gal darbuotojus klaidina tai, kad ji žinojo ju „Forpost“ vardus.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamosios R. M. prisipažinimo, jos kalte irodoma:

liudytojo G. S. parodymais, kad 2009 m. sausio 5-12 buvo atliekamas patikrinimas AB (duomenys neskelbtini) filiale. Buvo tikrinama kaip banko (duomenys neskelbtini) filiale suteikiami kreditai. Patikrinimo metu nustate, kad dalis kreditu suteikta ne pagal banko taisykles, t. y. neikeiciant jokio turto, o tai turejo buti padaryta pagal banko eilines proceduras. Pagal kreditu juridiniam asmenims suteikimo, administravimo, gražinimo bendrasias taisykles yra nustatyta, kiek turi sudaryti paskola, kokia procentine dali nuo ikeiciamo turto. Nuo nekilnojamo turto vertes paskola gali sudaryti 70 procentu, nuo kilnojamo turto vertes – 50 procentu. Pavyzdžiui, vartojimo kreditams tai netaikoma, t. y. atskiros proceduros, ten gali buti duodami kreditai be užstato, taciau turi buti nustatytas kliento mokumas, kad jis finansiškai pajegus gražinti kredita. Klientas turi dirbti, jis turi uždirbti pakankamai. Fiziniams asmenims galima nustatyti pagal darbinius santykius, kokias gauna pajamas. (duomenys neskelbtini) filiale buvo patikrintas visu kredito bylu bukle, t. y. esamuoju laikotarpiu buvo patikrinta, kas su kiekvienu kreditu buvo padaryta nuo kredito išdavimo dienos. Buvo patikrinta visa kredito suteikimo istorija. Patikrinimo akte buvo surašyti visi trukumai, kad kai kurioms imonems buvo suteikti kreditai neikeitus turto per hipoteka. Prisimena, kad prieš patikrinima sužinojo viena fakta del J. G. firmos (duomenys neskelbtini). Klause, ar nera užstato už ta kredita, ir filialo darbuotojai pasake, kad nera užstato, todel neplanuotai išvyko tikrinti (duomenys neskelbtini) filialo. Banke yra bendra centrine baze. Banko baze „Forpost“ yra bankine sistema, turinti atskirus modulius, ir vienas iš ju yra kredito apskaitos modulis. Per bankine sistema „Forpost“ vykdoma visa banko sistema. „Forpost“ sistema – tai duomenu baze, taikoma darbuotojams. Prie minetos sistemos prieina visi banko darbuotojai. Prie banko duomenu bazes prieinama, kai yra suvedamas vartotojo vardas ir slaptažodis. Prie duomenu bazes prieinama ribotai, nes yra tam tikros teises, kurias nustato banko vadovybe ir tai techniškai atlieka banko informatikos skyrius, kuris suteikia arba panaikina vartotojams teises. Filialo direktore turejo daugiausia teisiu prieiti prie sistemos. I banko sistema ieidamas savo vardu ir slaptažodžiu, tu atlieki kažkokia operacija sistemoje ir tos atliktos operacijos istorija fiksuojama. Sistemoje matosi, kuris žmogus ka atlieka. Sistemoje lieka irašas apie atlikta operacija. Parode, kad neatlikti darbai buvo fiksuojami sistemoje, todel jie negalejo matyti, kad neikeistas turtas, klientas nemokus ar panašiai, sistemoje viskas buvo tinkamai užpildyta. Po patikrinimo užfiksavo, kad nera pas trecius asmenis registruose, hipotekos skyriuje iregistruotas turtas, o ju duomenu bazeje viskas gerai. Filialo direktore turejo tuo metu savo savarankiško sprendimo limita 100 000 Lt. AB (duomenys neskelbtini) buvo skiriama skatinimo sistema filialams už kreditu suteikima. Už gerus rezultatus buvo pagiriama, skatinama. Priedu sistema, kaip skatinimas, turejo itakos kreditu išdavimui. Šiuo metu bankas stengiasi kiek imanydamas susisiekti su klientais, kuriems buvo suteiktas kreditas, siule jiems ikeitineti neikeistus turtus geranoriškai. Dalis klientu sutiko ir ikeite turta už jiems suteikta kredita, dalis klientu nesutiko, o sake, kad mokes, ikeisti turto nenorejo, o gal ir nebeturejo ka ikeisti. Taip pat dalis imoniu bankrutavo. (duomenys neskelbtini) banke buvo tokia praktika – ikeisti turta prieš kredito suteikima. Turto ikeitimas gali buti atidedamas, taciau normali praktika tokia, kad turi buti ikeiciamas kitas turtas, o ne tas turtas, kuris perkamas už gauta kredita. Prieš kredito suteikima vis tiek turi buti paimamos kažkokios užtikrinimo priemones, ar laidavimas, ar kitas turtas, bent jau tam ikeitimo periodui. Kredito vadybininko atsakomybe prasideda nuo kredito bylos sudarymo. Klientas ateina i banka ir kredito vadybininkas kalbasi su klientu, prašo pateikti reikiamus dokumentus ir paruošia sprendima bendraudamas su klientu. Po to sprendima teikia ji igaliotam asmeniui – filialo direktoriui. Filialo direktorius priima sprendima išduoti kredita ar ne. Kredito vadybininkas pildo ataskaita-sprendima, surašo savo siulyma suteikti kredita ir ta siulyma neša igaliotam asmeniui, kuris priima sprendima ir pasirašo suteikti ar nesuteikti kredita tam klientui. Kai pasirašoma kredito sutartis, tada daromas turto ikeitimas pas notara, registruojamas lakštas ir, gavus iš hipotekos lakšta, suteikiamas kreditas. Turi buti padaromos lakšto kopijos, kurios segamos i kredito byla. Pagal taisykles turi buti lakšto originalas kitoje vietoje. Toliau kredito vadybininkas administruoja ta byla. Mokejimai už kredita yra bazeje matomi kiekviena diena. Kredito vadybininkas seka, kaip daromi mokejimai, turi prašyti imoniu periodiškai pateikti finansinius dokumentus, juos suvedineti, analizuoti finansine bukle, žiureti, ar imones finansine bukle nepablogejo. I „Forpost“ sistema duomenis apie ikeista turta ivesti turi kredito vadybininkas. N. S. del duomenu ivedimo i „Forpost“ sistema minejo, kad slaptažodi žinojo ne tik ji, bet ir filialo direktore. Nustatyti, kas i „Forpost“ sistema ivede duomenis apie realiai neikeista turta, neimanoma. Informacija fiksuojasi ir po to galima atrinkti, kas pagal vartotojo varda ir slaptažodi prisijunge prie sistemos ir nustatyti, kas tuos veiksmus dare;

liudytojos L. P. parodymais, kad kai pradejo dirbti banke, po savaites ar dvieju, gavo slaptažodi, kad galetu prisijungti prie „Forpost“ sistemos. Žinojo, kad pagal banko taisykles savo slaptažodžio niekam negali sakyti. Tiksliai neprisimena, ar kaltinamoji jos papraše pasakyti slaptažodi ta pacia diena kai ji ji gavo, ar kita. Ji direktorei pasake savo slaptažodi, tuo metu nežinojo, kad negalima slaptažodžio pasakyti direktorei. Kiek jai žinoma, direktore daugiausia nurašydavo jos vardu imokas, o ka ji daugiau darydavo, nežino. Kai ji pereme senesnius kreditus, tada iškilo problemos del turto ikeitimo. Skambindavo klientams ir tada paaiškedavo, kad klientas nera ikeites turto. Jai tai buvo keista, nes „Forpost“ sistemoje matydavo, kad turtas ikeistas. Tada su G. K. pradejo daugiau dometis ir pastebejo, kad „Forpost“ sistemoje esantys duomenys neatitinka bylose esanciu duomenu. Pagal skaiciuokles kai kuriu kreditu negalejo išduoti, o jie buvo išduoti. Mane, kad jei „Forpost“ sistemoje yra irašytas turtas, tai reiškia, kad viskas tvarkoje. Jei „Forpost“ sistema turto ikeitimo nebutu rodžiusi, tai be ikeitimo negalima nieko išduoti. Tada reiketu žiureti sutartyje, kas buvo ikeista, arba ieškoti kito turto, kad galima butu ji ikeisti. Del to yra daromi sutarties pakeitimai, kad butu galima kita turta ikeisti ir svarbu, kad turto verte atitiktu arba butu didesne už išduodama kredita. Kredito vadybininkas turi surinkti visa reikalinga medžiaga kredito išdavimui. Tada ataskaita sprendimui priimti nešdavo pas direktore. Jeigu direktore priimdavo teigiama sprendima, tai tada galedavo sudaryti sutarti, ir ta sutarti pasirašydavo direktorius ir klientas. Jeigu reikedavo turta ikeisti, tai kredita išduodavome tik ikeitus turta. Direktore tikrindavo visa surinkta medžiaga ir tada priimdavo sprendima del kredito išdavimo. Be direktores sprendimo negalejo išduoti kredito;

liudytojos N. S. parodymais, kad visi klientai eidavo pas direktore ir po to ji atvesdavo klientus pas ja užpildyti paraiška ar supažindinti su medžiaga. Ta medžiaga kartais budavo, o kartais nebudavo, taciau kreditas vis tiek buvo išduodamas. Su kredito išdavimo taisyklemis buvo supažindinta, taciau sutartis rašydavo, turta ikeisdavo direktore. Suvedinejant duomenis i „Forpost“ sistema, turejo buti turto ikeitimo lakštai, sutartys. Direktore pati tai darydavo, pati veždavo dokumentus i notarine, taciau kartais kreditai budavo išduoti be turto ikeitimo. Direktore buvo pareikalavusi jos slaptažodžio, buvo liepusi jai pasakyti, ji ir pasake, kadangi darba norejo tureti, klausydavo direktores. Direktore naudojosi jos slaptažodžiu. Kai kuriuos duomenis ji ivesdavo i „Forpost“ sistema, o kai ka direktore pataisydavo ar ivesdavo naujus duomenis, ir ji apie tai nežinodavo, nes direktore pasinaudodavo jos slaptažodžiu. Suvesti duomenis i „Forpost“ sistema galejo ji, taciau direktore galejo tuos duomenis „Forpost“ sistemoje pakeisti, t. y. pakeisti duomenis apie turto ikeitima. Mate, kad suteikiant kreditus buvo nesilaikoma nustatytos tvarkos, kokia turi buti suteikiant kreditus. Visa tai matesi, kad nera ikeistas turtas jau vien todel, kad atejus klientui, kuris nepateikdavo jokiu dokumentu apie turto ikeitima, direktore pasakydavo: „Jam šiandien reikia pinigu, prašau sutvarkyti ir išduoti jam pinigus“. Iš pradžiu išduodami pinigai, o po to buvo tvarkomi reikiami dokumentai kreditui išduoti. Jai taip liepdavo daryti direktore ir ji tai dare. Kartais klientai budavo iš kitu miestu ir po pinigu išdavimo budavo sunku iš tu klientu surinkti reikiamus dokumentus. Be to, tie klientai bendraudavo tik su direktore. Direktore išeidama atostogu jai ant stalo palikdavo ant lapelio surašyta kliento varda, pavarde, asmens koda ir ji privaledavo tam klientui išduoti kredita, nors to kliento nebudavo, nebudavo užpildytos paraiškos. Žinojo, kad taip negalima suteikti kredito ir todel paraše i centra anonimini laiška apie tai, kas vyksta (duomenys neskelbtini) filiale. Laiške buvo parašiusi, kad R. M. perdarineja klientu pateiktus balansus, kad tu imoniu, kuriu balansus perdarinedavo, finansine bukle budavo prasta. Taciau jos rašytas laiškas jokios itakos neturejo. Prisimena, kad buvo išduodamos korteles klientams, kad padengtu paskolas, nes nebegaledavo išduoti tiems klientams paskolu. Gaudavo korteleje limita, kuriuo padengdavo ankstesnes paskolas. Kai klientai neatlikdavo mokejimu pagal ankstesnes paskolas, tai išduodavo korteles su tam tikru limitu ir po to ta limita didindavo. Korteles limitas iki 50000 Lt budavo. Kai klientas nemokedavo, tai tada budavo išduodamas vartojimo kreditas ir tuo kreditu dengiamos skolos. Direktore liepdavo perdaryti kai kuriems klientams balansus, kad jie atitiktu pagal banko reikalavimus, kad išduotu kredita. Kai buvo gaunama iš Sodros informacija, kad parodytu geresne imoniu finansine padeti, pati padarydavo imones balansus, siekdama išduoti vartojimo kreditus, pataisydavo duomenis, gautus iš Sodros, o butent: užklijuodavo ir atšviesdavo kitu žmoniu pajamas, užklijuotame fone spausdindama reikiamo kliento pavarde. Tokius pat dalykus darydavo su draudimo polisais ir imoniu pajamu deklaracijomis. Pati mate, kad buvo perklijuojami dokumentai, o i kokia kredito byla direktore dedavo tuos dokumentus, nežino. Ji perklijuotu dokumentu niekur nededavo. Direktore tuos dokumentus dedavo i kredito byla. Buvo direktores draugai, tu draugu draugai, kuriems reikalingas kreditas, taciau jie neatitikdavo reikalavimu, todel ir buvo ne pagal nustatytus reikalavimus išduodami jiems kreditai. Visi kreditai, kurie buvo išduoti nesilaikant reikalavimu, buvo išduoti R. M. draugams, draugu draugams, pažistamiems. Gaudavo priedus prie atlyginimo, jei banko filialas dirbo pelningiau;

liudytojos D. K. parodymais, kad apie kreditu išdavima, apie buvusius pažeidimus (duomenys neskelbtini) filiale žino, nes skaite ataskaitas. Tikslios datos neprisimena, galejo buti 2008 m. vasara, kai rado jai adresuota voka, pakišta po kabineto durimis. Laiške buvo parašyta informacija apie (duomenys neskelbtini) filialo direktore, kad ji dirba velai, ilgai dega kabinete šviesa, kad su dalimi klientu bendrauja ne pagal nustatyta tvarka, daro ivairias išimtis ir kad tie klientai gali bankui padaryti kažkokios žalos. Perskaiciusi laiška pažiurejo banko sistemoje, kas tie klientai, kokias jie turi skolas banke, kokie yra dokumentai, jei jie yra ivesti i sistema, jie juos mato ir jei ten yra parašyta, kad turtas ikeistas, tai jie ir galvojo, kad taip ir yra. Tuo metu tie klientai nevelavo atsiskaityti ir neatrode, kad jie gali kelti kokiu problemu. Ji paskambino R. M. ir papraše jos, kad ji atvažiuotu i (duomenys neskelbtini). Ji parode jai ta laiška ir jos paklause, ka ji galetu apie tai pasakyti. R. M. pasake, kad ji yra atsakinga ir važineja i hipoteka, vežioja lakštus, savarankiškai daro ikeitimus ir pati vakare tvarko bylas, nes diena ji nespeja. Toks buvo R. M. paaiškinimas. Dabar kiek žino iš bendros situacijos atlikus patikrinima (duomenys neskelbtini) filiale, kad tie klientai, kurie buvo nurodyti anoniminiame laiške, ir tapo probleminiais klientais. Banko sistemoje buvo parašyta, kad dokumentai yra, o kredito bylose tu dokumentu nebuvo. Filialo direktores atlyginimas priklause nuo to, kaip kokybiškai ji tvarkosi su filialu, už kuri ji tiesiogiai atsakinga;

liudytojo G. K. parodymais, kad nuo 2008-07-08 pradejo dirbti (duomenys neskelbtini) filiale kredito vadybininku, direktore buvo R. M.. Po savaites buvo leista dirbti su banko „Forpost“ sistema, jis pats susikure slaptažodi, jo slaptažodžio niekas banke nežinojo. Klientas pateikdavo paraiška kreditui suteikti, jis tikrindavo kliento pateiktus dokumentus ir pagal skaiciuokle skaiciuodavo, ar tam klientui galima išduoti kredita. Tikrindavo kliento pateiktus dokumentus, ar klientas neturi isiskolinimu, kiek turto turi ir pan. Tada rašydavo ataskaita sprendimui priimti ir nešdavo direktorei pasirašyti. Jeigu direktore vizuodavo suteikti kredita, tai tada budavo suteikiamas kreditas. Ne visada direktore leisdavo išduoti kredita, kartais parašydavo mažesne suma, nei prašo klientas, kad galima suteikti. Jis teikdavo savo siulyma, o direktore priimdavo galutini sprendima – teikti tokia suma, ar neteikti, ar teikti mažesne suma, ar tokiam, ar kitam laikotarpiui. Iš pradžiu pradeje dirbti nepastebejo, o veliau pamate, kad kredito bylose nera turto ikeitimo lakštu, analizes. Mate, kad buvo netvarkingu kredito bylu. Kai pradejo tvarkyti senas kredito bylas pamate, kad nebuvo jose turto ikeitimo lakštu, finansiniu dokumentu, kartais net kredito sutarties nebudavo byloje. Pati kredito byla nebuvo suformuota. Elektroniniame kredito bylos variante taip pat nebuvo dokumentu, kuriu truko kredito byloje, susegtoje segtuve. Kai rasdavo pažeidimus tikrindami kredito byla, eidavo pas direktore, ir ji liepdavo ta kredito byla palikti pas ja. Direktore sakydavo: „Palik byla man“. Sutartyse, kurios buvo kredito bylose, kuriose buvo nustatyti pažeidimai, daugiausia budavo direktores parašai. Kai kuriose kredito bylose nebudavo sutarciu. Yra mates N. S. ir R. M. parašus sutartyse. Apie tai, kad kreditai buvo išduodami pažeidžiant banko taisykles, niekam iš akcines bendroves (duomenys neskelbtini) vadovybes apie esamus pažeidimus nepraneše, kadangi neseniai buvo pradejes dirbti, galvojo, kad tie klientai atneš dokumentus, ikeis turta. Buvo keista, kad buvo išduotas kreditas neikeiciant turto. Susirgus R. M. jis laikinai pradejo eiti direktoriaus pareigas filiale, tada vadovybe praše atvežti kai kurias kredito bylas. Tada pamate, kad nera turto ikeitimo lakštu ir klause jo, ar yra ikeista, jis pasake, kad nera, nors „Forpost“ sistemoje buvo nurodyta, kad turtas ikeistas. Tada, po keliu dienu, buvo pradetas patikrinimas (duomenys neskelbtini) filiale. Kompiuterineje laikmenoje matesi, kad turtas yra ikeistas, nors realiai tas turtas nebuvo ikeistas. Kai eme peržiureti kredito bylas ir nustatydavo trukumus, buvo susisiekiama su klientais. Vieni klientai reaguodavo geranoriškai, kiti pasake, kad neikeitines turto ir sutarciu nepasirašines, o smulkesnius dokumentus jie atnešdavo. Klientai sakydavo, kad anksciau niekas nereikalavo pateikti dokumentus, o dabar papildomai sudaryti nenori. Kad ir ta pati turta apdrausti, kuris yra neikeistas, nors mate, kad „Forpost“ sistemoje yra turtas ir prašeme draudimo, o pats klientas sakydavo, kad niekas nera ikeista. Pagal banko taisykles tiems klientams, kuriu bylos buvo netvarkingos, suteikti kredito negalejo. Tos bylos, kurias palikdavome pas direktore kabinete, veliau nebuvo sutvarkytos, ir trukstami dokumentai neatsirado. Visu tu kredito bylu, del kuriu pareikšti kaltinimai R. M., paraiškas kreditams gauti buvo priemusi buvusi kreditu vadybininke N. S.. Teko matyti tose kredito bylose ataskaitas kreditui išduoti. Kredito vadybininkas savo siulyma turi rašyti taip ar taip, o po to vizuoja direktore. Atrodo, kad L. P. buvo davusi direktorei savo slaptažodi. L. jam pati pasake, kad dave savo slaptažodi direktorei, kodel ji dave, jam nesake, ir jis jos apie tai neklause. Uždaroji akcine bendrove (duomenys neskelbtini) negražino 68803.95 Lt, iki šios dienos situacija nera pasikeitusi, niekas negražinta. Uždaroji akcine bendrove (duomenys neskelbtini) negražino 15805.82 Lt, iki šios dienos niekas nera gražinta. Del V. L. ir jam suteikto vartojimo kredito 40000 Lt paskolos, negražinta 20000 Lt. Dabar situacija yra pasikeitusi. Pagal jo prašyma jis savanoriškai kas menesi dengia ir ineša tam tikra suma bankui. Koks šiandien yra isiskolinimas, negali pasakyti. Su V. L. nera sudaryta taikos sutartis, tik yra jo prašymas savanoriškai dengti isiskolinima. J. G. firma (duomenys neskelbtini) negražino 64432,72 Lt. Situacija yra pasikeitusi. (duomenys neskelbtini) viena iš paskolos buvo su valstybes garantija ir nutraukus sutarti jie kreipesi i bendrove ir dali gražino, kažkur apie 3000 Lt. J. G. buvo suteikta kortele su 10000 Lt kredito limitu. Šiuo metu nera gražinta. Su J. G. nebendravo, nes nepavyksta jo rasti. J. G. fizinio kreditavimo sutartis, ir suteiktas 90000 Lt kreditas. Negražino 89997,67 Lt. Niekas del šio kredito nera pasikeite ir nera gražinta. Butas yra ikeistas ir vyksta varžytynes, nera tas butas parduotas. Uždaroji akcine bendrove (duomenys neskelbtini) negražino 55044.54 Lt. Iki dabar nera gražinta. Ši bendrove šiuo metu yra bankrutavusi. Uždaroji akcine bendrove (duomenys neskelbtini) negražino 94285.12 Lt. Iki šiol nera gražinta. Uždaroji akcine bendrove (duomenys neskelbtini) nera nieko gražinusi. Uždaroji akcine bendrove (duomenys neskelbtini) taip pat nera nieko gražinusi. Bendrove yra bankrutavusi. Uždaroji akcine bendrove (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. B., buvo išduota kredito kortele 20000 Lt ir ta suma nera gražinta. Individuali imone (duomenys neskelbtini) negražino 40700 Lt. (duomenys neskelbtini) denge isiskolinima. Individuali imone (duomenys neskelbtini) renge aukciona del transporto priemoniu pardavimo, taciau tas aukcionas neivyko ir tos transporto priemones nebuvo parduotos. Jie nieko nepardave ir skolos nepadenge. Individuali imone (duomenys neskelbtini) pagal kreditavimo sutarti negražino 12510 Lt. Individuali imone (duomenys neskelbtini) savanoriškai kas menesi dengia isiskolinimus. Individuali imone (duomenys neskelbtini) buvo išduota mokejimo kortele su 20000 Lt kredito limitu ir negražinta 19984.38 Lt. Pagal šia kortele (duomenys neskelbtini) irgi dengia isiskolinima. Kiek padengta isiskolinimo, nepasakys. V. Š. yra negražines 31402 Lt. Jis denge skola savanoriškai. V. Š. denge tiek savo asmenine, tiek imones isiskolinima bankui. V. Š. kažkiek denge savo ir savo žmonos Š. isiskolinimus bankui. Uždarosios akcines bendroves (duomenys neskelbtini) negražinta 77000 Lt. Ši bendrove nera nieko gražinusi. Uždarosios akcines bendroves (duomenys neskelbtini) nebaigta bankroto procedura, uždarosios akcines bendroves (duomenys neskelbtini), jo žiniomis, nera baigta bankroto byla. Iš paminetu bendroviu išieškoti skola galimybiu nera. Kiek žino, kad (duomenys neskelbtini) turejo paskola (duomenys neskelbtini) banke ir jie dabar bylinejasi. Uždarosios akcines bendroves (duomenys neskelbtini) bankroto byla pasibaigusi, taciau yra iškelta baudžiamoji byla ir todel negali išregistruoti turto iš registru centro;

liudytojos D. K. parodymais, kad nuo 2007 m. vasario iki balandžio menesio dirbo (duomenys neskelbtini) filiale vadybininke, tuo metu kaltinamoji dirbo direktore. Atrodo, kad jai buvo suteiktas slaptažodis ieiti i banko bazes. Neprisimena, taciau atrodo, kad slaptažodi viena žinojo. Neprisimena, kad direktore butu prašiusi jos slaptažodžio. Neprisimena, ar kalbejo su kolegemis, kad segant dokumentus i bylas nera kažkokiu dokumentu. Neprisimena, kad N. S. butu jai sakiusi, kad direktore jos praše, ar ji butu davusi savo slaptažodi prieiti prie banko programos „Forpost“. Neprisimena, ar jai teko dirbti su UAB (duomenys neskelbtini), J. G. firmos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kredito bylomis;

liudytojos L. B. parodymais, kad 2007-05-30 pradejo dirbti (duomenys neskelbtini) filiale kreditu vadybininke, tuo metu filialo direktore buvo kaltinamoji. Pradejus dirbti (duomenys neskelbtini) filiale jai buvo suteiktas slaptažodis prieiti prie banko programos „Forpost“. Slaptažodi žinojo ji ir direktore. Žinojo, kad slaptažodžio negali niekam sakyti, taciau direktore sake, kad jai reikia žinoti, tada ir pasake. Kalbejo su banko darbuotojais, kalbejo su V. Š., D. Z., N. S., kad direktorei pasake savo slaptažodi. Žinojo, kad D. Z., N. S. yra davusios direktorei savo slaptažodžius. 2007 m. kreditai buvo išduodami ekspromtu, todel viskas buvo daroma greitai. Suprato, kad kreditai išduodami ekspromtu, kad po to labai sunku susirinkti dokumentus. Budavo turedavo tik paraiška, o kitu dokumentu, pažymu, užklausu apie klienta, nebudavo. Direktore žodžiu duodavo nurodyma išduoti kredita. Kartais budavo lapelyje parašyta pavarde, kad tokiam asmeniui reikia išduoti kredita. Jai asmeniškai budavo parašytas lapelis, kad tokiam asmeniui reikia išduoti kredita. Kartais tie asmenys, kurie buvo nurodyti lapelyje, pateikdavo reikiamus dokumentus, o kartais tu dokumentu nebudavo. Paskolos dokumentu nesutvarkius paskolos dažniausiai buvo išduodamos imonems. Maždaug po pusmecio suprato, kad direktore daro kažka negero. Kai suprato, kad filiale vyksta kažkokie negeri dalykai, apie tai kalbejo su A. Z., N. S.. Jeigu turedavo reikiamus dokumentus paskolai išduoti, tai dokumentus sutvarkydavo pagal banko taisykles. Jeigu neturedavo pirminiu dokumentu ir paskola išduota ekspromtu, tai tada ta byla nebuvo sutvarkyta pagal nustatytas taisykles. Žinojo, kad buvo išduodamos tos „blogos“ paskolos. Jos kabinete buvo sudetos kredito bylos, tai tos bylos buvo pustuštes, suprato, kad truksta tose kredito bylose finansiniu dokumentu. Ji tu bylu netvarke. Kredito bylos turi buti sutvarkytos dar prieš išduodant kredita, nežino, kodel tos bylos nebuvo sutvarkytos iš karto. Buvo atsakinga už kredito bylas, reikejo jas administruoti, sutvarkyti, kiekviena ketvirti reikejo daryti analizes. Sake direktorei, kad nera dokumentu, kad negalima daryti analizes, ir direktore pasakydavo, kad dokumentai bus;

liudytojos D. Z. parodymais, kad dirbo (duomenys neskelbtini) filiale, kaltinamoji tuo metu dirbo filialo direktore. Del korteles išdavimo parode, jog iš kliento priimdavo paraiška, reikalingus dokumentus. Kai kalba eidavo apie korteles išdavima su limitu, tai reikalaudavo pateikti pažyma apie kliento pajamas, visa tai iki korteles išdavimo administruodavo, paruošdavo sutartis ir tada jau eidavo pas direktore, ir butent direktore spresdavo – išduoti kreditine kortele ar neišduoti jos. Kredito limitas budavo nustatomas pagal kliento pajamas ir skaiciuokle, taciau galutini sprendima priimdavo direktore. Budavo tokiu klientu, kuriu ji nematydavo, ir jie derindavo su direktore. Jos darbas buvo paimti paraiškos korteleje kliento paraša, o sutarti pasirašydavo direktore. Išduodant korteles nelabai reikejo žiureti, ar klientas turi turto, nes su kortelemis budavo išduodamos nedideles sumos. Direktore tiesiog ateidavo ir paprašydavo slaptažodžio. Slaptažodis buvo laikas nuo laiko keiciamas. Reikalui esant direktore paprašydavo slaptažodžio. Žino, kad ir kiti banko darbuotojai buvo dave direktorei savo slaptažodžius. Negali teigti, kad butent pažistamiems budavo išduodamos korteles, bet kokiu atveju, iš gatves atejusiam klientui nebuvo taip lengvai išduodamos korteles. Budavo išduodamos korteles, nors ir nebudavo pažymu apie pajamas. Buvo tokiu klientu, kad ir pasieme kortele be dokumentu, padengdavo, ir ta byla užsidarydavo, ir nebuvo pagrindo ja sekti. Nors tokiu bylu budavo mažai. Praeidavo metai ir pajamu nera, ir tesiama ar netesiama kortele, sprendima duodavo direktore;

liudytojos V. Š. parodymais, kad dirbo (duomenys neskelbtini) filiale, gal apie 5 metus dirbo kartu su kaltinamaja R. M.. Kiekvienas banko darbuotojas turejo slaptažodi darbui „Forpost“ sistemoje. Direktorei buvo pasakiusi savo slaptažodi, nes ji liepe. Nesidomejo, del kokiu priežasciu direktorei buvo reikalingas jos slaptažodis. Direktore priimdavo galutini sprendima del paskolu išdavimo. Su paskolu, kreditu išdavimais nedirbo, dirbo su korteliu išdavimu. Jos darbas buvo patikrinti kliento varda, pavarde, asmens koda, ir viskas. Nežino, ar kitiems darbuotojams buvo liepta duoti direktorei slaptažodžius. Nesidomejo ir nežino nieko apie kreditu išdavimus;

liudytojo G. V. parodymais, kad dirba (duomenys neskelbtini) kredito rizikos departamente ekonomistu analitiku. R. M. budama direktore neatliko savo pareigu, t. y. ji neikeite turto, kuri privalejo pagal taisykles ikeisti. Taisyklese yra parašyta, kad igaliotas asmuo, filialo direktorius, privalo priimti sprendima, po to pasirašyti kreditavimo sutartis, pasirašyti lakštus ir patvirtinti juos notarineje kontoroje, po to iregistruoti hipotekoje. Jeigu tai butu atlikta, tada bankas butu turejes galimybe išsiieškoti turta ir nebutu patyres nuostoliu. Šiuo atveju yra patirti nuostoliai. „Forpost“ sistema yra akcines bendroves (duomenys neskelbtini) duomenu baze. Prie minetos duomenu bazes gali prieiti darbuotojas, kuriam yra suteiktas priejimo slaptažodis. Kiekvienas darbuotojas turi savo kompiuteri ir turi savo slaptažodi. Jeigu žinau kažkurio darbuotojo slaptažodi, tai iš bet kurio kompiuterio galiu ieiti i sistema;

liudytojo A. M. parodymais, kad jis turi savo, A. M., individualia imone, kuri užsiima transporto paslaugomis, ir bendravo su kaltinamaja tik kaip klientas. 2006-09-15 gavo 25000 euru kredita puspriekabes pirkimui. Del to kredito namo neikeite, nes namo neturi. Negali paaiškinti, kodel banko sistemoje parašyta, kad yra ikeistas namas. Paemes kredita pirko sunkvežimius ir puspriekabes. Ikeite vilkika „Volvo“ ir puspriekabes. Paemes 25000 euru kredita ikeite turta, yra ikeitimo lakštai, važiavo pas notara ir tvirtino. Kredito emima derino su N. S. ir direktore, jos spresdavo kredito išdavimo klausima. Dar buvo paemes 100 000 Lt kredita ir buvo paimti keli „ovedraftai“, kurie leidžia trumpam laikui papildyti lešas, kai imones saskaitoje vyksta intensyvi lešu apyvarta. Moka už suteikta kredita ir jau greitai baigs išmoketi. 2007-06-22 gavo 80 000 Lt kredita vilkiko „Volvo“ isigijimui. Nupirko vilkika „Volvo“. Visi kreditai, kurie buvo gauti, yra panaudoti ir pirktos transporto priemones. 2008 metais gavo asmeniškai 100 000 Lt kredita. Buvo ikeites turta. Jeigu jis moka kredita ir paemes kita kredita, jis ji moka, tai užtenka anksciau ikeisto turto. Šiandien tos transporto priemones dar yra ikeistos bankui. Nors bankui yra like gražinti apie 40000 Lt, tos transporto priemones vis dar ikeistos bankui. Pagal sutartis vykdo isipareigojimus, pinigai yra gražinami laiku. Del kredito išdavimo bendravo su N. S.. Visus dokumentus reikalingus gauti kreditui pateikdavo N. S. ir direktorei. Nelabai prisimena, kam tiksliai pateikdavo dokumentus;

liudytojos A. Z. parodymais, kad paraišku priemime nedalyvaudavo ir jokiu parašu ant paraišku nededavo. Žino, kad paraiškas priimdavo direktore. Žino, kad vadybininkai administruodavo bylas, o ne išduodavo kreditus. Negali pasakyti, kad buvo dideli darbo kruviai, taciau nebuvo dokumentu, nebuvo ka administruoti, nebuvo ka daryti, o paskola budavo išduota. Jai tai žinoma iš kreditu vadybininkes N. S.. Ji labai skusdavosi. N. S. apie tai kalbejo dar prieš patikrinima. Žino, kad del kreditu išdavimo žmones eidavo pas direktore. Kreditu bylos buvo laikomos direktores ir kreditu vadybininku kabinetuose. Žino, kad kai N. S. dirbo kreditu vadybininke sakydavo, kad reikia išduoti paskola, o dokumentu nera, dokumentai renkami po to, kai paskola jau buvo išduota. Dokumentai kuriu nebuvo, tai sutarties, prašymo priimti sprendima, sprendima priimdavo be jokiu dokumentu. Teko matyti, kad klientas nemoka už anksciau suteikta paskola ir jam yra suteiktos naujos paskolos;

2000-03-02 ir 2003-04-07 R. M. pilnutines materialines atsakomybes sutartimis, kuriomis ji isipareigojo visiškai materialiai atsakyti už Darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima (t. 5, b. l. 34-35);

2003-04-07 isakymu del R. M. perkelimo dirbti (duomenys neskelbtini) filialo direktore, patvirtinancia, kad dirbo (duomenys neskelbtini) filialo direktore (t. 5, b. 1. 36);

1997-06-07 R. M. darbo sutartimi, patvirtinancia, kad R. M. turejo neterminuota darbo sutarti ir AB (duomenys neskelbtini) buvo isipareigojes be atlyginimo dar moketi kas menesi prieda prie atlyginimo esant pelnui (t. 5, b. l. 37-40);

2005-01-14 AB (duomenys neskelbtini) R. M. išduotu igaliojimu Nr. 219, kuriuo AB (duomenys neskelbtini) igaliojo R. M. banko vardu sudaryti sandorius, pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto ikeitimo lakštus (t. l, b. l. 42);

Tipiniais filialo direktoriaus pareiginiais nuostatais, kuriu II skyriuje nustatytos pareigos, IV atsakomybe (t. l, b. l. 18-20);

AB (duomenys neskelbtini) filialo nuostatais, kuriais nustatyta, kad filialo darbui vadovauja ir atsako už veiklos rezultatus filialo direktorius ir kad filialo direktorius banko valdybos nustatyta tvarka sudaro sandorius banko vardu (t. l, b. l. 65-70);

2009-01-12 (duomenys neskelbtini) paskolu portfelio kokybes ivertinimu, su kurio išvadomis ir R. M. susipažino (t. l, b. l. 10-17);

Del R. M. veiku kvalifikavimo

Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patiketa ar esanti jo žinioje turta neteisetai ar neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims, nesilaikant istatymais nustatytos perleidimo tvarkos. BK 184 straipsnio prasme atsakomybe už kaltininkui patiketo ar jo žinioje buvusio turto ar turtines teises iššvaistyma atsiranda tada, kai jis neteisetai pasinaudoja jam suteiktais igaliojimais minetam turtui. Turto iššvaistymas yra tycinis nusikaltimas, todel šio nusikaltimo subjektyvines puses požymiui – kaltei – budinga tycia – arba tiesiogine, arba netiesiogine. Tiesiogine tycia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisetai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patiketa turta ir taip pažeidžia savininko ar kito teiseto turto valdytojo interesus, daro jam materialine žala ir to nori, o netiesiogine – kai asmuo tycine veika nesiekia žalingu padariniu, bet samoningai leidžia jiems atsirasti.

Nors kaltinamoji R. M. neigia savo kalte, nurodydama, kad jos veikoje nera nustatyta tycia padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, nes del didelio darbo kruvio negalejo tinkamai prižiureti kreditu išdavimo sudarymo ir vykdymo tvarkos ir negalejo žinoti, kad suteikti kreditai nebus gražinti, taciau byloje surinkti faktiniai duomenys šia kaltinamosios versija paneigia.

1. ir 2. (epizodai). Del R. M. veikos kvalifikavimo pagal 2006-09-14 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama V. L., ir 25.000 EUR , t. y. 86 320 litu išraiškos kredito suteikimo ir pagal 2007-02-06 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. L., ir 30.000 litu kredito suteikimo.

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir 184 str. 1 d. (1 ir 2 epizodai) patvirtina ir

pacios kaltinamosios R. M. parodymai, kad kredito vadybininke privalejo daryti imones veiklos patikrinimus, surinkti visus kitus kreditui suteikti reikalingus dokumentus, sudaryti finansine analize, surašyti ataskaita sprendimui priimti ir pateikti ja jai pasirašyti. Tai buvo padaryta ir priemus sprendima, duomenis suvede i banko informacine sistema ir paruoše sutartis, kurias ji su klientu pasiraše. Sutarciu vykdyma seke vadybininke, o ne ji. Jai su klientu pasirašius sutartis, vadybininke turejo paruošti ikeitimo lakštus notariniam tvirtinimui bei pateikti klientui pasirašyti sutartyse numatytus vekselius. Kodel tai nebuvo padaryta ir kodel ji to nepadare, nežino. Ji tik kalta, kad nesukontroliavo jos darbo. Tai, kad nebus ruošiamas lakštas, iš anksto to numatyti negalejo, nes sutartyje buvo aiškiai parašyta, kad bus ikeistas turtas. Su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu V. L. asmeniškai pažistama nebuvo. Kiek prisimena, tai buvo naujai ikurtos imones vadovas pasinaudojes banko produktu naujai ikurtoms imonems teikti kreditus. Prieš suteikiant V. L. 25000 euru kredita vadybininke pateike deklaracija ir ji ja žiurejo, kas toje deklaracijoje buvo nurodyta, dabar neprisimena. Jeigu klientas nesugeba gražinti kredito, tada vadybininke tikrina jo skolas, jo finansinius dokumentus, daro ataskaita ir dažniausiai bankas eina i kompromisa, jeigu jis turi vilties moketi ateityje. Kiek prisimena, V. L. 2008-06-03 paraše prašyma atideti pusei metu. Jis palukanas mokejo, o tik paciu mokejimu atidejimo praše. Pripažista, kad netikrino visos bylos, pasitikejo jai pateikta ataskaita, kurioje nebuvo užfiksuota, kad V. L. nera ikeites turto. Spresdama atideti mokejimus V. L., turbut žiurejo finansine bukle ir bendravo su paciu klientu ir nemate, kad nera ivykdyta esmine salyga ikeisti turta, kadangi neperžiurejo visos bylos. Del 2007-02-06 UAB (duomenys neskelbtini) suteikto 30000 Lt kredito parode, kad klientas vykde visus isipareigojimus, didejo jo verslo pajamos ir kiek prisimena, naujo kredito praše medienos stakliu isigijimui, nes žadejo plesti veikla, buvo aptarta, kad galima ruošti dokumentus kredito suteikimui. Taciau po sutarties pasirašymo ikeitimas, kuris buvo atidetas, kad klientas galetu nusipirkti stakles ir jas ikeisti, nebuvo padarytas. Pagal pirma suteikta kredita UAB (duomenys neskelbtini) dali kredito buvo gražines. Kiek žino, mokejimo velavimu nebuvo, apyvarta bendroves augo, todel galimybe moketi didejo, o ji patikejo paruošta ataskaita ir todel buvo priimtas sprendimas išduoti kredita. Del UAB (duomenys neskelbtini) antros paskolos išdavimo parode, jog priimant sprendima banko esamam klientui del naujos paskolos išdavimo, turi buti ivertinama kaip jis vykdo savo isipareigojimus pagal pirma isipareigojima. Visa tai atsispindi ataskaitoje. Ataskaitoje nebuvo pažymeta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nevykdo isipareigojimo pagal 2006-09-14 suteikta kredita. Ataskaitoje buvo parašyta, kad bendrove vykdo isipareigojimus. Dabar suvokia, kad nereikejo pasitiketi jai pateikta ataskaita, o pažiureti kredito byloje esancius dokumentus, o ji pasitikejo savo darbuotojais, kad jie savo darba atliks tinkamai. Kadangi buvo didelis darbo kruvis, neturejo laiko tikrinti kiekviena byloje esanti dokumenta. Išduodant antra 2006-02-06 UAB (duomenys neskelbtini) kredita pirminiu dokumentu nemate, o tik žiurejo i ataskaita ir jai atneštus dokumentus. Ataskaitose buvo pažymeta, kad ikeitimai yra ir to ji netikrino. Pažymos ikeisti turta buvo atneštos;

liudytojo V. L. parodymai, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir vienintelis akcininkas. 2007 metais kreipesi i (duomenys neskelbtini) filiala del kredito suteikimo, gavo 25 000 euru kredita. Del kredito išdavimo kalbejo su direktore. Buvo pasakyta, kad kreditui išduoti reikia pateikti balansa, pelno ataskaita, buvo užsiminta, kad reikes turta ikeisti, taciau neikeite. Tuo metu, kai kreipesi del kredito, imone veike, turejo turto. Imoneje buvo du vilkikai ir puspriekabe. (duomenys neskelbtini) filiale paeme kredita 25 000 euru ir veliau dar buvo paemes 20 000 Lt kredita. 2007-02-06 buvo suteiktas 30 000 Lt, ir turtas nebuvo ikeistas. 2006-09-13 gavo asmeniškai 40 000 Lt kredita, turtas nebuvo ikeistas. 2008 metais bendrovei buvo iškelta bankroto byla, kreditai negražinti. Gavo 30 000 Lt kredita, nors iš anksciau buvo bankui skolingi. Atsilyginti už suteikta kredita niekas nereikalavo. (duomenys neskelbtini) filiale gavau tris kreditus, buvo surašytos trys paraiškos. Prašant kredito ir suteikiant kredita bendravo ne vien su direktore, nes, kai atveždavo dokumentus, juos pateikdavo banke dirbantiems darbuotojams. Neprisimena, su kokiais banko darbuotojais bendravo, ir kokios ju buvo pareigos. Už suteikta kredita isigijo puspriekabe „Volvo – SHMITZ“. Kredito sutartyje buvo isipareigojes ja ikeisti per 15 dienu už suteikta kredita, taciau bankas nereikalavo, o jis turejo savo darbu, tai ir neikeite. Buvo iš banko sau asmeniškai pasiemes 40000 Lt paskola. Po teismo isakymo priemimo tvarkingai moka už gauta paskola bankui. Su banku yra pasirašes taikos sutarti ir moka bankui;

liudytojos N. S. parodymai, kad UAB (duomenys neskelbtini) – tai naujai atsidariusi imone, kurios finansine bukle buvo bloga, taciau kreditas vis tiek buvo išduotas. Po to imones veikla blogejo, pritruko pinigu, ir tada buvo išduotas vartojimo kreditas. Sprendima kreditui išduoti visada priimdavo direktore. Klientas nueidavo pas direktore, tada ji man ta klienta atvesdavo ir pasakydavo, kad klientui reikalinga paskola, o dokumentai bus veliau. Daugiausia šias kredito bylas tvarkydavo pati direktore;

kredito, išduoto 2006-09-14 UAB (duomenys neskelbtini), byloje esantys dokumentais, kurie susije su kredito suteikimu, administravimu ir gražinimu (t. 2, b. l. 1-30);

kredito, išduoto 2007-02-06 UAB (duomenys neskelbtini), byloje esantys dokumentais, kurie susije su kredito suteikimu, administravimu ir gražinimu (t. 2, b. l. 31-53).

Teismas išnagrinejes byloje esancia medžiaga, sprendžia, kad visa kaltinamosios R. M. veiksmu seka rodo, jog ji iššvaiste jos žinioje buvusi AB (duomenys neskelbtini) filialo turta turedama netiesiogine tycia, nes kredito sutartis sudare su UAB (duomenys neskelbtini) neorganizavusi jos rentabilumo, apyvartinio kapitalo pakankamumo patikrinimu, kreditus suteike neikeitus turto, nors pagal kreditu juridiniam asmenims suteikimo, administravimo, gražinimo bendrasias taisykles yra aiškiai nustatyta, kokia procentine dali nuo ikeiciamo turto turi sudaryti paskola. Nuo nekilnojamo turto vertes paskola gali sudaryti 70 procentu, nuo kilnojamo turto vertes – 50 procentu, t. y. nesieme priemoniu suteiktu kreditu gražinimui, negražinus vieno kredito – suteike kita – 30 000 litu kredita, nekontroliavo suteiktu kreditu panaudojimo ir nors tiesiogiai nenorejo jai patiketo turto iššvaistyti, taciau neatlikdama privalomu veiksmu atlikimo ir pasirašydama kredito suteikimo sutartis, ir numatydama, kad tokiomis salygomis suteikti kreditai gali nebuti gražinti, taip suprasdama, kad tokie neteiseti jos veiksmai bus nuostolingi bankui, samoningai leido jai patiketo turto iššvaistymui.

Iš paminetu duomenu, teismas daro išvada, kad kaltinamoji R. M. pasirašydama 2006-09-14 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama V. L., ir suteikdama 25.000 EUR , t. y. 86 320 litu išraiškos kredita ir 2007-02-06 pasirašydama kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. L., ir suteikdama 30.000 litu kredita - nesilaike AB (duomenys neskelbtini) valdybos posedžio 2005-06-09 protokolu Nr. 13 patvirtintu Kreditu juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu reikalavimu (t. 1, b. l. 117-121), iš ko seka, kad R. M., žinodama, jog UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka Kreditu juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje; 37 punkte, kad „igaliotas asmuo, remdamasis turimais duomenimis, kredito darbuotojo išvadomis bei pasiulymais, priima sprendima del kredito suteikimo ir jo salygu, ji atitinkamai iformindamas Ataskaitoje sprendimui priimti-skirsnyje „Igalioto asmens sprendimas"; 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2006-09-14 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. L., ir suteike 25.000 EUR , t. y. 86 320 litu išraiškos kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo ikeistas, ir dali kredito, t. y. 68803.95 Lt, kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 1189.97 Lt palukanu bei 44.05 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-10-31 paskolu komiteto posedžio protokola Nr.29, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 70 037.97 Lt turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 2 d., nes iššvaistyto turto verte viršija 250 MGL dydžio suma.

3. (epizodas). Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2006-09-13 Vartojimo kredito sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su V. L. ir suteikiant 40.000 Lt kredito paskola

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (3 epizodas) patvirtina ir

pacios kaltinamosios R. M. parodymai, kad vartojimo kreditams užtikrinimo priemones nebuvo privalomos. Vartojimo kreditai buvo suteikiami patikrinus kliento patikimuma pagal lenteles, kurias turejo vadybininkai ir jo mokuma. Buvo surašyta ataskaita ir jai pateikta. Jai atrodo, kad viskas buvo tvarkoje, nebuvo priežasciu, kodel negalima suteikti vartojimo kredito. Vartojimo kreditui reikejo labai nedaug dokumentu pateikti. Jeigu klientas ateina su visais dokumentais, tai galima buvo ta pacia diena išduoti kredita. Neprisimena, ar V. L. pateike visus dokumentus. Žino, kad buvo tikrinami del skolu, buvo atlyginimo pažymos pateiktos. Jai atrodo, kad V. L. iki 2008 metu mokejimus vykde tvarkingai ir neužkliuvo tai, kad reikia patikrinti ar viskas tvarkoje. Su V. L. buvo daromos naujos sutartys del mokejimu atidejimo remiantis pokalbiu su paciu klientu ir jo perspektyvas, ka jis numato ateityje daryti. 2008 m. jau buvo krizes pradžia ir tada buvo daug tokiu prašymu atideti mokejimus, nes mažejo uždirbamos pajamos. Kai dare naujas mokejimu atidejimo sutartis V. L., žiurejo vadybininkes atneštas ataskaitas ir prie ju pridetus dokumentus. Žiurejo ne visa kredito byla, o tik ka ruošdama pakeitimus vadybininke jai pateike. Tikrai nebuvo taip, kad pasiraše nauja sutarti del išduotu paskolu atidejimo, kurios nera pasirašytos vien del to, kad neturejo kitos išeities, kadangi nebuvo ikeistas turtas. Ja atleidžiant iš darbo nebuvo surašyti dokumentu perdavimo aktai. Priimant sprendima išduoti V. L. kredita jai buvo pateikta N. S. surašyta ataskaita. Ji teigia, kad ta ataskaita buvo, nes be tos ataskaitos ant sutarties nesiraše;

liudytojo V. L. parodymai, kad jam su kaltinamaja R. M. buvo teke bendrauti kai kreipesi i (duomenys neskelbtini) filiala del kreditu suteikimo. Suraše paraiška ir 2006 m. rugsejo 13 d. jam buvo suteiktas 40 000 litu kreditas. Joks turtas nebuvo ikeistas. Kreditas nebuvo gražintas. Bankas kreipesi i teisma ir 2009-06-01 priimtas teismo isakymas del skolos išieškojimo. Po teismo isakymo priemimo, su banku pasiraše taikos sutarti ir moka bankui. Kokia suma išmokejo nuo 2009-06-01 tiksliai pasakyti negali, gal apie 3000 Lt. Taikos sutartyje nera numatyta terminas, iki kada turi išmoketi visa paskola, taikos sutartyje numatyta, kad kiekviena menesi turi bankui moketi tam tikra suma. Taikos sutarti pasiraše dabartinis banko direktorius;

liudytojo G. S. parodymai, kad suteikiant vartojimo kreditus užstatas nereikalaujamas, taciau turi buti nustatytas kliento mokumas, kad jis finansiškai pajegus gražinti kredita. Klientas, pateikdamas sutikima imti kredita, pateikia sutikima, leidžianti tikrinti Sodros duomenu bazeje, ten matomas jo atlyginimas. Tada pagal banko skaiciuokles paskaiciuojama, koks kreditas gali buti išduodamas. Klientas turi dirbti, jis turi uždirbti pakankamai. Indeliai kituose bankuose netikrinami, nebent klientas turi indeli ju banke;

liudytojo G. K. parodymai, kad V. L. buvo suteiktas vartojimo kreditas 40000 Lt sumai, negražinta 20000 Lt. Po teismo isakymo priemimo su V. L. nebuvo pasirašyta taikos sutartis, tik yra jo prašymas savanoriškai dengti isiskolinima;

40 000 Lt vartojimo kredito, išduoto V. L. 2006-09-13 dokumentai, kurie susije su kredito suteikimu, administravimu ir gražinimu (t. 2, b. l. 54-70), iš kuriu matyti, kad išduodant V. L. vartojimo kredita, nebuvo tikrinama jo turtine padetis. V. L. del vartojimo kredito kreipesi 2006 m. rugsejo 12 d. Buvo pateikta tik UAB (duomenys neskelbtini) registravimo pažymejimas ir pažyma, kad V. L. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius dirbantis puse etato. Nurodyta, kad direktoriaus atlyginimas yra minimali alga, proporcingai dirbtam laikui; Vartojimo kredito sutartis sudaryta 2006 m. rugsejo 13 d.

Teismo isakymas 2009-06-01 del 37500 negražinto kredito, 710,01 Lt. nesumoketu palukanu, 19,42 Lt. delspinigiu (t. 2, b. l. 39).

Visa kaltinamosios R. M. veiksmu seka rodo, jog ji iššvaiste jos žinioje buvusi AB (duomenys neskelbtini) filialo turta turedama netiesiogine tycia, nes vartojimo kredito sutarti sudare su V. L. ir išdave vartojimo kredita neorganizavusi jo turto, pajamu patikrinimu, nors pagal Vartojimo kreditu teikimo tvarkos, patvirtintos 2004-12-31 valdybos posedžio protokolu Nr. 28 reikalavimus, privalejo tikrinti ar pateikti dokumentai (pvz.: pastovias pajamas patvirtinanciu dokumentu, periodinio mokejimo sutarties, kliento darbdavio rašto-sutikimo del atlyginimo pervedimo i banko saskaita ar pan.) užtikrina, kad klientas turi pakankamai turto ar kitu pajamu ir nustatytais terminais gales moketi menesines imokas pasiraše 2006 m. rugsejo 13 d. su V. L. vartojimo sutarti ir jam suteike 40 000 litu kredita, nekontroliavo suteikto kredito panaudojimo, sekancia diena kreditas buvo suteiktas UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius ir vienintelis akcininkas V. L. ir nors tiesiogiai nenorejo jai patiketo turto iššvaistyti, taciau neatlikdama privalomu veiksmu atlikimo ir pasirašydama kredito suteikimo sutartis, ir numatydama, kad tokiomis salygomis suteikti kreditai gali nebuti gražinti, taip suprasdama, kad tokie neteiseti jos veiksmai bus nuostolingi bankui, samoningai leido jai patiketo turto iššvaistymui.

4. (epizodas). Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2006-04-28 Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su J. G. firma (duomenys neskelbtini), atstovaujama savininko J. G., ir suteikiant 90.000 litu kredita

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (4 epizodas) patvirtina ir

pacios kaltinamosios R. M. parodymai, kad šitas kreditas buvo skirtas kitu kreditu refinansavimui ikeiciant už anksciau suteiktas paskolas ikeista turta ir papildomai ikeiciant turta, kad sustiprinti paskola. J. G. firma (duomenys neskelbtini) jau anksciau buvo paemusi paskola. Už ankstesni kredita buvo ikeisti irengimai ir kredito rizikos departamentui davus pastabu, kad tas turtas abejotinas darosi, prieme sprendima, kad refinansuojant ikeiciame papildoma turta. Deja pasirašius sutarti ir refinansavus viena iš senesniu paskolu, kredito rizikos departamento darbuotojai ja pasikviete i centrini banka ir sustabde tuos veiksmus. Vienos iš kredito paskolos refinansavimas buvo sustabdytas ir pinigai buvo gražinti atgal. Tada reikejo keisti sutarti, pertvarkyti ikeitimus. Ta darba patikejo kredito vadybininkei, kuri turejo pakeisti kredito sutarti ir iš naujo paruošti ikeitimo lakštus. Taciau kredito vadybininke to nepadare, o kodel, nežino. Pripažista, kad yra kalta, kad nesukontroliavo jos darbo. Pinigai J. G. imonei buvo išduoti, taciau užstatas nebuvo ne tik sustiprintas, bet ir nebuvo ikeistas turtas už naujai suteikta kredita. Suteikiant kredita J. G. firmai (duomenys neskelbtini) buvo siuloma ikeisti automobili „Ford scorpio“;

liudytojo G. S. parodymai, kad AB (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas del J. G. firmos (duomenys neskelbtini), kuriai buvo suteiktas kreditas neesant užstato. Ta fakta patvirtino banko (duomenys neskelbtini) filialo darbuotojai;

liudytojos N. S. parodymai, kad budavo taip, kad klientas nemokedavo paskolos ir gaudavo kita paskola, kad padengtu ankstesne skola. Prisimena, kad tokia paskola buvo išduota J. G.. J. G. imonei buvo išduotas kreditas ir blogejant imones finansinei buklei vis tiek buvo išduotas limitas korteleje. Ateina klientas, kuris neturi reikiamu dokumentu, balanse matosi, kad finansine bukle bloga, taciau direktore vis tiek išduoda kredita. Direktore gali reikalauti, kad kredito byloje butu reikiami dokumentai, taciau jei tas klientas yra nemokus, tai ka jis gali pateikti. Direktores sprendimu paskola buvo išduota anksciau nei buvo pradeti rinkti ir tvarkyti dokumentai. Jai pasirašant kredito paraiška J. G. firma (duomenys neskelbtini) nepateike jokiu dokumentu, patvirtinanciu firmos mokuma, turtine bukle, balansus. Jis nueina pas direktore, paprašo, kad reikia jam pinigu padengti kitam kreditui, ir direktore leidžia, tada ateina pas ja ir užpildo paraiška. Jai atrodo, kad J. G. pildant 2007-12-19 paraiška del kredito suteikimo, J. G. priklausantis butas jau buvo anksciau ikeistas. Prie 2007-12-19 paraiškos del kredito išdavimo kaip priedai turejo buti prideti J. G. buto nuosavybes dokumentai. Pagal bendra tvarka butas, kuris siulomas ikeisti, turi buti ivertintas. Turejo buti ivertintas J. G. priklausantis butas. Neprisimena, kiek J. G. priklausantis butas buvo ivertintas ir kas buvo turto vertintojas. Turto vertinimo dokumentai gali buti kredito byloje. Jei budavo butas vertinamas nepriklausomo vertintojo, tai tie dokumentai buvo sudeti i atskira byla, o tu dokumentu kopijos idetos i kredito byla;

90 000 Lt kredito, išduoto 2006-04-28 J. G. firmai (duomenys neskelbtini), byloje esantys dokumentai, kurie susije su kredito suteikimu, administravimu ir gražinimu (t. 2, b. l. 71-126);

2006-04-28 kredito paraiška, iš kurios matyti, kad siulomas užstatas du automobiliai (t. 2 b. l. 71), bet turtas neikeistas.

Iš paminetu aplinkybiu teismas daro išvada, kad R. M. nevykdydama jau minetu taisykliu, pasiraše 2006-04-28 Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su J. G. firma (duomenys neskelbtini), atstovaujama savininko J. G. ir suteike 90.000 litu kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo ikeistas, ir dali kredito, t. y. 64 432,72 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 2 919,30 palukanu bei 1986.46 delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-07 30 paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 22, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 69 338.48 litu turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 2 d., nes iššvaistyto turto verte viršija 250 MGL dydžio suma.

5. (epizodas). Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2007-12-27 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su J. G. firma (duomenys neskelbtini), atstovaujama savininko J. G., ir suteikiant 10 000 Lt kredito limita

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (5 epizodas) patvirtina ir

pacios kaltinamosios R. M. parodymai, kad suteikiant limita kredito kortelese užtikrinimo priemoniu ar ikeitimu daryti nereikejo. Limitai buvo suteikiami kaip ir vartojimo kreditai, naudojantis mokumo patikimumo skaiciuoklemis. Su kortelemis tiek debetinemis, tiek kreditinemis dirbo klientu aptarnavimo vadybininkai paskirti isakymu. Su šiuo konkreciu kreditu, pagal darbo laikotarpi, turejo dirbti D. Z.. Ji gavusi prašyma iš kliento privalejo surinkti visus reikiamus dokumentus, padaryti finansines bukles ivertinima ir pateikti jai pasirašyti sprendima. Jai buvo pateiktos finansines bukles ivertinimas, skaiciuokles, taciau pirminiu dokumentu netikrino, o tik žiurejo i siulyma ir jai pateiktas skaiciuokles. Pirminiu dokumentu netikrino, nes tai buvo 2006–2007 metai, kai darbo kruvis buvo labai didelis;

liudytojos N. S. parodymai, kad J. G. imonei buvo išduotas kreditas ir blogejant imones finansinei buklei vis tiek buvo išduotas limitas korteleje;

2007-12-27 J. G. firmos (duomenys neskelbtini) Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutartis Nr. VB/4825 (2 t., b. l. 128).

Visa kaltinamosios R. M. veiksmu seka rodo, jog ji iššvaiste jos žinioje buvusi AB (duomenys neskelbtini) filialo turta turedama netiesiogine tycia, nes mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti su J. G. firma (duomenys neskelbtini), atstovaujama savininko J. G. sudare ir išdave 10 000 Lt Kredito limita neorganizavusi imones rentabilumo, apyvartinio kapitalo pakankamumo patikrinimu, blogejant imones finansinei buklei vis tiek išdave kredito limita korteleje, t. y. J. G. firmai (duomenys neskelbtini) negražinus 2006-04-28 Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) gauto 90 000 Lt kredito buvo išduota mokejimo kortele su 10000 Lt kredito limitu, iš ko seka, kad R. M. nevykdydama VISA IR EC/MC mokamuju korteliu išdavimo ir administravimo taisykliu, patvirtintu 2005-08-19 valdybos posedžio protokolu Nr. 20 reikalavimu, numatytu 12 punkte, kad „sprendimas išduoti kreditine kortele verslo klientams priimamas remiantis tuo metu galiojancia „Galutines finansines bukles ivertinimo skaiciuokle, ir kad Kreditine kortele verslo klientui galima išduoti, kai nustatyta finansine bukle yra ne blogesne, nei gera"), 16 punkte, kad kredito limitas EC/MC ar VISA BUSINESS mokamosios korteles saskaitai gali buti suteikiamas, vadovaujantis galiojancia banko valdybos patvirtinta skolininko finansines bukles ivertinimo procedura", pasiraše 2007-12-27 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su J. G. firma (duomenys neskelbtini), atstovaujama savininko J. G., ir suteike 10 000 Lt kredito limita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, ir kreditoriui pasinaudojus visu suteiktos paskolos limitu ir jo visiškai t. y. 10000 Lt negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 661.30 Lt palukanu, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 10 661.30 Lt turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 1 d., nes iššvaistyto turto verte neviršija 250 MGL dydžio sumos.

6. (epizodas). Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2007-12-28 Fizinio asmens Meditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su J. G. ir suteikiant 90 000 Lt kredita

Šiame epizode kaltinamoji R. M. savo kalte neigia ir teismui parode, kad suteikiant ši kredita vadovavosi UAB (duomenys neskelbtini) turto vertes nustatymo ataskaita, kuri turejo buti kredito byloje. Ju pateiktoje ataskaitoje butas buvo ivertintas 130000 Lt. Šitas vertinimas buvo pakankamas kreditui suteikti. Tai, kad veliau šis turtas nuvertejo, tai ne jos kalte. Ji pasitikejo nepriklausomo vertintojo vertinimu, kad J. G. priklausantis butas vertas 130000 Lt, todel tas turtas buvo pakankamas, kad J. G. butu galima išduoti 90000 Lt kredita. (duomenys neskelbtini) J. G. butas nebuvo ikeistas prieš priimant sprendima išduoti J. G. 90000 Lt kredita.

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (6 epizodas) patvirtina ir

Fizinio asmens kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad 2007-12-28 asmeniškai J. G. buvo suteiktas 90 000 Lt kreditas (2 t., b. l. 131-136);

Hipotekos pažyma, iš kurios matyti, kad 2008-01-07 hipotekoje ikeistas turtas – butas (duomenys neskelbtini), 56,94 kv. m. – verte 130 000 litu;

Pažyma apie J. G. turto rinkos vertes patikslinima (vertino R. M., buta (duomenys neskelbtini) ivertino 130 000 Lt) (6 t., b. l. 163).

Taigi nors kaltinamoji R. M. ir neigia savo kalte šiame epizode, taciau visa kaltinamosios R. M. veiksmu seka rodo, jog ji iššvaiste jos žinioje buvusi AB (duomenys neskelbtini) filialo turta turedama netiesiogine tycia, nes fizinio asmens meditavimo sutarti sudare su J. G. ir suteike jam 90000 Lt kredita, neorganizavusi jo turto, pajamu patikrinimo, bei pati ivertindama J. G. turta – buta, esanti (duomenys neskelbtini) 130 000 Lt, nors šio turto vidutine rinkos vertes tuo metu buvo žymiai mažesne, taip nevykdydama Asmenu kreditavimo taisykliu, patvirtintu 2007-09-25 valdybos posedžio protokolu Nr. 29 reikalavimu, numatytu 31 punkte, kad „kreditu ir užtikrinimo priemoniu santykis turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendiniu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", neatsižvelgdama i kreditoriaus ikeiciama mažesne, t. y. nepakankama nekilnojamojo turto verte, pasiraše 2007-12-28 Fizinio asmens Meditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su J. G. ir suteike 90 000 Lt kredita be tinkamo užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, nes faktiškai kreditoriaus ikeistas turtas mažesnis nei jo sutartiniai isipareigojimai, ir dali kredito, t. y. 89 997,67 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus, ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 4 203,15 palukanu bei 1 815,44 delspinigiu, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 96 016.26 litu turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 2 d., nes iššvaistyto turto verte viršija 250 MGL dydžio suma.

7. ir 8. (epizodai). Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2006-11-06 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. P., ir suteikiant 25 000 EUR kredita ir pasirašant 2008-01-18 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. P., ir suteikiant 100000 Lt kredita, bei pasirašant 2008-11-04 sutarti Nr. 1 su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. P., kuria pakeite kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai suteikdama 50 000 Lt kredita.

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (7 ir 8 epizodai) patvirtina ir

pacios kaltinamosios R. M. parodymai, kad kiek prisimena, kad pirmasis kreditas UAB (duomenys neskelbtini) buvo skirtas vilkiko isigijimui. Del 2008-01-18 UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. P. suteikto 100000 Lt kredito ir del 2008-01-04 UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus A. P. papildomai suteikto 50000 Lt kredito parode, jog jie vykde tokius netradicinius darbus kaip pastatu griovimus turedami specialia technika, pateike su prekybos centru (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sudaryta sutarti didelei apimciai darbu. Jiems truko mechanizmu, jiems truko apyvartiniu lešu, nors dabar tiksliai neprisimena paskolos paskirties. Pagal ankstesne sutarti isipareigojimus vykde, nes žiurejo dokumentus ir mate, kad pagal ankstesnius isipareigojimus mokejimus vykde ir tada vadybininkei pateike ruošti dokumentus. Ka jie siule ikeisti, buvo numatyta akcininko sprendime. Prie bylos turejo buti ir akcininko sprendimas ir sutartyje tie ikeitimai buvo surašyti, nes kitaip nebutu pasirašiusi. Nebuvo tokios sutarties, kad jie neikeis turto. UAB (duomenys neskelbtini) mokejo ir nebuvo priežasties atsinešti bylas ir pažiureti. Tai, kad bendrove nemokejo pagal ankstesnius isipareigojimus, pamate naujieji filialo darbuotojai, kurie pakele tas bylas pamate ir atneše jai parodyti. Tada ji pamate, kas buvo padaryta ir buvo bandyta ikeisti turta. Neturi jokio kito paaiškinimo, kodel kai kuriose kredito bylose nera turto ikeitimo lakštu, ataskaitos sprendimui priimti ir eiles kitu dokumentu. Jai priimant sprendima ataskaitos sprendimui priimti visada budavo;

liudytojo A. P. parodymai, kad UAB (duomenys neskelbtini) turejo (duomenys neskelbtini) banke atsidare saskaita. Sudare verslo plana, kad gauti paskola ir 2006 metu pabaigoje kreipesi i (duomenys neskelbtini) filiala del kredito technikai pirkti suteikimo. Buvo suteiktas 25000 euru kreditas. Gavus kredita pirko buldozerius, vilkika „Scania“, traktorius. Kai 2006 m. lapkricio menesi gavo kredita, imone jau trys menesiai kaip buvo susikurusi. Anksciau (duomenys neskelbtini) filiale imone kredito nebuvo emusi. Neprisimena, ar imant kredita reikejo koki turta ikeisti, ar ne, ar ikeite koki turta. Pasikalbejo su banko direktore apie kredito suteikima, o kredito dokumentus tvarke kita banko darbuotoja. Kaltinamoji tuo metu buvo direktore. 2008 metais dar eme apie 100 000 Lt. Turtas nebuvo ikeistas. Apie tai, ar turtas buvo ikeistas, gali pasakyti imones savininkas A. Š.. Savininkas taresi del kredito išdavimo ir turto ikeitimo su banku. Jis nesitare del kredito išdavimo, tai dare savininkas A. Š.. Jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, turejo igaliojimus pasirašyti sutarti del kredito išdavimo kaip imones direktorius. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), ar buvo ikeistas bankui, nežino, imones adresas buvo (duomenys neskelbtini). Del gautu paskolu i hipoteka del turto ikeitimo važiavo A. Š.. Neprisimena, ar jis važiavo i hipoteka, ar ikeitinejo koki turta pagal gauta kredita. Nei turto ikeitimo, nei imones dokumentu neturi. Šiuo metu bendrove yra bankrutavusi. Nežinojo, kad už sutekta kredita reikes ikeisti turta. Del kredito suteikimo taresi savininkas;

liudytojo A. Š. parodymai, kad 2006 metais kure imone UAB (duomenys neskelbtini). Imone užsiminejo statyba ir kroviniu pervežimu. Statybines veikloje direktoriumi buvo A. P., o jis užsiminejo transporto veikla. Pirmiausia nupirko vilkika „Scania“ iš (duomenys neskelbtini) banko. Nupirko ir užstate ta vilkika. Del paskolos i (duomenys neskelbtini) banka kreipesi A. P.. Jie pirko vilkika ir tas vilkikas buvo kaip užstatas bankui. Kai imone bankrutavo bankas paeme ta vilkika. Vilkikas „Scania“ turejo buti ikeistas bankui. Nežino, ar buvo ikeistas, ar ne, nes dokumentus tvarke direktorius A. P.. A. P. ruoše dokumentus bankui, jis neruoše jokiu dokumentu. Jis jokiu dokumentu i banka neneše. Del kreditu emimo, paskolu gavimo tardavosi su A. P.. Kai 2006 m. UAB (duomenys neskelbtini) eme kredita iš banko isivaizdavo, kad gražins kredita, nes tuo metu buvo darbo ir gerai uždirbdavo iš tarptautiniu pervežimu, statybos versle galejo gerai uždirbti. Kai 2008–2009 m. pradejo kristi kainos, bendrove nieko nebeuždirbdavo, iki 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini) pagal kredito sutartis mokedavo, isiskolinimu nebuvo. 2008 m. sausio men. UAB (duomenys neskelbtini) padidino kredito suma iki 100000 Lt ir tada buvo ikeistas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Tas namas priklauso jo tevui A. Š.. Kiek žino, namas esantis (duomenys neskelbtini) r., yra dar ikeistas (duomenys neskelbtini) bankui;

liudytojos N. S. parodymai, kad kiek prisimena, UAB (duomenys neskelbtini) buvo nauja imone, ir ju balansai nebuvo kažkokie. Verslo planus imones atnešdavo nedidelius, kad bus pirkimai, kad pinigus panaudos ten ir ten. Buvo tokiu atveju, kad patys rašydavo verslo planus. O šiuo konkreciu atveju del UAB (duomenys neskelbtini) kaip buvo, ar jie pateike verslo plana, neprisimena. Nors tai buvo ir pirmasis kreditas suteikiamas, taciau imone buvo nemoki. Direktore atvesdavo klienta ir liepdavo sutvarkyti dokumentus, tai ji ir padarydavo;

liudytojos L. P. parodymai, kad ji prieme šia paraiška, tai buvo kredito pratesimas ir padidinimas. Kreditas buvo išduotas anksciau, o cia buvo pateiktas prašymas kreditui padidinti. Priimant paraiška kreditui padidinti, ji patikrino imones finansine bukle ir paruoše ataskaita kreditui padidinti. Pagal tos imones finansinius rodiklius buvo galima imonei padidinti kredita, taciau pradejus aiškinti pagal pirmines sutartis, turejo buti ikeistas gyvenamasis namas, taciau jo nebuvo, jie norejo isikeisti kita turta, taciau taip ir nebuvo sutvarkyti šie dokumentai, nes direktore susirgo. Ji paruoše ataskaita ir ja padejo direktorei. Ataskaitoje nurode padidinti kredita ir, jei gerai prisimena, 50 000 Lt su palukanomis, kuriam laikotarpiui padidinti, kokie mokesciai turi buti sumoketi. Ji pateike direktorei toki siulyma. Pateikdama siulyma padidinti kredita, ji nepastebejo, kad suteikiant pirmini kredita nebuvo ikeistas turtas, nes buvo naujas darbuotojas ir dar ne viska žinojo. Ji tik po to pamate, kad pirminis kreditas buvo suteiktas neikeiciant turto, nors „Forpost“ programoje namas buvo itrauktas. Paraiška, kuria ji prieme, buvo ideta i ankstesne kredito byla, tai buvo ne nauja kredito byla, o pratesimas. Su paraiška i kredito byla pridejo imones finansine analize, prašymus, surinktus dokumentus iš Sodros ir mokesciu inspekcijos, kad imone nera skolinga ir kadangi turtas yra, nes „Forpost“ programoje tai rode, tai jos siulymas buvo, kad galima padidinti kredita. Su klientu bendrauti neteko. Klientas bendravo su direktore ir po to jai buvo pasakyta, kad bus toks ir toks klientas. Po to su tuo klientu bendravo telefonu ir klienta tik mate, kai reikejo pasirašyti sutarti;

2006-11-06 Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš AB „(duomenys neskelbtini) gavo 25 000 euru kredita (3 t., b. l. 2-4);

2008-01-18 Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš AB „(duomenys neskelbtini) gavo 100 000 Lt kredita (3 t., b. l. 42-44);

Iš pamineto teismas sprendžia, jog irodyta, kad kaltinamoji R. M. nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 valdybos posedžio protokolu Nr. 13, reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2006-11-06 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. P., ir suteike 25 000 EUR kredita, t. y. 86 320 litu išraiškos kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, nes faktiškai joks turtas nebuvo ikeistas, ir dali kredito, t. y. 55 044.54 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 442.79 Lt palukanu bei 225.20 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 34, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 55 712.83 litu turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 2 d., nes iššvaistyto turto verte viršija 250 MGL dydžio suma.

Be to, tais paciais duomenimis irodyta, kad R. M. nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2007-08-30 valdybos posedžio protokolu Nr. 27 reikalavimu, numatytu 20 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 44 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2008-01-18 kreditavimo sutarti Nr (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. P., ir suteike 100000 Lt kredita bei pasiraše 2008-11-04 sutarti Nr. 1 su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. P., kuria pakeite kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai suteikdama 50 000 Lt kredita be užtikrinimo jo gražinimui bei „sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, ir dali kredito, t. y. 94285.12 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 3 655.59 Lt palukanu bei 1 113.78 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 Paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 34, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 99 054.49 litu turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 2 d., nes iššvaistyto turto verte viršija 250 MGL dydžio suma.

9. (epizodas). Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2007-01-29 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. J., suteikiant 86320 Lt kredita

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (9 epizodas) patvirtina ir

pacios kaltinamosios R. M. parodymai, kad buvo aptartas galimas dokumentu rinkimas sprendimui priimti, ar galima suteikti kredita. Visa dokumentu surinkima, ataskaitu parašyma ir taip toliau, dare N. S. ir pateike jai pasirašyti. Sutartyje buvo numatyti ikeitimai, kiek prisimena, kad tai buvo transporto priemoniu pirkimas su atidetu ikeitimu. UAB (duomenys neskelbtini) kreditas buvo suteiktas transporto priemoniu pirkimui;

liudytojo D. J. parodymai, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) savininkas. Bendrove užsiminejo transporto paslaugomis, kroviniu pervežimais i pabaltijo šalis, po Lietuva. Bendrove turejo viena vilkika „Volvo FH 12“. Vilkika isigijo 2008 metu pradžioje, kai gavo paskola iš (duomenys neskelbtini) filialo. Gavo 86320 Lt paskola. Nuejo i (duomenys neskelbtini) filiala pas direktore R. M. ir ji pasake, kokiu dokumentu reikia. Tada i filiala atneše supaprastintos formos verslo plana, komercinius pasiulymus, kitus reikalingus dokumentus. Apžiurejo transporto priemone, kuria ketino pirkti ir i banka nuneše komercini pasiulyma. Kai gavo paskola, paskambino tos transporto priemones savininkui, ir jis pasake, kad pardave, todel pirko kita transporto priemone. Jokio turto neikeite, gaudamas paskola, nes ne visa paskola buvo panaudojes. Veliau dar pirko puspriekabe. Paskui jam pablogejo sveikata, ir jis pardave bendrove. Bendrove iš jo nupirko su visa paskola. Bendrove UAB (duomenys neskelbtini) pardave V. B. su visais kredito isipareigojimais. Jis buvo visus dokumentus surinkes del vilkiko ikeitimo, taciau neikeite, nes nebuvo visos paskolos panaudojes. I banka buvo atejes, taciau neprisimena, ar prieš parduodant akcijas informavo banka. Del paskolos išdavimo nuejo pas direktore, su ja pasitare, ir po to su kredito vadybininke pasiraše ta sutarti;

2007-01-29 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 86320 kreditas (3 t., b. l. 70-72).

Atsižvelgdamas i paminetas aplinkybes teismas sprendžia, kad R. M. nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 valdybos posedžio protokolu Nr. 13 reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose, pasiraše 2007-01-29 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. J., ir suteike 86320 Lt kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, ir dali kredito, t. y. 58 180.19 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 270.80 Lt palukanu bei 276.81 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 Paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 34, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 58 727.80 litu turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 2 d., nes iššvaistyto turto verte viršija 250 MGL dydžio suma.

10. (epizodas). Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2008-03-21 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) , atstovaujama V. B., ir 20 000 Lt kredito suteikimo

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. (10 epizodas) patvirtina ir

pacios kaltinamosios R. M. parodymai, kad šitas kredito limitas buvo suteiktas kreditineje korteleje. Šitie kreditai nereikalauja papildomo užstato, nereikalauja finansines bukles ivertinimo. Šiuo kreditu užsiima klientu aptarnavimo vadybininke, šiuo atveju D. Z.. Vadybininke pateike jai skaiciuokles kartu su kliento prašymu ir ji pasiraše sprendima. Priimdama sprendimus pasižiurejo finansinius dokumentus, pažiurejo, ar klientas neturi skolu ir pasižiurejo ataskaitas. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) mokejo kredita ir gražinejo pagal grafika. Turto ikeitimo fakto netikrino, nes net minties neturejo, kad jo nera. Jeigu pas kredito vadybininke pažiuretumeme kompiuteryje, tai matytumeme ikeitimo lakšto pildymo forma. Kredito vadybininke pildydavo turto ikeitimo lakšta pagal lakšto pildymo reikalavimus. Pagal pasirašyta sutarti buvo pildomas lakštas ir pildant lakšta kredito vadybininke privalejo tureti ikeiciamo turto dokumentus;

liudytojos D. Z. parodymai, kad pagal dokumentus, kuriuos surinko ir pateike direktorei – nebuvo galima priimti sprendima išduoti kortele, nes nebuvo pajamu;

2008-03-21 mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutartis, pagal kuria AB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. B., suteike 20 000 Lt kredito limita „VISA BUSINESS" korteleje (3 t., b. l. 105).

Visa kaltinamosios R. M. veiksmu seka rodo, jog ji iššvaiste jos žinioje buvusi AB (duomenys neskelbtini) filialo turta turedama netiesiogine tycia, nes mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. B. sudare ir išdave 20 000 Lt kredito limita neorganizavusi imones rentabilumo, apyvartinio kapitalo pakankamumo patikrinimu, blogejant imones finansinei buklei vis tiek išdave kredito limita korteleje UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai V. B., taip nevykdydama, patvirtintu 2005-08-19 valdybos posedžio protokolu Nr. 20 reikalavimu, numatytu 12 punkte, kad „sprendimas išduoti kreditine kortele verslo klientams priimamas remiantis tuo metu galiojancia „Galutines finansines bukles ivertinimo skaiciuokle. Kreditine kortele verslo klientui galima išduoti, kai nustatyta finansine bukle yra ne blogesne, nei gera", 16 punkte, kad „kredito limitas EC/MC ar VISA BUSINESS mokamosios korteles saskaitai gali buti suteikiamas, vadovaujantis galiojancia banko valdybos patvirtinta skolininko finansines bukles ivertinimo procedura", pasiraše 2008-03-21 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. B., ir suteike 20 000 Lt kredito limita „VISA BUSINESS" korteleje be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, ir kurio 20 000 Lt kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 434.99 Lt palukanu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-12-24 Paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 34, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 20434,99 Lt turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 1 d., nes iššvaistyto turto verte neviršija 250 MGL dydžio sumos.

11, 12, 13 (epizodai). Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2006-03-02 Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su II (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. Š. ir suteikiant 80 000 Lt kredita; Del R. M. veikos kvalifikavimo, pasirašant 2006-08-04 Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su II (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. Š., ir suteikiant 22 000 Lt kredita; Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2006-07-12 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su II (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. S., ir suteikiant 20 000 Lt kredito limita „VISA BUSINESS"

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (11 epizodas), BK 184 str. 1 d. (12,13 epizodai) patvirtina ir

pacios kaltinamosios R. M. parodymai, kad V. Š. buvo individualios imones savininkas. Iki susitikimo su juo banke, jo nepažinojo. Išduodant 80000 Lt kredita sandoris numatyta tvarka buvo patvirtintas notaru biure ir užregistruotas hipotekos skyriuje. Pagal reikalavimus šio sandorio užtikrinimo priemones atitiko 62500 Lt kredito, o išduota buvo 80000 Lt. Klientas tvarkingai mokejo bankui gražinimus pagal sudaryta grafika ir 62000 Lt kredito limitas buvo likes 2007-07-17, o negražintas likutis yra tik 40700 Lt. Del 22000 Lt suteikto kredito parode, kad nesutinka su šiuo kaltinimu, kadangi tokios sutarties ji nepasiraše ir tos sutarties su jos parašu byloje nera. Del kredito limito suteikimo „Visa Busines“ korteleje parode, kad turto ikeisti nebuvo reikalaujama. Už tos korteles administravima buvo atsakingos klientu aptarnavimo vadybininkes, šiuo atveju V. Š.. Ji gavusi kliento prašyma surinko visus reikiamus dokumentus, atliko finansines bukles ivertinima ir atneše jai pasirašyti. Tvirtina, kad finansines bukles ivertinimo skaiciuokle jai buvo pateikta ir ji atitiko, kad buvo galima suteikti 20000 Lt kredito limita, nes imone dirbo pelningai, ankstesnius isipareigojimus vykde nepriekaištingai, todel ji ir pasiraše sprendima;

liudytojos N. S. parodymai, kad II (duomenys neskelbtini) buvo išduotas kreditas, po to išduotas vartojimo kreditas. Iš pradžiu imonei išduodamas kreditas, po to truksta apyvartiniu lešu, tai ateina dar pinigu, ir yra išduodama kortele su limitu. Direktore imonei suteikdavo kredita. Kredito limitas buvo nustatytas, ir direktore negalejo suteikti didesnio kredito limito, nei buvo nustatytas, todel išduodavo vartojimo korteles. Iš pradžiu buvo suteikiamas kreditas II (duomenys neskelbtini), po to pats II (duomenys neskelbtini) savininkas V. Š. asmeniškai imasi kredita. Kadangi imone nebegalejo del nustatyto limito gauti kredita, o lešu imonei truksta, tada pats II (duomenys neskelbtini) savininkas V. Š. emesi kredita. Kredito korteliu išdavimas nebuvo tikrinamas, todel buvo galima jas lengviau išduoti. II (duomenys neskelbtini) imones finansine bukle buvo prasta. Kai bloga finansine imones padetis, tai tada klientas eidavo pas direktore prašyti ir direktore leisdavo išduoti kredita;

liudytojos D. Z. parodymai, kad V. Š. buvo išduota kortele, nors buvo ne visi dokumentai tvarkingi, neužteko pajamu tai sumai, kuri buvo išduota. Taip pat parode, jog pati direktore nusprende pratesti kortele. Ko gero, ta imone dokumentu nepateike, nes nebuvo ka pateikti, kadangi ta imone nelabai egzistavo, turejo daug problemu;

2006-03-02 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria AB (duomenys neskelbtini) II (duomenys neskelbtini), atstovaujanciai V. Š., suteike 80 000 Lt kredita (3 t., b. l. 108-110);

2006-08-04 kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria AB (duomenys neskelbtini) II (duomenys neskelbtini), atstovaujanciai V. Š., suteike 22 000 Lt kredita (3 t., b. l. 140-142);

Kredito limito, išduoto 2006-07-12 ir pratesto 2008-07-28 II (duomenys neskelbtini), byloje esantys dokumentai, kurie susije su kredito suteikimu, administravimu ir gražinimu (3 t., b. l. 163-168, 5 t., b. l. 129).

Teismas išnagrinejes byloje esancia medžiaga, sprendžia, kad visa kaltinamosios R. M. veiksmu seka rodo, jog ji iššvaiste jos žinioje buvusi AB (duomenys neskelbtini) filialo turta turedama netiesiogine tycia, nes kredito sutartis sudare su II (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. Š., ir suteike 80 000 Lt kredita, neorganizavusi jos rentabilumo, apyvartinio kapitalo pakankamumo patikrinimu, kreditus suteike neikeitus turto, nors pagal kreditu juridiniam asmenims suteikimo, administravimo, gražinimo bendrasias taisykles yra aiškiai nustatyta, kokia procentine dali nuo ikeiciamo turto turi sudaryti paskola. Nuo nekilnojamo turto vertes paskola gali sudaryti 70 procentu, nuo kilnojamo turto vertes – 50 procentu, t. y. nesieme priemoniu suteiktu kreditu gražinimui, negražinus vieno kredito – suteike kredito limita mokejimo korteleje, paskui suteike dar viena kredita, nekontroliavo suteiktu kreditu panaudojimo ir nors tiesiogiai nenorejo jai patiketo turto iššvaistyti, taciau neatlikdama privalomu veiksmu atlikimo ir pasirašydama kredito suteikimo sutartis, ir numatydama, kad tokiomis salygomis suteikti kreditai gali nebuti gražinti, taip suprasdama, kad tokie neteiseti jos veiksmai bus nuostolingi bankui, samoningai leido jai patiketo turto iššvaistymui, iš ko seka, kad R. M. nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 valdybos posedžio protokolu Nr. 13, reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad „kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2006-03-02 Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su II (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. Š., ir suteike 80 000 Lt kredita ir dali kredito, t. y. 40 700 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 120.40 Lt delspinigiu, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, tuo AB (duomenys neskelbtini) padarydama 40 820.40 Lt turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 2 d., nes iššvaistyto turto verte viršija 250 MGL dydžio suma.

Tais paciais veiksmais, R. M., nevykdydama aukšciau paminetu taisykliu, pasiraše ir 2006-08-04 Kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su II (duomenys neskelbtini), atstovaujanciu V. Š., ir suteike 22 000 Lt kredita ir dali kredito, t. y. 12 510 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 112.59 Lt palukanu bei 187.91 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-10-30 paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 29, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 12 810.05 litu turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 1 d., nes iššvaistyto turto verte neviršija 250 MGL dydžio sumos.

14, 15 (epizodai) Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2006-07-18 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su V. Š. ir suteikiant 4000 Lt kredito limita, kuri 2006-10-17 sutartimi pakeite ir suteike 20000 Lt kredito limita bei 2007-01-11 sutartimi pakeite ir suteike 30 000 Lt limito kredita; 15. Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2007-01-11 Vartojimo kredito sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su V. Š. ir suteikiant 40000 Lt kredita

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (14 epizodas), BK 184 str. 1 d. 15 epizodas) patvirtina ir

pacios kaltinamosios R. M. parodymai, kad pagal klientu aptarnavimo vadybininkes pateiktas skaiciuokles galima buvo suteikti tik 4000 Lt kredito limita kas ir buvo suteikta. Kadangi individualios imones savininko pajamos buvo skaiciuojamos kaip imones pelnas. Po keliu menesiu imones finansiniams rodikliams pagerejus ta kredito limita buvo galima didinti. Pirmaji kredito limito pakeitima tvarke V. Š., po to pakeitimus tvarke klientu aptarnavimo vadybininke D. Z.. Ji jai pateike skaiciuokles ir ji pasiraše ant sprendimo. Už vartojimu kreditu suteikima bankas buvo pareikalaves isakymu paskirti atsakingus asmenis už vartojimo kreditu tvarkyma ir už korteliu tvarkyma. Šiuo atveju isakymu buvo paskirta kreditu vadybininke N. S.. Šiuo atveju N. S. priemusi kliento prašyma atliko visus privalomus kliento tikrinimus, paskaiciavo kliento mokuma, užpilde specialia banko forma, kurioje buvo nustatyta kokio dydžio, kokiam laikotarpiui gali buti suteikiamas kreditas. Toki paskaiciavima pateike jai su surašyta ataskaita sprendimui priimti ir ji pasiraše sprendima išduoti 40000 Lt kredita;

kredito limito, išduoto 2006-07-18 V. Š. ir padidinto kredito, išduoto 2006-10-17 sutarties pagrindu, byloje esantys dokumentai, susije su kredito suteikimu, administravimu ir gražinimu (3 t., b. l. 170-179);

vartojimo kredito, išduoto 2007-01-11 V. Š., byloje esantys dokumentais, kurie susije su kredito suteikimu, administravimu ir gražinimu (3 t., b. l. 181-192).

Visa kaltinamosios R. M. veiksmu seka rodo, jog ji iššvaiste jos žinioje buvusi AB (duomenys neskelbtini) filialo turta turedama netiesiogine tycia, nes ji pasiraše mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti su V. Š. ir suteike 4000 Lt kredito limita, kuri 2006-10-17 sutartimi pakeite ir suteike 20000 Lt kredito limita bei 2007-01-11 sutartimi pakeite ir suteike 30 000 Lt limito kredita, nevykdydama Visa ir EC/MC mokamuju korteliu išdavimo ir administravimo taisykliu, patvirtintu 2005-08-19 valdybos posedžio protokolu Nr. 20 reikalavimu, numatytu 12 punkte, kad „sprendima išduoti kreditine kortele priima igaliotas asmuo pagal paraiškoje pateikta ir patikrinta informacija ir pasirašo grafoje igalioto asmens vardas, pavarde, parašas ir kad Sprendimas išduoti kreditines korteles privatiems klientams priimamas remiantis „kliento patikimumo ivertinimo skaiciuokle", bei 15 punkte, kad „kredito limitas Visa Gold korteles saskaitai suteikiamas remiantis - kliento (šeimos) mokumo ivertinimo skaiciuokle", pasiraše 2006-07-18 Mokejimo korteles išdavimo ir aptarnavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su V. Š. ir suteike 4000 Lt kredito limita, kuri 2006-10-17 sutartimi pakeite ir suteike 20000 Lt kredito limita bei 2007-01-11 sutartimi pakeite ir suteike 30 000 Lt limito kredita, kurio 31 402 Lt kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 1 754.64 Lt palukanu, tokiu budu iššvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, tuo padarydama AB (duomenys neskelbtini) 33 156.78 Lt turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 2 d., nes iššvaistyto turto verte viršija 250 MGL dydžio suma.

Be to, R. M. iššvaiste jos žinioje buvusi AB (duomenys neskelbtini) filialo turta, nes vartojimo kredito sutarti sudare su V. Š. ir išdave V. Š. vartojimo kredita neorganizavusi jo turto, pajamu patikrinimu, nors pagal Vartojimo kreditu teikimo tvarkos, patvirtintos 2004-12-31 valdybos posedžio protokolu Nr. 28 reikalavimus, privalejo tikrinti ar pateikti dokumentai (pvz.: pastovias pajamas patvirtinantys dokumentai, periodinio mokejimo sutartys, kliento darbdavio rašto-sutikimo del atlyginimo pervedimo i banko saskaita ar pan.) užtikrina, kad klientas turi pakankamai turto ar kitu pajamu ir nustatytais terminais gales moketi menesines imokas, taip nevykdydama Vartojimo kreditu teikimo tvarkos, patvirtintos 2004-12-31 valdybos posedžio protokolu Nr. 28 reikalavimu, numatytu 23 punkte, kad „kliento (arba ir jo šeimos nariu, gaunanciu pajamas) pastovios pajamos turi buti pakankamos vartojimo kredito menesio imokoms moketi, t. y. vartojimo kredito dydis negali buti didesnis už maksimalu kredito dydi, o vartojimo kredito terminas - už maksimalu kredito termina", 24 punkte, kad „iš kliento pateiktu dokumentu galima užsitikrinti, kad sutartyje nustatytais terminais banko saskaitoje bus pakankamai lešu vartojimo kredito menesio imokai moketi", 30 punkte, kad jeigu tipines vartojimo kredito suteikimo salygos, nurodytos 23-29 punktuose netenkinamos, igaliotas asmuo savo sprendimo igyvendinimui privalo gauti banko paskolu komiteto pritarima", pasiraše 2007-01-11 Vartojimo kredito sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su V. Š. ir suteike 40000 Lt kredita be užtikrinimo jo gražinimo bei sutartiniu isipareigojimu ivykdymo, ir dali kredito, t. y. 23 592.47 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu, tokiu budu iššvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 23592.47 Lt turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 1 d., nes iššvaistyto turto verte neviršija 250 MGL dydžio sumos.

16. (epizodas). Del R. M. veikos kvalifikavimo pasirašant 2007-05-28 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama Ž. J., ir suteikiant 90000 Lt kredita

Be aukšciau paminetu duomenu, R. M. kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. (16 epizodas) patvirtina ir

pacios kaltinamosios R. M. parodymai, kad bendroves direktorius su ja aptare jo poreikius ir banko galimybes kaip jo problemas padeti išspresti. Aptarus, kad imanomas bendradarbiavimas, nusiunte ji pas kreditu vadybininke N. S. rašyti prašyma. Po kliento pateikto prašymo, N. S. privalejo surinkti visus pirminius dokumentus, tai imones registracijos dokumentus, direktoriaus skyrimo dokumentus, padaryti finansine analize, surašyti ataskaita sprendimui priimti. Šiuos dokumentus jai pateikus, ji prieme sprendima suteikti kredita. Duomenis kredito vadybininke suvede i banko „Forpost“ sistema ir paruoše kredito sutarti. Kredito sutarti pasirašius jai ir klientui, kredito vadybininke turejo paruošti turto ikeitimo dokumentus. Ji to nepadare, o ji nesukontroliavo, del ko yra kalta. Kredito gavejas ilga laika tvarkingai mokejo bankui imokas ir del ko nekilo reikalas tikrinti ta byla;

liudytojos N. S. parodymai, kad apie UAB (duomenys neskelbtini) buvo gave neigiama informacija. Kai dare paklausimus, buvo iš banko gave neigiama informacija apie ta imone. Nežiurint i tai, UAB (duomenys neskelbtini) vis tiek buvo išduotas kreditas. Paklausimus apie imones finansine padeti darydavo ji. Ataskaita sprendimui priimti del kredito suteikimo UAB (duomenys neskelbtini) pasiraše ji, jei direktore liepe;

kredito, išduoto 2007-05-28 UAB (duomenys neskelbtini), byloje esantys dokumentai, kurie susije su kredito suteikimu, administravimu ir gražinimu (3 t., b. l. 193-221).

Visa kaltinamosios R. M. veiksmu seka rodo, kad ji iššvaiste jos žinioje buvusi AB (duomenys neskelbtini) filialo turta turedama netiesiogine tycia, nes kredito sutarti sudare su UAB (duomenys neskelbtini) neorganizavusi jos rentabilumo, apyvartinio kapitalo pakankamumo patikrinimu, kredita suteike neikeitus turto, nors pagal kreditu juridiniam asmenims suteikimo, administravimo, gražinimo bendrasias taisykles yra aiškiai nustatyta, kokia procentine dali nuo ikeiciamo turto turi sudaryti paskola. Nuo nekilnojamo turto vertes paskola gali sudaryti 70 procentu, nuo kilnojamo turto vertes – 50 procentu, t. y. nesieme priemoniu suteiktu kreditu gražinimui, ir nors tiesiogiai nenorejo jai patiketo turto iššvaistyti, taciau neatlikdama privalomu veiksmu atlikimo ir pasirašydama kredito suteikimo sutarti, ir numatydama, kad tokiomis salygomis suteiktas kreditas gali nebuti gražintas, taip suprasdama, kad tokie neteiseti jos veiksmai bus nuostolingi bankui, samoningai leido tokioms pasekmems atsirasti.

Iš pamineto darytina išvada, kad R. M. nevykdydama Kreditu juridiniams asmenims suteikimo, administravimo ir gražinimo bendruju taisykliu, patvirtintu 2005-06-09 valdybos posedžio protokolu Nr. 13, reikalavimu, numatytu 17 punkte, kad "kredito ir užtikrinimo priemoniu (turto) santykis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu turi tenkinti nelygybe, kuri nurodyta Sprendimu del paskolu suteikimo priemimo tvarkoje", 40 punkte, kad „ikeitimo sandoriu iforminimo dokumentai istatymu numatyta tvarka privalo buti patvirtinti notaru biure ir užregistruoti valstybinio registro istaigose", pasiraše 2007-05-28 kreditavimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) , atstovaujama Ž. J., ir suteike 90000 Lt kredita ir dali kredito, t. y. 77 000 Lt, kuriuos kreditoriui negražinus ir neivykdžius sutartiniu isipareigojimu ir nepadengus 3805.27 Lt palukanu bei 402,48 Lt delspinigiu, bankui nurašius i beviltiškas skolas pagal 2009-10-30 paskolu komiteto posedžio protokola Nr. 29, tokiu budu išvaiste jai patiketas AB (duomenys neskelbtini) dideles vertes pinigines lešas, padarydama AB (duomenys neskelbtini) 81 225.75 Lt turtine žala, todel jos veiksmai šiame epizode teisingai kvalifikuojami pagal BK 184 str. 2 d., nes iššvaistyto turto verte viršija 250 MGL dydžio suma.

Taigi nagrinejamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. M. 1999 m. birželio 7 d. buvo priimta dirbti ekonomiste (duomenys neskelbtini) filiale (t. 5, b. l. 37-41), o 2003 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) banko valdybos pirmininko isakymu buvo perkelta dirbti (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) filialo direktore (t. 5, b. l. 36). Budama paskirta banko filialo direktore kaltinamoji R. M. ta pacia diena su darbdaviu sudare pilnutines materialines atsakomybes sutarti (t. 5, b. l. 35), pagal kuria ji buvo atsakinga už jai perduotu vertybiu apskaita, priemimu-išdavimu, pervežimu, isipareigojo visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotu materialiniu vertybiu išsaugojima. Jos pareiga buvo su banko turtu, kuri jai perdave darbdavys elgtis apdairiai, tausoti materialines vertybes, imtis priemoniu nuostoliams išvengti. Pagal AB (duomenys neskelbtini) tipiniu filialo direktoriaus pareigiu nuostatu reikalavimus kaltinamoji R. M. privalejo laikytis banko veikla reglamentuojanciu teises aktu, banko veikla reguliuojanciu vidaus aktu reikalavimu (t. 1, b. l. 18-20), ji atsake už banko filialo darba, kompetencijos ir suteiktu igaliojimu ribose sudare, keite, nutrauke sandorius banko vardu, užtikrino ju vykdyma, jei tai susije su filialo veikla. Suteiktu igaliojimu ribose turejo atstovauti banka notaru biuruose, Valstybes imonese, registro centre, antstoliu kontorose, visose teisminese institucijose, kreditoriu susirinkimuose, banko vardu sudaryti sandorius, pasirašyti sutartis, hipotekos ir kilnojamojo turto ikeitimo lakštus, ju pakeitimus, papildymus, atlikti irašus hipotekos ir kilnojamojo turto ikeitimo lakštuose apie skoliniu isipareigojimu ivykdyma bankui (t. 5, b. l. 42).

Išdestytu duomenu visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad R. M. nesielge apdariai su darbdavio turtu už kuri buvo materialiai atsakinga, nesieme priemoniu nuostoliams išvengti, nesilaike banko veikla reglamentuojanciu teises aktu, banko veikla reguliuojanciu vidaus aktu reikalavimu ir tokiu budu iššvaiste jai patiketa ir jos žinioje buvusi turta, t. y. padare 7 nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 str. 1 d. ir 9 nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 str. 2 d.

Del bausmes

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmes paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, ir užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Teismas, visapusiškai ivertines kaltinamosios asmenybe, jos padarytas konkrecias nusikalstamas veikas ir neigiamu padariniu dydi, bei faktines priežastis, kurios nuleme jos tycia nusikalsti, laiko, kad jai skiriama bausme neturi buti pakankamai griežta, ir jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principu.

Todel, skirdamas bausme kaltinamajai R. M., teismas vadovaujasi bendrais bausmiu skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltinamosios asmenybe, atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima. Teismas atsižvelgia i tai, kad kaltinamoji ivykde devynis nusikaltimus, kurie istatymu leidejo priskiriami prie sunkiu, ir septinis nusikaltimus, kurie istatymo leidejo yra priskiriami prie nesunkiu nusikaltimu kategorijos, yra baigti, tyciniai, sukele ekonominius padarinius, kaltinamoji anksciau neteista, galiojanciu administraciniu nuobaudu neturi, seniunija del R. M. elgesio skundu ar priekaištu nera gavusi, narkologinio kabineto iskaitoje neregistruota, psichikos sveikatos centro iskaitoje registruota nuo 2009-04-14, nustatyta diagnoze – pasikartojantis depresinis sukretimas, vidutinio sunkumo epizodas, dirbanti, turinti legalu pragyvenimo šaltini.

Atsižvelgiant i paminetas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimu padarymo aplinkybes, kaltinamajai R. M. už nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. ir BK 184 str. 2 d. padaryma, skirtinos laisves atemimo bausmes, ju dydi nustatant mažesni nei R. M. padarytu nusikalstamu veiku sankcijose numatyti laisves atemimo bausmiu vidurkiai arciau minimalios ribos.

Kaltinamajai R. M. nera galimybes skiriant bausme taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsni, nes nera tam pagrindu ir salygu, todel jai, kaip jau mineta, skirtinos bausmes, numatytos istatymo už šias veikas sankciju ribose.

2009-09-09 nutarimu del 1404569,89 Lt žalos AB (duomenys neskelbtini) pripažintas civiliu ieškovu. Veliau civilinio ieškovo atstovas pateike pažyma del ieškinio patikslinimo, kuria prašo priteisti iš R. M. 710 009,05 Lt žala, priteisti 5 procentu metiniu palukanu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki visiško teismo sprendimo ivykdymo civilinio ieškinio dalyje.

R. M. pripažinus kalta padarius aukšciau nurodytas nusikalstamas veikas, byloje pareikštas AB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant AB (duomenys neskelbtini) jo faktiškai patirtus nuostolius, t. y. 710 009,05 Lt, nes ši žala bankui padaryta jos nusikalstamais veiksmais, todel ji turi pareiga atlyginti šia žala ( LR CK 6.246 str., 6.263 str. ). Taciau, civilinis ieškinys dalyje del 5 procentu metiniu palukanu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki visiško teismo sprendimo ivykdymo civilinio ieškinio dalyje priteisimo, kaip prašo civilinis ieškovas, atmestinas, kadangi palukanu priteisimas Lietuvos Respublikos BPK 109 str. prasme negali buti vertinamas kaip tiesiogine turtine žala, padaryta AB (duomenys neskelbtini) kaltinamosios R. M. nusikalstamais veiksmais, todel toje dalyje ieškinys negali buti tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dali, pripažines kaltinamaji kaltu, teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Iš byloje esanciu dokumentu – saskaitu, mokejimo nurodymu matyti, kad civilinis ieškovas AB (duomenys neskelbtini) advokato, dalyvavusio byloje kaip jos atstovo paslaugoms apmoketi patyre 3255 Lt išlaidu, del ko mineta suma priteistina iš kaltinamosios civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) naudai.

Daiktai, turintys reikšmes nusikalstamas veikai tirti – dokumentai, kurie išimti iš R. M. kratos metu (paketas Nr. 1), esantys baudžiamojoje byloje – paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje (7 epizodai) ir baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (9 epizodai) ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dali (1 epizodas) – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dali (2 epizodas) - laisves atemimu 4 (keturiems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dali (3 epizodas) - laisves atemimu 4 (keturiems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dali (4 epizodas) – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) menesiui;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dali (5 epizodas) - laisves atemimu 4 (keturiems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dali (6 epizodas) – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dali (7 epizodas) – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dali (8 epizodas) – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dali (9 epizodas) – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dali (10 epizodas) - laisves atemimu 4 (keturiems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dali (11 epizodas) – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dali (12 epizodas) - laisves atemimu 4 (keturiems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dali (13 epizodas) - laisves atemimu 4 (keturiems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dali (14 epizodas) – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dali (15 epizodas) - laisves atemimu 4 (keturiems) menesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dali (16 epizodas) – laisves atemimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežciausios bausmes, paskirtos už viena iš padarytu nusikalstamu veiku iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti R. M. galutine subendrinta bausme – laisves atemima 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) menesiams.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Priteisti iš R. M. 710 009,05 Lt (septynis šimtus dešimt tukstanciu devynis litus penkis centus) AB (duomenys neskelbtini) naudai, turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilini ieškini atmesti.

Priteisti iš R. M. 3255 Lt (tris tukstancius du šimtus penkiasdešimt penkis litus) išlaidu advokato paslaugoms apmoketi civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) naudai.

Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia – rašytini pasižadejima neišvykti.

Šiauliu apygardos prokuraturos prokuroro 2009-06-02 nutarima, kuriuo laikinai apribotos R. M. nuosavybes teises i jai priklausanti turta, palikti galioti iki nuosprendžio ivykdymo.

Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamas veikai tirti – dokumentus, kurie išimti iš R. M. kratos metu (paketas Nr. 1) – palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienu, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per ši teisma.