- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- eII-602-890/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00582-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- H. K., Klaipėdos teritorinės muitinės
Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotoms atstovėms Alvydai Čerkaitei ir Loretai Sakavičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio MB (duomenys neskelbtini) deklarantu, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucijos) 2025 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-442-2025 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorė 2025 m. birželio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu H. K. už tai, kad jis 2025 m. birželio 6 d., 10.18 val., būdamas MB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), deklarantu, iMDAS priemonėmis elektroniniu būdu pateikė reeksporto deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini). Deklaruojama prekė – 2016 „AUDI Q5“, VIN: (duomenys neskelbtini), BALTA, 2000 CMQ, 110 KW, Benzinas, SU DEFEKTAIS. 2025 m. birželio 6 d. nuvykus atlikti prekių fizinį tikrinimą į deklaracijoje nurodytą prekių pateikimo muitinei vietą, muitinės sandėlį LR0667, esantį Vilniaus pl. 8, Klaipėda, automobilis 2016 „AUDI Q5“, VIN: (duomenys neskelbtini), BALTA, pateiktas nebuvo. Nustatyta, kad prekė iš prekių pateikimo vietos išvežta įforminus reeksporto procedūrą MRN (duomenys neskelbtini). Taip pat nerasta ir transporto priemonė 2015 „AUDI Q5“ (duomenys neskelbtini), kuri buvo nurodyta prie deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) pateiktuose dokumentuose. MB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantas H. K., būdamas atsakingas už prekių deklaravimą nustatyta tvarka, deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, prekes ir jų pateikimą muitiniam tikrinimui, neužtikrino, kad muitinei būtų sudaryta galimybė prekę patikrinti, savo veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str., 2 dalies, a punkto ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1BE-888, 6.5.1.2 punkto nuostatas.
Administraciniu nurodymu H. K., vadovaujantis ANK 211 straipsnio 1 dalimi, buvo siūloma sumokėti 450 Eur baudą, bei vadovaujantis ANK 212 straipsnio 1 dalimi, buvo siūloma sumokėti 15 Eur baudą, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, asmeniui buvo siūloma iki 2025 m. birželio 25 d. sumokėti 450 Eur dydžio baudą.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2025 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-442-2025 H. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje, paskirta 900 Eur bauda, už ANK 212 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose rugpjūčio 20 d. gautas Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyriaus persiųstas H. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 29 d. nutarimą bei bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties. Pateiktame skunde nurodoma, kad 2025 m. birželio 6 d., 10.18 val., Klaipėdos krovinių postui iMDAS priemonėmis pateikta reeksporto deklaracija MRN (duomenys neskelbtini). Deklaruojama prekė – 2016 AUDI Q5 VIN: (duomenys neskelbtini), BALTA, 2000 CMW, 110 KW, benzinas, su defektais. Pastebėjus techninę klaidą, neteisingai nurodytas automobilio kėbulo numeris, buvo kreiptasi į Klaipėdos krovinių postą dėl deklaracijos anuliavimo telefonu, taip pat buvo parašytas elektroninis laiškas 2025 birželio 6 d. 11.37 val. ir muitinės postas raštu informuotas apie įvykusią klaidą. Prekei su kėbulo numeriu (duomenys neskelbtini), įforminta deklaracija MRN (duomenys neskelbtini), prekės pateiktos muitiniam tikrinimui, esant žaliam forminimo kanalui, deklaracija išleista gabenimui, prekės po muitinės leidimo ir deklaracijos įforminimo iš sandėlio išgabentos. Prekei su kėbulo numeriu (duomenys neskelbtini), įforminta deklaracija MRN (duomenys neskelbtini), prekės pateiktos muitiniam tikrinimui, esant žaliam forminimo kanalui, deklaracija išleista gabenimui, prekės po muitinės leidimo ir deklaracijos įforminimo iš sandėlio išgabentos. Prekės nebuvo nuslėptos – jos faktiškai išgabentos, ką patvirtina reeksporto procedūros ir transporto dokumentai. O pareiškėjo H. K. pateikta deklaracija MRN (duomenys neskelbtini), tai techninė klaida, o ne siekis pateikti neteisingus duomenis, nes deklaracijoje išlikęs, nepakeistas archyvinis kėbulo numeris prekei, kuriai reeksporto procedūra jau įforminta. Skunde teigiama, kad muitinė apie šią klaidą buvo informuota tiek telefonu, tiek elektroniniu laišku. Nepaisant to, kad apie techninę klaidą deklaracijoje (kėbulo numerio dubliavimą) nedelsiant informavo muitinę bei pateikė paaiškinimus ir įrodymus, jog prekės faktiškai buvo reeksportuotos ir išgabentos iš sandėlio, muitinė, neįvertinusi deklaranto sąžiningų pastangų ištaisyti klaidą, priėmė nepagrįstą sprendimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 211 str. 1 d. ir ANK 212 str. 1 d. vienu metu. Toks muitinės sprendimas prieštarauja ne bis in idem principui, nes už tą pačią veiką negali būti taikoma dviguba atsakomybė. Neatsižvelgta į tai, kad deklaranto veiksmai buvo atlikti ne tyčia, o dėl techninės klaidos, apie kurią muitinė buvo informuota. Nutarimas prieštarauja teismų praktikai, kurioje pabrėžiama, kad formalių duomenų klaidų, apie kurias pats deklarantas pranešė, negalima kvalifikuoti kaip tyčinio neteisingų duomenų pateikimo pagal ANK 211 straipsnį. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. IB-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.1 papunktyje nustatyta, jog automatiškai priimamos ir apdorojamos importo standartinės (A tipas) deklaracijos (išskyrus tranzitą), laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 170 straipsnio 1 dalį, deklaraciją pateikiantis asmuo turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos. Šiuo atveju prekės pagal deklaracijas MRN (duomenys neskelbtini) ir MRN (duomenys neskelbtini), pateiktos muitinei ir esant žaliam kanalui muitinė jas įformino ir išleido gabenimui, ko pasėkoje prekės išgabentos iš sandėlio, o deklaracija MRN (duomenys neskelbtini), pateikta forminimui su technine klaida, t. y. automobilio kėbulo numerio archyvinis dubliavimas, kas buvo pastebėta ir nedelsiant pranešta muitinei. Klaipėdos teritorinė muitinė netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes atsakomybė už techninių klaidų padaryme aprašant prekes nustatyta ne ANK 211 straipsnyje, o ANK 212 straipsnyje. ANK 211 str. 1 d. reglamentuoja prekių nepateikimą muitinei arba pateikimą pažeidžiant nustatytą tvarką, bet ne deklaracijos neišsamumą, kai visos prekės faktiškai pateiktos fiziniam tikrinimui. Nei Muitinės kodeksas, nei ANK specialioji dalis šiuo atveju nenumato atsakomybės pagal ANK 211 str. už deklaracijos detalumo stoką, jei nebuvo nei nuslėpta, nei nepateikta prekė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo teismo panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 29 d. priimtą nutarimą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas H. K. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą skundą ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad deklarantai pildydami deklaracijas naudojasi ankstesnėmis deklaracijomis, kadangi taip daug paprasčiau, nes daug duomenų sutampa ir reikia įvesti tik naujus duomenis. Šiuo atveju jis nepateikė kėbulo numerio ir nusiuntė deklaraciją į muitinės sistemą. Tai jo padaryta techninė klaida. Jis pamatęs, kad muitinės deklaracija tikrinama, paskambino į muitinės postą, kuris prižiūri muitinės sandėlį ir informavo, kad įvyko techninė klaida ir automobilis deklaruojamas antrą kartą, kuris jau yra išvykęs. Pareigūnas nurodė, kad aplinkybės aiškios deklaracija bus neišleista. Po to jis formino deklaraciją su teisingu numeriu. Automobilis buvo įformintas ir taip pat išvyko. Jis pripažįsta, kad padarė ANK 212 straipsnio pažeidimą, bet šiuo atveju nebuvo tyčios. Iš pradžių jis suformino du automobilius „Audi A4“ ir „Audi „Q5“. Pirma jis suformino automobilį „Audi A4“, po to formino automobilį „Audi „Q5“,bet paliko neteisingą VIN kodą (kuris priklausė ankstesniam deklaruotam automobiliui „Audi A4“). „Audi A4“ išvyko. Jis suklydo, muitinės sistema pamatė tą klaidą. Jis informavo muitinės postą apie neteisingą VIN kodą. Muitinės pareigūnas pasakė, kad muitinės deklaracija bus neišleista, paprašė atsiųsti informaciją el. paštu. Automobilis „Audi „Q5“ buvo muitinės sandėlyje tuo metu. Jis paruošė naują – trečią deklaraciją su teisingais automobilio „Audi „Q5“ duomenimis ir šiai deklaracijai buvo suteiktas leidimas išvykti. Kai atvyko muitinės pareigūnai, abu automobiliai „Audi A4“ ir „Audi „Q5“ jau buvo išvykę. Taisyti deklaracijos negalima. Muitinės pareigūnas galėjo nutraukti visą procedūrą, tačiau muitinės pareigūnai atvažiavo patikrinti automobilio, nors automobiliai jau buvo išvykę. Jis neneigia, kad padarė klaidą teikdamas deklaraciją. Jis informavo apie kilusią situaciją muitinės pareigūnus. Automobilis „Audi A4“ išvažiavo. Automobilis „Audi „Q5“ išvyko pagal trečią deklaraciją, t. y. naujai supildytą deklaraciją. Jis trečią deklaraciją užpildė iki antros deklaracijos, kuri buvo su trūkumais. Jis nesulaukė muitinės, automobilis „Audi „Q5“ buvo kanale ir turėjo būti tikrinamas. Jis išleido automobilį. Jis negalvojo, kad automobilis „Audi „Q5“ bus tikrinamas. Jis galvojo, kad automobilis bus tikrinamas pagal VIN kodą, t.y. bus tikrinamas ankstesnis automobilis „Audi A4“, kuris jau buvo išvykęs. Kadangi pareigūnas jį telefonu informavo, kad deklaracija nebus išleista, jis pagalvojo, kad deklaracija bus anuliuota. Automobilis jau buvo išvykęs. Jis nemanė išvis, kad muitinės pareigūnai atvyks. Jis per dieną būna pateikia kartais vieną deklaraciją, bet jų gali būti 20 ir 30. Jis 15 metų dirba muitinės deklarantu. Prašo panaikinti nutarimo dalį pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė teismui pateiktame atsiliepime su H. K. skundu nesutiko. Nurodė, jog 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 173 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad deklaruojamų duomenų taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai: (a) muitinė pranešė deklarantui, kad ketina patikrinti prekes; (b) arba muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi, arba; (c) muitinė išleido prekes. Šiuo atveju 2025 m. birželio 6 d., 10.31 val., pranešimu IE560 muitinės pareigūnas deklaranto paprašė pateikti prekes – tikrinti; tik po šio pranešimo, 2025 m. birželio 6 d., 10.41 val. gautas elektroninis pranešimas IE546, kuriuo deklarantas pateikė prašymą dėl deklaracijos anuliavimo. Savo veiksmais H. K. pažeidė prekių pateikimo muitinėje ir prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Muitinės kodeksas), 15 str. 2 dalies, a punkte ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1BE-888, 6.5.1.2 punkte. Muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Muitinės kodekso 15 str. 2 d. apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą vykdymą, nors konkreti prekių deklaravimo tvarka ir prekių pateikimo muitinėje tvarka šioje nuostatoje nenustatyta, tačiau subjektui šiame straipsnyje išvardintos jo pareigos vis tiek išlieka. Pažymi, kad ANK 212 str. 1 d. normoje yra kalbama apie pateikiamos deklaracijos turinį, kai dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai. ANK 211 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė kai prekės muitinei yra pateikiamos pažeidžiant nustatytą tvarką. Tais atvejais, kai muitinės formalumų pažeidimas yra susijęs su netinkamu deklaracijos užpildymu, visų pirma yra sprendžiamas klausimas dėl ANK 212 str. taikymo, o ANK 211 str. nuostatos taikytinos tais atvejais, kurių neapima ANK 212 str. nurodytų veikų požymiai arba kai deklaravimo tvarkos pažeidimas yra susijęs ne su netinkamu deklaracijos turiniu (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-292-1072/2024) H. K. deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini), deklaruodamas prekę – AUDI Q nurodė VIN – (duomenys neskelbtini), kai pateiktuose prie deklaracijos dokumentuose nurodytas VIN – (duomenys neskelbtini), iš to akivaizdu, kad ši veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 212 str. 1 d. Be to, į fizinio tikrinimo deklaracijoje nurodytą prekių pateikimo muitinei vietą, muitinės sandėlį LR0667, automobilis AUDI Q5, VIN – (duomenys neskelbtini), pateiktas nebuvo, o iš prekių pateikimo vietos išvežtas įforminus reeksporto procedūrą MRN (duomenys neskelbtini). Šio nusižengimo požymiai atitinka nusižengimą, aprašytą ANK 211 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2 AT-13-719/2023; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-74-387/2022.) H. K. skunde tvirtina, kad jo veikoje nebuvo tyčios, tačiau, nagrinėjamu atveju svarbi suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Tokio pobūdžio nusižengimai padaromi ir neatsargia kaltės forma, t. y. tuomet, kai nusižengimas padaromas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo jas numatyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nors ir nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau pagal einamas pareigas – deklarantas – turėjo ir galėjo numatyti, t. y. veikė neatsargiai, todėl jo veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 211 str. 1 d. ir 212 str. 1 d., sudėtys. Klaipėdos teritorinės muitinės 2025 m. liepos 29 d. nutarime nurodytos administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės atitinkančios veikas, numatytas ANK 211 str.1 d. ir ANK 212 str. 1 d. Nutarimas atitiko jo turiniui keliamus reikalavimus, jis priimtas nepažeidžiant nei materialinių, nei procesinių teisės normų. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, tačiau bauda nesumokėta. Iki nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas buvo laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama ne teismo tvarka. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo nustatyta atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į netyčinį administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat į tai, kad asmuo galiojančių administracinių nusižengimų už muitinės taisyklių pažeidimus neturėjo, už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirtos straipsnio sankcijose numatytos minimalios baudos. ANK 38 str. 2 d. nurodyta, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl galutinė nuobauda buvo skirta pagal ANK 211 str. 1 d. nustatytą sankciją. Administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti visi įrodymai užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, įvertintos visos nustatytos aplinkybės, todėl paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta, o skunde išdėstyti motyvai nepagrįsti. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad padarytose veikose nėra nutarime nurodytų administracinių nusižengimų sudėčių, todėl nėra pagrindo šią bylą nutraukti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą palikti be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).
Pareiškėjas H. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2025 m. birželio 6 d., 10.18 val., būdamas MB (duomenys neskelbtini) deklarantu, iMDAS priemonėmis elektroniniu būdu pateikė reeksporto deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini). Deklaruojama prekė – 2016 „AUDI Q5“, VIN: (duomenys neskelbtini), BALTA, 2000 CMQ, 110 KW, Benzinas, SU DEFEKTAIS. 2025 m. birželio 6 d. nuvykus atlikti prekių fizinį tikrinimą į deklaracijoje nurodytą prekių pateikimo muitinei vietą, muitinės sandėlį LR0667 adresu Vilniaus pl. 8, Klaipėda, automobilis 2016 „AUDI Q5“, VIN: (duomenys neskelbtini), BALTA, pateiktas nebuvo. Nustatyta, kad prekė iš prekių pateikimo vietos išvežta įforminus reeksporto procedūrą MRN (duomenys neskelbtini). Taip pat nerasta ir transporto priemonė 2015 „AUDI Q5“ (duomenys neskelbtini), kuri buvo nurodyta prie deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) pateiktuose dokumentuose. MB (duomenys neskelbtini) deklarantas, būdamas atsakingas už prekių deklaravimą nustatyta tvarka, deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, prekes ir jų pateikimą muitiniam tikrinimui, neužtikrino, kad muitinei būtų sudaryta galimybė prekę patikrinti. Tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 211 straipsnio 1 dalyje ir 212 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjas H. K. teismo posėdžio metu neginčijo ANK 212 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, teigdamas, jog šš nusižengimą padarė netyčia, suklydęs, tačiau dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad jis nepakeitė deklaruojamo automobilio „AUDI Q5“ kėbulo numerio ir nusiuntė deklaraciją į muitinės sistemą su klaidomis, t. y. su jau deklaruoto ir išvykusio automobilio „Audi A4“ kėbulo numeriu deklaracijoje. Teigė, kad tai jo padaryta techninė klaida. Jis pamatęs, kad deklaracija muitinės tikrinama, paskambino į muitinės postą, kuris prižiūri muitinės sandėlį ir informavo, kad įvyko techninė klaida. Pareigūnas nurodė, kad aplinkybės aiškios, deklaracija bus neišleista. Po to, jis suformino naują deklaraciją su teisingu numeriu. Jis pripažįsta, kad padarė ANK 212 straipsnio pažeidimą, bet šiuo atveju nebuvo tyčios. Jis neneigia, kad padarė klaidą teikdamas deklaraciją, tačiau jis informavo apie kilusią situaciją muitinės pareigūnus. Abu automobiliai – „Audi A4“ ir „Audi „Q5“ išvažiavo. Automobilis „Audi „Q5“ išvyko pagal trečią deklaraciją, t. y. naują deklaraciją. Automobilio „Audi „Q5“ reeksporto (tai yra trečią) deklaraciją užpildė po to, kai paaiškėjo jo klaida. Jis išleido automobilį, kadangi galvojo, jog muitinė automobilį tikrins pagal VIN kodą, o automobilis su tokiu kėbulo numeriu jau buvo išvykęs pagal pirmą deklaraciją.
ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimą – „Prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimas per nustatytą jų pateikimo terminą ar pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką, laikinai saugomų prekių nepateikimas muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką.“ Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tokiomis alternatyviomis veikomis – 1) prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimas per nustatytą jų pateikimo terminą; 2) prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimas pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką; 3) laikinai saugomų prekių nepateikimas muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti; 4) laikinai saugomų prekių nepateikimas muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką.
ANK 212 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1BE-888 patvirtinto „Elektroninės eksporto ir reeksporto deklaracijos bei manifesto pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų tvarkos aprašo“ II skyriuje įtvirtintos nuostatos, susijusios su duomenų tarp deklaranto ir eksporto muitinės įstaigos mainais. Aprašo 6 punkte išvardinti pranešimai, kuriais keičiantis vyksta duomenų mainai. Aprašo 6.5 papunktyje „Deklaracijos priėmimas“ (IE528) nustatyta, kad Deklaranto Aprašo 6.1 papunkčio nustatyta tvarka pranešimu IE515 pateikta eksporto deklaracija priimama įvykdžius visus šiuos reikalavimus: eksporto deklaracija atitinka pranešimo IE515 struktūros ir muitų teisės aktų nustatytus reikalavimus (6.5.1.1. p.); pateikimo muitinės įstaigai arba, turint leidimą, muitinės nustatytoje ar priimtinoje prekių pateikimo vietoje pateiktos deklaruojamos prekės (ar sudaryta muitinei priimtina galimybė jas patikrinti) (6.5.1.2. p.).
Teismui nekyla abejonių, jog H. K. deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini), deklaruodamas prekę – automobilį „AUDI Q5“ nurodė VIN – (duomenys neskelbtini), kai pateiktuose prie deklaracijos dokumentuose nurodytas VIN – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog pareiškėjas deklaracijoje supildė neteisingus duomenis, šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog padarė techninę klaidą. Nors pareiškėjas H. K. nurodė, kad padaręs klaidą, iš karto informavo muitinės pareigūnus ir tikėjosi, kad deklaracija su neteisingais duomenimis, bus anuliuota, o trečią deklaraciją su teisingais automobilio „AUDI Q5“ kėbulo duomenimis užpildė, nes galvojo, kad bus tikrinamas automobilis pagal VIN kodą, tačiau minėtas automobilis jau buvo išgabentas, tačiau tokia jo keliama versija nėra patvirtina jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis.
Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas H. K., būdamas deklarantų atstovu ir deklaruodamas prekes, reeksporto deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, kas įrodo, jog elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes patikrinti prekes ir deklaracijoje pateikti teisingus duomenis, jeigu būtų buvęs pakankamai atidus ir rūpestingas. Pažymėtina, kad būdamas muitinės tarpininku, pareiškėjas yra atsakingas už deklaracijose pateiktų duomenų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šiuo atveju, akivaizdu, jog H. K. pateikė reeksporto deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) su neteisingais duomenimis, t. y. su trūkumais. 2025 m. birželio 6 d. 10.31 val. pranešimu IE560 muitinės pareigūnas deklaranto paprašė pateikti prekes – tikrinti. Į fizinio tikrinimo deklaracijoje nurodytą prekių pateikimo muitinei vietą, muitinės sandėlį LR0667, automobilis AUDI Q5, VIN – (duomenys neskelbtini), pateiktas nebuvo, o iš prekių pateikimo vietos išvežtas įforminus reeksporto procedūrą MRN (duomenys neskelbtini), atlikti fizinį patikrinimą atvykę muitinės pareigūnai nerado ir transporto priemonės 2015 „AUDI Q5“ (duomenys neskelbtini), kuri buvo nurodyta prie deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) pateiktuose dokumentuose. Šios aplinkybės neginčijo pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodydamas, kad automobilis „Audi Q5“ išvyko pagal trečią jo užpildytą deklaraciją, t. y. naują deklaraciją. Naują deklaraciją užpildė ir išleido automobilį, kadangi galvojo, jog automobilis bus tikrinamas pagal VIN kodą. Kaip matyti iš byloje esančio Išmaniojoje muitinės deklaracijų sistemoje (toliau – ir iMDAS) vykusio susirašinėjimo tarp pareiškėjo ir muitinės, 2025 m. birželio 6 d. 10:18:56 buvo pateikta deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) (pranešimas IE515), 10:19:03 minėta deklaracija priimta (pranešimas IE528), 10:31:15 muitinė pareiškėjui išsiuntė pranešimą IE560 apie tikrinimą (pranešimo turinys: „vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 238 straipsniu, prašome pateikti prekes, dalyvauti tikrinant ir atlikti visus privalomus veiksmus, numatytus Reglamento (ES) 952/2013 189 straipsnyje“) , 10:41:32 pareiškėjas muitinei pateikė prašymą anuliuoti deklaraciją, nurodydamas, kad dėl techninės klaidos nepakeistas automobilio VIN kodas, automobilis su VIN: (duomenys neskelbtini), jau suformintas ir išvykęs su MRN: (duomenys neskelbtini), tačiau 11:16:02 pareiškėjui išsiųstas pakartotinis pranešimas IE560 dėl prekių tikrinimo ir nurodyta, kad deklaracija nebus išleista, pagal pateiktus dokumentus neteisingai deklaruotas VIN numeris, kuris turi būti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas H. K. prekės, t.y. automobilio, nurodyto neteisingai užpildytoje deklaracijoje (automobilio „Audi Q5“, su neteisingai nurodytu kėbulo numeriu) tikrinimui nepateikė, užpildė naują deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), pagal kurią automobilis AUDI Q5, jau su teisingais kėbulo duomenimis išgabentas iš Lietuvos. Teismui nekyla abejonių, jog pareiškėjas užpildydamas naują deklaraciją ir išleisdamas automobilį „Audi Q5“, nepateikęs muitinės pareigūnams nurodytos prekės tikrinimui, pažeidė prekių pateikimo muitinėje ir prekių deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Muitinės kodeksas), 15 str. 2 dalies, a punkte ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2023 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1BE-888 6.5.1.2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje.
Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu tvirtino, kad atsakomybė jam negali būti taikoma, nes jo veikoje nebuvo tyčios, tačiau teismas pažymi, kad tokio pobūdžio nusižengimai padaromi ir neatsargia kaltės forma, t. y. tuomet, kai nusižengimas padaromas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-318-245/2019). Šiuo atveju konstatuotina, kad nors H. K. ir nenumatė, jog jo veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau pagal einamas pareigas turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, todėl jo veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 211 straipsnio 1 dalyje bei 212 straipsnio 1 dalyje, sudėtys. Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, veikdamas kaip muitinės tarpininkas, nesiėmė visų tinkamų priemonių teisingiems duomenims deklaracijose nurodyti, taigi ir teisingam deklaracijos pateikimui bei neužtikrino, kad prekė būtų pateiktam muitiniam tikrinimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas H. K., būdamas deklarantų atstovu ir deklaruodamas prekes, importo deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis ir nepateikė prekės muitiniam tikrinimui, įrodo, jog elgėsi nerūpestingai.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog Klaipėdos teritorinės muitinės 2025 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-442-2025, kuriuo H. K. pripažintas kaltu padaręs ANK 211 straipsnio 1 dalyje bei 212 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo H. K. skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo H. K. (H. K.) skundo netenkinti.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2025 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-442-2025 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.