- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- 2-1030-987/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21139-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Ieškovas
- A. D.-J.
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D.-J. ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl būsto kreditavimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia bei dėl atsakovo vienašalio būsto kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė A. D.-J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo:
1.1. pripažinti 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkto Nr. 13.1 dalis dėl atsakovo teisės nutraukti sutartį įspėjus ieškovę prieš 10 dienų bei dėl atsakovo teisės nutraukti sutartį ieškovei ilgiau kaip 10 dienų nemokant kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų nesąžininga sutarties sąlyga ir dėl to negaliojančia;
1.2. pripažinti atsakovo užsienio juridinio asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių, 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą nuo 2016 m. liepos 22 d. neteisėtu (b.l. 2-6, 98-104, t. I).
2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad 2011 m. kovo 4 d. ieškovė ir užsienio juridinis asmuo Nordea Bank Finland Plc (kurio teises perėmė atsakovas) 2011 m. kovo 4 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kredito davėjas suteikė ieškovei 102 815,11 Eur kreditą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti. Ieškovė pažymi, kad tai vienintelis jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis būstas. Ieškovė 2016 m. liepos 10 d. gavo iš banko 2016 m. liepos 7 d. Pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovei iki 2016 m. liepos 22 d. nesumokėjus 1 343,95 Eur įsiskolinimo, kredito sutartis vadovaujantis sutarties 13.1 punktu bus nutraukta nuo 2016 m. liepos 22 d. Ieškovei dėl susiklosčiusios sunkios finansinės situacijos neįvykdžius banko reikalavimo, pastarasis nuo 2016 m. liepos 22 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovės teigimu, bankas neturėjo teisės nustatyti trumpesnio nei 30 dienų termino vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis; dėl ko toks kredito sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Be to, ieškovė 2016 m. rugpjūčio mėnesį jau turėjo visą reikiamą sumą įsiskolinimui padengti. Kadangi ieškovė yra vartotoja, sudariusi kredito sutartį su verslininku prisijungimo būdu, sutarties 13.1 punkte įtvirtinta sutarties sąlyga, pagal kurią tik bankui buvo suteikta teisė nutraukti kredito sutartį, apie tai įspėjus ieškovę prieš 10 dienų, yra nesąžininga, todėl negalioja. Vertinant pastarąją sąlygą sąžiningumo aspektu ieškovė prašo atsižvelgti į kredito sumą (102 815,95 Eur), negrąžinto kredito sumą (85 631,40 Eur), pradelstų įmokų sumą (1 343,95 Eur) ir kredito grąžinimo terminą (2036 m. vasario 20 d.). Ieškovė taip pat laiko nesąžininga ir negaliojančia kredito sutarties 13.1 punkte įtvirtintą sąlygą toje dalyje, kur įtvirtinta banko teisė nutraukti kredito sutartį ieškovei nesumokėjus kredito (jo dalies) ir/ar priskaičiuotų palūkanų ilgiau nei 10 dienų, nes tokia sąlyga savo esme pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas užsienio juridinis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, atsiliepime prašo civilinę bylą nutraukti, o to nepadarius - ieškinį atmesti (b.l. 54-58, 112-116, t. I). Nurodo, kad ši civilinė byla turi būti nutraukta, nes ieškovės iš esmės analogiškas ieškinys jau buvo atmestas; apeliacinės instancijos teismui pasisakant tiek dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, tiek dėl kredito sutarties sąlygų sąžiningumo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1748-661/2018). Atsakovo teigimu, ieškovė buvo įsipareigojusi mokėti kredito įmokas ir palūkanas kiekvieno mėnesio 20 d., tačiau nuo 2013 m. iki 2016 m. sutarties nutraukimo ženkliai vėlavo mokėti įmokas pagal kredito sutartį; vienintelė įmoka 2014 m. gruodžio 20 d. buvo sumokėta laiku. Dėl šios priežasties atsakovas dar 2016 m. vasario 22 d. reikalavimu prašė pašalinti pažeidimus, kurie tęsėsi nuo 2015 m. lapkričio 20 d., 2016 m. gegužės 23 d. reikalavimu prašė pašalinti pažeidimus, kurie tęsėsi nuo 2016 m. vasario 20 d.; ieškovei atlikus du mokėjimus (2016 m. birželio 13 d. - 359,46 Eur sumai ir 2016 m. liepos 1 d. - 399,65 Eur sumai), pradelstos skolos padengimui jų nepakako, dėl ko atsakovas 2016 m. liepos 7 d. pranešimu informavo, kad ieškovei nesumokėjus iki 2016 m. liepos 22 d. 1 343,95 Eur įsiskolinimo, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Kadangi ieškovės vėlavimas mokėti bankui įmokas pagal sutartyje nustatytą grafiką tęsėsi ilgiau nei 6 mėnesius (152 dienas), toks ieškovės elgesys laikomas esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą bankui vienašališkai nutraukti sutartį vadovaujantis sutarties specialiųjų sąlygų 2.10 punktu, bankui negavus to, ko jis kaip skolininko verslą vykdanti įstaiga tikėjosi – kredito dalies ir palūkanų grąžinimo pagal nustatytą grafiką.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. gruodžio 17 d., žodinius paaiškinimus teikė ieškovė A. D.-J., liudijo liudytojas L. J..
Motyvuojamoji dalis
5. Ieškinys tenkinamas iš dalies.
6. Byloje vyksta ginčas, ar bankas pagrįstai vienašališkai nutraukė būsto kreditavimo sutartį su ieškove (vartotoja) dėl esminio sutarties pažeidimo – vėlavimo sumokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą ir palūkanas už delsimą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, gindama savo kaip vartotojos teises, taip pat prašo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia būsto kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkte įtvirtintą sąlygą dalyje dėl numatytos banko teisės vienašališkai nutraukti kredito sutartį, įspėjus ieškovę prieš 10 dienų, bei dėl įtvirtintos banko teisės nutraukti kredito sutartį ieškovei ilgiau nei 10 dienų nesumokėjus kredito (jo dalies) ir/arba palūkanų.
Dėl civilinės bylos nutraukimo
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą tuo atveju, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
8. Iš CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintos teisinės nuostatos, darytina išvada, kad ieškiniai laikomi tapačiais, jei sutampa bylos šalys, ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-173/2010).
9. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo nutraukti šią civilinę bylą, teigdamas, kad tapatus ieškinys jau yra išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-48-863/2018.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-48-863/2018, iškelta pagal ieškovės A. D. (dabartinė pavardė D.-J.) ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl įpareigojimo atnaujinti 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-48-863/2018, ieškinys buvo atmestas; o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1748-661/2018, ieškovės A. D. (dabartinė pavardė D.-J.) apeliacinis skundas buvo atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
11. Teismas iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinė bylos Nr. 2-48-863/2018 dalyvių sąrašo nustatė, kad pastarosios bylos ir šios bylos šalys sutampa – abejose bylose ieškovė yra A. D. (dabartinė pavardė D.-J.), o atsakovas užsienio juridinis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių. Tuo tarpu teismas iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinė bylos Nr. 2-48-863/2018 ginčo dalyko nustatė, kad pastarojoje byloje ieškovė įrodinėjo kaip 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo pagrindą ne atsakovo neteisėtą vienašališką sutarties nutraukimą, o atsakovo neteisėtą atsisakymą atnaujinti sutartį po to, kai ieškovė tinkamai įvykdė 2016 m. gruodžio 5 d. Skolos grąžinimo susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinė bylos Nr. 2-48-863/2018 ginčo pagrindo nustatė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami ieškovės ieškinio reikalavimą vertino ne tik susitarimo dėl skolos grąžinimo turinio teisėtumą, bet kartu pasisakė ir dėl atsakovo vienašališko būsto kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.
12. Teismas, atsižvelgęs į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 10-11 punktus), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutampa šios civilinės bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-48-863/2018 šalys, ir iš dalies sutampa ginčo dalykas bei pagrindas (dalyje dėl atsakovo vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimo, nepaisant to, kad ieškovė tokio reikalavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-48-863/2018 atskirai nebuvo pareiškusi).
13. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo šią civilinę bylą ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-48-863/2018 laikyti visiškai tapačiomis bei atitinkamai šią civilinę bylą nutraukti vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu.
14. Dėl šios priežasties atsakovės procesinis prašymas nutraukti civilinę bylą dėl jos tapatumo jau išnagrinėtai kitai civilinei bylai atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl būsto kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 1 dalimi vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesąžiningas sąlygas.
16. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
17. Kasacinis teismas, aiškindamas sąžiningumo reikalavimo pažeidimo sąlygas, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai kredito sutarties sąlygų pagrindu bankas įgyja teisę paprasčiau įspėti apie sutarties nutraukimą bei vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš terminą (t. y. ieškovui praleidus bet kurį mokėjimą ar jo dalį), tokios kredito sutarties sąlygos, suteikiančios kreditoriui teisę paprastesne nei įstatyme nustatyta tvarka nutraukti kredito sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, yra nesąžiningos, todėl negalioja (CK 6.188 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019, 55-56 punktai).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, įtvirtintą sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkte, leidžiančią bankui vienašališkai nutraukti sutartį prieš 10 kalendorinių dienų terminą įspėjus kredito gavėją. Ieškovė taip pat prašo pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, įtvirtintą sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkte, leidžiančią bankui vienašališkai nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų nemoka mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų.
19. Kaip matyti iš 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkte įtvirtinta tokia sutarties sąlyga: „Jeigu Kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino Kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei Kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti Reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį“.
20. Teismas, įvertinęs būsto kreditavimo sutarties spausdintą tekstą ir struktūrą, sprendžia, jog sutarties Bendrojoje dalyje įtvirtintos sąlygos (įskaitant ir ginčijamą 13.1 punktą) yra standartinės, iš anksto parengtos banko (verslininko), dėl kurių turinio ieškovė (vartotoja) neturėjo galimybės derėtis su banku, o tik buvo su jomis tinkamai supažindinta. Vadinasi, ginčijama vartojimo sutarties sąlyga, įtvirtinta Bendrosios dalies 13.1 punkte, šalių nebuvo individualiai aptarta.
21. Teismas, įvertinęs būsto kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkte įtvirtintos ginčijamos sąlygos turinį, nustatė, kad bankas suformuluodamas būtent tokio pobūdžio sąlygą, kuri bankui suteikė teisę įspėjus prieš 10 dienų vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas nesumokėjo bent 10 dienų bent vienos įmokos/jos dalies, iš esmės pažeidė vartojimo sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovės kaip vartotojos teises ir interesus, nes pastatė ją į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis, kurios leidžia nutraukti sutartį tik esant esminiam pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) ir tik prieš tai davus protingą terminą šiam pažeidimui ištaisyti (CK 6.209 straipsnis).
22. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 15-21 punktus), teismas pripažįsta nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, įtvirtintą sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkte, ta apimtimi, kiek ji suteikia galimybę bankui vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą įspėjus kredito gavėją prieš 10 dienų, kuomet kredito gavėja nesumoka bent 10 dienų kredito įmokos/jos dalies ar/ar palūkanų (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
Dėl atsakovo vienašališko būsto kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo
23. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog net ir tenkinus reikalavimą dėl konkrečios būsto kreditavimo sutarties sąlygos/jos dalies pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia tiek, kiek ji leidžia bankui vienašališkai nutraukti sutartį paprastesne tvarka nei nacionalinės normos, tai nereiškia, kad banko faktiškai atliktas vienašališkas sutarties nutraukimas per se (savaime) tampa neteisėtu tuo atveju, jei paaiškėja, kad bankas sutartį nutraukė vadovaudamasis nacionalinėmis teisės normomis (o ne nesąžininga ir negaliojančia sutarties sąlyga) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019, 60 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017 62 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti neteisėtu banko atliktą vienašališką būsto kreditavimo sutarties nutraukimą nuo 2016 m. liepos 22 d., apie kurį bankas ieškovei pranešė 2016 m. liepos 7 d. pranešimu (b.l. 26, t. I). Iš šio pranešimo turinio matyti, kad bankas sutartį nutraukė vadovaudamasis ne tik teismo sprendimu pripažintu tam tikroje dalyje negaliojančiu sutarties Bendrosios dalies 13.1 punktu (plačiau žr. teismo sprendimo 15-22 punktus), bet ir vadovaujantis CK 6.217 straipsniu ir CK 6.874 straipsnio 2 dalimi. Pranešime nurodoma, kad ieškovės skola yra susiformavusi nuo 2016 m. vasario 20 d. bei skolą sudaro 5 laiku nesumokėtos įmokos pagal sutartį.
25. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
26. Teismas vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-48-863/2018, iškeltoje pagal ieškovės A. D. (dabartinė pavardė D.-J.) ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl įpareigojimo atnaujinti 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), teismas 2018 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą. Pastarojo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nustatė, kad būsto kreditavimo sutartis su ieškove nutraukta „[...] dėl ilgalaikio ir nuolatinio vėlavimo tinkamai, laiku mokėti kredito grąžinimo įmokas [...]“; taip pat teismas konstatavo, kad būtų nesąžininga įpareigoti banką atnaujinti kredito sutartį tokiomis sąlygomis, kokios buvo „iki kredito sutarties nutraukimo, tai yra iki esminio sutarties pažeidimo, pasireiškusio nuolatiniu kredito įmokų netinkamu mokėjimu“. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1748-661/2018, motyvuojamoje dalyje dar išsamiau įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo nuo 2016 m. liepos 22 d. atlikto vienašališko būsto kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies 9-22 punktuose buvo išsamiai aptartos teisinės normos, teismų praktika apie esminį sutarties pažeidimą bei įvertinti ir ištirti rašytiniai įrodymai, ir konstatuota, kad „ieškovė iš esmės nuo 2013 m. gegužės 20 d. ženkliai pradėjo vėluoti mokėti pagal įmokas grafiką ir tik vienintelę 2014 m. gruodžio 20 d. įmoką sumokėjo laiku. 2016 m. liepos 7 d. pranešimu bankas nutraukė Kredito sutartį nuo 2016 m. liepos 22 d.“ (nutarties 18 punktas); „[...] pagal Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 241-181 „Dėl įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairių patvirtinimo“ 16 punktą, 90 dienų besitęsiantis vėlavimas gali būti laikomas esminiu pažeidimu, kuris suteikia teisę bankui nutraukti sutartį. [...] Ieškovės vėlavimas nutraukimo dienai tęsėsi daugiau nei 6 mėnesius iš eilės arba 152 dienas, kas daugiau nei dvigubai viršija minėtą 90 dienų terminą. Tai reiškia, kad bankas ieškovės atžvilgiu elgėsi maksimaliai geranoriškai, siekdamas bendradarbiauti ir iš karto nesiimti kraštutinės priemonės“ (nutarties 19 punktas); „[...] ieškovė sistemingai pažeidė kredito sutarties specialiosios dalies 2.10 punkte numatytą mokėjimų grafiką ir tai sudarė pagrindą bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį pagal kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punktą ir CK 6.217 straipsnį, 6.874 straipsnio 2 dalį“ (nutarties 20 punktas).
27. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje ir teismo sprendimo 26 punkte aprašytos kitos civilinės bylos šalys sutapo, ginčo dalykas ir pagrindas taip pat sutapo dalyje dėl atsakovo vienašališko būsto kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimo, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2A-1748-661/2018) buvo nustatytas prejudicinis faktas, kurio papildomai ar/ir iš naujo šioje byloje įrodinėti nereikia – tai yra atsakovas vadovaujantis nacionalinėmis teisės normomis nuo 2016 m. liepos 22 d. teisėtai vienašališkai nutraukė būsto kreditavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, kuris sutarties nutraukimo dieną pasireiškė ieškovės vėlavimu daugiau nei 6 mėnesius mokėti kredito įmokas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
28. Tokiu atveju ieškovės argumentai, kad vėlavimas mokėti įmokas nėra laikytinas esminiu pažeidimu bei ieškovės argumentai dėl banko nustatyto per trumpo termino skolai sumokėti prieš nutraukiant vienašališkai sutartį, atmetami kaip paneigti kitoje byloje įsiteisėjusiu sprendimu nustatytu prejudiciniu faktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
29. Teismas papildomai pažymi, kad ieškovė klaidingai interpretuoja atsakovo 2016 m. liepos 7 d. pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2016 m. liepos 22 d. Pastarasis pranešimas turi būti vertinamas kartu su kitais atsakovo siųstais pranešimais ieškovei apie sutarties nutraukimą tuo atveju, jei ieškovė nesumokės įsiskolinimo (ką ir padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėję teismo sprendimo 26-27 punkte aptartą kitą civilinę bylą). Kaip matyti iš bylos medžiagos, bankas ieškovei siuntė 2016 m. vasario 22 d. pranešimą, kad nesumokėjus skolos iki 2016 m. kovo 27 d. sutartis bus nutraukta nuo 2016 m. kovo 27 d. (b.l. 150-153, t. I); atsakovas ieškovei taip pat siuntė 2016 m. gegužės 23 d. pranešimą, kad nesumokėjus skolos iki 2016 m. birželio 26 d. sutartis bus nutraukta nuo 2016 m. birželio 26 d. (b.l. 154-160, t. I). Kaip matyti iš ieškovės skolos detalizacijos, ieškovė viso įsiskolinimo 2016 m. birželio 26 d. nebuvo padengusi (b.l. 147-149, t. I). Šios aplinkybės neneigia ir pati atsakovė. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ieškovei jau buvo suteikęs du kartus didesnį nei 30 dienų terminą susidariusiam įsiskolinimui padengti. Nepaisant to, iš 2016 m. liepos 7 d. pranešimo turinio matyti, kad ieškovė vis dar buvo atsakovui skolinga įmokas nuo 2016 m. vasario 20 d. (b.l. 26, t. I). Vadinasi, atsakovas nuo 2016 m. liepos 22 d. vienašališkai nutraukdamas būsto kreditavimo sutartį jau buvo du kartus suteikęs ieškovei galimybę per didesnį nei 30 dienų terminą padengti įsiskolinimą, o ieškovei to nepadarius – sutartį nutraukė nuo 2016 m. liepos 22 d. nepažeisdamas nacionalinių nuostatų (CK 6.209 straipsnio ir CK 6.217 straipsnio 1 dalies), o ne vadovaudamasis teismo sprendimu nesąžininga ir negaliojančia pripažinta sutarties sąlyga, įtvirtinta Bendrosios dalies 13.1 punkte.
30. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo sprendimo 23-29 punktus), ieškinio reikalavimas dėl vienašališko atsakovo būsto kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
31. Teismui atmetus ieškinio reikalavimą, kuris ieškovei buvo esminis, nes ieškovei materialines pasekmes sukelia ne vartojimo sutarties sąlygos pripažinimas nesąžininga, o sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu, teismas daro išvadą, kad sprendimas priimtas iš esmės ieškovės ne naudai. Tokiu atveju teismas iš ieškovės priteisia į valstybės biudžetą 16,14 Eur teismo patirtų pašto išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
32. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, naikinamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdytas išieškojimas, vykdomas antstolio J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01756, pradėtoje pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus rajono 19-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės A. D.-J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, įtvirtintą sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkte, ta apimtimi, kiek ji suteikia galimybę bankui vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą įspėjus kredito gavėją prieš 10 dienų, kai kredito gavėja nesumoka bent 10 dienų kredito įmokos/jos dalies ar/ir palūkanų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės A. D.-J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 16,14 Eur (šešiolika eurų ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas išieškojimas, vykdomas antstolio J. P. vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/01756, pradėtoje pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus rajono 19-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.