Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – R. Ž., A. Ž., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie rašytinį teismo posėdį informuoti tinkamai.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, V. Ž. mirė būdamas santuokoje (sutuoktinė R. Ž.), V. Ž. turėjo du vaikus – pareiškėją V. Ž. ir suinteresuotą asmenį A. Ž. Iš 2022-12-14 VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad V. Ž. mirus, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų; yra Lietuvos Respublikos teritorijoje sudarytas ir notaro patvirtintas testamentas. Suinteresuoti asmenys R. Ž. ir A. Ž. prašo pareiškėjo prašymą tenkinti.

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po V. Ž. mirties įstatyminis įpėdinis – palikėjo sūnus (pareiškėjas) (duomenys neskelbtini) sužinojo, jog praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, pradėjo domėtis, ką tokiu atveju daryti, ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę patarimo. Pareiškėjas rūpinasi mama R. Ž. ((duomenys neskelbtini). Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl neskubėjo kreiptis dėl paveldėjimo. Kita priežastis buvo ta, kad pareiškėjas nežinojo, kad yra nustatytas terminas, teisinio išsilavinimo neturi.

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas V. Ž. yra įstatyminis V. Ž. įpėdinis pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turintis teisę paveldėti savo tėvo turtą. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys nurodo, kad palikėjas pareiškėjui testamentu paliko nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)). Ginčas dėl pareiškėjo teisės paveldėti V. Ž. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į V. Ž. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėjas V. Ž. palikimo būtų atsisakęs, pateikdamas per tris mėnesius nuo jo (palikėjo) mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po V. Ž. mirties pareiškėjas į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ketino kreiptis, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) ir nežinojimo, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, praleido trijų mėnesių terminą, o prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė 2023-01-06.

Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėjas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidęs, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjo sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti V. Ž. palikimą, bet tai, jog pareiškėjas rūpinosi (duomenys neskelbtini) R. Ž., be to, nežinojo, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, teisinio išsilavinimo neturi. Pripažindamas minėtas aplinkybes svarbiomis CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti teisę į jam itin artimo asmens palikimą, t. y. pareiškėjo V. Ž. tėvo palikimą, įgyvendindamas šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, tarp įpėdinių nėra kilusio ginčo dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, suinteresuoti asmenys R. Ž. ir A. Ž. sutinka su pareiškėjo prašymu, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašymui neprieštarauja. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą V. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.