- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2YT-11857-983/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesinį terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti S. G., gim. .(duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo administratoriui VMI prie FM. Pareiškime nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriuje (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) 2018-09-12 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) raštas, kuriuo informuojama, kad S. G., (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldėjo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka administruoja VMI prie FM, tačiau mirusiojo asmens banko sąskaitos yra areštuotos, todėl buvo prašoma panaikinti apribojimus. 2018-09-19 VSDFV Panevėžio skyriuje gautas VMI prie FM raštas dėl prievolės atsiskaityti su mirusio S. G. kreditoriais. S. G. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). VSDFV Panevėžio skyrius apie S. G. mirtį sužinojo pavėluotai ir yra praleidęs LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos savarankiškai privalomuoju sveikatos draudimu besidraudžiančių asmenų ir asmenų, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne didesnis kaip 2 ekonominio dydžio vienetai, privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas administruoja nuo 2016-01-01 (Sveikatos draudimo įstatymo 17 str.8 ir 11 d., 18 str. 1 d.). VSDFV Panevėžio skyriuje S .G. laikotarpiais nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30, nuo 2016-11-01 iki 2017-02-28, nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31, nuo 2017-07-01 iki 2017-08-31, nuo 2017-11-01 iki 2017-12-31 buvo registruotas draudėju kaip savarankiškai PSD besidraudžiantis asmuo. Už laikotarpius nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30, nuo 2016-11-01 iki 2017-02-28, nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31, nuo 2017-07-01 iki 2017-08-31, nuo 2017-11-01 iki 2017-12-31 programinės įrangos pagalba sugeneruotos fiksuoto dydžio periodinės PSD įmokos, kurios sudaro 496,80 Eur. VSDF biudžetui susidarė S. G. 496,80 Eur skola privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo prašymo dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo netenkinti. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti (atnaujinti) terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti, įstatymuose nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006). Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, reikia įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. Be to vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-11-26 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-523/2012 konstatavo, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Juridiniams asmenims, ypatingai viešiesiems juridiniams asmenims/valstybės institucijoms, šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 str. 1 d. nustatyta, kad Fondo valdybos teritoriniai skyriai „kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą“. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 18 str. nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Taigi Pareiškėja privalėjo taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti bei užtikrinti numatytų įmokų surinkimą bei atlikti aktyvius veiksmus, nesumokėtoms įmokoms išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kodėl palikėjo S. G. įmokos nebuvo tinkamai administruojamos ir dėl kokių iš tiesų svarių priežasčių buvo praleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti. Pareiškėjos teiginį, kad apie palikėjo S. G. mirtį sužinojo pavėluotai, pripažinus svarbia priežastimi, susidarytų situacija, kada viešasis juridinis asmuo visada būtų vertinamas kaip objektyviai praleidęs procesinius terminus, ir kad valstybės institucija turėtų išimtines teises prieš kitus kreditorius, pripažįstant pačios institucijos neveikimą svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėja nuo 2016 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išieškoti susidariusių įsiskolinimų iki palikėjo mirties. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kalta pati Pareiškėja, negali būti pripažinta svarbi priežastis terminui atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. G., (duomenys neskelbtini) VSDFV Panevėžio skyriuje buvo registruotas kaip savarankiškai besidraudžiantis asmuo privalomuoju sveikatos draudimu ir už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-09-30, nuo 2016-11-01 iki 2017-02-28, nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31, nuo 2017-07-01 iki 2017-08-31, nuo 2017-11-01 iki 2017-12-31 turėjo 496,80 Eur įsiskolinimą už šį draudimą. S. G. (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą pagal įstatymą 2018-08-21 priėmė Valstybė, kurį administruoja VMI prie LR FM. 2018-09-12 pareiškėjas iš VMI prie LR FM gavo raštą Nr. (28.4-08-4E) RNA 25770, informuojantį apie skolininko S. G. mirtį ir jo turto paveldėtoją bei raginantį panaikinti areštą paveldėtam turtui. 2018-09-19 pareiškėjas gavo VMI prie LR FM raštą prašydami pateikti dokumentus įrodančius, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nebuvo praleistas arba teismo sprendimą pratęsti terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti, kaip tai numato CK 5.63 straipsnio 4 dalis.
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šiuo reglamentavimu siekiama, jog kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus mirusiojo S. G. įpėdiniams, tačiau nėra praleistas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas naikinamasis trejų metų terminas. Pareiškėjas apie skolininko S. G. mirtį sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 12 d. gavus iš VMI prie LR FM raštą apie mirusiojo palikimo perėjimą Valstybei, o 2018 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo termino atnaujinimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei. Tokiu atveju šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga, nes valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Tačiau CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius privalo reikalavimus įpėdiniui pareikšti laikydamasis CK 5.63 straipsnyje numatytų terminų, o praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).
CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo.
Nors valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), bei nesant galimybės atsisakyti priimti palikimą, neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, tačiau CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi, ar kuriam pereina paveldimas turtas.
CK nenustatyta, kokios termino palikimui priimti praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, ar terminas praleistas nežymiai ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui apie skolininko mirtį tapo žinoma tik 2018 m. rugsėjo 12 d., šią aplinkybę patvirtina ir prie prašymo pateiktas VMI prie LR FM raštas Nr. (28.4-08-4E) RNA 25770, adresuotas pareiškėjui dėl arešto panaikinimo. Po šio pranešimo gavimo, pareiškėjas 2018-09-21 kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Remiantis šiais duomenimis, matyti, kad pareiškėjas, sužinojęs apie skolininko mirtį ir jo turto perėjimą Valstybei, buvo aktyvus ir ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti, todėl konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atnaujinus pareiškėjui terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti bus pažeisti valstybės interesai nėra pagrindo.
Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pareiškėjas terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl tuo pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintinas ir terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujintinas.
Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, atnaujinus terminą, patvirtintinas mirusio įpėdiniui 496,80 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas, susidaręs iki palikėjo mirties, t. y. iki 2017 m. gruodžio 3 d. (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 2S-426-856/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui VSDFV Panevėžio skyriui, j. a . k. 191674725, trijų mėnesių terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniui.
Patvirtinti palikėjo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdinei Lietuvos Respublikos valstybei 496,80 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, susidariusį iki palikėjo mirties už nesumokėtą privalomąjį sveikatos draudimą.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.