Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-608-291/2016, kuria atnaujintas prašymas ir patvirtintas kreditorinis reikalavimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ (toliau – AB „Šiaulių energija“) patikslintu prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti kreditorinio reikalavimo pateikimo turto paveldėtojui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) terminą, patvirtinti AB „Šiaulių energija“ 174,01 Eur kreditorinį reikalavimą mirusio V. T. turto paveldėtojai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė velioniui V. T., dėl suvartotos šilumos energijos yra susidariusi 174,01 Eur skola. Apie palikėjo mirties faktą pareiškėjui tapo žinoma 2015 m. spalio 22 d., todėl pareikšti kreditorinį reikalavimą per 3 mėnesių terminą pareiškėjas negalėjo dėl objektyvių priežasčių (31–32 b. l.).

Atsiliepimu į prašymą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad pareiškėjo neapdairumas ir neatidumas, netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas, negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (20–22 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjo AB „Šiaulių energija“ prašymą, atnaujino pareiškėjui AB „Šiaulių energija“ terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio skolininko V. T. turtą paveldėjusiai Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, patvirtino pareiškėjo AB „Šiaulių energija“ kreditorinį reikalavimą 174,01 Eur sumai (38–39 b. l.).Teismas nurodė, kad palikėjas V. T. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjas apie jo mirtį sužinojo tik 2015-10-22 iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM išrašo. V. T. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas pripažino svarbiomis pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, konstatuodamas, jog pareiškėjas nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. K. V. T. mirties dieną turėjo 174,01 Eur skolą už į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, teismas patvirtino kreditorinį reikalavimą 174,01 Eur sumai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti (54–56 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Šiaulių apylinkės teismas 2016-02-17 nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad fakto apie skolininko V. T. mirtį nežinojimas yra svarbi priežastis, nepažeidusi bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.

5.2. Skolininko V. T. skola kaupėsi nuo 2014 m. balandžio mėnesio, tačiau pareiškėjas skolininku pradėjo domėtis tik 2015 m. spalio mėnesį, ir būtent dėl pavėluotos paieškos bei netinkamo darbo organizavimo pavėluotai sužinojo apie skolininko mirtį. Pavėluotas sužinojimas yra subjektyvi, o ne objektyvi aplinkybė.

5.3. Dėl tokios situacijos susidarymo kaltas pats pareiškėjas, netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas negali būti pripažintas svarbia termino praleidimo priežastimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.2 str. 3 d.). CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, ir vienas jų – kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 str. 1 d. 2 p.). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).

8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties, o kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

9. Atskirąjį skundą apeliantas VĮ Turto bankas grindžia argumentu, kad pareiškėjo AB „Šiaulių energija“ nurodytos termino pareikšti kreditorinį reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidimo priežastys nėra svarbios, nes netinkamas darbo organizavimas ir pavėluotas sužinojimas apie palikėjo mirtį yra subjektyvi, o ne objektyvi aplinkybė.

10. CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali atnaujinti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011, 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

11. Kasacinis teismas taip pat yra nustatęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

12. Byloje nustatyta, kad V. T. už teiktas jo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. vasario 2 d. pareiškėjui liko skolingas 174,01 Eur. Buto savininkas V. T. mirė (duomenys neskelbtini). Apie V. T. mirtį pareiškėjas AB „Šiaulių energija“ sužinojo 2015-10-22, pateikęs užklausą Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (4 b. l.). Pareiškėjas, nustatęs, kad skolininkas yra miręs bei turi nekilnojamojo turto, registruoto jo vardu, 2015-11-10 užklausė Centrinės hipotekos įstaigą apie mirusio V. T. palikimą priėmusius įpėdinius, paskirtą testamento vykdytoją ar palikimo administratorių (5 b. l.). Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre išrašo matyti, kad palikėjo V. T. palikimą yra priėmusi Lietuvos Respublika. Minėtame išrašė nurodyta, kad dėl paveldimo turto kreipėsi Valstybės įmonė Turto bankas. Pareiškimą teismui dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo pareiškėjas pareiškė 2015-12-09 (1 b. l.).

13. Kaip minėta, remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Skolininkas V. T. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2015-05-02, iki nurodyto termino pareiškėjas nėra kreipęsis į įpėdinį, todėl darytina išvada, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia pats pareiškėjas AB „Šiaulių energija“, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms termino praleidimo priežastims. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naikinamasis trijų metų terminas nepraleistas.

14. Teismas pažymi, kad terminui atnaujinti svarbu nurodyti svarbias priežastis. Svarbios priežasčių aplinkybės turi egzistuoti tik termino eigos metu bei įvertinti termino tikslus, kadangi dažnai jų praleidimas sukelia svarbias teisines pasekmes ne tik jį praleidusiajam, bet ir kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi buvo pagrįstai atnaujintas terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas. AB „Šiaulių energija“ yra didelė įstaiga, teikianti šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas dideliam vartotojų kiekiui. Pareiškėjo teigimu, vien 2015 metais AB „Šiaulių energija“ teismams pateikė 981 ieškinį dėl skolų priteisimo iš fizinių ir juridinių asmenų, t.y. beveik po keturis ieškinius į dieną. Nurodyta aplinkybė lemia, jog pareiškėjas neturi galimybių sužinoti iš karto apie kiekvieno vartotojo mirtį, ypač tais atvejais, kada miręs paslaugų gavėjas neturi įpėdinių pagal įstatymą ar testamentą. Apeliacinės instancijos teismas svarbia laiko ir aplinkybę, jog taip pat yra nemaža dalis paslaugų gavėjų, kurie netinkamai vykdo ar nevykdo paslaugų sutarties sąlygų ir laiku nemoka už jiems suteiktas paslaugas. Todėl kiekvienu tokiu atveju jų duomenų paieška Gyventojų registro tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pripažintina netikslinga ir neatitinkanti protingumo kriterijų. Byloje nustatyta, jog apie paslaugų gavėjo V. T. mirtį pareiškėjas sužinojo 2015-10-22, pateikęs užklausą Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 2015-10-28 užklausė nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką, 2015-11-10 užklausė Centrinės hipotekos įstaigą, pareiškimą teismui dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo pareiškėjas pareiškė 2015-12-09. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi mirusiajam neturint įpėdinių ar jiems nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, yra sudėtinga sužinoti, kada ir kas gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės.

15. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas daugiau nei metus laiko nesidomėjo V. T. skola, pavėluotas sužinojimas apie skolininko mirtį ir netinkamas darbo organizavimas, išimtinai priklausiusios nuo pareiškėjo valios, nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kaip jau nurodyta AB „Šiaulių energija“ ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti tikrąją situaciją apie V. T. palikimo priėmimą, aktyviai siekė įgyvendinti savo teises, susijusias su kreditorinio reikalavimo pareiškimu. Vien ta aplinkybė, jog skola susidarė už ilgą laiko tarpą ar laikotarpis, per kurį buvo pateiktas pareiškimas dėl terminio kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu atsisakyti kreditoriui atnaujinti įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Byloje nepateikta įrodymų, kad palikimą sudarantis turtas nėra išlikęs, t. y. jau yra realizuotas ir nėra galimybės iš jo tenkinti AB „Šiaulių energija“ kreditorinio reikalavimo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.