- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-916-555/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16413-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- T. J.
- Ieškovas
- R. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1674-285/2020 pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos priteisimo bei iškeldinimo ir atsakovo T. J. priešieškinį R. S. dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, pripažinimo, nuosavybės teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. J. 500,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 32,75 kv. m., per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o per nurodytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovei atsakovą iškeldinti iš aukščiau nurodyto buvo savo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo sprendimo vykdymo išlaidas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas T. J. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas pripažinti, kad tarp jo ir ieškovės nuo 2003 m. balandžio 1 d. buvo sutarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, pripažinti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja daline atsakovo ir ieškovės nuosavybe, pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį vieno kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Kauno apylinkės teisme 2020 m. kovo 19 d. per EPP sistemą pateiktas atsakovo T. J. atstovės advokatės V. L. prašymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl ½ dalies vieno kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Analogiško turinio prašymą pats atsakovas elektroniniu paštu pateikė 2020 m. kovo 23 d.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad byloje yra priimtas jo priešieškinis dėl nuosavybės teisių į ½ dalį vieno kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo. Butas registruotas ieškovės vardu. Po paskutinio teismo posėdžio, kuriame negalėjo dalyvauti dėl ligos, ieškovė paskambino atsakovui ir pradėjo grasinti, kad parduos butą kartu su atsakovu. Tokie ieškovės grasinimai sudarė pagrindą prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovė gali parduoti butą, nes tam nėra jokių kliūčių, todėl jai pardavus turtą, o teismui tenkinus priešieškinį, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, arba tapti neįmanomu, nes pasikeistų buto savininkas, ir taip atsakovo interesai būtų iš esmės pažeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas, susijęs su ieškinio reikalavimu, yra preliminariai pagrįstas (pabrėžė, kad teismas konstatuoja preliminarų reikalavimo pagrįstumą, nes šalių ginčas dar nėra išspręstas, byla neišnagrinėta).
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų įžvelgti realų, o ne tariamą ieškovės nesąžiningumą ir tuo pagrindu imtis priemonių šalinti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie ieškovės realius ketinimus parduoti (perleisti, įkeisti ir pan.) turtą. Teismas laikė, kad atsakovas nepateikė jokių oficialių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę. Teismas vertino, jog atsakovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas T. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Netaikius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, ieškovė turėtų galimybę nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl ko dar labiau pasunkėtų ir taip jau sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad priešieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, o priešieškinyje nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą pagrįstai manyti, kad atsakovas ir ieškovė vedė bendrą ūkį 15 metų ir bendrai siekė įgyti ginčo butą, jį išlaikyti ir jį gerinti gyvenimui kartu. Ieškovė, siekdama išvengti bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo, gali parduoti butą, taip apsunkindama galimai atsakovui palankų teismo sprendimą.
8.3. Įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas netrukdo ieškovei įgyvendinti jos turimas ginčo turto naudojimo, valdymo teises, todėl ši laikinoji apsaugos priemonė nepažeistų jos teisių ir teisėtų interesų.
8.4. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
8.5. Pirmosios instancijos teismas nėra padaręs atžymos nekilnojamojo turto registre apie iškeltą civilinę bylą, susijusią su daiktinėmis teisėmis. Ieškovė realiai gali perleisti nekilnojamąjį turtą ar kitu būdu apsunktini disponavimą nekilnojamuoju turtu (pvz. jį įkeisti), nes tam nėra jokių kliūčių.
Atsiliepimas
9. Ieškovė R. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo T. J. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
9.1. Kaip ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip ir atskirasis skundas yra pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovas be jokių įrodymų tvirtina, kad ieškovė grasina jam parduosianti ginčo butą. Šiuo atveju bylinėjimasis vyksta nuo 2018 m. rugsėjo mėn., tuo tarpu atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė 2020 m. kovo 19 d. Per šiuos pusantrų metų ginčo butas galėjo būti parduotas ne vieną kartą, todėl atsakovo nurodyti argumentai yra visiškai absurdiški.
9.2. Atsakovas, pateikdamas 2019 m. kovo 28 d. į bylą priešieškinį šioje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti neprašė, nors visos ieškovės ieškinio aplinkybės, įrodymai, tuo pačiu ir jos „nesąžiningumas“ atsakovui buvo žinomi.
9.3. Atsakovas eilinį kartą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dėl ko ši byla taip pat nėra išnagrinėta per pusantrų metų laikotarpį. Atsakovui patogu gyventi ieškovės bute nemokant nuomos mokesčio, kurį jis privalėtų mokėti nuomodamas butą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Atsakovas T. J. atskirajame skunde (atskirojo skundo dalykas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartį, tačiau tiek iš paties skundo argumentų (atskirojo skundo pagrindas), tiek ir iš apeliacinės instancijos teismui perduotos bylos turinio matyti, kad šios nagrinėjamos bylos objektas yra būtent Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to neteisingos datos (2020 m. kovo 24 d) atskirajame skunde nurodydamas laikomas rašymo apsirikimu ir pripažįstama, kad atskirasis skundas pateiktas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutarties.
13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra iškilęs ginčas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė, be kitų reikalavimų, patikslintu ieškiniu prašo iškeldinti atsakovą iš ginčo buto, tuo tarpu atsakovas, be kitų reikalavimų, priešieškiniu prašo pripažinti ginčo butą bendrąja daline jo ir ieškovės nuosavybe ir pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo buto. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įrašo viešame registre dėl ½ dalies ginčo buto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, argumentuodamas tuo, jog ieškovė po paskutinio teismo posėdžio jam grasino parduosianti ginčo butą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, konstatavęs, kad šiuo atveju neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Su tokia teismo išvada atsakovas atskirajame skunde nesutinka.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovas šios teismo išvados neginčija. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
16. Byloje kilo ginčas dėl antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju atsakovas atskirajame skunde teigia, kad nepritaikius jo prašomos laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl daiktinių teisių į ginčo butą, šiam turtui perėjus tretiesiems asmenims, ar apsunkinus disponavimą juo, pasidarytų neįmanomas atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
17. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo priešieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai yra susiję su daiktinėmis teisėms į turtą, kuriam yra prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Taigi, pats ginčo pobūdis (ginčas dėl turto) leidžia spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti. Šalims laikantis priešingų pozicijų dėl nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą – butą (atsakovui įrodinėjant, kad su ieškove ginčo bute gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, mokėjo paskolą ir pan., o ieškovei tai neigiant ir prašant atsakovą iškeldinti iš ginčo buto), siekiant išsaugoti esamą turto teisinę padėtį nepakitusia viso bylos proceso metu, neabejotinai egzistavo pagrindas šią padėtį užfiksuoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, padarant viešame registre atitinkamą įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, kad be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018, 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir objektyviai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų turinį, sprendžia, kad atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju, jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į ½ ginčo nekilnojamojo turto-buto dalį, kuris šiuo metu visas yra įregistruotas ieškovės vardu. Taigi, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimas tretiesiems asmenims neabejotinai apsunkintų galimo teismo sprendimo įvykdymą ar jis taptų iš viso neįmanomas, t. y. nagrinėjamu atveju neabejotinai egzistuoja grėsmė galbūt palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymui. Be to, laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo, t. y. užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo objektu esančio turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, kaip minėta, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu atsakovui palankaus sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.).
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Šiuo atveju buvo tikslinga patenkinti atsakovo prašymą bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir tokiu būdu laikinai užkirsti kelią nekilnojamojo turto perleidimui tretiesiems asmenims. Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, draudžiantis disponuoti ginčo turtu, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, neproporcingai neapsunkina ieškovės galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, todėl atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
21. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl ½ dalies vieno kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo T. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl ½ dalies vieno kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.