Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1249-390/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
2S-1249-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03362-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
UAB „BCB group“
Atsakovas
UAB „Autocentrum A5“, T. N., UAB „Edmiga“
Trečiasis asmuo
UAB „Edmiga“
Civilinė byla Nr. 2S-1249-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03362-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.6.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „BCB group“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1258-896/2014 pagal ieškovo UAB „BCB group“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Autocentrum A5“, T. N., UAB „Edmiga“ ir trečiajam asmeniui UAB „Edmiga“ dėl nuosavybės teisės gynimo ir žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą T. N. sustabdyti veiksmus, kuriais žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalijimo du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas naudotis tretiesiems asmenims ne pagal žemės sklypo paskirtį; įpareigoti atsakovą UAB „Autocentrum A5“ sustabdyti veiksmus, kuriais žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalijimo du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), naudojamas arba perduodamas naudotis tretiesiems asmenims ne pagal žemės sklypo paskirtį; įpareigoti atsakovą UAB „Edmiga“ sustabdyti veiksmus, kuriais žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalijimo du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal žemės sklypo paskirtį.

Ieškovas nurodo, jog 2012 m. lapkričio 20 d. buvo vykdomos T. N. nuosavybės teise priklausančių įkeistų nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pietariu k., Marijampolės sav., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Pietariu k., Marijampolės sav. ir žemės sklypo, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Puskelnių k. Marijampolės sav. pirmosios varžytinės, kurias organizavo antstolis A. A.. Varžytines laimėjo ieškovas. 2013 m. kovo 14 d. ieškovas į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo visą likusį kainos, už kurią buvo parduoti žemės sklypai, ir varžytinių dalyvio įmokos skirtumą. Tačiau antstolis atsisakė pasirašyti pardavimo iš varžytinių aktą ir nuosavybės teise perleisti ieškovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalijimo du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį(duomenys neskelbtini), nes buvo pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. 2013 m. balandžio 3 d. antstolio patvarkymo Nr. 0023/10/00520 kopija pridedama. Nesutikdamas su minėtu patvarkymu ieškovas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Tačiau tenkinus atsakovo T. N. prašymą civilinė byla Nr. 2-1794-570/2013 dėl antstolio veiksmų yra sustabdyta kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-1763-221/2013 pagal atsakovo T. N. skundą, nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Šiuo metu Kauno apygardos teismas yra priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1763-221/2013, tačiau atsakovas T. N. yra pateikęs apeliacinį skundą, todėl sprendimas nėra įsiteisėjęs. Žemės sklypas padalintas į paimamą žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams 0,0678 ha dydžio ir liekančią savininkui 0,97222 ha dydžio. Šiuo metu žemės sklypas vis dar yra valdomas ir nuosavybės teise priklauso atsakovui T. N., kuris ieškovui nežinomais pagrindais yra suteikęs atsakovui UAB „Autocentrum A5“ teisę naudotis žemės sklypu, vykdyti jame veiklą, žemės sklypą perleisti naudotis tretiesiems asmenims. Ant žemės sklypo yra pastatyta dalis atsakovui UAB „Edmiga" priklausančio pastato - valgyklos. Iš pridedamo VĮ „Registrų centras" išrašo matyti, kad ši valgykla neva yra ant atsakovui UAB „Autocentrum A5“ priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5114/0001:219. Tačiau faktiškai pastatas yra pastatytas nesilaikant Lietuvos Respublikos statybą reglamentuojančių teisės aktų ir yra išsidėstęs ne tik ant atsakovo UAB „Autocentrum A5“ žemės sklypo, bet ir ant atsakovui T. N. priklausančio žemės sklypo bei pravažiavimo, esančio tarp žemės sklypų. Dėl tokių neteisėtų statybų ieškovas jau yra keipęsis į teismą ir šiuo metu byla yra nagrinėjama Marijampolės apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-5186-896/2013. Tačiau tokiu būdu akivaizdu, kad yra neteisėtai naudojamas ir ginčo žemės sklypas, nes ant jo stovi dalis pastato, sklypas naudojamas į pastatą patekti. Ieškovas dalyvavo varžytinėse ketindamas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose jis ketina auginti agurkus bei naudoti žemės sklypus pagal jų tikslinę paskirtį. Tačiau tiek ieškovo įgytame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Pietariu k., Marijampolės sav., kurio pardavimo iš varžytinių aktą pasirašė antstolis, tiek ginčo žemės sklype, yra neteisėtai įrengtos stovėjimo aikštelės su betonine danga. Dėl neteisėtų statybos padarinių pašalinimo Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1632-342/2011, kurioje 2011 m, lapkričio 11 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iš dalies tenkino ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ir įpareigojo T. N. pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant ant visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies esančias aikšteles. Dalis bylos, dėl likusių stovėjimo aikštelių neteisėtą statybos padarinių pašalinimo buvo perduota nagrinėji iš naujo pirmosios instancijos teismui — Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-571/2013 įpareigojo atsakovą T. N. pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir nuo likusios žemės sklypo dalies arba per teismo nustatytą terminą gaunant statybą leidžiančią dokumentaciją arba nugriaunat automobilių stovėjimo aikšteles. Taigi akivaizdu, kad atsakovas T. N. neteisėtai ne pagal paskirtį naudoja žemės sklypą dėl ko ieškovui ateityje gali kilti žalos, nes jis pasirašius žemės sklypo pardavimo iš varžytinių aktą, ir nuosavybės teise įgijęs žemės sklypą, negalės jo naudoti pagal paskirtį t. y. žemės ūkio veiklai, augindamas agurkus. Ieškovas nurodo, kad yra sumokęs už žemės sklypą visą jo rinkos kainą, tačiau ne tik negali juo naudotis, bet ir pagrįstai mano, kad dėl atsakovų daroma žala žemės sklypui ir tokiu būdu kyla žalos grėsmė ieškovui, o dėl šiuo metu vykstančių teisminių ginčų žemės sklypas dar ilgą laiką bus naudojamas atsakovų. Pabaigus žemės sklypo dalies paėmimą visuomenės poreikiams, bus paimta tik nedidelė dalis žemės sklypo. Likusią dalį žemės sklypo turėtų įgyti ieškovas, šiuo metu jau sumokėjęs už žemės sklypą rinkos kainą. Net ieškovui ir neįgijus žemės sklypo būtų iš naujo organizuojamos ir vykdomos varžytinės ir žemės sklypas parduodamas, taip užtikrinant dalį kreditorinių reikalavimų patenkinimo. Tačiau šiuo metu žemės sklypą naudoja kiti asmenys, kurie žemės sklype vykdo veiklą, darančią itin neigiamą poveikį žemės sklypui, mažinančią žemės sklypo rinkos vertę. Tokiu būdu kyla žalos grėsmė ieškovui nes jis sumokėjęs už žemės sklypą rinkos kainą, vėliau gali gauti žemės sklypą žymiai prastesnės būklės, apterštą, kurį reikės valyti nuo pavojingų medžiagų arba kreditoriams, kurių naudai žemės sklypas yra įkeistas, nes žemės sklypas bus prastos būklės, o jo rinkos kaina mažės. Taigi šiuo atveju ieškovas gindamas savo teises reiškia prevencinį ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 13 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė (1 t., 163–164).

Teismas nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į tai, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0604-1938, esančio Pietarių k., Marijampolės sav. pardavimo iš varžytynių aktas nepasirašytas, kad šiuo metu Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1763-221/2013 nėra įsiteisėjęs. Minėtoje byloje ieškovas T. N. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2013 m. balandžio 3 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis A. A. 2012 m. lapkričio 20 d. iš varžytynių pardavė ieškovui T. N. priklausantį turtą; taikyti restituciją – grąžinti ieškovui T. N. nuosavybėn turto pardavimo iš varžytynių aktu parduotą žemės sklypą 0,9000 ha, kadastrinis Nr. 5114/0001:255, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pietarų kaime, Marijampolės savivaldybėje, o atsakovei UAB „BCB group“ – jos sumokėtus 156 000 Lt; pripažinti 2012 m. lapkričio 20 d. antstolio A. A. vykdytas varžytynes, iš kurių buvo pardavinėjami T. N. nuosavybės teise priklausantys įkeisti nekilnojamieji daiktai - 0,9000 ha žemės sklypas, esantis Pietarių kaime, Marijampolės savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,0400 ha žemės sklypas, esantis Pietarių kaime, Marijampolės savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiomis. Teismas nustatė, kad nors ieškovo ieškinys pagrįstas jo teisės į daiktą, t. y. į ginčo žemės sklypą, gynimu, tačiau klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nėra išspręstas ginčas dėl ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą, kadangi nėra pasirašytas varžytynių aktas. Taigi, ieškovas tik siekia įgyti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovai, kaip įrodinėja ieškovas, žemės sklype vykdo komercinę veiklą, kuri nėra susijusi su žemės ūkio veikla. Patenkinus prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo akivaizdžiai sutriktų atsakovų komercinė veikla žemės sklypuose. Teismas atsižvelgė į tai, kad teisme šiuo metu sprendžiamas ginčas dėl varžytynių teisėtumo, todėl galima tokio ginčo baigtis yra varžytynių pripažinimas negaliojančiomis, ko pasėkoje būtų vykdomos kitos varžytynės, ir, galimai, jas laimėtų kitas subjektas. Dėl šios priežasties ir šioje byloje, sulaukus atsakovų atsiliepimų į ieškinį bus sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas darė išvada, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius civilinę bylą, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas truktų ilgai. Kadangi tuo laikotarpiu atsakovai negalėtų vykdyti komercinės veiklos, jų patirti nuostoliai galimai būtų neproporcingi ieškinio reikalavimais siekiamai užkirsti žalai. Be to, teismas taip pat pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovo prašomu tikslu – apsaugoti žemės sklypą nuo galimos žalos - užterštumo, jo naudojimo kaip automobilio stovėjimo aikštelių, nes nuosavybės teise įgijęs žemės sklypą, ieškovas negalės jo naudoti pagal paskirtį t. y. žemės ūkio veiklai, augindamas agurkus, būtų paneigta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-11-19 civilinėje byloje Nr. 2- 8-571/2013 priimto sprendimo esmė – leisti nustatytu terminu įteisinti T. N. automobilių stovėjimo aikšteles. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog vykdo žemės ūkio veiklą, tarp jų agurkų auginimą, be to, automobilių stovėjimo aikštelių veikla ginčo žemės sklype vykdoma nuo 2006 m., t. y. jau 7 metus, o ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų ar kitų objektyvių duomenų kiek per nurodytą laiką, kaip ieškovas įrodinėja, kad buvo užterštas žemės sklypas, ir kokiu mastu būtų išvengta žalos laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimo atveju.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „BCB group“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones (2 t., b. l. 1–5). Skunde nurodo, kad:

Nors žemės sklypo nuosavybės teisė nepriklauso ieškovui, nepaneigia būtinumo šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tada kai yra ginama nuosavybės teisė, o kai yra tam tikri CPK 144 str. numatyta pagrindai. Šiuo atveju matyti, kad žemės sklypui atsakovų neteisėtais veiksmais nuolatos daroma žala, o žemės sklypo būklė blogėja jį naudojant ne pagal paskirtį. Ieškinyje jau buvo nurodyta, kad žemės sklype laikomi naudoti automobiliai, vykdomos neteisėtos statybos, žemės sklypas yra teršiamas. Tokie veiksmai daro itin neigiamą įtaką žemės sklypui, o tokios neigiamos įtakos mąstai gali būti nustatyti tik paskiriant byloje ekspertizę. Jokių skaičiavimų, kuriuos nurodo teismas ieškovas negali pateikti, nes nėra žemės sklypo savininkas ir negali į jį patekti, paimti dirvos mėginį, kitais būdais ekspertui ar specialistui pateikti informacijos apie žemės sklypą, kuri leistų nustatyti kokio dydžio žala jam yra daroma kiekvieną dieną.

Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir užsitęsus bylinėjimuisi, o atsakovams ir toliau tęsiant tokius žalingus savo veiksmus, ieškinio patenkinimo atveju jokios reikšmės nebeturės ieškovui palankus teismo sprendimas, nes žemės sklypo būklė per tą laiką gali labai suprastėti, o žemės sklypo nebebus įmanoma naudoti pagal paskirtį.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra reikšmingas ne tik užtikrinant ieškovo ieškinio reikalavimus, bet turi ir viešąjį interesą, nes kaip jau buvo minėta, ieškovui net neįgijus žemės sklypo, sklypas vėl būtų pardavinėjamas varžytinėse. Tokiu būdu vis dar naudojant žemės sklypą ne pagal paskirtį gali nukentėti ir kreditorių, kurių reikalavimų užtikrinimui yra įkeistas žemės sklypas, interesai, nes jų reikalavimai bus patenkinti žymiai mažesne dalimi.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones sutriktų atsakovų komercinė veikla, o jų dėl to galimai patirta žala būtų neproporcinga ieškovo ieškinio reikalavimais siekiamai užkirsti žalai, nes T. N. pats žemės sklype jokios komercinės veiklos nevykdo. Jis yra suteikęs teisę atsakovui UAB „Autocentrum A5" žemės sklype vykdyti veiklą. Taip pat UAB „Autocentrum A5" pati žemės sklype nevykdo veiklos, ji nuomoja žemės sklype esančias automobilių stovėjimo aikšteles tretiesiems asmenims. Todėl UAB „Autocentrum A5" turi visas galimybes savo veiklą vykdyti kituose žemės sklypuose, juos nuomotis ar neatlygintinai naudotis bei subnuomoti ir tokiu būdu gauti lėšas. UAB „Edmiga" taip pat neturi jokios teisės vykdyti veiklos ant T. N. priklausančio žemės sklypo, nes nuomos sutarties pagrindu privalo naudotis tik atsakovo UAB „Autocentrum A5" žemės sklypu, o jos pastatas privalo stovėti ant UAB „Autocentrum A5" priklausančio žemės sklypo. Taigi jokia UAB „Edmiga" komercinė veikla teikiant maitinimo paslaugas valgykloje ant šio žemės sklypo net nėra galima ir apskritai negali būti vykdoma. Todėl UAB „Edmiga" teisėtai vykdydama veiklą, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepatirs jokios žalos.

Ieškovas nesutinka su teismo motyvu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų paneigta įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo atsakovui T. N. leista pašalinti neteisėtos statybos padarinius - įteisinti neteisėtai pastatytas automobilių stovėjimo aikšteles, esmė, nes ieškovas siekia ne uždrausti atsakovui šalinti neteisėtos statybos padarinius, o užtikrinti, kad žemės sklypas bus naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, nekenkiant žemės sklypui ir nemažinant jo rinkos kainos. Apeliantas pažymi, kad iki šiol neteisėtos statybos padariniai nėra pašalinti, žemės sklypo paskirtis nėra pakeista. Taigi, šiuo metu žemės sklypas yra neteisėtai naudojamas ne pagal paskirtį, o siekiant užtikrinti, kad ieškovo ieškinio reikalavimus laikinosios apsaugos priemonės privalo būti taikytos.

Teismas nutartyje analizavo ne laikinosioms apsaugoms priemonėms taikyti būtinas sąlygas, vertino ar šiuo atveju jos galėjo būti taikomos, o iš esmės pasisakė ir dėl ieškovo ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo.

Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali būti laikomos neatitinkančios ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo ir kitus principus, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų varžoma atsakovų veikla, ribojamas atsiskaitymas su kreditoriais bei darbuotojais, galimybės sudaryti naujas sutartis, gauti kreditus, plėsti veiklą, nes žemės sklype atsakovai gali vykdyti žemės sklypo tikslui neprieštaraujančią veiklą, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra prašoma tokios veiklos apriboti ar uždrausti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai UAB „Autocentrum A5“, T. N. ir UAB „Edmiga“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti (2 t., b. l. 19–27). Atsiliepime nurodoma, kad:

Įvertinus tai, kad ieškovas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalijimo du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau - Žemės sklypas) atžvilgiu jokių teisių neturi (kainos sumokėjimas ir pinigų laikymas antstolio depozitinėje sąskaitoje, šiam raginant pinigus atsiimti - su tokiu antstolio sprendimu nesutinkant, nuosavybės teisių į Žemės sklypą, kurias būtų galima ginti, nepatvirtina), tokių teisių, kurios ieškovui nepriklauso, gynimas - negalimas. Nesant objekto, kuris teismo galėtų būti ginamas, ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pagrįstai atmestos.

Atsiliepimas

Atsakovai nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad žemės sklypui atsakovų neteisėtais veiksmais nuolatos daroma žala, o žemės sklypo būklė blogėja jį naudojant ne pagal paskirtį. Atsakovai pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 8-571/2013 2013-11-19 sprendimu teismui nustačius T. N. terminą įteisinti Žemės sklype pastatytas automobilių stovėjimo aikšteles, akivaizdu, kad Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. ir 8 d. nurodytos aplinkybės, kurias ieškiniu ginčija Ieškovas (pvz. kad savavališkomis statybomis yra teršiama aplinka, daroma žala Žemės sklypui ir pan.), buvo įvertintos ir jokio žalingo poveikio, dėl ko reikėtų apriboti naudojimąsi jomis, t. y. savavališkai pastatytomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, nustatyta nebuvo.

Atsakovai atkreipia dėmesį, kad žemės sklypą naudojant tai pačiai paskirčiai septynis metus (jo naudojimas šiai dienai nuo naudojimo prieš septynis metus - nesiskiria, ir ginčo dėl to tarp šalių - nėra), žemės sklypas jau seniai nebūtų tinkamas jo naudojimui pagal paskirtį ir Ieškovas jokio suinteresuotumo juo nebūtų išreiškęs. Visi deklaratyvaus pobūdžio ieškovo išakyti teiginiai, yra ne kas kita, kaip siekimas apriboti konkurento veiklą. Tokiu būdu padaryti atsakovams žalos ir pašalinti juos iš rinkos. Ieškovo teiginys, kad atsakovai žemės sklype atlieka neteisėtas statybas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Jokių statybų, išskyrus tas, kuriomis yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, atsakovai žemės sklype nevykdo.

Atsiliepimas

Atsakovai nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl valgyklos, kuri, pasak ieškovo, neteisėtai stovi žemės sklype, vykdomos maitinimo veiklos daromos žalos. Atsakovai nurodo, kad UAB „Edmiga" priklausantis pastatas, unikalus Nr. 4400-1784-7846, stovi ne žemės sklype, kaip nurodo ieškovas, bet atsakovui UAB „Autocentrum A5" priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. Nr. 4400-0568-9189. Šią aplinkybę patvirtina viešo registro duomenys, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Maitinimo veikla yra griežtai kontroliuojama. Ji nuolat tikrinama ir prižiūrima. Todėl jeigu valgykloje vykdoma maitinimo veikla keltų pavojų žmonėms ir aplinkai, terštų aplinką, valgykla su savo vykdoma veikla jau seniai būtų buvusi uždaryta. Ieškovo teiginys, kad jis negali pateikti jokių skaičiavimų, įrodymų, kad žemės sklypas realiai teršiamas ir pan., taip pat atmestinas. Atsakovų manymu, ieškovas galėjo prašyti teismo leidimo, atitinkamiems faktams nustatyti, patenkant į žemės sklypą, kreiptis į atitinkamas institucijas ir prašyti jų atlikti tyrimus, patikrinimus ir pan. Tuo tarpu nei vienas iš nurodytų veiksmų atliktas nebuvo. O tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad šio ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikslas - ne pažeistų teisių gynimas, o noras sužlugdyti konkuruojančių subjektų veiklą.

Atsakovai teigia, kad nei ieškovo, nei trečiųjų asmenų teisės, žemės sklypą naudojant ne pagal paskirtį, nepažeidžiamos, ieškovas prisidengdamas viešu interesu siekia sau naudos.

Aplinkybę, kad Žemės sklypas, be jokios žalos jam ir aplinkai, gali būti naudojamas ne tik žemės ūkio paskirčiai, patvirtina Marijampolės savivaldybės bendrasis planas, kuriame aiškiai nurodyta, kad Žemės sklypas patenka į intensyvią statybą. O tai reiškia, kad Žemės sklypas, nedarant jokios žalos jam, gali būti naudojamas tiek žemės ūkio paskirčiai, tiek komercinei.

Atsakovai sutinka su teismo motyvu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų paneigta 2013-11-19 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 8-571/2013 esmė - leisti nustatytu terminu įteisinti T. N. automobilių stovėjimo aikšteles.

Atsiliepimas

Atsakovai mano, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad žemės sklypą įsigijo agurkų auginimui. Apie tariamai ieškovo pažeistas teises patvirtina tai, kad ieškovui prieš įsigyjant žemės sklypą buvo pranešta ir jam buvo žinoma, kad žemės sklypai bus įsigyjami su apsunkinimais ir negalės būti naudojamo pagal tikslinę jų paskirtį. Atsakovai taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas patikslintu ieškiniu iš atsakovo UAB „Autocentrum A5" reikalauja priteisti žalos atlyginimą - negautas pajamas - ne iš agurkų auginimo veiklos, bet iš automobilių stovėjimo aikštelių nuomos. O tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad ieškovas Žemės sklypą II įsigijo ir gretimais esantį Žemės sklypą ketino įsigyti, mokėdamas žemės ūkio paskirties žemei neadekvačią kainą, ne žemės ūkio paskirties naudojimu, bet tai pačiai automobilių stovėjimo aikštelių nuomos veiklai.

Atsakovų manymu, atmestinas ieškovo teiginys, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovų komercinė veikla nesutriktų. Priešingai, apribojimas ilgam laikui (galimai, viršijant kelis metus, kas, vertinant šiai dienai proceso eigą bei ketinimą stabdyti bylą - neišvengiama), gali ne tik sutrikdyti komercinę veiklą, bet ją ir sužlugdyti. Žemės sklypas yra dengtas asfaltuota danga, dėl to jos naudojimas šiai dienai Žemės ūkio paskirčiai, auginant tokiame Žemės sklype žemės ūkio paskirties kultūras, objektyviai vertinant, neįmanomas. Tuo tarpu aikštelių nugriovimas (asfalto dangos pašalinimas), nesibaigus jų įteisinimui skirtam laikui, prieštarautų 2013-11-19 Teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 8-571/2013 esmei.

Atsakovų teigimu, teismas pasisakė tik dėl tų ieškinio motyvų, kurie neatsiejamai susiję su prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimu.

Jokio realaus būtinumo, išskyrus niekuo nepagrįstą teiginį, kad Žemės sklypui daroma žala, jis teršiamas, Ieškovas, tikslu taikyti apribojimus Atsakovų veiklai, nepateikė. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl jų ypatingai didelio masto yra itin varžančio pobūdžio, todėl jų taikymo būtinumas, kaip ir pateiktų reikalavimų tikėtinumas, turėjo būti pagrįsti patikimais įrodymais. Deklaratyvaus pobūdžio teiginių pateikimas Ieškovo prašomos apimties apribojimų taikymui, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teisių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, nepažeidė proporcingumo principo, dėl ko buvo priimtas pagrįstas procesinis sprendimas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik išimtiniais atvejais ir turi būti susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Taigi, prevencinio ieškinio dalykas yra specifinis – reikalavimas uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą T. N. nutraukti veiksmus, kuriais žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalijimo du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)., perduodamas naudotis tretiesiems asmenims ne pagal žemės sklypo paskirtį; atsakovą UAB „Autocentrum A5" nutraukti veiksmus, kuriais žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalijimo du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)., naudojamas arba perduodamas naudotis tretiesiems asmenims ne pagal žemės sklypo paskirtį; atsakovą UAB „Edmiga" nutraukti veiksmus, kuriais žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalijimo du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal žemės sklypo paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą šių reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą T. N. sustabdyti veiksmus, kuriais žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas naudotis tretiesiems asmenims ne pagal žemės sklypo paskirtį; įpareigoti atsakovą UAB „Autocentrum A5“ sustabdyti veiksmus, kuriais žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamas arba perduodamas naudotis tretiesiems asmenims ne pagal žemės sklypo paskirtį; įpareigoti atsakovą UAB „Edmiga“ sustabdyti veiksmus, kuriais žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0604-1938 naudojamas ne pagal žemės sklypo paskirtį, padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas atsakovų teisių ribojimui, be to, ieškovas neįrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos išvada. Pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovams veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Nagrinėjamu atveju savo reikalavimams užtikrinti ieškovas, pateikęs tapatų prašymą sustabdyti atsakovų galimai neteisėtus veiksmus, tačiau tokio savo prašymo nepagrindė jokiais svariais argumentais ir įrodymais, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje neįpareigojus sustabdyti atsakovams atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus, vėliau, jeigu ginčas būtų išspręstas ieškovo naudai, jau nebus įmanoma ar bus labai sunku įvykdyti teismo sprendimą ir, kad dėl tokių atsakovų veiksmų bus padaryta žala ar atsiras nuostoliai. Šiuo atveju ieškovas, siekdamas sustabdyti atsakovų galimai neteisėtus veiksmus, t. y., nenaudoti žemės sklypo ne pagal paskirtį, prašymą grindė tik nurodydamas, kad žemės sklypo būklė dėl atsakovų vykdomos veiklos, taršos gali labai suprastėti, o žemės sklypo nebebus įmanoma naudoti pagal paskirtį. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą atsižvelgtina į tai, kad ieškovas ateityje įgijęs nuosavybės teises į žemės sklypą, jį galimai naudos agurkų auginimui. Tikslas naudoti žemės sklypą, kurio nuosavybę ieškovas siekia įgyti, pagal paskirtį grindžiamas tik apelianto ketinimais auginti kultūras. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovas neįrodė turtinės žalos ar nuostolių susidarymo realumo.

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo ir kitus principus, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų varžoma atsakovų veikla, kadangi žemės sklype atsakovai galės vykdyti žemės sklypo tikslui neprieštaraujančią veiklą, kuri laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebūtų apribota ar uždrausta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 145 str.). Byloje nustatyta, kad varžytinių aktas, kuriuo žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalijimo du sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). parduotas ieškovui nėra pasirašytas, nuosavybė ieškovo vardu liko neįteisinta, neatsižvelgiant į tai, kad pinigai yra įmokėti antstolio depozitinėje sąskaitoje. Vadinasi, prašoma apginti galimai teisėtus ieškovo interesus, o tuo tarpu atsakovams taikant griežtas poveikio priemones, stabdant šiuo metu vykdomą atsakovų komercinę veiklą, kurios teisėtumo klausimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nėra sprendžiamas, gali kilti neigiami padariniai ir galimi nauji ginčai tarp šalių. Pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones iš esmės būtų pažeisti šiuo metu teisėti atsakovų interesai ir teisės būtų varžoms daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys tenkintinas, ar akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nutartyje analizavo ne laikinosioms apsaugoms priemonėms taikyti būtinas sąlygas, vertino ar šiuo atveju jos galėjo būti taikomos, o iš esmės pasisakė ir dėl ieškovo ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nutartyje nurodyti argumentai, kuriais iš esmės kvestionuojamas ieškovo ieškinio teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir pažymi, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnis), o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Byloje akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, taigi teismas, atlikdamas preliminarų ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimą, pasisakė dėl ieškinio reikalavimams tapačių poveikio priemonių reikalavimų, tačiau netyrė bylos įrodymų, jų nevertino ir nesprendė ginčo iš esmės.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos tesimo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, šalių argumentus bei pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė šios išimtinės galimybės bei skundžiama nutartimi atsisakė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai ir teisėtai, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Algimantas Kukalis