- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- 1-308-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50088-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- Z. J.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam Z. J. (Z. J.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį – 45 parų arešto bausme, bausmę atliekant poilsio dienomis ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. 2013 m. kovo 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 45 parų arešto bausmę nustatyta atlikti įprastine tvarka;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) – 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. 2013 m. gegužės 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2012 m. gruodžio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės;
3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus. 2016 m. gruodžio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2015 m. birželio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;
7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. J. 2020 m. gruodžio 25 d. apie 01 val. 21 min., ties 7 numeriu pažymėtu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo traktorių „Benford Mini Dumpers 3000DF“, be valstybinių numerių, kuris nėra registruotas Lietuvoje, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.39 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis Z. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iki kaltinime nurodyto įvykio negėrė 15 mėnesių. Tačiau nuvažiavęs pas draugą po darbo ir jam pasiūlius išgerti, nesusilaikė ir išgėrė. Po to pradėjo namo važiuoti. Pamena kai policijos pareigūnai atvyko. Neblaivumą jam nustatė pareigūnai su alkotesteriu, nustatė 2,39 promiles. Vairavo „Mini dumper 3000DF“, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) darbdaviui. Traktoriaus vertė 5 000 eurų. Darbe jis charakterizuojamas teigiamai, nes stengiasi, dirba, po darbo pasilieka ir savaitgaliais dirba jeigu reikia. Sausio 7 d. kreipėsi į Žirmūnų poliklinika, kad kodas nuo alkoholio metams būtų pritaikytas. Jei teismas neskirs realios laisvės atėmimo bausmės, važiuos toliau gydytis nuo alkoholio. Yra Probacijos tarnybos priežiūroje, kuri sako, kad jis stengiasi, lankė kursus, visus įpareigojimus įvykdė, turi tik vieną pažeidimą, su mama nebendrauja, elgesį keičiančiose programose dalyvavo. Pusantrų metų nieko nebuvo padaręs. Visą laikotarpį gydėsi. Probacijos tarnybos priežiūroje jam liko būti iki 2021 m. balandžio 11 d. Šio padaryto nusikaltimo priežastis alkoholis. Mano, kad dabar gali save kontroliuoti dėl alkoholio. Ateityje dirbs, negers. Šiuo metu gyvena darbovietėje, kur sargui skirta vieta. Gyvens ten kol namą ar butą ras. Dėl savo poelgio laibai gailisi, prašo suteikti dar vieną galimybę ir neskirti laisves atėmimo bausmės, nes pataisos namai nieko nepakeis, ten nieko gero.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.
Be kaltinamojo Z. J. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Liudytoja V. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. B., gyvena (duomenys neskelbtini) virš dvejų metu. Nesenai išgirdo, kad iš įkalinimo įstaigos grižo Z. J., kuris yra jos vyro brolio buvusios žmonos sūnėnas. Ji jo asmeniškai nepažįsta ir gyvai nematė, tik girdėjo, kad šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 25 d., jai su šeima būnant savo name (duomenys neskelbtini), apie 01.05 val., jai matant, į jos kiemą be šviesų, vairuodamas traktorių ir būdamas akivaizdžiai neblaivus, atvažiavo nepažįstamas vyras. Jis priėjo prie jos kieme ir paprašė pakviesti jam jos vyro brolį T., kuris tuo metu pas juos šventė Kalėdas. Ji buvo šokiruota jo būkle, jis svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, jis vos stovėjo ant kojų. Išėjęs T. jai paaiškino, kad šis girtas asmuo yra jo buvusios žmonos sūnėnas Z. J., ir jo jam gaila. T. išėjus, ji išvarė Z. J. iš namų, nes nenorėjo, kad jos vaikai matytų tokią šlykštynę. Z. J. išėjo ir ji išgirdo, kaip kieme užsivedė traktorius ir pradėjo judėti. Netrukus apie 01.21 val. ji išgirdo, buksuojančių ratų garsą. Ji išbėgo į kiemą ir pastebėjo, kad Z. J. sėdintis traktoriuje bando išvažiuoti iš jos kiemo, tačiau jo vairuojamo traktoriaus ratai prasisuka ir jis užstrigo. Ji nedelsiat paskambino 112 ir iškvietė policiją, pranešdama apie girtą vairuotoją. Atvažiavęs policijos ekipažas sulaikė Z. J.. Jis traktoriuje buvo vienas ir jos akivaizdoje negėrė. Kitų pašalinių asmenų šalia traktoriaus nebuvo. Daugiau apie šį įvyki papasakoti nieko negali, kadangi iki šiol matytu vaizdu yra šokiruota (b. l. 11–14).
Liudytojas M. M. (M. M.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius. UAB užsiima žemės darbais ir griovimo darbais. 2016 m. gegužės 3 d. (duomenys neskelbtini) įsigijo traktoriuką, vadinamą Mini dumperį "Benford Mini Dumperis 3000DF", kuris yra priskiriamas prie žemės ūkio technikos, jį (duomenys neskelbtini) naudojo krovinių pervežimui atliekant darbus. Traktoriukas buvo įgytas 2016 metais iš Olandijos, Lietuvoje nebuvo užregistruotas, Lietuvos Respublikos valstybinių numerių neturėjo. Nebuvo užregistruotas todėl, kad buvo naudojamas tik uždarose statybos teritorijose, o gatvėse, eisme, nedalyvavo, nors norint eksploatuoti jį gatvėse, tai yra važinėti keliais, dalyvauti esme, norint jį vairuoti, asmuo turi turėti vairuotojo teises. Z. J. pažįsta, jis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Z. J., kiek jam yra žinoma, teisės vairuoti neturi, jis pagal darbo pobūdį su traktoriuku "Benford Mini Dumperis 3000DF" nedirbo. Traktorius 2020 m. gruodžio 24 d. stovėjo (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu (duomenys neskelbtini) darbininkai atlieka remonto darbus. 2020 m. gruodžio 24 d. traktorius buvo paliktas po darbų, stovėjo pastato viduje. Prie statybos vietos yra taip vadinamas budėjimo postas, kuriame šiuo metu gyvena Z. J., kuris turi raktus nuo statybos objekto. 2020 m. gruodžio 25 d. naktį, jam paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad Z. J. buvo sulaikytas vairuodamas neblaivus traktorių "Benford Mini Dumperis 3000DF". Apie tai, kad Z. paėmė traktorių pasivažinėti, jis nieko nežinojo. Kadangi jis turi raktus, tai galėjo užeiti į statomą pastatą, kuriame stovėjo traktorius, traktoriui užvesti rakto nereikia, jis užsiveda įjungus jungiklį, todėl laisvai galėjo paimti traktorių. Dėl to, kad Z. paėmė traktorių, jis jam, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius pretenzijų neturi (b. l. 16–19). Elektroniniu paštu pateikė traktoriaus–mini dumperio "Benford Mini Dumperis 3000DF“ įsigijimo dokumentus (b. l. 33–35).
Iš Vilniaus apskr. VPK PR vyriausiojo patrulio E. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 25 d. apie 1.21 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), po pranešėjos sklypą važinėja neblaivus kaimynas savadarbiu traktoriumi. Atvykus nurodytu adresu kreipėsi į juos V. B., kuri nurodė, kad pro jos namą keliuku važinėja savadarbis traktorius, kuris įvažiavęs į jos kiemą, užklimpo. Vairuotojas visiškai girtas. Jiems atvykus prisistatė vairuotojas – Z. J., kuris prisipažino, kad vairavo techniką ir kad alkoholį vartoja nuo pietų. Vairuotojas pirmu pūtimu įpūtė 2,56 promiles, antru – 2, 39 promiles (b. l. 20).
Iš 2020 m. gruodžio 25 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Z. J. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartoja nuo pietų buvo atliktas tikrinimas prietaisu ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0428, patikros Nr. 1359998. Pirmuoju tikrinimu 02.22 val. nustatytas 2,56 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 02.42 val. nustatytas 2,39 promilių girtumas (b. l. 21).
Iš 2020 m. gruodžio 25 d. 02.22 val. alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros Nr. 1359998, duomenų matyti, kad Z. J. nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 23).
Iš 2020 m. gruodžio 25 d. 02.42 val. alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros Nr. 1359998, duomenų matyti, kad Z. J. nustatytas 2,39 promilių girtumas (b. l.24).
Iš 2020 m. gruodžio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas traktorius. Traktorius turi smulkių kėbulo defektų, apgadinta galinė traktoriaus dalis. (b. l. 25–29). 2020 m. gruodžio 25 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu traktorius saugojimui nuvežtas į aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilnius. (b. l. 30). 2020 m. gruodžio 29 d. UAB ,,Volmira“ direktoriui išduotas leidimas atsiimti traktorių (b. l. 37).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad traktoriaus Benord Mini Dumpers 3000DF, pasirinkti metai 2008, vidutinė kaina su PVM – 6050 eurai (b. l. 36).
2020 m. gruodžio 25 d. tarnybinio pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. gruodžio 25 d., apie 01.21 val., (duomenys neskelbtini), Z. J., gimęs (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savadarbį traktorių, kuris neturi valstybinių numerių, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 6).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad Z. J. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Z. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. B., M. M. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, alkotesterio matuoklio kvituose, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama Z. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes Z. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo Z. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas Z. J. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina Z. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis Z. J. teistas (b. l. 81–91), vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka baustas (b. l. 134–136), tame tarpe ir už KET pažeidimus. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad savo elgesio ir veiksmų kritiškai nevertina. Kaip matyti kaltinamasis daro analogiškas veikas, už nusikalstamų veikų padarymą skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, nepasiekė, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės maksimumui.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trijų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).
Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Z. J. praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir nagrinėjam nusikalstamą veiką jis padarė būtent bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors pačiame BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020). Kartu pažymėtina, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019). Nagrinėjamoje byloje, be jau paminėtų, neigiamai kaltinamąjį Z. J. apibūdinančių duomenų, t. y. teisiamas aštuntą kartą, yra padaręs analogišką nusikalstamą veiką, nagrinėjamą įstatymo uždraustą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įvertina ir tai, kad kaltinamasis rodo norą taisytis, pradeda resocializacijos procesą. Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vykdė visus teismo paskirtus įpareigojimus ir laikėsi draudimų, yra padaręs tik vieną pažeidimą, visą laikėsi gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui ir žada tai toliau daryti (b. l. 157, 158), turi nuolatinį darbą, kuriame charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip savo darbu bei elgesiu rodantis pavyzdį visiems kolegoms (b. l. 156). Z. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu gailėjosi dėl tokio savo poelgio, padarė išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, pripažįsta ir supranta, kad jo elgesiui įtaką daro alkoholis, tačiau yra pasiryžęs atsikratyti priklausomybių, dėl to keičia savo gyvenimo būdą ir gydosi šią priklausomybę. Teismo vertinimu, jis nėra toks pavojingas, kad vienintelė bausmė, kuri jį pataisytų ir pasiektų tikslus yra realus laisvės atėmimas. Nors jis nusikalto ne pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (kas ypatingai vertintina neigiamai), tačiau padaryta nusikalstama veika nėra smurtinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimą kaip kraštutinę priemonę. Teismo manymu, bausmės vykdymo atidėjimas yra viena svarbiausių alternatyvų laisvės atėmimo bausmei Lietuvos Respublikos baudžiamosios justicijos sistemoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamoji byla Nr. 1A-242-870/2017). Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas siūlė kaltinamojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Z. J. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam Z. J. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo Z. J. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 10 punktuose numatytas pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai Z. J. buvo sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 19 val. 00 min. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. 14 val. 43 min. (b. l. 129–133) ir nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 02 val. 22 min. iki 2020 m. gruodžio 25 d. 15 val. 30 min. (b. l. 57, 58), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam Z. J. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės, kadangi ji jam atimta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais Z. J. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, turtui, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių Z. J. veiksmų, bet tik dėl to, kad liudytoja apie jo veiksmus pranešė policijos pareigūnams. Kaip jau minėta, Z. J. anksčiau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, o tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip nedrausmingą eismo dalyvį, kuris išvadų dėl savo elgesio nepadaro, ir tik patvirtina aplinkybę, kad Z. J. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog Z. J., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 4 (keturis) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 25 d. (b. l. 68–69). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Z. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasi transporto priemone – traktoriumi „Benford Mini Dumpers 3000DF“, be valstybinių numerių, be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl traktorius „Benford Mini Dumpers 3000DF“, be valstybinių numerių, pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Traktorius „Benford Mini Dumpers 3000DF“, be valstybinių numerių, nuosavybės teise priklauso UAB "Volmira" (b. l. 33– 35). Nagrinėjamu atveju traktoriaus „Benford Mini Dumpers 3000DF“ vertė vadovaujantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 6 050 eurų su PVM (b. l. 36). Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Šaltiniai, pagal kuriuos nustatoma turto vertė, gali būti skirtingi ir jų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Tai gali būti daroma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir pan. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikti konkrečios transporto priemonės, o būtent traktoriaus–mini dumperio "Benford Mini Dumperis 3000DF“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentai, iš kurių matyti, kad minėtas traktorius buvo įsigytas 2016 m. gegužės 3 d. už 5 200 eurų (b. l. 33–35). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti traktoriaus "Benford Mini Dumperis 3000DF“, be valstybinių numerių, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri vadovaujantis įsigijimo dokumentais yra 5 200 eurų.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 66–67, 68–69), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Z. J. (Z. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu Z. J. (Z. J.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę Z. J. (Z. J.) skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai Z. J. (Z. J.) buvo sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. 19 val. 00 min. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. 14 val. 43 min. ir nuo 2020 m. gruodžio 25 d. 02 val. 22 min. iki 2020 m. gruodžio 25 d. 15 val. 30 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu Z. J. (Z. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 25 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis Z. J. (Z. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti traktoriaus "Benford Mini Dumperis 3000DF“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 200 (penkis tūkstančius du šimtus) eurų.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.