Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovui K. S. dėl atsiskaitymo sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažintini negaliojančiais ex officio nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsakovui K. S. atliktus mokėjimus: 2014-03-07 – 3630,00 Lt (1 051,32 Eur), 2014-04-30 – 7260,00 Lt (2102,64 Eur), 2014-05-08 – 7260,00 Lt (2102,64 Eur), 2014-06-16 – 3630,00 Lt (1051,32 Eur), 2014-06-18 – 3630,00 Lt (1 051,32 Eur), 2014-07-10 – 3630,00 Lt (1 051,32 Eur), 2014-08-08 – 3630,00 (1051,32 Eur); 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 9461,89 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų, 1881,43 Eur palūkanų nuo neteisėtai gautų piniginių lėšų, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-22 nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei, o įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Lexforis“.

2016-08-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto administratorę UAB „Lexforis” atstatydino iš pareigų, o 2016-10-14 nutartimi bankroto administratore paskyrė R. P.. Nurodė, jog vienintelė ieškovės akcininkė UAB „PMK Group“ (dabar – UAB „Baltijos plieno sistemos“) pritarė sprendimui iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ir patvirtino restruktūrizavimo plano metmenis. Šio sprendimo pagrindu, tuometinis ieškovės vadovas V. M. 2013-11-14 visiems įmonės kreditoriams išsiuntė pranešimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir 2013-11-15 pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-18 nutartimi ieškovės vadovo V. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė įmonės turto bei pinigų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, areštavo įmonės turtą ir lėšas, taip pat esančias pas trečiuosius asmenis, iki teismo nutarties iškelti arba atsisakyti iškelti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant bendrovei pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose bankuose, ir turtą naudoti įmonės ūkinei - komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei.

Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014-01-24 nutartimi ieškovei iškėlė restruktūrizavimo bylą, tačiau, įmonės kreditoriams šią nutartį apskundus, Lietuvos Apeliacinis teismas 2014-03-24 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-24 nutartį panaikino ir bylą dėl ieškovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi netenkino ieškovės vadovo pareiškimo ir iškelti restruktūrizavimo bylą atsisakė. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pagal 2014-05-31 balansą įmonė turėjo nuosavo kapitalo tik už 98,866,00 litus, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 3.398,068,00 litus. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad 2014-06-12 ieškovės skola Socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui sudarė 308,150,76 lito, darbuotojams nesumokėto darbo užmokesčio suma 2013-10-31 sudarė 180.589,62 lito. Teismas taip pat kritiškai įvertino vadovo pateiktus įrodymus apie vykdomą veiklą. Lietuvos Apeliacinis teismas 2014-08-28 nutartimi ieškovės vadovo skundą atmetė ir minėtą nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ekonominiai - finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, ir, kad įmonė faktiškai yra nemoki, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas bei tolesnis veiklos vykdymas tik padidintų įmonės nuostolius. Tokiu būdu nuo 2014- 08-28 baigė galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi ieškovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir leidimas naudoti įmonės sąskaitose esančias lėšas ūkinei - komercinei veiklai, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei.

Nurodė, jog bankroto administratorė nustatė, kad tuo metu, kai ieškovei buvo inicijuojamas restruktūrizacijos procesas ir galiojo ieškovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė už „konsultacines paslaugas“ atsakovui K. S. iš viso sumokėjo 9461,89 Eur (32'670,00 litų): 2014-03-07 - 3630,00 litų; 2014-04-30 - 7260,00 litų; 2014-05-08 - 7260,00 litų; 2014-06-16 - 3630,00 litų; 2014-06-18 – 3630,00 litų; 2014-07-10 - 3630,00 litų; 2014-08-08 - 3630,00 litų. Šie mokėjimai buvo atlikti pagal šias atsakovo K. S. išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: 2013-11-11 PVM sąskaitą - faktūrą KS Nr. 2013/11/11/01 - 3630,00 litų už konsultacines paslaugas 2013 m. spalio mėn.; 2013-12-11 PVM sąskaitą - faktūrą KS Nr. 2013/12/11/01 - 3630,00 litų už konsultacines paslaugas 2013 m. lapkričio mėn.; 2014-01-21 PVM sąskaitą - faktūrą KS Nr. 2014/01/21 - 3630,00 litų už konsultacines paslaugas 2013 m. gruodžio mėn.; 2014-02-25 PVM sąskaitą - faktūrą KS Nr. 2014/02/25 - 3630,00 litų už konsultacines paslaugas 2014 m. sausio mėn.; 2014-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą KS Nr. 2014/03/06 - 3630,00 litų už konsultacines paslaugas 2014 m. vasario mėn.; 2014-04-14 PVM sąskaitą - faktūrą KS Nr. 2014/04/14 - 3630,00 litų už konsultacines paslaugas 2014 m. kovo mėn.; 2014-05-05 PVM sąskaitą - faktūrą KS Nr. 2014/05/05 - 3630,00 litų už konsultacines paslaugas 2014 m. balandžio mėn.; 2014-06-04 PVM sąskaitą - faktūrą KS Nr. 2014/06/04 - 3630,00 litų už konsultacines paslaugas 2014 m. gegužės mėn.; 2014-07-09 PVM sąskaitą - faktūrą KS Nr. 2014/07/09 - 3630.00 litų už konsultacines paslaugas 2014 m. birželio mėn. Ieškovės UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ dokumentų patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė su atsakovu būtų sudariusi kokią nors rašytinę sutartį dėl konsultacijų teikimo. Dėl šios priežasties nėra galimybių nustatyti, nei kaip su K. S. buvo sutarta dėl paslaugų kainos, nei kokio pobūdžio konsultacijos buvo teikiamos, taip pat nėra ir konsultacijų suteikimą patvirtinančių įrodymų. Ieškovė mano, jog minėti 32.670,00 litų (9461,89 Eur) atsakovui K. S. buvo sumokėti neteisėtai. Pirma, neaiškus atsakovo tariamai teiktų konsultacijų tikslas. Atsakovas yra fizinis bankroto administratorius, todėl galima tik daryti prielaidą, jog ir konsultacijos buvo susijusios su bankroto ar restruktūrizavimo procesu bei rizikų valdymu. Ieškovės administratoriumi restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu buvo paskirtas A. R., todėl papildomai konsultuotis su dar vienu bankroto administratoriumi, kuris jokia forma nedalyvavo inicijuojamame restruktūrizavimo procese, objektyviai nebuvo jokios būtinybės. Antra, mokėjimų atsakovui laikotarpiu ieškovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir lėšas buvo leista naudoti tik ūkinei - komercinei veiklai, o konsultacijos, susijusios su bankroto ar restruktūrizavimo procesu, neturi atlygintinumo arba siekimo gauti pelną požymio, todėl negali būti laikomos susijusiomis su ieškovės ūkine - komercine veikla. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad 32.670,00 litų (9461,89 Eur) mokėjimas K. S. buvo akivaizdžiai nuostolingas, nereikalingas ir nenaudingas ieškovės sandoris, kurį vykdant, buvo pažeistos Klaipėdos apygardos teismo 2013-11 -18 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Trečia, 2014-03-07 – 2014-08-08 atliekant mokėjimus atsakovui taip pat buvo pažeista ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nustatyta mokėjimų eiliškumo tvarka. Atsakovui mokėjimai buvo pradėti 2014-03-07 ir baigti 2014-08-08, nors tuo metu ieškovė nuolat turėjo pradelstų įsiskolinimų valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, kurie pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalį turėjo būti tenkinami trečiąja eile.

Nurodė, jog dėl 32670,00 litų (9461,89 Eur) išmokėjimo atsakovui K. S. buvo pasisakyta ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto pripažinimo tyčiniu procese. Klaipėdos apygardos teismas 2018-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-780-513/2018 nurodė, kad sandoris su K. S. pablogino įmonės turtinę padėtį ir nebuvo susijęs su įmonės ūkine komercine veikla, nurodyta įmonės steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų registre. Lietuvos Apeliacinis teismas 2018-05-10 nutartyje tai pat konstatavo, kad iš ieškovės ūkinės - komercinės veiklos lėšų sumokėjus fiziniam asmeniui 32670,00 litų iš esmės buvo pabloginta įmonės turtinė padėtis, be to, buvo pažeisti laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi nustatyti įpareigojimai.

Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės lėšas buvo leista naudoti tik ūkinei - komercinei veiklai, yra pagrindas pripažinti atsakovui atliktus mokėjimus prieštaraujančiais imperatyviajai įstatymo normai, numatytai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje. Įvertinus tai, kad ieškovė nuolat turėjo pradelstų įsiskolinimų valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, yra pagrindas pripažinti atsakovui atliktus mokėjimus prieštaraujančiais imperatyviajai įstatymo normai, numatytai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Jų nuomone, atsakovui atlikti mokėjimai yra vienašaliai sandoriai, sudaryti pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, dėl ko yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais ex officio nuo jų sudarymo momento. Pripažinus, kad atsakovas minėtas lėšas gavo neteisėtų sandorių pagrindu, prašo taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, priteisti iš atsakovo ieškovei 9461,89 Eur.

Nurodė, jog įvertinus tai, jog atsakovas yra verslininkas, jis privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo atitinkamos piniginių lėšų sumos gavimo iš ieškovo momento, ieškovės paskaičiavimu palūkanos sudaro 1881,43 Eur.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog tiek ginčo laikotarpiu, tiek dabar jis teikia ne tik įmonių bankroto, ir restruktūrizavimo paslaugas, bet ir verslo konsultacijas, tarpininkavimo, verslo ginčų, kilusių iš FIDIC sutarčių ir kitas paslaugas. Nurodė, kad jo ieškovei teiktas paslaugas (konsultacijas) sudarė su veiklos perkėlimu į Plungę susiję veiksmai, pagalba tvarkant su tuo susijusią dokumentaciją, teiktos teisinės, verslo procesų valdymo, apskaitos (mokestines) konsultacijos pagal konkrečius ieškovės paklausimus ir pateiktą žodinę ir (ar) rašytinę informaciją, tarpininkavimas bei derybų vedimas dėl gamyklos įsigijimo su UAB „Saprega Steel Production” akcininkų atstovais ir su kredito įstaiga, kuriai buvo įkeista gamykla. Nurodė, jog su ieškove jis pradėjo bendrauti nuo 2013 m. vasaros, kai ieškovė ėmė domėtis savo veiklos perkėlimu į Plungę. Ieškovei perkėlus veiklą į Plungę, t. y. išsinuomojus gamyklą, konsultacijų poreikis vis didėjo, todėl galiausiai su ieškove, kaip su paslaugų gavėju, 2013 m. rugsėjo pabaigoje žodžiu susitarė dėl atlygintinų paslaugų teikimo tvarkos ir 3000,00 Lt / mėn. + PVM atlygio, nustatant, kad paslaugas ieškovei teiks, kol ieškovė tam matys poreikį. Kadangi sudaryti sandorius žodžiu yra leidžiama (CK 1.72 straipsnio1 dalis), o su ieškove jis intensyviai bendravo jau kurį laiką, rašytinės sutarties sudarymui didelės reikšmės neteikė. Be to, visa esminė ir ieškovei tuo metu reikalinga informacija buvo nurodoma jo išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose. Nurodė, jog jis ieškovei teikė ir teisines, verslo procesų valdymo, apskaitos (mokestines) konsultacijas pagal konkrečius ieškovės paklausimus ir pateiktą žodinę ir (ar) rašytinę informaciją. Patardavo, ką atsakyti į ieškovės gaunamus kreditorių, kitų asmenų raštus, teikė konsultacijas rengiant įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, inicijuojant restruktūrizavimo bylos iškėlimą, rengiant tam reikalingus dokumentus, analizavo teismų procesinius dokumentus ir panašiai. Taip pat, dalį ieškovei teikiamų paslaugų sudarė tarpininkavimas bei derybų vedimas dėl gamyklos įsigijimo su UAB „Saprega Steel Production“ akcininkų atstovais ir su kredito įstaiga, kuriai buvo įkeista gamykla. Šiuo tikslu ieškovės interesais ne kartą vyko ir į užsienį.

Taip pat nurodė, kad ieškovės atlikti mokėjimai jam buvo atlikti teisėtai ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidė, nes ginčijamais mokėjimais būtent ir buvo atsiskaityta už ieškovės veikloje reikalingas, ūkinei komercinei veiklai vykdyti, stabilizuoti, pertvarkyti ir išsaugoti būtinas paslaugas, kas atitiko ĮRĮ nuostatas, tikslus ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartį. Be to, jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jam atliekami mokėjimai pažeidžia laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, kiek atsimena, jis nebuvo supažindintas su Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi, nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu bei neturėjo pagrindo manyti, kad yra nustatytos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurioms draudžiama su juo atsiskaityti. Jei šios aplinkybės jam būtų žinomos, jis tiesiog nebūtų teikęs paslaugų, už kurias jam nebūtų apmokama ar draudžiama apmokėti. Nurodė, kad ginčo mokėjimų atlikimo metu ieškovės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, išsaugoti ir užtikrinti buvo objektyviai reikalingos jo teikiamos paslaugos, dėl to šalys teisėtai susitarė, šio susitarimo, paslaugų teikimo ir apmokėjimo nedraudė įstatymai, ir netgi leido Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartis, todėl lėšos išmokėtos teisėtai ir laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013, nepažeidė ir nėra jokio pagrindo taikyti restituciją.

Nurodė, jog ieškovė taip pat nepagrįstai reikalauja mokėjimus pripažinti negaliojančiais CK 6.930(1) straipsnio pagrindu, nes šis straipsnis ginčo atveju netaikytinas, be to, ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų CK 6.930(1) straipsnio taikymui, nes pačios ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų atlikimo metu galėjo turėti pakankamai lėšų atsiskaitymams su kreditoriais, pareiškusiais savo reikalavimus. Ieškovė ginčija nuo 2014-03-07 iki 2014-08-08 atliktus mokėjimus, tačiau nurodytų būtinųjų sąlygų kiekvieno iš ginčijamo mokėjimo atlikimo momentu neįrodinėja. Vien tik deklaratyvus teiginys, kad 2014 metais ieškovė buvo pradelsusi įmokų VSDFV, neįrodo, kad kiekvieno iš ginčijamų mokėjimų metu kiti įsipareigojimai buvo pirmesnės eilės ir labiau pradelsti, kad šiems įsipareigojimams padengti nepakako ieškovės lėšų. Atsakovo žiniomis, ginčijamų mokėjimų vykdymo laikotarpiu debitoriai 1,5 mln. Lt lėšas jau buvo pervedę ieškovei, ieškovė tik laikinai šiomis lėšomis negalėjo disponuoti dėl taikyto arešto ikiteisminiame tyrime, tačiau galiausiai šios lėšos ieškovei buvo grąžintos ir iš jų bankroto byloje pilnai padengti visi pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai.

Atsakovo manymu, ieškovė nepagrįstai remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-780-513/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-822-407/2018, bei jose pateiktais ginčijamų mokėjimų vertinimais, kadangi jis šiose bylose nedalyvavo jokiu statusu, net nebuvo apie bylas informuotas, negalėjo pateikti savo paaiškinimų, įrodymų. Iki šiol bankroto administratorė į jį nesikreipė dėl paaiškinimo apie ginčo aplinkybes. Iš su ieškiniu pateiktų nutarčių matyti, kad teismai ginčijamų mokėjimų detaliau netyrė, nesiaiškino, kokios konkrečios paslaugos buvo teiktos ir apmokėtos. Jo nuomone, teismai pritarė būtent ieškovės bankroto administratorės deklaratyviems argumentams, todėl šioje byloje tais faktais negalima remtis kaip prejudiciniais faktais.

Nesutinka dėl ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir procesines palūkanas. Nurodė, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu jis nebuvo ieškovės skolininkas CK 6.210 straipsnio prasme, t. y. neturėjo jokios piniginės prievolės ieškovei, todėl jis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo momento neturi jokios teisinės pareigos grąžinti ieškovei lėšas. Ši prievolė, jei ir atsiras (jei būtų priimtas palankus ieškovei sprendimas ir taikoma restitucija), galėtų būti taikoma tik nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovo teigimu, atsižvelgiant į tuometinę ieškovės finansinę padėtį, tai yra 2013 m. lapkričio mėnesį inicijuotą restruktūrizavimo procesą, kuris pasibaigė nesėkmingai, į pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pareikštas reikalavimas atsakovui pripažinti negaliojančius jam mokėjimus už konsultacines paslaugas. Pats poreikis realizuoti tuos mokėjimus iškilo tada, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo tyčinio bankroto, šie mokėjimai buvo įvardinti kaip vieni iš galimų tyčinio bankroto požymių, todėl buvo pasirinkta tokia ieškovės teisinė pozicija, tuos mokėjimus atsakovui pripažinti prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms. Paaiškino, kad atliekant mokėjimus atsakovui, buvo nesilaikyta laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Ieškovės ūkinė veikla yra pelno siekimas, todėl išlaidos turėjo būti patenkinamos būtent tuo poreikiu – pelno siekimui. Pagal rašytinius įrodymus nėra galimybės nustatyti, kokio pobūdžio buvo teikiamos atsakovo konsultacijos, nėra įrodymų galinčių patvirtinti tų konsultacijų reikalingumą, trukmę, pobūdį, nėra galimybės priskaityti tas konsultacijas pelno požymiui. Visi įrodymai, kurie paaiškina konsultacijų pobūdį yra deklaratyvūs, neapibrėžti, siekiama tai įrodyti žodinio paaiškinimo būdu. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, nesusitarta nei dėl kainos, nei kokio pobūdžio tai konsultacijos, todėl atsakovas neteikdamas ataskaitos už suteiktas paslaugas negali dabar įrodyti kokias paslaugas jis teikė, nes PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtina suteiktų konsultacijų, todėl, jo manymu, yra pagrindas šiuos mokėjimus atsakovui pripažinti negaliojančiais ir prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms. Be to, ginčo mokėjimai atsakovui buvo atlikti pažeidžiant ir CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, nes nebuvo laikomasi eiliškumo atsiskaitant su kreditoriais. Tuo metu įmonės finansinė padėtis buvo sunki, įmonės lėšų atsiskaityti su kreditoriais neužteko, todėl buvo inicijuojamas procesas dėl įmonės restruktūrizavimo. Nuo 2014 m. kovo mėnesio prasidėjo mokėjimai atsakovui, o nuo 2014 m. balandžio mėnesio ieškovė pradėjo gauti pranešimus iš VSDFV ir VMĮ apie nepriemokas. Per visą mokėjimo atsakovui laikotarpį buvo gaunami tie pranešimai, o tai įrodo, jog ieškovei nepakako lėšų atsiskaityti su kreditoriais, todėl tai dar įrodo, kad buvo nesilaikyta eiliškumo ir pažeistos imperatyviosios įstatymo normos nurodytos CK 6.930¹straipsnyje. Jis neneigia, jog ieškovė kažkiek lėšų turėjo, bet jų nepakako atsiskaityti su kreditoriais, todėl bendrovės būkle buvo daug nepatenkintų kreditorių. Paaiškino, kad ir Klaipėdos apygardos teisme buvo konstatuotas faktas, jog 2014-06-12 ieškovės skola VSDFV sudarė 308150,76 litų, darbuotojams nesumokėto darbo užmokesčio suma sudarė 180589,62 litų, kad ieškovė nuo 2014-05-31 buvo nemoki, ir tai yra prejudicinis faktas nustatytas teismo sprendimu. Atsakovui ginčo mokėjimai buvo atlikti jau tuo metu, kai įmonė buvo nemoki. Prašo pripažinus mokėjimus prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms, taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, grąžinti ieškovei visas atsakovui išmokėtas lėšas. Jo nuomone, turi būti grąžinta visa suma, kiek buvo atsakovui išmokėta. Atsakovas turės galimybę kreiptis į VMĮ dėl deklaracijų patikslinimo. Be to, atsakovas galės kreiptis į bankroto administratorių su prašymu įtraukiant jį į ieškovės kreditorių eilę pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Taip pat mano, kad procesinės palūkanos yra paskaičiuotos pagrįstai. Atsakovas neteisėtai naudojosi ieškovės pinigais nuo to momento, kai jas gavo, todėl nuo to momento ir turi mokėti palūkanas, o ne nuo sprendimo priėmimo. Jis negali pasakyti, ar ieškovė daugiau kreipėsi į teismą su ieškiniais dėl kitų mokėjimų. Vertinant kitus bendrovės mokėjimus tuo laikotarpiu, nebuvo rasta pagrindų, kad kiti mokėjimai neatitiktų mokėjimo paskirties, todėl dėl kitų mokėjimų nebuvo pagrindo kreiptis į teismą. Jo manymu, nepakankamas atsakovo apdairumas teikiant paslaugas ir nesudarant rašytinės sutarties, neteikiant ataskaitų apie teikiamas konsultacijas lėmė ieškinio atsiradimą.

Atsakovas K. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad 2012 metais bendrovėje susiklostė tokie santykiai, kad bendrovė pareiškė pageidavimą tiek nuomoti, tiek įsigyti kompleksą Plungėje, kuriai jis tuo metu vadovavo. Kadangi jis tuo metu vykdė panašią individualią veiklą, turėjo ilgametę darbo patirtį verslo ir konsultacijų srityje, ieškovės vadovai prašė jo teikti bendrovei konsultacijas kasdieninėje veikloje, pastato nuomos ir įsigijimo klausimais, persikėlimo, įsikūrimo, darbų saugos, aplinkos tvarkymo srityse ir kt. Jam būnant įmonės vadovu bendrovės administracija paprašė jo suteikti tokių paslaugų kiekį, nes būnant vadovu jam nebuvo pavesta tokių paslaugų teikti, o kadangi jis buvo įmonės vadovas jam buvo viskas žinoma kur kreiptis, kaip spręsti kasdieninius dalykus. Taip pat bendrovė žinanti jo kvalifikaciją dažnai į jį kreipėsi ir dėl finansų valdymo, mokesčių apskaitos klausimais. 2014 m. liepos mėnesį, kai įmonė nesusitvarkė su restruktūrizavimo procedūromis, jis savo veiklą pabaigė. Tokią bendravimo formą jis naudoja ir su kitomis įmonėmis, tokią formą nesant poreikiui yra galimybė lengviau nutraukti, paslaugos yra teikiamos efektyviau. Tarp jų buvo sudarytas žodinis susitarimas, santykiai buvo panašūs į darbo santykius, tačiau tokių darbo santykių jis sudaryti su ieškove nelabai galėjo, nes buvo perkamos įmonės vadovas, todėl nenorėjo, kad kiltų interesų konfliktas tarp įmonių, jei išsiskirtų interesai. Rašytinių ataskaitų nebuvo teikta. Suteiktos ieškovei paslaugos pagal poreikį. Tęstinės paslaugos buvo suteiktos dėl gamyklos įsigijimo, buvo bendrauta net su užsienio bendrovėmis. Darbai vykdavo pasitarimo forma, buvo tartasi ką padaryti, kokius duomenis pateikti, tai nebuvo vienas veiksmas, buvo tarpusavyje derinamasi. Vadovams pagal poreikį buvo teikiama informacija, paaiškinama konkrečiais faktais, išaiškinta viskas dėl restruktūrizacijos, išaiškinti restruktūrizacijos tikslai, pasekmės. Apie vykdomą restruktūrizacija jis žinojo teoriškai, o apie pačias procedūras sužinojo tik vėliau, tačiau ne iš pačios bendrovės, o iš kredito įstaigos. Tai buvo apie 2014 m. balandžio mėnesį, tiksliai negali pasakyti. Girdėjo, kad bendrovė svarstė galimybę kelti restruktūrizacijos bylą, bet kad bendrovė teiks tokį prašymą nebuvo jam žinoma. Paaiškino, kad ieškovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jo nelietė, buvo atliekami einamieji mokėjimai, jo niekas neinformavo apie tai. Dėl sulaikytų bendrovės lėšų jis nesureikšmino, nes ir jam nebuvo sumokėta. Asmenys, kurie veikė bendrovės vardu, reikalavo jį samdyti teikti paslaugas. Jis susitikdavo su vadovu, aptardavo viską, susitikimai vykdavo kartais ir Kaune. Tuo metu savo paslaugas jis įvertino 3000 Lt per mėnesį plius PVM. Buvo vertinamos ir sąnaudos, dokumentų vertimas, analizė, bendrovei buvo priimtinas toks paskaičiavimas, todėl jie sutarė dėl tokios sumos. Bendrovei tai nebuvo didelė finansinė našta. Paaiškino, kad sprendimą dėl bendrovės pirkimo jis negalėjo priimti, sprendimus priiminėjo bendrovės akcininkas. Šituo atveju ne visada akcininkų interesai atitinka įmonės interesus. Jis susirinkdavo bendrovės dokumentus, juos peržiūrėdavo, pateikdavo savo išvadas, pasiūlymus. Matė bendrovės balansus, juos jis patikrindavo, užduodavo bendrovei klausimų susipažinęs su balansu. 2013 metų balanse jis nematė didelių finansinių bendrovės problemų. Bendrovė turėjo galimybę naudotis pinigais esančiais depozite, nes bendrovei buvo suteikta galimybė atstatyti depozitą, tai nekėlė papildomų rūpesčių.

Atsakovo atstovė advokato padėjėja teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti atsiliepimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Savo poziciją grindė tuo, kad ieškovo atlikti mokėjimai atsakovui buvo įvykdyti teisėtai už tuo metu reikalingas, ūkinei - komercinei veiklai vykdyti, išsaugoti reikalingas paslaugas. 2013-11-18 nutartimi ieškovei buvo leista mokėti visus veiklai vykdyti reikalingus mokėjimus, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Taigi buvo nustatyti netgi platesni nei numato įstatymas leidimai ir nenustatyti jokie draudimai vykdyti mokėjimus tam tikriems asmenims ar už tam tikras paslaugas. Paaiškino, kad vertinant restruktūrizavimo tikslus, ir teismų praktikoje pažymima, kad ĮRĮ yra, siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas įmonei toliau vykdyti ir plėtoti ūkinę - komercinę veiklą, todėl ir konsultacinės paslaugos, kuriomis siekiama pagerinti įmonės veiklos rodiklius, sumažinti sąnaudas, vykdyti teisės aktų reikalavimus yra reikalingos veiklai vykdyti ir ĮRĮ prasme yra leidžiamos. Ieškovas turėjo teisę spręsti, kurie mokėjimai yra reikalingi jo veiklos išsaugojimui, restruktūrizavimo tikslams pasiekti. Atsakovas nebuvo įmonės kreditoriumi iki 2013 m. lapkričio mėnesio, ginčo mokėjimai buvo einamieji mokėjimai, kuriuos leido Klaipėdos apygardos teismo nutartis. Paaiškino, kad ieškovė 2013 - 2014 metais vykdė ne tik savo tiesioginę, siaurai suprantamą veiklą (gamino metalo gaminius), bet tuo pačiu buvo skubiai ir maksimaliu režimu buvo vykdomi kiti procesai, todėl ieškovė buvo atsakovo konsultuojama teisiniais dalykais - ką atsakyti kreditoriams, kaip parengti finansinę atskaitomybę VĮ Registrų centrui ir pan. Ieškovė teisininko įdarbinusi nebuvo, todėl atsakovo paslaugos tokiai įmonei buvo reikalingos. Nesutinka, kad atsakovo teiktos paslaugos neturėjo ūkinės - komercinės veiklos požymių, netgi tyčinio bankroto byloje, visi tretieji asmenys laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atsakovo paslaugos buvo teiktos, kad jos buvo reikalingos bendrovei. Atsakovui neaiški ieškovės pozicija, kodėl iš visų mokėjimų būtent yra išskirtas atsakovas, nes kiti mokėjimai taip pat nebuvo susiję su ūkine - komercine veikla. Mano, kad jeigu šalys pasirinko kitokį teisinių santykių įforminimą nei darbo sutartis, nereiškia, kad atsakovo teiktos paslaugos vertintinos iš esmės priešingai. Jos nuomone, labiau tikėtina, kad nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčo mokėjimai buvo labiau leidžiami nei draudžiami. Mano, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl skolų Sodrai, VMI, dėl trečiųjų asmenų inicijuotų bylų ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nekeičia fakto, kad veiklai vykdyti reikalingi mokėjimai buvo leidžiami nuo 2013­-11-18 iki 2014-08-28, be to, ir jeigu mokėjimai pagal jų atitikimą būtų vertinami CK 6.930¹ straipsnio sąlygoms, ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų šios normos taikymui. Be to, ieškovo teikti įrodymai, kad ginčijamų mokėjimų metu egzistavo įsipareigojimai Sodrai ir VMI, neįrodo, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų metu neturėjo pakankamai grynųjų ir negrynųjų pinigų šioms skoloms apmokėti. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad ieškovė ginčijamų mokėjimų metu turėjo pakankamai lėšų pareikštiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Todėl lėšų nepakankamumo faktas ne tik nėra įrodytas, bet ir yra paneigtas atsakovo surinktais duomenimis ir dokumentais. Mano, kad tai, kodėl ieškovės vadovai turimų lėšų nepanaudojo kreditorių reikalavimų dengimui yra jų atsakomybės klausimas, o pripažinimas, kad 3000,00 Lt per mėnesį atlygio išmokėjimas atsakovui buvo neteisėtas, būtų itin formalus, neatitinkantis bendrųjų teisės principų, ypač matant turėtų lėšų kiekį, tai, kokie atlyginimai iš Swedbank, AB esančios sąskaitos buvo mokami darbuotojams, kai bendra atsakovui išmokėtų lėšų suma per 7 mėnesius tesudarė 1 proc. visų į vieną banko sąskaitą gautų pajamų per tą patį laikotarpį. Taip pat nesutinka ir su restitucijos taikymu, mano, kad šios bylos atveju tokia restitucija, kokios prašo ieškovė, tik sukurs šalių pusiausvyros atkūrimo imitaciją, bet iš esmės reikš vienašalę restituciją, šalių į buvusią padėtį neatstatys. O būtent, kad suma turi būti sumažinta PVM dalimi, kadangi ieškovė neginčija, kad PVM atskaita pasinaudojo, todėl ieškovė nepagrįstai dar kartą prašo priteisti 1 642,15 Eur PVM iš atsakovo ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėtų. Mano, kad restitucija jau jos taikymo metu turi atkurti šalių turtinę pusiausvyrą, tačiau nuo ginčijamų mokėjimų yra praėję 4 metai, todėl užsitęsus bylos nagrinėjimui šalys gali neturėti teisės ir pareigos koreguoti net PVM, kitų mokesčių deklaracijų, suėjus mokestiniuose įstatymuose numatytam 5 metų senaties terminui. Taigi restitucijos taikymas būtų neteisingas ir nesąžiningas. Be to, mano, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 1881,43 Eur palūkanas, kadangi, nei ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, nei dabar atsakovas nėra ieškovo skolininkas CK 6.210 str. prasme, t. y. neturėjo jokios piniginės prievolės jam.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo ir atsakovo bei jo atstovės paaiškinimų byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2014-09-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexforis“ (I t., e. b. l. 16 -17).

2014-01-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ iškelta restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-03-24 išnagrinėjęs ieškovės kreditorių UAB „SteelTrade“ ir UAB „Perdanga“ apeliacinį skundą, 2014-01-24 Klaipėdos apygardos nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. 2014-06-20 nutartimi Klaipėdos apygardos teismas netenkino pareiškėjo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ direktoriaus pareiškimo dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo ieškovei. Panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013-11-18 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. 2014-08-28 Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, paliko nepakeistą 2014-06-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartį (I t., e. b. l. 19-36). 2016-10-14 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorė paskirta R. P. (I t., e. b. l. 70-71).

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-18 nutartimi tenkino ieškovės UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pareiškimą dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo ir sustabdė įmonės turto bei pinigų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, areštavo įmonės turtą ir lėšas, taip pat esančias pas trečiuosius asmenis, iki teismo nutarties iškelti arba atsisakyti iškelti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose bankuose, ir turtą naudoti įmonės ūkinei - komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei. (I t., e. b. l.. 113 - 114, 115 - 122). Ieškovė UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2013-11-14 raštu informavo visus savo kreditorius apie restruktūrizacijos bylos iškėlimą jai (I t., e. b. l. 123).

Išrašas iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos IBAN: (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015-02-09 patvirtina, kad atsakovui K. S. 2014-03-07 buvo sumokėta 3630,00 litų; 2014-04-30 - 7260,00 litų; 2014-05-08 - 7260,00 litų; 2014-06-16 - 3630,00 litų; 2014-06-18 – 3630,00 litų; 2014-07-10 - 3630,00 litų; 2014-08-08 - 3630,00 litų, iš viso 9461,89 Eur (32'670,00 litų) (I t., e. b. l. 37-42). Nustatyta, kad šie mokėjimai buvo atlikti pagal atsakovo K. S. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras: 2013-11-11 PVM sąskaita - faktūra KS Nr. 2013/11/11/01 - 3630,00 litų sumai už konsultacines paslaugas 2013 m. spalio mėn.; 2013-12-11 PVM sąskaita – faktūra KS Nr. 2013/12/11/01 - 3630,00 litų, už konsultacines paslaugas 2013 m. lapkričio mėn.; 2014-01-21 PVM sąskaita - faktūra KS Nr. 2014/01/21 - 3630,00 litų, už konsultacines paslaugas 2013 m. gruodžio mėn.; 2014-02-25 PVM sąskaita - faktūra KS Nr. 2014/02/25 - 3630,00 litų, už konsultacines paslaugas 2014 m. sausio mėn.; 2014-03-06 PVM sąskaita - faktūra KS Nr. 2014/03/06 - 3630,00 litų, už konsultacines paslaugas 2014 m. vasario mėn.; 2014-04-14 PVM sąskaita - faktūra KS Nr. 2014/04/14 - 3630,00 litų, už konsultacines paslaugas 2014 m. kovo mėn.; 2014-05-05 PVM sąskaita - faktūra KS Nr. 2014/05/05 - 3630,00 litų, už konsultacines paslaugas 2014 m. balandžio mėn.; 2014-06-04 PVM sąskaita - faktūra KS Nr. 2014/06/04 - 3630,00 litų, už konsultacines paslaugas 2014 m. gegužės mėn.; 2014-07-09 PVM sąskaita - faktūra KS Nr. 2014/07/09 - 3630.00 litų, už konsultacines paslaugas 2014 m. birželio mėn. (I t., e. b. l.43, 72 - 75, 111-112).

Nustatyta, kad 2014-04-29 ieškovė iš VSDFV gavo pranešimą dėl 264529,95 Lt nepriemokos (skolos) sumokėjimo (I t., e. b. l. 76). 2017-01-26 VSDFV informavo ieškovę UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ apie priimtus sprendimus dėl nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-10-03, iš kurio matyti, kad buvo priimti 8 sprendimai ieškovės atžvilgiu dėl VSD įmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka (I t., e. b. l. 77-78).

Nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pranešimu informavo ieškovę UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ apie mokestinę 227938,66 Lt nepriemoką – apskaitos data 2014-10-22; 222456,76 Lt – apskaitos data 2014-10-01; 230134,45 Lt – apskaitos data 2014-09-26; 119914,20 Lt – apskaitos data 2014-08-26; 148203,20 Lt – apskaitos data 2014-08-01; 160103,03 Lt – apskaitos data 2014-07-01; 225200,35 Lt – apskaitos data 2014-06-27; 219885,06 Lt –apskaitos data 2014-05-28; (I t., e. b. l. 79-86).

2016-10-14 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi pripažino ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-05-10 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018-02-05 nutartį paliko nepakeistą (I t., e. b. l. 87 - 108).

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus 2007-07-3 išduotos pažymos Nr. (21.4)-G18-1282 nustatyta, kad atsakovas K. S. yra asmuo - vykdantis individualią veiklą – veiklos rūšis - finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla (I t., e. b. l. 149).

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2013-08-23 kreipėsi su raštu į PMK dėl objekto, esančio Plungėje, Pramonės g. nuomos ir įsigijimo (I t., e. b. l. 150-151).

Išrašai ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos esančios „Swedbank“ AB už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2014-10-10, iš Danske Bank už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-10-31, iš Nordea Bank už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-10-03, iš AB SEB bankas už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2014-10-31, AB DnB banko už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-10-03 patvirtina bendrovės pinigų srautus, įplaukas ir atsiskaitymus (II t., e. b. l.8-65).

Byloje esantys bylų (dokumentų) perdavimo – priėmimo aktai patvirtina ieškovės UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ dokumentacijos perdavimą archyvui ( (II t., e. b. l. 69-106).

Išrašas iš ieškovės UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ sąskaitos esančios „Swedbank“ AB už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2014-08-09 patvirtina, kad ieškovė per šį laikotarpį turėjo 3353977,23 Lt išlaidų ir 3354072,63 Lt pajamų (II t., e. b. l. 123-140).

Iš byloje pateiktos UAB „Creditinfo Lietuva“ informacijos, 2013-11-14 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, antstolio Vaido Drungilo surašytų dokumentų dėl turto ir lėšų arešto, 2013-12-05 VSDFV Klaipėdos skyriaus raginimo ir ieškovės 2014-08-11 sudarytos pradelstų įsipareigojimų lentelės nustatyta, kad ginčo mokėjimų atsakovui metu ieškovės finansinė padėtis buvo sunki, ieškovė kaip atsakovas dalyvavo įvairiose civilinėse bylose dėl skolų priteisimo, pradelsti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos kreditoriniai įsipareigojimai 2014-08-11 sudarė 3056909,18 Lt (885342,09 Eur) (II t., 144 - 176).

Dėl CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo.

CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDFV ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018). Konstatuojant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto imperatyvaus atsiskaitymo eiliškumo pažeidimą, būtina nustatyti dvi sąlygas: pirma, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; antra, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atliktus mokėjimus, kuriais UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ sumokėjo atsakovui K. S. už konsultacijas:

2014-03-07 – 3630,00 Lt (1 051,32 Eur); 2014-04-30 – 7260,00 Lt (2102,64 Eur); 2014-05-08 - 7260,00 Lt (2102,64 Eur); 2014-06-16 – 3630,00 Lt (1051,32 Eur); 2014-06-18 – 3630,00 Lt (1 051,32 Eur); 2014-07-10 3630,00 Lt (1 051,32 Eur); 2014-08-08 - 3630,00 (1051,32 Eur), kaip prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis).

Ieškovės atstovas teigė, jog anksčiau nurodyti mokėjimai turi būti pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms, nes atsakovas žinojo apie ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriose buvo aiškiai nurodytas pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – šia nutartimi leista naudoti įmonės sąskaitose esančias lėšas tik ūkinei komercinei veiklai, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei. Tuo tarpu 2014-03-07, 2014-04-30 , 2014-05-08, 2014-06-16, 2014-06-18, 2014-07-10, 2014-08-08 atsakovui K. S. kaip „už konsultacines paslaugas“ pervesta 32670,00 Lt (9461,89 Eur) suma aiškiai neatitinka nė vieno iš tikslų, kuriems teismas leido UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ pinigines lėšas naudoti. Ieškovė teigė, kad tuo laikotarpiu, kai atsakovui buvo atlikti mokėjimai, bendrovė jau buvo nemoki, tačiau atsakovas su šia aplinkybe nesutiko, motyvavo tuo, jog ieškovė ginčijamų mokėjimų metu turėjo pakankamai lėšų pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, nuo 2014 metų vasario mėnesio ieškovė gaudavo apie šimtatūkstantines sumas pajamų į banko sąskaitą, o rugpjūčio mėnesį beveik milijoną.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad atsakovė atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriumi, kai jai buvo kilusi pareiga atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi (valstybės, savivaldybės, VSDFV ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tokiu atveju teismui sprendime net ir neaptarus atsiskaitymo su kitais ieškovės kreditoriais (darbuotojais, tiekėjais) terminų suėjimo, pakanka kitų duomenų tokiam įstatymo pažeidimui identifikuoti.

Sprendžiant dėl to, ar ieškovė neturėjo pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, aktualios Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-809-265/2014 nustatytos aplinkybės. Šioje byloje teismas konstatavo, kad ieškovė faktiškai jau buvo nemoki nuo 2014-05-31. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė turėjo rimtų finansinių sunkumų, o būtent šias aplinkybes patvirtina 2014-04-29 VSDFV ieškovei siųstas pranešimas dėl 264529,95 Lt nepriemokos (skolos) sumokėjimo (I t., e. b. l. 76), aštuoni laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-10-03 VSDFV priimti sprendimai dėl nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių (I t., e. b. l. 77-78), VMĮ pranešimai ieškovui UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ apie 2014-05-28 – 219885,06 Lt mokestinę nepriemoką, 2014-06-27 apie – 225200,35 Lt mokestinę nepriemoką, 2014-07-01 apie – 160103,03 Lt mokestinę nepriemoką, 2014-08-01 apie – 148203,20 Lt mokestinę nepriemoką, 2014-08-26 apie – 119914,20 Lt mokestinę nepriemoką. Akivaizdu, kad ieškovė tuo metu turėjo rimtų finansinių sunkumų ir jie buvo ne laikino pobūdžio. Tą aplinkybę, kad ginčo mokėjimo laikotarpiu ieškovė turėjo daugiau išlaidų negu pajamų patvirtina ir išrašas iš ieškovės sąskaitos, esančios „Swedbank“ AB už laikotarpį nuo 2013-11-15 iki 2014-08-09 (II t., e. b. l. 123 - 140).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi, nuo įmonės vadovo kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos valdymo organas privalėjo veikti atsižvelgdamas į įmonės kreditorių interesus, kurių tikslas – atstatyti ar bent išlaikyti stabilią bendrovės finansinę padėtį ir nedaryti rizikingesniu sprendimų už tuos, kuriuos esamomis sąlygomis priimtų patys kreditoriai. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, turėdama finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių reikalavimo terminai buvo suėję, taip pat darbuotojams, valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepagristai suteikė pirmenybę atsakovui sumokėdama jam už konsultacijas pagal pateiktas PVM sąskaitas - faktūras. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovui buvo suteiktas akivaizdus prioritetas, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises, nes jam išmokėtos lėšos galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Be to, pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2014-06-20 nutartimi atsisakė iškelti ieškovei UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ restruktūrizavimo bylą, konstatavęs, jog ieškovės finansinė padėtis negerėja, finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir įmonė atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytus reikalavimus bankroto bylai kelti (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje). Visos šios anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo mokėjimų atlikimo laikotarpiu ieškovė piniginių lėšų turėjo daug kartų mažiau negu pradelstų įsipareigojimų, ir tiek ieškovei, tiek atsakovui, sudėtinga ieškovės finansinė būklė buvo ar turėjo būti žinoma.

Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja abi sąlygos konstatuoti imperatyvaus atsiskaitymo eiliškumo, numatyto CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimą.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo.

Ieškovė savo reikalavimą pripažinti ginčo mokėjimus negaliojančiais ex officio nuo sudarymo momento grindžia ir ta aplinkybe, kad 32670,00 Eur (9461,89 Eur) mokėjimas atsakovui buvo ieškovei nuostolingas, nereikalingas ir nenaudingas sandoris, kurį vykdant buvo pažeistos Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi restruktūrizavimo civilinėje byloje Nr. B2-1688-112/2013 ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Ieškovė savo reikalavimą grindė ta aplinkybe, kad jokios rašytinės sutarties dėl konsultacijų teikimo su atsakovu sudarytos nebuvo, šalys nesusitarė dėl teikiamų paslaugų kainos, kokio pobūdžio konsultacijos bus teikiamos. Be to, atsakovas ieškovei neteikė jokių ataskaitų apie suteiktų paslaugų mąstą, pobūdį, trukmę, apart PVM sąskaitose - faktūrose mokėjimo paskirtyse pažymint „už konsultacines paslaugas“.

Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, kad tarp šalių rašytinės sutarties dėl konsultacijų teikimo sudaryta nebuvo. Pripažino ir tą aplinkybę, kad jokių rašytinių ataskaitų – nurodant suteiktų konsultacijų pobūdį, mąstą, trukmę jis ieškovei neteikė. Teigė, kad tarp ieškovės ir jo buvo sudarytas žodinis susitarimas, ieškovei buvo teikiamos paslaugos pagal poreikį, šalys buvo sutarusios dėl 3000 Lt + PVM per mėnesį atlyginimo, o darbai vykdavo pasitarimo forma. Suteikus ieškovei jos pageidaujamas paslaugas ieškovas pateikdavo PVM sąskaitas - faktūras apmokėjimui, kurios ir buvo apmokėtos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-18 nutartimi ieškovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – buvo sustabdytas įmonės turto bei piniginių lėšų išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, areštuotas įmonės turtas ir lėšos, leidžiant pinigines lėšas, esančias įmonės sąskaitose bankuose ir turtą naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, mokėti darbo užmokestį ir atlikti privalomuosius mokėjimus valstybei. Be to, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-08-08 ieškovė atsakovui už konsultacines paslaugas atliko mokėjimus pagal jo pateiktas PVM sąskaitas - faktūras, nors tuo laikotarpiu ieškovė jau turėjo finansinių sunkumų ir negalėjo atsiskaityti pagal visus kreditorių reikalavimus, todėl net ir netaikius laikinų apribojimų disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis jai galiojo atsiskaitymų eiliškumo tvarkos imperatyvas įstatymo pagrindu.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo ir atsakovo pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neturėjo jokios pirmenybės prieš kitus kreditorius ir negalėjo būti pirmiau su juo atsiskaitoma. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-03-07, 2014-04-30, 2014-05-08, 2014-06-16, 2014-06-18, 2014-07-10, 2014-08-08 mokėjimo pavedimai buvo atliekami pagal atsakovo pateiktas PVM sąskaitas - faktūras, kuriose buvo nurodyta „už konsultacines paslaugas - už 2013 m. spalio mėn., 2013 m. lapkričio mėn., 2013 m. gruodžio mėn., 2014 m. sausio mėn., 2014 m. vasario mėn., 2014 m. kovo mėn., 2014 m. balandžio mėn., 2014 m. gegužės mėn., ir 2014 m. birželio mėn.“ Byloje nėra duomenų, jog poreikį įgyvendinti tokį atsiskaitymo su atsakovu modelį būtų lėmusios kokios nors faktinės aplinkybės, kurioms esant toks šalių elgesys atitiktų protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesį ir sąžiningą verslo praktiką, o ne būtų nukreiptas į kitų kreditorių teisių pažeidimą. Teismo nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo padaryta išlyga ir leista pačiai ieškovei atsiskaityti su savo darbuotojais, taip pat jai leista naudoti lėšas ūkinei komercinei veiklai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo sutarties dėl konsultacijų teikimo sudarytos nebuvo, atsakovas šią aplinkybę patvirtino pats. Be to, jis patvirtino, kad neteikė ieškovei jokių rašytinių ataskaitų apie paslaugas, motyvuodamas tuo, kad tai buvo jų žodinis susitarimas ir konsultacijas jis teikdavo ieškovei pagal poreikį. Todėl akivaizdu, kad jokio objektyvaus poreikio mokėti atsakovui už konsultacines paslaugas ieškovei nebuvo, nes byloje nenustatyta, kad atsakovo teikiamos paslaugos ir už jas patirtos išlaidos buvo naudojamos būtent ieškovės komercinei veiklai vykdyti.

Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis žinojo apie vykdomą restruktūrizaciją tik teoriškai, o apie tai, kad ieškovei yra iškelta restruktūrizacijos byla sužinojo tik apie 2014 m. balandžio mėn. Įvertinus tai, darytina išvada, kad atsakovas, kaip pats teigia, buvo susipažinęs su ieškovės dokumentacija, todėl neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti ne tik apie ieškovės finansinę padėtį, bet ir apie restruktūrizavimo byloje taikytas ieškovei laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas byloje išdėstytas ir išanalizuotas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad galiojant Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kuomet ieškovei buvo leidžiama atlikti tik ūkinei komercinei veiklai palaikyti reikalingus mokėjimus, įskaitant ir privalomąsias įmokas VSDFV, VMĮ – ieškovė turėjo pareigą laikytis šių nurodymų ir neturėjo teisinio pagrindo vykdyti jokių kitokių atsiskaitymų bei atlikti mokėjimų atsakovui pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, o juos atlikusi ji pažeidė įstatymą.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu konstatuotina, kad išmokėdama ginčo lėšas ieškovė pažeidė ne tik Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi ieškovei taikytus apribojimus disponuoti piniginėmis lėšomis, tačiau ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, kai įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Dėl reikalavimo taikyti restituciją ir neteisėtai gautų piniginių lėšų priteisimo.

CK 6.145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

Kai atliktas mokėjimas (mokėjimo sandoris) pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, jis, atitinkamai, laikomas negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Atlikti mokėjimai, pažeidžiant teismo taikytą areštą ir jo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, privalomumą (CPK 152 straipsnis), taip pat yra kvalifikuojami kaip imperatyvios teisės normos pažeidimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-969/2018, 32 p.), ir tai lemia atliktų mokėjimų negaliojimą taip pat pagal CK 1.80 straipsnį.

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinus ginčo mokėjimus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 9461,89 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas, ieškovės atliktus mokėjimus atsakovui laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-08-08 pripažino pažeidžiančiais CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, yra pagrindas šiuos mokėjimus ex officio pripažinti niekiniais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, o dėl jų grąžinimo ieškovei spręsti taikant restituciją.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visumą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos abi sąlygos imperatyvus reglamentavimas ir jo pažeidimas (CK 6.930¹ straipsnis), kad ieškovės ginčijami veiksmai – laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-08-08 atlikti mokėjimai atsakovui – yra vienašaliai atsiskaitymo sandoriai, turi būti taikomos ir imperatyvaus reguliavimo pažeidimo pasekmės – konstatuojamas mokėjimų, kaip vienašalių sandorių negaliojimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Esant anksčiau nurodytam teisiniam reglamentavimui ir pirmiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti vienašalę restituciją (CK 1.80 straipsnio 2 dalis) ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 9461,89 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų.

Atmestinas atsakovo argumentas dėl 1642,15 Eur (PVM) nepagrįstai ieškovės prašomos priteisti sumos pritaikius vienašalę restituciją, motyvuojant tuo, kad ieškovė savo įsipareigojimus valstybei šia suma jau sumažino, todėl nepagrįstai reikalauja dar kartą tą sumą priteisti iš atsakovo.

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ji perdavusi kitai šaliai. Taigi, restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Šiuo atveju pripažinus ginčo mokėjimus negaliojančiais (ex officio) nuo sudarymo momento ieškovei priteista visa ieškovės atsakovui neteisėtai išmokėta suma.

Dėl 1881,43 Eur palūkanų priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu priteisti iš atsakovo 1881,43 Eur palūkanų, motyvuodama tuo, kad atsakovui pareiga mokėti palūkanas atsirado nuo atitinkamos piniginių lėšų sumos gavimo iš ieškovės momento.

Atsakovas savo nesutikimą su prašomomis priteisti palūkanomis grindė tuo, kad nei ginčo mokėjimo metu, nei dabar atsakovas nėra ieškovės skolininkas, jis neturėjo jokios prievolės ieškovei, todėl pripažinus ginčo mokėjimus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, jis neprivalo mokėti 1881,43 Eur paskaičiuotų palūkanų. Jo nuomone, jam gali būti skaičiuojamos tik procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (ieškovo prašymu priteisiamos) kompensuojamosios palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą. Nagrinėjamu atveju atsakovui pinigų gavimo faktas žinomas nuo jų gavimo momento (2014 m. kovo 7 d.) ir šios aplinkybės jis neginčija. Ieškovė prašomas priteisti palūkanas paskaičiavo iki 2018 m. gegužės 16 d., t. y. iki kreipimosi į teismą dienos, todėl atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys yra verslo subjektai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos 1881,43 Eur palūkanos.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovė prašo priteisti šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų dydžiai nustatyti CK 6.210 straipsnyje. Skolininkui pažeidus sutartį, kreditorius įgyja teisę reikalauti šių palūkanų, o skolininkui atsiranda prievolė jas mokėti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistinos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 11343,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, reiškiant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kai ieškiniu prašoma pripažinti sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo turtą, ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškovė prašė pritaikius restituciją priteisti iš atsakovės 11343,32 Eur sumą, todėl už ieškinį turėjo būti mokamas 255,00 Eur žyminis mokestis (ieškinį pateikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos 255,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybės naudai.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos ir 1874,90 Eur bylinėjimosi išlaidos (už advokato pagalbą), kurios pagrįstos rašytinais įrodymais (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“, įmonės kodas 300030548, atsakovui K. S., atliktus mokėjimus 9461,89 Eur (32670,00 Lt) sumai: 2014-03-07 atliktą 1 051,32 Eur (3630,00 Lt) mokėjimą, 2014-04-30 atliktą 2102,64 Eur (7260,00 Lt) mokėjimą, 2014-05-08 atliktą 2102,64 Eur (7260,00 Lt) mokėjimą, 2014-06-16 atliktą 1051,32 Eur (3630,00 Lt) mokėjimą, 2014-06-18 atliktą 1051,32 Eur (3630,00 Lt) mokėjimą, 2014-07-10 atliktą 1051,32 Eur (3630,00 Lt) mokėjimą ir 2014-08-08 atliktą 1051,32 Eur (3630,00 Lt) mokėjimą.

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio metalo konstrukcijos“, įmonės kodas 300030548 iš atsakovo K. S. 9461,89 Eur neteisėtai gautų piniginių lėšų, 1881,43 Eur palūkanų, iš viso 11343,32 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt tris eurus 32 centus), 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo 11343,32 Eur sumos nuo 2018-05-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1874,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato pagalbą).

Priteisti iš atsakovo K. S. 255,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Kvitą apie sumokėtą žyminį mokestį pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.